Priešlaikinis gimdymas

TURINYS

1. Įvadas 2

2. Rizikos veiksniai 3

3. Priešlaikinio gimdymo simptomai 5

4. Klinikinė taktika ir gydymas 6

5. Išvados 8

6. Literatūra 9

ĮVADAS

Priešlaikinis gimdymas yra viena aktualiausių šiuolaikinės akušerijos problemų. Idealus nėštumas trunka 40 savaičių arba maždaug 9 kalendorinius mėnesius. Nepaisant to, 38-tą nėštumo savaitę vaisius jau dažniausiai būna pilnai išsivystęs gimti, taigi jau nuo šios savaitės prasidėjęs gimdymas priešlaikiniu nelaikomas. Ribą nubrėžia 37-ta nėštumo savaitė. Iki jos gimdymas laikomas priešlaikiniu. Priešlaikinis gimdymas – tai gimdymas, įvykęs nuo 22-os iki 37-os nėštumo savaitės pabaigos, kai naujagimio svoris yra nuo 500g iki 2500 g.

Literatūros duomenimis, priešlaikinio gimdymo dažnumas svyruoja nuo 5% iki 10 %. Lietuvojeyra 5% – 8%. Neišnešiotų naujagimių perinatalinis mirtingumas sudaro 80% bendrojo perinatalinio mirtingumo.

Tikslas – išanalizuoti priešlaikinio gimdymo priežastis, simptomus bei gydymo būdus.

Uždaviniai: 1) Aptarti priešlaikinį gimdymą lemiančius veiksnius.

2) Išanalizuoti simptomus būdingus priešlaikiniam gimdymui.

3) Apžvelgti gydymo būdus ir priemones.

Pagimdžius prieš laiką, labiausiai nukenčia naujagimis, nes jis būna neišnešiotas, tai yra, nepakankamai subrendęs. Tokie vaikai dažniau miršta, o išgyvenę – dažniau serga. Todėl itin svarbu žinoti ir atpažinti, kokie ženklai gali signalizuoti priešlaikinio gimdymo grėsmę.

Svarbu iki nėštumo gydyti visas organizmo ligas, ypač infekcijos židinius, koreguoti gimdos kaklelio nepakankamumą, planuoti būsimą nėštumą, laikytis subalansuoto darbo ir poilsio režimo, gerai maitintis, nedirbti kenksmingomis sąlygomis ir svarbiausia – vengti stresų. Moterys turi pažinti priešlaikinio gimdymo požymius, stebėti save, o juos pastebėjusios – nedelsiant kreiptis į gydytoją.

I. RIZIKOS VEIKSNIAI

Nors daugeliu atvejų priešlaikinio gimdymo priežastys lieka neaiškios, esama veiksnių, kurie, kaip nustatyta, gali lemti pernelyg anksti prasidėjusią gimdymo veiklą. Jie paprastai siejami su motinos sveikata arba jos gyvenimo stiliumi. Taip pat vienas iš svarbiausių priešlaikinio gimdymo rizikos veiksnių yra neišnešioto ar mažo svorio naujagimio gimdymas praeityje.

Tarp dažniausiai pasitaikančių rizikos veiksnių minimi šie:1. Veiksniai, susiję su motinos sveikata:– šlapimo ar lytinių takų infekcija;– viso organizmo infekcinė liga;– lytinių organų anomalijos (miomos, sąaugos gimdoje, dviragė gimda, gimdos kaklelio nepakankamumas);– sunkios įvairių organų ligos;

– paveldimumas iš motinos pusės;– apsinuodijimas, fizinė trauma;

– nutukimas;– chirurginės manipuliacijos pilvo ertmėje.2. Nėštumo patologija:– sunkios hipertenzinės būklės;– daugiavaisis nėštumas;– padidėjęs ar sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis;– priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas;– placentos formavimosi ir funkcijos sutrikimai;– netaisyklinga vaisiaus padėtis;– izoantigeninis motinos ir vaiko kraujo grupių ir Rh faktorių nesutapimas.3. Vaisiaus patologija:– vaisiaus augimo sulėtėjimas;– apsigimimai;– žuvęs vaisius.4. Socialiniai-biologiniai veiksniai:– nepalankus motinos amžius (<18 ar >35m.);– žalingi įpročiai (rūkymas, narkomanija, alkoholizmas);– nevisavertė mityba;

– pradinis ir žemesnis išsilavinimas;

– pastovus baimės jutimas nėštumo metu, stresas;

– nepageidaujamas nėštumas;

– kenksmingas vyro darbas, apvaisinimo metu;– dažni gimdymai;– kenksmingos darbo sąlygos.

Sunkiausia įvertinti: stresą, psichosocialinius ir biologinius veiksnius, moterų gyvensenos ypatumus, darbo sąlygas, žalingus įpročius. Dabartinėmis nestabiliomis ekonomikos sąlygomis,tai labai aktualu – moterys patiria daugiau stresų dėl nedarbo, materialinių nepriteklių, smurto, plinta narkomanija, dažnėja lytiškai plintančios infekcijos.

Identifikuojant priešlaikinio gimdymo rizikos veiksnius iš moters anamnezės, svarbiausi šie anamnestiniai rizikos veiksniai:

– nėštumo nutraukimas;

– habitualiniai abortai;

– buvęs priešlaikinis gimdymas;

– buvusi perinatalinė mirtis;

– gimdos kaklelio anomalijos bei patologijos;

– buvusi cezario pjūvio operacija;

– buvusi miomų pašalinimo operacija;

– lėtinė hipertenzija;

– inkstų ir šlapimo takų ligos;

– alkoholio, narkotikų vartojimas arba rūkymas.

II. PRIEŠLAIKINIO GIMDYMO SIMPTOMAI.

Nėštumo metu kai kurie negalavimai, tokie, kaip nugaros ar pilvo maudimas, laikomi normaliu reiškiniu, bet jie gali būti ir pirmaisiais priešlaikinio gimdymo pranašais. Kaip tik todėl visos nėščiosios raginamos skubėti pasikonsultuoti su gydytoju vos pajutusios ką nors įtartino.

Priešlaikinis gimdymas – tai reguliarūs gimdos susitraukimai, gimdos kaklelio plėtimasis ir trumpėjimas. Ankstyvieji priešlaikinio gimdymo simptomai yra padidėjęs gimdos aktyvumas, pasireiškiantis pilvo apačios maudimu, pilvo tempimas žemyn, skausmingai ar neskausmingai daugiau 4 kartus/per valandą susitraukinėjanti gimda, pagausėjusios gleivingos išskyros iš lytinių organų (gali būti su kraujo priemaiša), prieš laiką nutekėję vaisiaus vandenys. Dažnai priešlaikiniogimdymo simptomai būna tokie neryškūs, kad nepastebimi iki tol, kol išsiplečia gimdos kaklelis, plyšta gemalinių vandenų pūslės dangalai ir nuteka vaisiaus vandenys. Gimdos susitraukimai būna neskausmingi ir apibūdinami kaip menstruacijų spazmai. Nugaros skausmas ir pilvo tempimas žemyn būna beveik visais atvejais. Išskyrų iš lytinių takų pagausėja tik apie 50% moterų. Jei priešlaikinis gimdymas pasireiškia nereguliariais ar reguliariais (1-2 kartus/per valandą) gimdos susitraukimais, gimdos kaklelio išsiplėtimas yra 2-3 cm, medikamentais dar galima sustabdyti priešlaikinio gimdymo progresavimą. Jeigu gimdos susitraukimai stiprūs, dažni, reguliarūs, gimdos kaklelio išsiplėtimas 6-7cm, patologinis procesas yra negrįžtamas. Tam tikrais atvejais priešlaikinis gimdymas tyčia nestabdomas (žuvus vaisiui ar esant su gyvybe nesuderinamiems vaisiaus apsigimimams, ryškiam augimo atsilikimui, prisidėjus infekcijai, pradėjus gausiai kraujuoti dėl placentos pirmeigos ar priešlaikinio placentos atsidalijimo, sergant sunkia preeklampsija ar eklampsija).

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į šiuos priešlaikinio gimdymo simptomus:– maudimas ar skausmas pilvo apačioje, strėnose, kryžkaulio srityje; srityje;– gimdos susitraukimai, padidėjęs gimdos tonusas;

– pilvo tempimas žemyn;– kraujingos išskyros iš makšties;– vaisiaus vandenų nutekėjimas.

III. KLINIKINĖ TAKTIKA IR GYDYMAS.

Įvertinus klinikinę situaciją sudaromas gydymo planas. Neščioji ir jos vyras informuojami apie galimą nėštumo baigtį ir riziką, gimdymo priežiūros planą. Būtina įsitikinti ar nėra kontraindikacijų stabdyti priešlaikinį gimdymą. Kontraindikacijos gali būti tokios, kaip vaisiaus žūtis, itin sunkūs vaisiaus apsigimimai, akivaizdus vaisaus augimo atsilikimas, vaisiaus hipoksija, sunki preeklampsija ar eklampsija, sunkios nėščiosios ligos, gausus kraujavimas dėl priešlaikinio placentos atsiskyrimo ar placentos pirmeigos, infekcija. Nesant kontraindikacijų, priešlaikinis gimdymas stabdomas.

Priešlaikinio gimdymo gydymo principai yra tokie: apsauginis lovos režimas, ramybė, skiriami raminantys-migdantys vaistai, skysčių kiekio organizme atstatymas, tokolizė (įvairūs preparatai, slopinantys gimdos susitraukimus), vaisiaus plaučių brandinimas, chirurginis gimdos kaklelio apsiuvimas ir antibakteriniai vaistai infekcijos profilaktikai. Gulėjimas, ypač ant kairiojo šono, pagerina inkstų ir placentos kraujotaką. Teigiamai veikia pakeltas lovos kojūgalis, nes pirmaujanti vaisiaus dalis mažiau spaudžia apatinį gimdos segmentą, sumažėja gimdos receptorių dirginimas ir jos tonusas. Reikia pašalinti visus stresą sukeliančius faktorius, nėščiajai suteikti visišką ramybę ir poilsį. Galima skirti žolinius raminančius vaistus – valerijono šaknies ekstrakto tabletes, sukatžolės mikstūrą lašais, benzodiazepinų grupės preparatus tabletėmis arba injekcijomis į raumenis. Pakankamas skysčių kiekis organizme mažina gimdą sutraukiančio hormono oksitocino sekreciją, todėl į veną lašinės infuzijos būdu lašinami elektrolitų ir gliukozės vandeniniai tirpalai.Gimdos susitraukimams slopinti skiriamas magnio sulfatas, iš pradžių jo tirpalo lašinama į veną, po to palaipsniui pereinama prie geriamųjų tablečių arba miltelių, kurie tirpinami stiklinėje vandens ir geriami pagal gydytojo nurodymą, dažniausiai vienąkart per dieną vakare. Jei šios priemonės nepadeda, skiriamas selektyvus ß2 – adrenomimetikas Hexoprenalini sulfas lašine infuzija į veną, po to – geriamomis tabletėmis. Retesniais atvejais gimdos susitraukimams slopinti gali būti vartojami kiti vaistai: etanolis (etilo alkoholis) labai nedidelėmis dozėmis, prostaglandinų sintezės inhibitoriai, kalcio kanalų blokatoriai, oksitocino antagonistai, gestagenai, tačiau jie turi daugiau nepageidaujamų šalutinių poveikių motinai ir vaisiui. Jei nėštumo trukmė yra iki 34-35 nėštumo savaičių, vaisiaus plaučių brandinimui skiriamos gliukokortikoidų dvi injekcijos į raumenis 12 val. intervalu. Praėjus 48 val. po paskutinės injekcijos, vaisiaus plaučiai laikomi subrendusiais ir jo išgyvenamumo galimybė didesnė. Gimdos kaklelio apsiuvimas dabar taikomas retai, tik tais atvejais, jei progresuoja gimdos kaklelio nepakankamumas (gimdos kaklelio atsidarymas be gimdymo veiklos), jei per 2 ir daugiau buvusių nėštumų vaisius gimė neišnešiotas arba per buvusius gimdymus plyšo gimdos kaklelis. Tai atliekama 16-33 nėštumo savaitę, vaisius turi būti gyvas, nenutekėję vandenys, gimda nepradėjusi reguliariai susitraukinėti, nėra infekcijos požymių. Infekcijos profilaktikai skiriami nėščiajai ir vaisiui nepavojingi antibiotikai, priklausantys penicilinų ar makrolidų grupei, sunkesniais atvejais – cefalosporinai. Bendrą organizmo būklę gerina multivitaminai nėščioms su mikroelementais. Prižiūrint priešlaikinį gimdymą svarbu reguliuoti gimdymoveiklą (stiprią – slopinti, silpną – skatinti), malšinti skausmą (rekomenduojama epidurinė nejautra), išvarymo laikotarpiu apsaugoti nuo tarpvietės plyšimų (laiku įkirpti tarpvietę), naujagimį priimti švelniai, suvystyti į šiltus vystyklus, neatšaldyti, užtikrinti normalų jo kvėpavimą ir širdies veiklą, reikalui esant – reanimuoti.

Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas. Apsigimimo profilaktikai patartina bent vieną mėnesį iki nėštumo ir pirmus tris nėštumo mėnesius naudoti folinę rūgštį. Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti, nedirbti kenksmingomis sąlygomis.

IŠVADOS

Yra žinoma daug įvairių priežasčių įtakojančių priešlaikinį vaisiaus gimimą. Iš žinomų veiksnių lemiančių priešlaikinį gimdymą sunkiausia įvertinti: stresą, psichosocialinius ir biologinius veiksnius, moterų gyvensenos ypatumus, darbo sąlygas, žalingus įpročius. Dažniausiai pasitaikančios priešlaikinio gimdymo priežastys susijusios su: motinos sveikata, anamneze, nėštumo patologija, vaisiaus sveikata, taip pat labai svarbios socialinės-biologinės priežastys.

Priešlaikinis gimdymas – tai reguliarūs gimdos susitraukimai, gimdos kaklelio plėtimasis ir trumpėjimas. Prie svarbiausių priskiriami šie priešlaikinio gimdymo simptomai: maudimas ar skausmas pilvo apačioje, strėnose, kryžkaulio srityje; srityje; gimdos susitraukimai, padidėjęs gimdos tonusas; pilvo tempimas žemyn; kraujingos išskyros iš makšties; vaisiaus vandenų nutekėjimas. Būtina tinkamai įvertinti klinikinę situaciją ir sudaryti gydymo planą.

Priešlaikinio gimdymo gydymo principai yra tokie: apsauginis lovos režimas, ramybė, raminantys-migdantys vaistai, skysčių kiekio organizme atstatymas, tokolizė , vaisiaus plaučių brandinimas, chirurginis gimdos kaklelio apsiuvimas ir antibakteriniai vaistai infekcijos profilaktikai. Nerekomenduojama palaikomasis gydymas tokolitikais. Maži neišnešioti naujagimiai turi gimti ligoninėje. Dažniausios kontraindikacijos slopinti gimdymo veiklą yra vaisiaus žūtis, sunkūs apsigimimai, vaisiaus augimo atsilikimas, hipoksija, preeklampsija ar eklampsija, nėščiosios ligos, infekcija, gausus kraujavimas dėl placentos atsiskyrimo ar placentos pirmeigos.

LITERATŪRA

Aniulienė Rosita. Priešlaikinis gimdymas: rizikos įvertinimas, prognozavimas. Kaunas: Kauno medicinosuniversitetas; 2000.

Čigriejienė Vida. Priešlaikinis gimdymas. Kaunas, 1998.

Lietuvos akušerija ir ginekologija. Kovas 2008, Nr. 1/ tomas XI.

Nėštumo patologija/ Nadišauskienė Rūta. UAB “VitaeLitera”. Kaunas, 2008.