Kauno Medicinos Universitetas
Įvadas
Kompleksiškai tirti žmogaus darbinę veiklą sistemoje ,,Žmogus – mašina – darbo objektas – aplinka“ (Ž – M – O – A) įgalina Ergonomikos mokslo pasiekimai. Tyrinėjant tokiu būdu taikomas taip vadinamas sisteminis požiūris, kurį naudojant gaunami geriausi rezultatai. Tuomet susidaro visuma, kurią sudaro elementai: žmogus, darbo priemonės, poveikio objektas, supanti aplinka. Žmogus yra šios sistemos ,,centrinis“ elementas ir kartu silpniausia, mažiausiai patikima sistemos dalis.
Ofise dirbančio asmens darbo efektyvumas labai priklausys nuo to, kokiose darbo sąlygose jis dirbs. Sistemoje ,,Ž – M – O – A“ susiformuojantys kensmingi rizikos veikniai: netinkamas priemonių išdėstymas darbo vietoje baldai neatitinkatys dirbančiojo antropometrinių matmenų ir jų sąlygojama darbo poza, statinio ir dinaminio fizinio darbo kūvis ir tempas, protinio krūvis ir tempas, netinkamas darbo ir poilsio rėžimas, neatitinkantys atliekamo darbo kategorijos ir metų laikotarpio šiluminės aplinkos ( mikroklimatiniai ) parametrai, darbo priemonių bei kitų asmenų keliamas triukšmas, netinkamas darbo patalpų vėdinimas, oro kondicionavimas bei oro užterštumas kensmingomis medžiagomis, netinkama darbo vietos apšvieta, stresas dėl sprendimų priėmimo laisvės stokos, per didelio informacijos kiekio, atsakomybės, emocinės įtampos, darbo monotoniškumo, per didelės ar per mažos darbo kontrolės, darbuotojo sugebėjimų ir galimybių atlikti užduotis neatitikimo, darbo užduočių neaiškumo, netinkamų darbuotojų tarpusavio santykių ir/ar santykių su padalinio vadovu, bauginimo smurtu, priekabiavimo, mažo pasitenkinimu atliekamu darbu, ir kitų priežasčių kurios sąlygoja ofise dirbančio asmens darbingumo mažėjimą, įvairius sveikatos sutrikimus, profesinius susirgimus. Sistemoje ,,Ž – M – O – A“ susiformuojantys pavojingi rizikos veiksniai: slidūs ir nelygūs grindų paviršiai, kompiuterinės ir kitos technikos elektros maitinimo virvėlaidžiai, aštrios kontorinių įrankių ir kanceliarinių prekių briaunos, virstanti ofiso technika ir baldai, elektros smūgio pavojus dėl netinkamos elektrinių prietaisų eksplotacijos ir gedimų bei nekvalifikuotos priežiūros.
Darbo vietos įrengimas pagal ergonomikos principus
Visiems gerai suprantama profesinių pakenkimų rizika dirbant atominėje jegainėje, statybos darbuose, medžio apdirbimo įmonėse ir kt. Ofiso darbo vietos dažniausiai priskiriamos saugiai ir nekenksmingai darbo aplinkai. Tokių darbo vietų kiekis, atsižvelgiant į sparčiai besivystančias ir į visas ekonominės veiklos rūšies šakas besiskerbenčias informacines technologijas kasmet auga: AFL-CIO duomenimis JAV tokių vietų jau viršijo 60% visų darbo vietų skaičiaus. Lietuvoje šie skaičiai mažesni, Lietuvos Respublikos Statistikos departmento patekiamais duomenimis 731,9 tūkst. Darbuotojų bent dalį darbo dienos dirba ofiso tipo darbo vietose.
Darbo vietos įrengimas
Kompiuterizuotos darbo vietos turi būti projektuojamos ir įrengiamos pagal galiojančius normatyvinius dokumentus ir jų reikalavimus. Kompiuterizuotas darbo vietas draudžiama įrenginėti rūsiuose, belangėse patalpose, prie triukšmą keliančių įrenginių. Higieninių normų reikia laikytis ne tik įrengiant patalpas, bet ir parenkant baldus, jie turi atitikti žmogaus antropometrinius rodiklius. Reikalavimus baldams reglamentuoja Higienosnorma HN 32, ISO 9241, ANSI/HFS 100- 1988.
Vienai darbo vietairekomenduoja skirti ne mažiau 6 m² ploto ir 20 m³ erdvės. Grindų danga turi būti lygi, turinti antistatinių sąvybių. Patalpų sienų ir bldų paviršiai turi būti matiniai, vidutinio spalvos sodrumo, kadnevargintų akių atspindžiais. Lubų paviršių atspindžio koficientas turi būti nuo 60% iki 80%; sienų nuo 40% iki 50%; kitų atspindžių paviršių ir baldų nuo 30% iki 40%. Nuo sienų, lubų, grindų, baldų spalvos ir fraktūros priklauso natūralus patalpos apšvietimas. Patalpa, kurios paviršiai švesūs, yra 20% šviesesnė už tą, kurios paviršiai (lubos, sienos, baldai) tamsūs.
Dirbant prie kompiuterio, pulto ar atliekant kitą darbą, turi būti užtikrinama galimybė matyti darbo zoną, kuri įvertinama regos kampais.
Pagrindiniai parametrai pruojektuojant darbo vietą dirbti su kompiuteriu pateikti 3.9 lentelėje ir 3.44 pav. (a – vyrams, b – moterims).
3.43 pav. Optimalūs regos kampai: a) vertikalioje plokštumoje; b) horizontalioje plokštumoje
3.44 pav. Optimalių parametrų (cm) kompiuterizuotai darbo vietai parinkimas:
a) 5-tam moterų procentiliui; b) 95-tam vyrų procentiliui
3.9 lentelė
Pagrindiniai objektų išdėstymo principai:
Objekto svarba. Svarbiausi objektai (vaidinantys pagrindinį vaidmenį sistemos darbe) turi užimti jiems tinkamiausią vietą.
Dažniausiai naudojami objektai taip pat turi būti patogioje vietoje (pvz., spausdintuvas arti operatoriaus).
Naudojimo sekos principas. Būtina atsižvelgti į darbo metu nusistovėjusią veiksmų seką.
Duomenys, reikalingi darbo erdvei planuoti: 1) pagrindiniai duomenys apie žmogų (atropometriniai, biomechaniai ir kt.); 2) užduoties analizė (informacija apie žmogaus veiklą); 3) darbo aplinkos parametrai (apšvietimas, triukšmas, vibracija, temperatūra, oro drėgmė).
Labai svarbu nustatyti objetų tarpusavio ryšius, vadinamąsias grandis: 1) bendravimo: rega (žmogus – žmogus, žmogus – mašina); klausa (žmogus – žmogus, žmogus – mašina, mašina – žmogus); lytėjimas (žmogus – žmogus, žmogus – mašina); 2) kontrolės (žmogus – mašina); 3) judėjimo (akių, rankų, kojų ir viso kūno judesiai). Turi būti įvertintas objektų sąveikos dažnis, grandžių svarba bei seka.
Informacijos atvaizdavimo ir valdymo priemonių išdėstymo darbo erdvėje tvarka:
Svarbiausių informacijos atvaizdavimo priemonių išdėstymas;
Su jomis susijusių elementų išdėstymas;
Tų pačių parametrų stebėjimo ir valdymo prietaisai turi būti greta;
Prietaisų išdėstymas pagal jų naudojimo seką;
Patogi dažnai naudojamų priemonių padėtis
Suderinamumas su kitomis sistemos dalimis ar kitomis sistemomis.
Išdėstant objektus reikia atsižvelgti į tokias rekomendacijas:
įvairūs monitoriai turi būti įrengiami 10 – 15º spinduliu nuo normalaus žvilgsnio linijos;
rankinio valdymo prietaisai išdėstymai išdėstomi neviršijant normalios pasiekimo zonos;
priemonės, kurioms naudoti reikalinga jėga (svertas) turi būti priešais sėdintį ar stovintį operatorių (570 – 660 mm.), o ranka įjungimo ar išjungimo metu juda juosmens lygiu vertikalia plokštuma atgal pro šoną.
valdymo pulte mygtukai, rankenėlės išdėstomos pagal jų paskirtį ir svarbą;
valdymas abiem rankomis (kai reikia tuo pačiu metu paspausti du mygtukus): nuspaudžiant akių aukštyje esančius mygtukus raumenys dirba keturis kartus aktyviau nei jei mygtukai yra nuspaudžiami juosmens aukštyje; patariama, kad valdymo prietaisai būtų juosmens lygiu, nes taip sumažinamas raumenų įtempimas;
Valdymas koja: pedalas spaudžiamas didžiausia jėga, kai pėda (ant pėdalo) yra pasvirusi 15 – 35º kampu, palyginti su vertikalia padėtimi.
Sėdimų vietų projektavimo principai:
Išlaikyti stuburo juosmens įdubimą. Stovint tiesiai, stuburo juosmens dalis paprastai būna išlenkta į priekį, o atsisėdus – išsitiesina ar net išlinksta į priešingą pusę. 4 cm storio stuburo atrama gali padėti išlaikyti stuburo išlenkimą netgi tada, kai žmogaus sėdėjimo kampas yra 90°.
Minimalizuoti stuburo tarpslankstelinių diskų deformacijas, t.y. naudoti 100° ar 110° pasvirusius atlošus, juosmens ir rankų atramas.
Vengti fiksuotų darbo pozų.
Užtikrinti parametrų keitimo galimybę.
Vėdinimas
Darbo patalpas būtina vėdinti dėl to, kad visi elektroniniai prietaisai joninizuoja orą. Kompiuteriui veikiant susidaro aerojonai, ozonas ir kitos sveikatai kensmingos medžiagos. Dėl šios priežasties sumažėja darbingumas, atsiranda nuovargis, o daliai asmenų gali prasidėti galvos skausmai. Kompiuterių patalpa turi būti gerai vėdinama bei nuolat valoma dregnu būdu. Kompiuterių auditorijose turi būti įrengta tiekiamoji – ištraukiamoji vėdinimo sistema, atitinkanti oro apykaitos normas. Tiekiamosios ventiliacijos pajėgumas turi būti didesnis nei ištraukiamosios, tai šiek tiek padidins oro slėgį ir apsaugos auditorijos orą nuo užterštumo. Nerekomenduojama įrengti kompiuterizuotos darbo vietos miegamoje patalpoje. Tačiau jei kitų galimybių nėra, prieš miegą kambarys turi būti vėdinamas, geriausiai sudarant skersvėjį.
Apšvietimas
Apšvietimas turi labia dauk įtakos žmogaus organizmui ir jo darbingumui. Nustatyta, kad geriau apšvietus darbo vietas, žmonės ne taip greitai pavargsta, o darbo našumas padidėja 10 – 20%. Kai apšvietimas prastas, labia sumažėja darbo našumas ir tikslumas.
Kiekybiniai apšvietimo rodikliai yra: 1) šviesos srautas; 2)šviesos stiprumas; 3) apšvieta; 4) skaistis (ryškumas); 5) atspidžio koeficientas.
Šviesossrautas Φ– tai šviesos spiduliavimo galia, kuri nustatoma pagal jos sukeliamą šviesos pojūtį. Šviesos srauto (Φ) vienetas – liumenas (lm).
Šviesos stipris I – šviesos erdvinis tankis, t.y. šviesos srauto ir erdvinio kampo, kuriame jis sklida ir vienodai pasiskirsto, santkis:
I = dφ/dω, čia dφ – šviesos srautas, vienodai pasiskirstęs erdviniame kampe dω.
Šviesos stiprio vienetas yra tarptautinė žvakė – kandela (cd).
Praktiškai 1 cd = 1 lm/sr (sr – steridianas).
Apšvieta E yra šviesos srauto tankis apšviečiamąjame paviršiuje:
E = dφ/ds; čia ds – paviršiaus plotas, Į kurį krita šviesos srautas dφ.
Apšvietos vienetas yra liuksas (lx) : 1 lx = 1 lm/m².
Skaistis (ryškumas) L apibūdina stiprumą šviesos, kurią spiduliuoja bet kurio paviršiausploto vienetas (m²) statmenai paviršiui. Statmenai skleidžiančios ar atspindinčios plokštumos skaistį galimą išreikšti formule:
L = Iѕ/S; čia Iѕ – šviesos stipris statmena kryptimi, S – švytinčio paviršiaus plotas.
Jeigu švytitintis paviršius S ne statmenas matymo krypčiai (4.1 pav.), o sudaro atitinkamą kampą α, tai švytinčio paviršiaus skaistį galimą išreikšti formule:
L= ____dI___ ; 2ia dI – šviesos, skleidžiamos ds kryptimi, stipris.
ds · cos α
pav. Schema švytinčio objekto skaisčiui (ryškiui) nustatyti
Skaisčio vienetas yra cd/m². Tai skaistis vienodai švytinčios 1 m² plokštumos, kuri spinduliuoja (ar atspindi) statmena jai 1 žvakės (cd) stiprumo šviesą.
Apšvietimo kooficientas ρ apibūdina savybę atspindėti šviesos srautą:
ρ = φatsp/ φkrit; čia φatsp – atsispindėjęs šviesos srautas lm, φkrit – krintantis šviesos srautas lm.
Svarbiausi kokybiniai regėjimo rodikliai yra: 1) regėjimo fonas; 2) objekto ir fono kontrastas; 3) matomumas; 4) akinimas; 5) apšvietimo pulsacijos koeficientas.
Fonas – tai paviršius, ant kurios yra skiriamasis (stebimasis) objektas. Jį apibūdina atspindžio koeficients. Fonas priklauso nuo šviesos ir paviršiaus faktūros.
Objekto ir fono kontrastas K – tai taško, linijos, dėmės, ženklo, įbrėžimo ar kitų reikalingų atskirti elementų ir fono santykis:
K = Lf – Lo/Lf; čia Lf ir Lo – fono ir objekto skaisčiai.
Objekto ir fono kontrastas esti didelis, kai K>0,5, vidutinis – kai K = 0,2 ÷ 0,5 ir mažas – kai K<0,2(objektas nuo fono beveik nesiskiria).
Matomumas V apibūdina akių gebėjimą pažinti objektą. Atsižvelgiant į apšviestumą, objekto matmenis, jo skaistį ir fono kontrastą, ekspozicijų ilgį,
V = K/Krib; čia K – objekto ir fono kontrastas, Krib – ribinis, mažiausias akimi atskiriamas kontrastas su fonu.
Akinimo rodiklis P parodo akinimo efektą, kurį sukelia apšvietimo įrenginys:
P = (D-1) · 1000; čia D = V1/V2 -akinimo koeficientas; V1 ir V2 – stebimo objektomatomumas, kai šviesos šaltiniai ekranuoti ir neekranuoti.
Apšvietimo pulsacijos koeficientas Kρ (procentais) apskaičiuojams taip:
Kρ – (Emaks –Emin/2Evid) · 100; čia Emaks, Emin ir Evid – maksimalus, minimalus ir vidutinis apšvietimas.
Patalpų apšvietimas turi būti natūralus ir dirbtinis. Natūralus apšvietimas geriausiai šoninis, o optimali langų orientacija į šiaurės rytų, ar vakarų pusę. Bendram patalpos apšvietimui turi būti panaudoti tik išsklaidytos arba atspindėtos šviesos liuminescenciniai šviestuvai. Dirbant kompiuteriu patariama vengti akinimo ir atspindžių. Kompiuterizuotas darbo vietas patariama išdėstyti taip, kad šviesos pluoštas būtų lygiagretus ekrano paviršiui (šoninis apšvietimas).
Naudojantis kompiuteriu, jo švytėjimo lygis turi būti tik pusė patalpos apšvietos. Padidintas apšvietos lygis gali sukelti akinančius blyksnius bei problemas, susyjusias su akių adaptacija. Darbo paviršiaus apšvieta turi būti 300 – 500 lx, esant bendram apšvietimui, apie 750 lx esant mišriam apšvietimui. Ekrano – nuo 100 iki 250 lx. Monitoriaus ekrane negali būti akinančių blyksnių. Languose ar šalia jų turi būti įrengtos priemonės sumažinančios patenkantį šviesos srautą.
Esant patalpų orientacijai į rytus ar pietus būtina įrengti užuolaidas ar žaliuzes. Rekomenduojamas ekrano vertikalios plokštumos apšvietimas 200 – 300 lx, klaviatūros – 400 lx.
Triukšmas
Darbas prie kompiuterio dažniausiai reikalauja didelio susikaupimo. Triukšmas neturi blaškyti darbo, trikdyti dėmesio ar trugdyti bendrauti. Todėl triušmo lygis turėtų būti kuo mažesnis. Triukšmas didina klaidų tikimybę. Patariama išsirinkti tylią darbo vietą, toliau nuo pašalinių triukšmo šaltinių. Triukšmo lygis neturėtų viršinti 55 db. Kai patalpos aukštis didensi nei 3.5 m., prie lubų rekomenduojama pakabinti garso slopintuvus. Esan reikalui, patalpų apdailai turi būti naudojamos garsą sugeriančios medžiagos.
Darbo stalas
Darbo stalas ir jo paviršius turi būti pakankamai didelis, kadbūtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus būtinus įrenginius. Stalas turi būti stabilus ir pakankamai tvirtas, kad atlaikytų naudojamos įrangos svorį. Stalas neturi turėti aštrių briaunų ir smailių kampų. Stalo paviršius turi būti didelis ir patogus, neblizgantis, mažai atspindintis šviesą. Rekomenduojamas minimalus stalo plotis 80 cm, ilgis160 cm. Kompiuterizuotai įrangai sutalpinti rekomenduojamas 100 cm pločio stalas.
Rekomenduojamas dokumentų laikiklis, kuris turi būti stabilus, reguliuojamas ir nustatytas taip, kad maksimaliai sumažintų galvos, akių judesius. Stalo aukštis turi būti reguliuojamas. Kojoms skirtoje vietoje neturi būti atramų ir skersinių, stalviršio storis neturėtų viršinti 3 cm. Po stalu turi būti pakankamai vietos kojoms, atrama turėtų būti individualiai pritaikoma. Jos palinkimo kampas turėtų būti apie 15º. Ji būtina žmonės, kurie sėdint kojomis nesiekia grindų.
Darbo kėdė
Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti dirbant lengvai ir laisvai judėti bei pasirinti patogią kūno padėtį. Darbo kėdės konstrukcija turi atitikti regonominius reikalavimus: Kėdė turi būti su atlenkiamu atlošu, kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį, turėti porankius, kurie sumažintų pečių lanko apkrovą. Porankiai turi būti reguliuojami. Pėdų atramos aukštis ir pasirimo kampas turi būti reguliuojami asmeniškai kiekvienam darbuotojui. Atsisėdus kėdė iš abiejų pusių turi būti maždaug 2,5 cm platesnė už sėdinčiojo klubus ir šlaunis, atramos aukštis – 45 – 51 cm., taip pat reilaingi nuimami porankiai. Kėdė turėtų turėti bent 5 ratukus, buti subalansuota, nevirsti. Minkštoji dalis turėtų būti pralaidi drėgmei bei auksčiui, lengvai pasiekiami reguliatoriai, patogi jų forma bei lengvas naudojimasis.
Rekomenduotini kėdės parametrai:
Kėdęs aukštis nuo grindų iki sėdimo paviršiaus turėtų būti reguliuojamas 42 – 53 cm. intervalu;
Kėdės sėdimosios dalies gylis – 38 – 43 cm.;
Sėdimosios dalies pasvirimo kampas: nuo -5º iki +15º;
Kėdės plotis – ne mažiau 43 cm.;
Porankių aukštis – 22 – 28 cm.;
Atlošo pasvirimo kampas: 90º – 120º;
Atlošo plotis – mažiausiai 36 cm.;
Atlošo aukštis – mažiausiai 45 cm.;
Juosmens išlinkis – 23 -29 cm.;
a) Darbo kėdės pagrindiniai parametrai; b) šiuolaikinės kėdės pavyzdys.
Sėdimo darbo įtaka laikysenos pakitimams ir stuburo skausmui atsiradimui
Nuo taisyklingos laikysenos labai priklauso žmogaus tiek fizinė, tiek ir psichosocialinė gerovė. Laikysena, sėdima padėtis, stuburo lenkimas ir tiesimas biomechanikai veikia tarpslankstelinius sąnarius – pradedant atitinkamu disko poslinkiu baigiant krūvio padidėjimu tarpslanksteliniuose sąnariuose. Sėdimos padėties korekcija yra labai svarbi stuburo problemų gydymui ir prevencijai.
Visos liemens dalys tarpusavyje yra glaudžiai susijusios. Ypač didelę įtaką kitoms stuburo sritims, o ypač kaklinei stuburo daliai, turi juosmens srities ir dubens padėtis.
Kai sėdėsena yra netaisyklinga, pakumpusi (1 A pav.) juosmeninė stuburo dalis yra truputį sulenkta (sumažėja lordozė), o dubuo pasuktas atgal. Tokioje padėtyje labiau spaudžiamas priekinė skaidulinio žiedo dalis. Dėl to tarpslankstelinio disko branduolys juda atgal, link nervinių audinių, kartais pradėdamas juos spausti ir taip sukeldamas skausmą (2 pav.). Žmogaus kūno svoris nuo tarpslankstelinių sąnarių perkeliamas link tarpslankstelinio disko.
1paveikslas.A – netaisyklinga laikysena, B – taisyklinga laikysena.
Dažnai besikartojanti tokia laikysena gali sukelti adaptacinį užpakalinės šlaunies grupės raumenų, priekinio išilginio raiščio bei tarpslankstelinio disko priekinių skaidulų sutrumpėjimą. Tuo tarpu užpakalinės tarpslankstelinio disko skaidulos yra pertemptos ir susilpnėjusios. Dėlto sumažėja skaidulinio žiedo galimybė neleisti minkštuminiam branduoliui išsikišti (atsirasti disko išvaržai) (2 pav.). Pakumpusios laikysenos metu kūno svorio centras persikelia labiau į priekį ir padidina priekinės tarpslankstelinio disko skaidulinio žiedo dalies kompresiją juosmens srityje.
Pakumpusios laikysenos metu sumažėjusi juosmeninė lordozė (juosmens išlinkimas) nulemia kaklo įsitempimą ir jo palinkimo į priekį padidėjimą. Sėdėjimas palinkus per juosmenį nukreipia krūtininę ir kaklinę stuburo dalis į priekį. Tam, kad akių linija išliktų horizontaliam lygmenyje viršutinėje kaklo dalyje vyksta kompensacija – ji ištįsta ir palinksta į priekį ir šiek tiek atgal. Po kurio laiko įsitempia užpakaliniai kaklo raumenys. Gali atsirasti atitinkamų tarpslankstelinių stuburo sąnarių funkcinė blokada.
2 paveikslas. Stuburo slankstelis ir tarpslankstelinis diskas su išvarža. Išvarža spaudžia nervą.
Taisyklingasėdėsena ir taisyklinga dubens padėtis (1 B pav.) teigiamai veikia ne tik kaklinę, bet ir krūtininę stuburo dalį. Labiau vertikali ir tiesesnė krūtininė stuburo dalis palengvina kaklinės stuburo dalies pagrindo ištiesinimą ir padeda išlaikyti taisyklingą „įtraukto smakro“ padėtį. Kai kaklinės stuburo dalies pagrindas tiesesnis galva lengvai linksta į neutralią padėtį.
Išlaikyti idealią laikyseną sėdimo darbo metu yra labai sunku, o ypač dirbant ilgą laiką. Dažniausiai ir greičiausiai pavargsta juosmens tiesiamieji raumenys. Sėdėjimas ilgą laiką pakumpusioje padėtyje – sukelia profesinį nuovargį. Be to, chroniškas juosmeninės dalie sulenkimas ir pakumpusi laikysena padidina kaklinės stuburo dalies raumenų įtampa. Kaklinės stuburo dalies bei pečių juostos palinkimą į priekį, padidina užpakalinės kaklo dalies raumenų ir raiščių įtampą.
Laikysena gali būti koreguota raumenų tempimo, stiprinimo ir žinių apie tinkamą darbo vietos ergonomiką bei taisyklingą laikyseną dėka; visą tai palengvina akiniai (esant silpnam regėjimui), ergonomiška darbo vieta bei tinkama kėdė.
Dėl laikysenos sutrikimų atsiradusius sveikatos sutrikimus gydomųjų pratimų bei manualinių gydymo metodų (masažas, išeminė miofascialinių trigerinių taškų kompresija, mobilizacija, tempimas ir kt.) pagalba padeda spręsti kineziterapeutai. Taikant komplekcinį gydymą – efektyvios bei naudingos yra ir fizioterapijos procedūros.
Profilaktika
Asmenys kurie yra fiziškai aktyvūs patiria dauk mažiau sveikatos, psichinių problemų nei fiziškai neaktyvūs žmonės. Siekiant išvengti dinaminio pobūdžio darbą atlikančių raumenų persitvarkymą į statinius raumenis, vengiant jų spazmų, būtina atlikti mankštą. Rekomenduotini plataus mostų, didelės aplintudės judesiai, tempimai, pvz: mankšta, šokinėjimas per virvutę, joga, tai či ir kt. Dirbant su kompiuteriu akys apkraunamos, suardoma ašarų plėvelė,ištempiamas lęšiukas, todėl reikalinga daryti 10 min. pertraukas kas 1 val., mirksėti, daryti įvairius akių judesių pratimus, užmerkti akis.
Literatūros sąrašas:
Moksleivių darbo su kompiuteriu įtaka sveikatai, darbo vietos ergonomika; Ramunė Bružaitė; Kaunas, 2005;
Ofiso darbuotojų fizinis aktyvumas, darbo vietos ergonomika ir sąsajos su sveikatos sutrikimais; Arūnas Lasinskas; Kaunas 2006.
Darbų saugos organizavimas ir ergonomikos pagrindai; Juozas Baublys, Tadas Jankauskas; Vilnius 2003
http://www.naturamunda.lt/index.php?page=straipsniai.php&id=43