Praktikos ataskaita Tekinimas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
Metalų technologijos katedra

TEKINIMAS
Mokomosios praktikos ataskaita

Atliko:.

Tikrino: dėst

Kaunas, 2005

Tekinimas

Tekinimas — tai labiausiai paplitęs konstrukcinių medžiagų apdirbi¬mas pjovimo būdu. įvairiais tekinimo peiliais pjaunami ruošinių iš¬oriniai ir vidiniai paviršiai — cilindriniai, kūginiai, sferiniai, fasoniniai ir plokšti galiniai. Išorinių paviršių tekinimo operacijos vadina¬mos aptekinimo, vidinių — ištekinimo, galinių — galinio tekinimo arba nutekinimo. Taip pat gali būti griovelių įpjovimo, detalės atpjovimo (nupjovimo), sriegių įpjovimo (įsriegimo) ir kitos operaci¬jos.

Mokomosios praktikos ataskaitos planas:

1. SAUGUS DARBAS SU TEKINIMO STAKLĖMIS
2. TEKINIMO STAKLIŲ KONSTRUKCIJOS
3. NAUDOJAMI PJOVIMO ĮRANKIAI, ĮTAISAI
4. STAKLIŲ DERINIMAS DARBUI
5. SRIEGIŲ SRIEGIMAS IR KŪGINIŲ PAVIRŠIŲ TEKINIMAS
6. DARBAI, ATTLIEKAMI TEKINIMO STAKLĖMIS

1. SAUGUS DARBAS SU TEKINIMO STAKLĖMIS

Projektuojamieji ir gaminamieji įrengimai turi visiškai atitikti saugaus darbo reikalavimus juos eksploatuojant. Šie reikalavimai nurodyti darbo apsaugos standartuose. Laikantis jų, pagamintame įrenginyje pavojingi elementai turi būti atitverti, o jo keliamas triukš¬mas Ir vibracija turi neviršyti numatytų normų. Be to, turi būti nu¬matytos apsaugos priemonės nuo elektromagnetinio, jonizuojančio ir šiluminio spinduliavimo, atmosferos teršimo garais, dujomis, dul¬kėmis ir kt. Kad žmonės galėtu saugiai dirbti, labai svarbu kont¬rolės bei matavimo prietaisai ir automatinio valdymo bei reguliavi¬mo įtaisai. Kaad dirbantysis mažiau pavargtų psichiškai, turi būti tinkamai parinktos įrenginių ir patalpų spalvos.
Darbo apsaugai skiriama labai daug dėmesio. Tai nusakyta Konstitucijoje. Kiekvienos gamyklos administracija privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas. Tiesiogiai darbo apsauga gamyklose orga¬nizuoja gamyklos vyriausiasis inžinierius. Visiems darbuotojams turi bū

ūti organizuojami darbo apsaugos instruktažai. Jie turi būti mokomi saugaus darbo taisyklių. Tiesiogine darbo apsaugos kont¬role atlieka viršininkas ir meistrai.

2. TEKINIMO STAKLIŲ KONSTRUKCIJOS

Centrų aukštis viršum stovo (tai apibūdina didžiausią apdirbamos detalės spindulį), atstumas tarp centrų, t. y. atstumas, lygus didžiausiam detalės, kurią galima įtvirtinti duotose staklėse, ilgiui, arkliukui esant kraštinėje padėtyje.
Visos tekinimo staklės pagal centrų ilčių aukštį gali būti skirs¬tomos į tris grupes:
1. mažos staklės, kurių centrų ilčių aukštis iki 150 mm;
2. vidutinės staklės, kurių centrų ilčių aukštis 150 – 300 mm;
3. stambios staklės, kurių centrų ilčių aukštis didesnis negu 300 mm.
Mašinų gamybos įmonėse daugiausia yra paplitusios vidutinės tekinimo staklės, kurių atstumas tarp centrų ilčių — 750, 1000 ir 1500 mm.
Kaip pavyzdį išnagrinėsime Jefremovo vardo gamykloje „Krasnyj Proletarij” gaminamų 1K62 modelio tekinimo-sriegimo staklių konstrukciją.
Pagrindiniai tekinimo staklių mazgai. Šiuolaikines tekinimo stak¬les (1 pav.) sudaro stovas, pagrindas, grreičių dėžė, galvutė, kei¬čiamųjų krumpliaračių gitara, pastūmų dėžė, suporto skydas, supor¬tas, arkliukas, greitų perstūmimų pavara, valdymo organai ir aušini¬mo bei tepimo sistema.

1 pav. Tekinimo-sriegimo staklių 1K62 modelio bendras vaizdas

2 pav. Tekinimo staklių stovo skers¬pjūvis
Stovas yra pagrindinė laikančioji detalė, ant kurios montuo¬jami visi staklių mazgai. Vienu metu stovas nukreipia, kad išilginės suporto rogės ir arkliukas persislinktų išilgai stak¬lių ašies. Šiam tikslui ant stovo padarytos ketu¬rios kreipiančiosios (2 pav.). Kreipiančiosios 1 ir 4 tarnauja suporto rogėms nukreipti, persislenkant joms išilgai, o 2 ir 3 — arkliukui nukreipti. Kreipiančiosios 1 ir 3 vadinamos pr

rizminėmis, o 2 ir 4 — plokščiomis. Stambiose staklėse visos ke¬turios kreipiančiosios daromos plokščios, o mažo¬se ir didelio tikslumo staklėse, priešingai,— prizminės.
Pagrindas, ant kurio montuojamas staklių stovas, daugiausia daromas atskiras. Jį sudaro dvi arba trys kolonos. Tačiau didesniam standumui gauti naudojami ir ištisiniai pagrindai. Priekinėje kolonoje M ( 1 pav.) yra pava¬ros elektros variklis ir kai kada paleidimo elektrinė aparatūra. Užpa¬kalinė kolona [H] daugiausia naudojama kaip spintelė ir aušinimo sistemos pavarai išdėstyti. Tarp kolonų yra dugnas K aušinančiam skysčiui supilti ir drožlėms surinkti.
Greičių dėžė reikalinga spindelio sukimosi greičiams pa¬keisti. Greitaeigių tekinimo staklių greičių dėžė, kad sumažėtų vib¬racija, daroma kaip atskiras mazgas ir patalpinama priekinėje kolo¬noje kartu su elektros variklio pavara. Tačiau daugumoje tekinimo staklių greičių dėžės montuojamos galvutės korpuse.
l galvute B įmontuojamas spindelio mazgas—atsakingiau¬sias mazgas staklėse. Be spindelio mazgo, į galvutę daugiausia įmon¬tuojama papildoma pavara, kuri sumažina spindelio apsisukimu skaičių. Galvutė tvirtinama nejudamai ant stovo taip, kad spindelio ašis būtų griežtai lygiagreti su stovo kreipiančiosiomis. Į galvutės korpusą įmontuojamas reverso mechanizmas, keičiant suporto pastūmos kryptį, įpjaunant sriegį.
Keičiamųjų krumpliaračių gitara A perduoda sukimąsi nuo gal¬vutės pastūmų dėžei ir keičia šios pavaros perdavimo santykį, kad galima būtų įpjauti visų tipų sriegius.
Pastūmų dėžė L skirta išilginės ir skersinės suporto pastūmos dydžiui keisti. Tekinimo-sriegimo staklėse pastūmų dėžė reika¬linga taip pat reikiamam ži
ingsniui nustatyti, įpjaunant sriegį, ir per¬duoti, judesiui eigos sraigtui arba eigos velenui. Pirmasis naudoja¬mas, įpjaunant sriegį, antrasis — tekinant.
Suporto skyde J montuojama eigos sraigto skečiamoji veržlė ir pastūmų mechanizmas, kuris perduoda sukimosi judesį nuo eigos veleno ir vienu metu pakeičia sukimosi judesį tiesiaeigiu slen¬kamuoju suporto judesiu išilgine arba skersine kryptimi.
Suportu D galima mechaniškai perstumti peilį išilgine ir skersine kryptimi ir rankiniu būdu — bet kokiu kampu spindelio ašiai. Kai kurių modelių tekinimo staklėse (pavyzdžiui, 1K62 mo¬delio) ši pastūma taip pat mechanizuota. Suportą sudaro išilginės rogės 3, kurios gali judėti stovo kreipiančiosiomis, skersinės rogės 4, pasukamoji dalis 5 ir viršutinė dalis 8, ant kurios tvirtinamas pasu¬kamas keturių pozicijų peilių laikiklis 6.
Arkliukas E, apdirbant ilgas detales centrų iltyse, atlieka antrosios atramos funkcijas. Taip pat arkliukas naudojamas įrankiui tvirtinti ir pastumti, apdirbant skyles grąžtais, gilintuvais, plėstuvais ir sriegiant sriegius sriegikliais ir sriegpjovėmis.
Arkliuką sudaro korpusas 13, pinolė 10 ir pagrindas 14. Tekinant lėkštus kūgius, korpusas 13 pagrindo 14 atžvilgiu perstumiamas rei¬kiamu dydžiu skersine kryptimi. Centrų iltys ir įrankiai skylėms ap¬dirbti tvirtinami kūginiame lizde pinolės, kuri juda išilgai savo ašies, sukant sraigtą smagračiu 12.
Šiuolaikiniuose tekinimo staklių 1K62, 1K620, 163 modeliuose lai¬kui, sunaudojamam tuščiąjąi suporto eigai, sumažinti statoma greito perstūmimo pavara G. Pavara turi atskirą elektros variklį, nuo kurio sukimasis perduodamas tiesiog eigos velenui, aplenkiant pastūmų dėžę; suportui su
uteikiamas didelis persistūmimo greitis (4 m/min).
Valdymo organai reikalingi spindelio sukimosi greičiui (rankenėlės 1 ir 2) pakeisti, pastūmos dydžiui ir sriegio žingsniui (rankenėlės 17 ir 18) pakeisti, staklėms paleisti, sustabdyti, reversuoti (rankenėlės 15 ir 16) ir t. t.
Konstrukciniai ypatumai. Staklių 1K62 stovas yra standus, dė¬žės formos su skersinėmis pavidalo briaunomis ir sustiprintomis kreipiančiosiomis išilginėms suporto rogėms.
Stovas montuojamas ant dviejų tuščiavidurių kolonų. Priekinėje kolonoje yra staklių pavaros elektros variklis, o užpakalinėje— bakas aušinančiam skysčiui.
Arkliukas ant stovo tvirtinamas viena rankenėle 11 (1 pav.), tačiau, gręžiant ir atliekant sunkius tekinimo darbus, jis papildomai tvirtinamas varžtais.
Kad apsaugotume darbininką nuo sužalojimo nueinančia arba atšokančia drožle, staklėse yra greitai atmetamas skydelis su perma¬tomu snapeliu 7.
Visi elektriniai įrenginiai sukaupti spintoje F, pritvirtintoje deši¬nėje staklių pusėje, užpakalyje.
Pagrindinis elektros variklis paleidžiamas ir sustabdomas myg¬tukine stotimi, kuri sumontuota suporto skydo viršutinės dalies de¬šinėje.
Elektros energijai taupyti staklėse 1K62 pastatyta relė, kuri riboja pagrindinio elektros variklio tuščiosios eigos laiką. Esant paleidimo frikcionų valdymo rankenėlei neut¬ralioje padėtyje, kada spindelis nesisuka, relė automatiškai po ati¬tinkamo laiko tarpo (5—8 s) atjungia variklį nuo elektros gran¬dinės.

3 pav. Suporto skydo valdymas viena rankenėle
Vietoj trijų suporto pastūmų val¬dymo rankenėlių staklėse 1K62 yra tik viena rankenėlė dešinėje suporto skydo pusėje (3 pav.). Šia ranke¬nėle galima valdyti skersinių ir išil¬ginių suporto rogių judesius. Nu¬spaudus rankenėlę į kaire (rodyklės a kryptimi), suportas juda galvutes kryptimi, o palenkus į dešinę (pa¬gal rodyklę c),— arkliuko kryptimi. Nuspaudus rankenėlę nuo savęs (pagal rodyklę b), įjungiama sker¬sinė suporto pastūma centro kryp¬timi, o palenkus rankenėlę į save (pagal rodyklę d),— skersinė su¬porto pastūma nuo centro.
Greitai suportas persislenka visomis keturiomis kryptimis, taip pat įjungiant šią rankenėlę. Tačiau tam papildomai nuspaudžiamas mygtukas K, įmontuotas į rankenėlės rutulį.
Kad, atliekant gręžimo darbus, arkliukas persislinktų mechaniš¬kai, prie jo pristumiamos išilginės suporto rogės ir, perstumiant sker¬sines roges į save, uždaroma speciali spyna 9 ( 1 pav.), sujun¬gianti suportą su arkliuku. Po to, įjungus išilginę suporto pastūma, judės ir arkliukas.

3. NAUDOJAMI PJOVIMO ĮRANKIAI, ĮTAISAI

Tekinimui naudojami įvairiausių konstrukcijų peiliai. Atsižvelgiant į pastūmos kryptį ir pagrindinės pjovimo briaunos padėtį, tekinimo peiliai būna dešininiai ir kairiniai. Dešininiai peiliai tekinant slenka iš dešinės į kairę, o kairiniai — iš kairės į dešine. Juos galima at¬skirti uždėjus dešiniosios arba kairiosios rankos delną (4 pav.). Uždėjus dešinę ranką ant dešininio peilio, jo pagrindinė pjovimo briauna yra į tą pusę, kur nykštys. Nykštys rodo ir pastūmos kryptį. Uždėjus kairę ranką ant kairinio pei¬lio, nykštys rodo pagrindinę pjovimo briau¬ną ir pastūmos kryptį.

5 pav. Kairinių ir dešininių peilių rūšys galvu¬tės formos atžvilgiu: a —tiesieji; b — lenktieji; c—dvigubai lenktieji; d — su ištęsta galvute

6 pav. Tekinimo peililų rūšys atsižvelgiant į jų paskirtį:
1- nupjovimo; 2 ir 8 – fasoniniai spinduliniai; 3 ir 4 – aptekinimo; 5 ir 9 – glotniojo aptekinimo; 6 ir 12 – atraminiai aptekinimo; 7 ir 10 -įpjovimo; 11 – sriegimo; 13 – ištckinimo.

7 pav. Peilių rūšys at¬sižvelgiant į tai, kaip tvirtinama pjaunančioji dalis:
a – ištisinis;b – suvirintasis;
c – su prilituota plokštele;
d – su mechaniškai pritvir-¬
tinta plokštele.

Pagal peilio galvu¬tės formą ir išsidėstymą koto atžvilgiu pei¬liai būna tiesieji, lenktieji, dvigubai lenktieji ir su ištęsta galvute (4 pav.). Pagal pa¬skirtį peiliai skirstomi šitaip: aptekinimo, ga¬linio tekinimo, įpjovimo, nupjovimo, sriegimo, ištekinimo, fasoniniai ir kt. (5 pav.). Pagal apdirbtojo paviršiaus šiurkštumą ir tikslumą tekinimo peiliai skirstomi šitaip: ru¬piojo, glotniojo ir tiksliojo tekinimo.
Tekinimo peiliai gali biūti vientisiniai, pagaminti iš vienos medžiagos, ir sudėtiniai (kotas pagamintas iš konstrukcinio plieno, o pjaunančioji dalis — iš specialios įrankinės medžiagos). Sudėtiniai peiliai būna: suvirin¬ti, su prilituota arba mechaniškai pritvirtinta plokštele.

4. STAKLIŲ DERINIMAS DARBUI

Prieš paleidžiant reikia gerai apžiūrėti stakles iš išorės ir, sukant ranka, patikrinti, kaip veikia mechanizmai. Jeigu jie juda lengvai ir tolygiai, galima stakles paleisti ir pradėti tikrinti neapkrautas. Staklių greičių dėžė pradedama tikrinti nuo mažiausio sukimosi dažnio perjungiant į vis didesnį. Pasiekus didžiausią sukimosi dažnį, špindelis paliekamas suktis laisvai 1,5 – 2 valandas ir stebima, ar nekaista pagrindiniai guoliai. Špindelio slydimo guolių temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 60 0C , o riedėjimo guolių – 70 0C. Kitų mechanizmų guolių leistinoji įšilimo temperatūra – 50 0C.

Tikrinant pastūmų dėžę, nebūtina įjungti visas pastūmas. Tikrinamos mažosios, vidutinės ir didžiausios pastūmos.
Stakles reikia paleisti tiksliai pagal instrukciją, esančią staklių pase.
Guolių reguliavimas: Špindelio cilindro kakliuko slydimo guolių įdėklas gali gūti sudėtinis arba ištisinis. Tarp sudėtinio įdėklo viršutinės dalies ir kakliuko turi būti tam tikras tarpelis. Nudilus guoliui, šį tarpelį reikia sumažinti reguliuojant. Tam tikslui įdėklo dalių sudūrimo paviršiai paskutami arba pakeičiami tarpikliai. Kai cilindrinio kakliuko guolio įdėklas ištisinis su išoriniu kūginiu paviršiumi ir įpjovomis, reguliuojama, perstumiant veržlėmis šį įdėklą išilgai ašies. Tokio įdėklo įpjovos esti užlydytos minkštu metalu, užkaltos mediniais pleištais arba kita tepalui nelaidžia medžiaga. Jei veleno kakliukas kūginis, guolį reguliuojant, perstumiamas išilgai ašies arba įdėklas, arba špindelis. Šios konstrukcijos guoliai yra senesnio modelio staklėse. Riedėjimo guoliai tvirtinami špindelio atramose, juos iš anksto įveržiant. Tarp guolio apskrito paviršiaus ir atramos neturi likti tarpo, nes nuo to padidėtų virpėjimas. Atraminiai, radialiniai – atraminiai ir kūginiai – ritininiai guoliai reguliuojami perstumiant išilgai ašies vieną guolio žiedą. Jis pestumiamas ant veleno užsukta veržle arba pakeičiant tarpiklį, padėtą po atramos dangteliu.
Frikcinės movos reguliuojamos taip, kad, perkrovus stakles daugiau negu 25 %, jos praslystų; išjungus movą, veikiant varikliui, špindelis ir kitos varomosios dalys turi nesisukti.
Diržinės ir grandininės pavaros reguliuojamos, keičiant atstumą tarp skriemulio arba žvaigždutės varančiojo ir varomojo veleno, pavyzdžiui, perstumiant variklį. Jei atstumas tarp šių ašių nekintamas tai diržų arba grandinių įtempimas reguliuojamas tam tikslui skirtais skriemuliais arba žvaigždutėmis.
Suporto skersinių ir išilginių rogių kreipiančiosios turi būti taip sureguliuotos, kad rogės galėtų laisvai slankioti, bet neklibėtų. Reguliuojama stumiant pleištus specialiais varžtais.

Kiekvienam skirtingam tekinimo darbui atlikti reikia iš naujo suderinti stakles. Nustatyti greičius, nustatyti žingsnį – P ir t.t. Pradėjus tekinti galime įsitikinti ar mūsų nustatymai yra geri: ar gerai krinta drožlė, ar nueitas žingsnis yra tikslus. Jei kas nors neatitinka, sustabdžius stakles, galime nustatyti viską iš naujo.

5. SRIEGIŲ SRIEGIMAS IR KŪGINIŲ PAVIRŠIŲ TEKINIMAS

Kūginiams paviršiams aptekinti taikomi šie keturi būdai.
Plačiais tekinimo peiliais (8 pav., a) aptekinami trumpi kū¬giniai paviršiai, kurių sudaromoji ne ilgesnė kaip 30 mm. Tekina¬ma aptekinimo peiliais, kurių pagrindinis kampas plane Ψ lygus
pusei aptekinamo kūgio viršūnės kampo. Peilio pagrindinė pjovimo briauna turi būti l.3 mm ilgesnė už kūgio sudaromąją. Peiliui suteikiama išilginė arba skersinė pastūma.

Aptekinama pasukus viršutines suporto roges (8 pav., b). Te¬kinant šiuo būdu kūginius paviršius, viršutinės suporto rogės pa¬sukamos kampu, kuris lygus pusei tekinamo kūgio viršūnės kampo. Apdirbama rankine pastūma. Šiuo būdu tekinami kūgiai, kurių ilgis ne didesnis už viršutinių suporto rogių eigą (150.200 mm). Apte¬kinamas bet kokio kampo kūgis. Jis nustatomas taip:

=arctgD – d/2l
čia D — didesnysis apdirbamojo kūgio skersmuo mm; d — mažesnysis apdirbamojo kūgio skersmuo mm; l – kūgio sudaromosios ilgis mm.
Aptekinama perstumiant skersai arkliuko pagrindo jo korpusą (5 pav:.c). Tekinant šiuo būdu, arkliuko korpusas perstumiamas skersai jo pagrindo statmenai staklių centrų linijai. Ruošinio suki¬mo ašis su staklių centrų linija sudaro kampą, o kūgio paviršius lygiagretus su ja. Išilgine peilio pastūma aptekinami ilgi, maži kūgiški paviršiai.
Arkliuko korpuso skersinis perstūmimas:

h=D-d/2×L/l

čia L — visas apdirbamojo ruošinio ilgis mm.
Aptekinama naudojant kopijavimo liniuot (8 pav., d). Kopi¬javimo liniuotės korpusas 3 pritvirtinamas prie staklių stovo. Prie šio korpuso pritvirtinta prizminė kreipiamoji 2, kurią galima pa¬kreipti kampu į staklių centrų liniją. Kreipiamąja slankioja šliaužiklis 1, kuris svirtimi sujungtas su skersinėmis staklių suporto ro¬gėmis 4. Skersinės pastūmos pavaros sraigto veržlė atjungiama nuo suporto rogių. Kūginis paviršius tekinamas išilgine pastūma, kurią skersinėms suporto rogėms suteikia šliaužiklis, slenkantis išilgai kreipiamosios liniuotės. Vykstant dviejų krypčių judesiams, peilis perstumiamas kampu staklių centrų linijos link. Šitaip apdirbami ilgi kūginiai paviršiai, kurių kūgio viršūnės kampas lygus 30.. .40°. Kopijavimo liniuotės kreipiamosios posūkio kampas:

8 pav. Išorinių kūginiu paviršių aptekinimd universaliomis tekinimo staklėmis schemos:
c — plačiu peiliu; b — pasukus viršutines suporto roges; c — perstumiant skersai arkliuko pagrindo jo korpusą; d — naudojant kopijavimo liniuotę
Sriegio įpjovimas. Universaliomis tekinimo staklėmis įpjau¬nami išoriniai ir vidiniai sriegiai sriegimo peiliais. Šių peilių pjovimo ašmenų forma atitinka įpjaunamojo sriegio profilį. Į stakles peilis įstatomas naudojant šabloną. Peiliui suteikiama išilginė pastūma. Išilginėms suporto rogėms pastūmos judesį suteikia sraigtinė pavara. Tuomet tolygiai slenka peilis, ir susidaro pastovaus žingsnio sriegis.
Derinant stakles P žingsnio įpjauti, reikia nustatyti keičiamuoju gitaros krumpliaračių krumplių skaičių. Sriegimo kinematinės grandinės derinimo dėsnis šitoks: apsisukus špindeliui viena kartą, suportas su peiliu turi pasislinkti pjaunamo sriegio žingsniu P.

Universaliomis tekinimo staklėmis įpjaunami metriniai, coliniai, moduliniai ir specialieji sriegiai. Kai įpjaunami daugiapradžiai sriegiai, įpjovus vieną sriegio viją ir prieš pradedant pjauti kitą ,tiksliu kampu pasukamas ruošinys.

Tekinimo režimo elementai yra šie: pjovimo gytis t, pastūma S ir pjovimo greitis v. Jei parenkami taip, kad staklės dirbtų našiausiai ir ekonomiškiausiai, o pagamintos detalės tikslumas ir pavir¬šiaus šiurkštumas atitiktų nustatytus reikalavimus. Pjovimo režimas parenkamas šitaip: pirmiausia parenkamas pjovimo gylis t ir praėjimų skaičius, paskui — didžiausia leistinoji pastūma S, vėliau, atsi¬žvelgiant į optimalų peilio patvarumą T ir apdirbimo sąlygas, parenkamas arba apskaičiuojamas pjovimo greitis v ir pagaliau, at¬sižvelgiant į pasirinktus dydžius t, S ir v, nustatoma pjovimo jėga P ir reikalinga pjovimo galia N. Pasirenkant pjovimo režimą, at¬sižvelgiama į ruošinio medžiagos fizikines bei mechanines savybes, ruošinio matmenis, apdirbamų paviršių kokybę, pjovimo įrankio me¬džiagą ir jo geometrinius elementus, didžiausią leistinąjį įrankio dilimą ir patvarumą, taip pat į staklių kinetines ir dinamines cha¬rakteristikas. Smulkiau apie tai, kaip parinkti pjovimo režimą, rašoma specialiojoje literatūroje. Be to, čia pateikiamos ir šių re¬žimų skaitinių dydžių lentelės.

6. DARBAI, ATLIEKAMI TEKINIMO STAKLĖMIS.

Tekinimo staklės yra uni¬versaliausios iš visų metalo pjovimo įrengimų. Jomis galima atlikti įvairiausius darbus: tekinti ir ištekinti cilindrinius, kūginius ir fasoninius sukimosi paviršius, planuoti galus ir atitinkamai apdirbti plokštumas, įpjauti įvairaus profilio griovelius, atpjauti, įpjauti peiliu bet kokio profilio tvirtinimo ir eigos sriegius. Be to, įrankiais, tvirti¬namais arkliuko pinolėje, galima gręžti, gilinti ir plėsti skyles, kurios yra vienoje ašyje su staklių špindeliu. Be to, galima sriegti vidinius ir išorinius tvirtinimo sriegius sriegikliais ir sriegpjovėmis. Ekono¬miškas apdirbimo tikslumas ir glotnumas, pasiekiami tekinimo stak¬lėmis, yra šie: atliekant paruošiamąjį apdirbimą, — 5 tikslumo klasė

9 pav. Pagrindinės tekinimo darbų rūšys ir peilių tipai:
a — išilginis tekinimas praėjimo peiliu, b — išilginis tekinimas lenktu peiliu, c —
išil¬ginis tekinimas atrankiniu peiliu, d — išilginis ir skersinis tekinimas lenktu
peiliu, e — baigiamasis išilginis tekinimas plačiu peiliu, f — baigiamasis
tekinimas suapvalintu peiliu, g — nutekinimas (skersinis tekinimas) nutekinimo
peiliu, h — griovelių įpjo¬vimas ir atpjovimas (įpjovimo) peiliu, i — skylės
ištekinimas ištekinimo peiliu, k — fasoninis tekinimas prizminiu fasoniniu
peiliu, l — sriegio įpjovimas sriegimo peiliu.
ir 2—3 paviršiaus glotnumo klasė, pusiau baigiamąjį apdirbimą — 4 tikslumo klase ir 4—6 paviršiaus glotnumo klasė, atliekant baigia¬mąjį apdirbimą,—3—2 tikslumo klasė ir 7 – paviršiaus glotnumo klasė.

Tekinimas (9 pav., a-f) atliekamas tiesiais ir lenktais aptekinimo peiliais. Cilindriniai paviršiai gaunami, aptekinant paviršius, suportui judant išilgai.
Cilindrinių detalių galų planavimas (9 pav., g) ir korpusinių detalių plokštumų apdirbimas atliekamas planavimo (nutekinimo) peiliu, suportui judant skersine kryptimi.
Detalės atpjaunamos ir grioveliai įpjaunami (9 pav., h) taip pat, esant skersinei suporto pastūmai. Tačiau šiuo atveju atitinkamai naudojami atpjovimo ir įpjovimo peiliai. Pastūmos dydis atplaunant ir apiaunant būna mažesnis, negu planuojant.
Fasoniniai paviršiai tekinami prizminiais ir diskiniais fasoniniais peiliais (9 pav., k) arba naudojant mechaninius, elekt¬rinius arba hidraulinius kopijavimo įtaisus.
Įpiaunant sriegius peiliu (9 pav., l), galima gauti visų tipų sriegius: metrinį, colinį, modulinį ir pitčinį su bet kokiu profiliu — trikampiu, stačiakampiu, trapeciniu, pusapvaliu ir t. t. Sriegio įpjovimo peiliu darbas nenašus. Sriegimo peiliai turi būti pagaląsti profiliu, atitinkančiu įpjaunamojo sriegio įdubos profilį.

LITERATŪRA:
1. “Konstrukcinių medžiagų technologija ir medžiagotyra”, L.Kulikauskas ir kt., Vilnius “Mokslas” 1999.
2. “Tekintojo vadovas” , A. Stasiūnas, R. Stasiūnas, Vilnius “Mokslas” 1980.

Leave a Comment