Operatoriaus funkcinės būsenos supratimas

Operatoriaus funkcinės būsenos samprata atsirado ir pradėjo vystytis, vystantis fiziologiniam mokslui. Tačiau žmogaus funkcinės būsenos tyrinėjimas realiame laike, nesulaikomai išeina tik iš fiziologinių supratimų rėmų ir linksta link ergonominių šitos problemos aspektų.
Intensyvus darbas sprendžiant nuovargio ir darbingumo problemas prasidėjo praėjusio amžiaus pabaigoje ir jau pirmi eksperimentiniai darbai šioje srityje parodė neteisinga šių problemų sprendimą . Labiausiai atsiskleidžiantys funkcinių būsenų rodikliai yra įvairių centrinės nervų sistemų , širdies veiklos, kvėpavimo judesių, endokrininės ir kitos sistemos. Įvairioms būsenoms yra būdingi poslinkiai psichinių procesų tekėjime: suuvokimas, dėmesys, atmintis, mąstymo ir emocinės sferos.
Žmogaus būsenos negalima suprasti kaip vienos kokios nors organizmo sistemos funkcionavimą. Tai yra sudėtingos individo reakcijos .
Štai pavyzdžiui nuovargio būsenai charakteringi tam tikri širdies indų sistemos veiklos poslinkiai. Toliau tęsiant intensyvias apkrovas organizmui reikia vis daugiau energijos dėl ko neišvengiamai didėja kraujotakos greitis ir perpumpuoto kraujo tūris. Vystantis nuovargiui pirmiausia pastebimi širdies raumenų silpnėjimas. Neišvengiamam darbo atlikimui kraujotakos parametrai – greitis ir tūris, kurį laiką gali būti palaikomi didėjant širdies susitraukimų dažniui ir indų toonusų padidėjimu. Diagnostiškai nuovargio būsenai svarbūs yra ne patys padidinto širdies dažnio ir padidinto arterinio spaudimo bei minutinio kraujo tūrio pakitimų simptomai, o šitų rodiklių judesių kiekis ir kryptis, bei ryšys tarp jų.
Visa tai leidžia pilniau suprasti labiausiai naudojamos ir iš

šdirbtos ergonomikos tyrinėjimuose funkcinės būsenos supratimą. Žmogaus funkcinė būsena yra kompleksas tų funkcijų ir kokybių kurios apibūdina atliekamų operacijų išpildymą. Bandymas aprašyti o taip pat ir įvertinti apskritai žmogaus funkcinę būseną betarpiškai realiai veiklai, kurios metu ji atsiranda ir efektyvumą kuriuo ji apibūdinama, nepavyks. Pagrindinis kriterijus kurio pagrindu funkcinės būsenos pakitimus galima laikyti leidžiamais yra atskirų darbo operacijų arba viso darbo proceso atlikimo efektyvumo sumažėjimas arba padidėjimas. Tuo atveju kritinės yra netiktai kiekybinių darbo charakteristikų išraiškos, bet ir darbo kokybiniai pokyčiai.

Operatoriaus funkcinių būsenų rūšys

Dauguma šiuolaikinių tyrinėtojų baigtiniu požiūriu laiko idėją apie tvarkingą būsenų daugumą. Žmogaus būsenų pakitimai gali būti vaizduojami judančiu tašku šių būsenų viduje. Vis dėlto apibūdinamas dauguma požiūrių išvystytų konkrečių problemos aspektų nagrinėjimo metu.

Fiziologiniuose tyrinėjimuose funkcinių būsenų annalizė vykdoma teorinės aktyvacijos terminais. Bendriausiam požiūriui apie aktyvaciją yra naudojama požiūris apie energetinės mobilizacijos lygį būtiną realizuoti vieną ar kitą veiklos aktą.

Samprata apie aktyvaciją išvystyta iš aktyvacinių teorijų ir iš nespecifinių galvos smegenų mokymo duomenų. Jų funkcionavimas neišvengiamai parodo įvairių funkcinio organizmo sistemų aktyvumo lygį, nes jų vaidmuo yra pagrindinis reguliuojant funkcines būsenas.

Tradicinės ergonomikos tyrinėjimų objektas yra dinamika, darbingumas, nuovargis. Nuovargis dažniausiai laikomas kaip įtakojančiu, laikiną darbingumo sumažėjimą, veiksniu.

Dažnai yra sunku atskirti nuovargį nuo kitų, analogiškai įtakojančių dinamiką ir da

arbingumą, veiksnių. Yra išskiriamos trys artimos, bet ne tapatingos būsenos, įtakojančios darbo efektyvumo sumažėjimą – nuovargis, monotonija ir psichologinis pervargimas.
Jeigu būtų galima charakterizuoti nuovargį kaip tiesiogiai surišta su didėjančia įtampa dėl atliekamo darbo trukmės, tai likusios dvi charakteristikos yra monotoniško darbo, atliekamo specifinėse sąlygose tokiose kaip darbo aplinkos ribotumas, nesudėtingi besikartojantys veiksniai ir t.t. Skirtumai tarp šių būsenų įtakoja elgesį, subjektyvius pergyvenimus. Esant monotonijai pastebimas laipsniškas aktyvumo mažėjimas atitinkamuose procesuose, o štai nuovargio būsenoje yra atvirkščiai, charakteringai auga įtampa įvairiose darbinėse sistemose.
Priklausomai nuo apkrovos tipo galima išskirti skirtingus nuovargio tipus, pavyzdžiui protinis ir fizinis. Pirmoji charakteristika pasižymi dideliu psichiniu išsekimu, pirmoje eilėje judesių suvokimas, atmintis, dėmesys, mąstymas. Antrasis apibūdina sensomotorinės sferos ir subjektyvių suvokimų, charakteristikų pasikeitimą. Vystantis nuovargiui galima išskirti keletą skirtingų stadijų:
Tradicinis šių fazių išskyrimas yra analizė taip vadinamos darbingumo kreives – priklausomybės tarp veiklos efektyvumo ir jos atlikimo laiko.
Priešingai ankstesniems bandymams charakterizuoti darbingumo dinamiką remiantis tik tai pagrindinių rodiklių rezultatyvumu (kreivės 1 ir 2 ), šiuolaikiniuose tyrinėjimuose jinai aprašoma remiantis dirbančio žmogaus emocine įtampa ( kreivė 3), o taip pat subjektyvaus nuovargio pajutimo lygiu (kreivė 4)(žemiau parodytam grafike). Norint rasti pakankamai konkrečią žmogaus būsenos charakteristiką reikia apibendrinti visas šias keturias kreives.
Yra lengva nustatyti bendras, dažnų atvejų ir tipines stadijas: matome, kad pirmas periodas “
įsivažiavimo “, paskui periodas optimalaus darbingumo, toliau nuovargis ir galutinis persitempimas. Visas šitas kreives veikia daugelis faktorių, todėl šie keturi lygiai gali varijuoti iki kai kurių iš jų pilno iškritimo.

Jeigu darbingumo periodų išskyrimui paimtume psichofiziologinių sistemų kaitos charakterį, tai stebima darbingumo dinamika būtų žymiai “tankesnė”. Pačiam pirmajam periode, kai operatorius ”įsidirba” galima išskirti tokias fazes kaip mobilizacija, pirminė reakcija ir hiperkompensacija, optimalaus darbo periodą atitinka kompensacijos fazė; o fazės subkompensacija, dekompensacija, galutiniam nuovargiui ir progresuojančiam produktyvumo mažėjimui, visa tai sudaro nuovargio periodą.
Iš grafiko matome, kad nuovargis išsivysto paskutinėse darbingumo kreivės stadijose. Pirmieji išoriniai nuovargio požymiai rodo, kad nepakanka kompensatorinių organizmo išteklių darbo efektyvumo palaikymui nustatytame lygyje. Atstatyti pradinį darbingumo lygį galima tiktai nutraukus darbą, kuris iššaukė nuovargį. Jeigu poilsio periodas yra per trumpas, tada nuovargis kaupiasi dėl ko išsivysto chroniškas nuovargis ar net kraštinė, beveik patologiška nuovargio forma- pervargimas.
Todėl nuovargis gali būti dviejų tipų – trumpalaikis ir ištemtas laike. Aštrus ir chroniškas nuovargis turi skirtingus simptomus. Nuovargio kaupimosi efektą reikia studijuoti aiškintis jo kaupimosi priežastis aplinkybes, kitaip nebus išvengta prasto darbingumo avarinių situacijų, traumų, chroniškų susirgimų. Pirmieji chroniško nuovargio simptomai yra nepraeinantis nuovargis, padidintas nuovargis, mieguistumas, silpnumas ir t.t.
Norint išnagrinėti įvairias funkcines būsenas būtina atkreipti dėmesį į streso problematiką.
Stresas yr

ra bendra nespecifinė organizmo reakcija į ekstremalius aplinkos poveikius.
Šiuo metu yra žinomos streso vystymosi stadijos:
1. Pradinė pavojaus, neatsiliekanti nuo ekstremalių poveikių, ryškiai sumažinanti organizmo atsparumą.
2. Pasipriešinimo stadija, šios stadijos metu išryškėja adaptacinės organizmo galimybės – atstatomas ne tik pradinis darbingumo lygis, bet ir stipriai padidėja organizmo atsparumas.
3. Išsekimo stadija, išreiškiama stipriu atsparumo sumažėjimu ir parodančia, kad organizmo jėgos išseko. Reikia atsižvelgti į tai, kad atskirų stadijų tęsimosi laikas gali stipriai keistis: nuo kelių minučių, kai atsirado nenaudingas faktorius iki keleto mėnesių ar net metų, pastarasis atvejis būdingas atsparumo ir išsekimo stadijoms.

Streso priežastys būna gana įvairios – nuo paprasčiausių fizinės situacijos charakteristikų ( temperatūra, slėgis, triukšmas, fizinis-cheminė oro sudėtis ir t.t.) iki sudėtingų psichologinių ir socialinių-psichologinių faktorių.
Daugeliu atvejų reikėtų kalbėti apie kombinuotus stresorių (stresą sukeliančių faktorių) atvejus. Todėl svarbu atsižvelgti į vienu metu veikiančias priežastis ir individo reakcijas kiekvienai iš jų, taip pat reikia tyrinėti atskirų stresorių tarpusavio ryšį, kadangi negalima jų paprasčiausiai “susumuoti”.
Psichologinis stresas skiriasi nuo fiziologinio streso, todėl, kad jie skiriasi savo kilme, pavyzdžiui organizmas patiria fiziologinį stresą esant kenksmingam poveikiui, o psichologinis stresas priklauso nuo psichinių procesų ir yra žymiai sudėtingesnis.

Funkcinių būsenų korekcija

Norint išvengti kenksmingų sąlygų yra atliekami veiksmai nukreipti prieš arba perspėjantys įmones, kad šios likviduotų jau esančias kenksmingas sąlygas.
Įvairiose gamybinėse situacijose bet kokia darbo optimizacija skirta žmogaus darbo palengvinimui gali būti laikoma kaip kenksmingų funkcinių sąlygų profilaktika. Toliau pateikiu tokio darbo kryptis :
· Darbo įrangos tobulinimas;
· Darbo vietų racionalizacija;
· Darbo ir poilsio režimų optimizacija;
· Operacijų su apkrova kaitos naudojimas skirtingoms funkcinėms sistemoms;
· Gamybinės aplinkos faktorių normalizavimas;
· Palankių psichologinių-socialinių sąlygų sudarymas.

Darbo ir poilsio režimų optimizacija turi remtis reikiamos profesijos darbingumo kreivės analize, tokiu būdu galima apskaičiuoti kritinius momentus ir imtis atitinkamų priemonių.

Yra nuomonė, kad dažnos ir trumpos pertraukos yra efektyvesnės nei ilgesnės ir retesnės. Daugeliu darbo atvejų , ypač monotoninių, pageidautinos trumpos ir dažnos pertraukėlės. Paveiksle parodyti trys pertraukų išsidėstymo variantai, turintys skirtingą įtaką darbingumo dinamikai.

Be šių metodų naudojamos psichoprofilaktikos nedėkingoms funkcinėms sąlygoms.

Psichoprofilaktiniams metodams naudojama :
1. refleksometrija;
2. maitinimosi optimizacija;
3. farmakoterapija;
4. funkcinė muzika;
5. autogeninė treniruotė ir hipnozė;
6. masažas;
7. gamybinė gimnastika;
8. patalpų spalvinis apipavidalinimas;
9. psichologijos kabinetų įrengimas.

Poilsio pauzių išdėstymo įtaka darbo produktyvumui:

Kiekvienai gamybinei situacijai psichoprofilaktinės kompanijos ruošiasi analizuodamos kiekvienas kenksmingas funkcines sąlygas ir išrinkdamos efektyviausius metodus joms panaikinti.

Darbo sąlygų trumpa charakteristika
Darbo sąlygos tai darbininką supanti aplinka, vienaip ar kitaip jį veikiantys veiksniai, tokie kaip geografinė padėtis, darbo priemonių tobulumas, aplinkos veiksniai, įvairūs aplinkos poveikiai, sanitarinės sąlygos. Toliau pateikiu darbo sąlygų veiksnių klasifikaciją:
Veiksniai Mato vienetas arba įvertinimo kriterijus
1. Psichofiziologiniai konkretaus darbo veiksniai1.1. Fizinis apkrovimas1.1.1. Dinaminis krūvis: vienkartinis krūvio kėlimas krūvis per pamainą1.1.2. Statinis krūvis1.1.3. Darbininko poza: sėdint stovint keičiant pozas sėdėti, stovėti palinkus gulint einant1.1.4. Darbo tempas: rankų judesiai kojų judesiai liemens judesiai1.2. Nervinė-psichinė įtampa1.3. Darbo monotoniškumas1.4. Darbo ir poilsio režimas2. Sanitariniai-higieniniai veiksniai2.1. Gamybinis mikroklimatas2.1.1. Oro temperatūra2.1.2. Oro drėgnumas2.1.3. Oro judėjimo greitis2.1.4. Atmosferinis slėgis2.2. Oro švarumas2.2.1. Oro užterštumas dulkėmis ir kitais aerozoliais2.2.2. Oro užterštumas cheminėmis medžiagomis2.3. Triukšmas2.4. Virpesiai2.5. Spinduliavimas jonizuojantis infraraudonasis2.6. Apšviestumas3. Socialiniai-psichologiniai ir estetiniai veiksniai3.1. Gamybinė estetika3.1.1. Darbo vietos estetika3.1.2. Interjero estetika3.1.3. Eksterjero estetika3.1.4. Darbinė apranga3.1.5. Funkcinė muzika3.2. Psichologinis klimatas kg, calkg, J, calkg, JTrukmė dirbant viena poza (% nuo pamainos trukmės)Judesių skaičius per laiko vienetą (min,h), įvertinant judesio greitį, trukmę ir kryptįInformacijos apimtis darbo procese ir kiti rodikliai, apibūdinantys nervinę psichinę veiklą.Operacijų trukmė ir dažnumas, monotoniška darbo apimtis (% nuo pamainos trukmės).Pamainų skaičius, jų pradžios laikas, pertraukos, poilsio būdas.C%m/satm. mm Hg mg/mmg/mdBHzW/mJ/cm, minlxKokybinis aprašomasis įvertinimasEmocijų pobūdis

“Darbas yra nervų ir raumenų procesas”. Esant nuolatiniam fiziniam apkrovimui, žmogus pradeda jausti fizinį nuovargį, dėl ko reikia daryti poilsio pertraukas ir mažinti darbo tempą, tačiau vystantis šiuolaikinėm technologijom, didelę dalį sunkaus fizinio darbo atlieka tam skirti mechanizmai, todėl žmogaus kūnui tenka vis mažesni fiziniai apkrovimai dėl ko operatorius mažiau pavargsta ir atrodo galima būtų daryti trumpesnes pertraukas, bet čia pasireiškia kiti veiksniai, įtakojantys kitokią nuovargio rūšį. Tai atsitinka dėl to, kad operatorius dabar turi tuos mechanizmus valdyti, tam jis turi būti pakankamai pasiruošęs( turi dažnai tobulintis), todėl jam tenka dideli psichologiniai krūviai, dėl didelės informacijos apimties bei atsakomybės. Todėl šiuolaikinė technika yra gaminama remiantis ergonomikos reikalavimais, stengiantis, kad būtu kuo paprasčiau ja naudotis, šitaip sumažinama psichologinė apkrova ir galimybė patirti įvairias fizines traumas kurios įvyksta dėl sumažėjusio dėmesingumo nuovargio. Didelėse gamyklose, ofisuose, biuruose ir pan. dėl didelės monotoniško darbo apimties, žmogus psichologiškai pavargsta ir dėl monotoniškumo. Taip būna kai yra nedideli fiziniai apkrovimai, ir visą laiką pasikartojantys veiksmai, pavyzdžiui žmogui dirbančiam prie konvejerio, todėl reikia daryti atitinkamo ilgio pertraukas, bei labai patartina kaitalioti darbo pobūdį, kas išsklaido monotoniškumą, ir sumažina psichologinę įtampą. Taip pat norint sumažinti monotoniškumą galima ,keisti ir darbininko darbo pozas, tokiu atveju žmogus mažiau nuvargsta fiziškai bei patiria šiokią tokią įvairovę. Darbo tempas irgi yra vienas iš svarbių darbo produktyvumo reguliavimo aspektų. Esant dideliam darbo tempui, žmogus nors ir produktyviau dirbdamas, bet greičiau pavargsta, nors labai lėtas darbo tempas taip pat netinka, todėl dažnai atliekami tyrinėjimai atskiroms darbo sritims ir pritaikomas atitinkamas darbo tempas, kuriam esant operatorius dirba pakankamai produktyviai ir pakankamai ilgą laiką nepavargdamas. Taigi apibendrinus psichofiziologiniai darbo veiksniai turi didelę reikšmę darbo kokybei, todėl projektuojant darbo linijas, organizuojant darbą įstaigose reikia atsižvelgti į darbo pozas, tempą, laiką, monotoniškumą, psichologinę bei fizinę apkrovas.
Kiti įtakojantys darbo sąlygas yra sanitariniai-higieniniai veiksniai, tokie kaip gamybinis mikroklimatas, triukšmas, oro švarumas, virpesiai, spinduliavimas apšviestumas. Optimaliam žmogaus darbingumui užtikrinti, patalpų temperatūra turi būti +18.23 laipsnių Celsijaus diapazone. Esant šiai temperatūrai žmogaus kūnas vidutiniškai per parą išgarina apie 1 litrą vandens. Jeigu patalpų temperatūra yra aukštesnė, žmogus daugiau prakaituoja ima mieguistumas, atsiranda silpnumo pojūčiai, todėl krenta operatoriaus darbingumas. Esant neišvengiamai aukštesnei darbo temperatūrai, išprakaituotam vandeniui kompensuoti, naudojamas gazuotas vanduo su 0.2 – 0.5 valgomosios druskos priedu. Kai patalpų temperatūra yra iki 30 laipsnių, žmogui skiriama 1.5 – 2 ltr, kai aukštesnė 3-3.5 ltr vandens.
Jeigu darbo sąlygos yra žemiau optimalios darbo temperatūros, žmogaus judesiai sulėtėja, dėl ko sulėtėja ir darbo našumas, taip yra, todėl, kad norint palaikyti reikiamą kūno temperatūrą, reikia apsirengti šiltesniais drabužiais, kurie varžo judesius, jei drabužiai yra nepakankamai šilti, į galūnes patenka mažiau kraujo dėl sulėtėjusios kraujotakos, todėl ir šiuo atveju sulėtėja žmogaus judesiai. Esant tokioms darbo sąlygoms, turi būti daromos pertraukos, skirtos sušilti, tam yra specialūs poilsio kambariai, kuriuose yra optimali temperatūra. Esant nedideliems temperatūros nuokrypiams nuo optimumo, žmones galima paveikti psichologiškai, naudojant skirtingas patalpų spalvas. Esant žemesnei temperatūrai patalpas galima nudažyti šiltom ( oranžine, geltona ir pan.) spalvom, jei darbo temperatūra aukštesnė, šaltom(mėlyna ir t.t) spalvom. Taigi žmonių darbingumui palaikyti reikia ir optimalios temperatūros, jeigu darbo temperatūros yra netinkamos, reikia papildomų priemonių, norint palaikyti pakankamą darbingumą, kurios gali būti tiek fizinės, tiek psichologinės.
Darbo patalpos turi būti gerai vėdinamos, tam naudojami kondicionieriai, kurie ne tik išvalo orą, bet ir palaiko pastovią, optimalią temperatūrą, bei santykinį oro drėgnumą. Šių trijų veiksnių tarpusavio ryšį pateikiu lentelėje:

Gamybinių patalpų pobūdis Darbo sunkumas Šaltu ir pereinamuoju laikotarpiu (kai lauke temperatūra žemesnė kaip +10 C) Šiltu laikotarpiu ( lauke +10 C ir didesnė)

Temperatūra C Santykinis drėgnumas,% Oro judėjimo greitis, m/s Temperatūra C Santykinis drėgnumas, % Oro judėjimo greitis
Ptalpos, kuriose yra ne didelis spinduliuojančios šilumos šaltinis ( 20 kCal/m h ir mažiau) Lengvas 17 – 22 Ne daugiau kaip 75 Ne daugiau kaip 0.3 Ne didesnė kaip 28 Esant 28 C ne daugiau kaip 50 0.3 –0.5

Vidutiniosunkumo 15 – 20 -“-“ Ne daugiau kaip 0.5 -“-“ -“-“ 0.3 –0.7

Sunkus 13 -18 -“-“- “-“-“ Ne daugiau kaip 26 Esant 26 C ne daugiau kaip 65 0.5 – 1.0
Patalpos, kuriose yra didelis šilumos spinduliavimas( daugiau kaip 20kCal/m h) lengvas 17 – 24 “-“ “-“ Ne daugiau kaip 28 Esant 28 C ne daugiau kaip 55 0.3 –0.7

Vidutinio sunkumo 16-22 “-“ “-“ “-“ Esant 28 C ne daugiau kaip 65 0.5 – 1.0

sunkus 13-17 “-“ “-“ Ne daugiau kaip 26 “-“ “-“

Prastai vėdinamose patalpose kaupiasi kenksmingos žmogaus organizmui medžiagos, dėl ko yra nuodijamas organizmas, jei patalpos yra vėdinamos per daug stipriai, dėl susidariusių skersvėjų galima peršalti ir pan. Patalpų oras turi būti valomas nuo dulkių ir kitų kenksmingų medžiagų. Įrenginiai galintys išskirti kenksmingas medžiagas turi būti gerai hermetizuoti, visur rankinis darbas pakeistas mechanizuotu, darbininkai aprūpinti dujokaukėmis spec. apranga.
Triukšmas taip pat turi didelę įtaką žmogaus darbo kokybei, todėl labai svarbu maksimaliai slopinti įrenginių triukšmingumą, izoliuoti tas patalpas nuo kitų, įrengti distancinį valdymą, taip atribojant operatorių nuo jų, bet gamyklose, kur technologijos pastoviai vystosi, didinami įrenginių galingumai, dėl ko neišvengiamai didėja ir triukšmas, todėl tokiose sąlygose, kur triukšmas neišvengiamai viršija leistinas normas, reikia darbininkus aprūpinti spec. ausinėmis, taip pat kaip ir temperatūrų reguliavimui, taip ir triukšmui reguliuoti galima naudoti spalvas, pavyzdžiui jei triukšmingas nudažius šiltom spalvom, tada dirbantys jose jus mažesnį triukšmo poveikį ir atvirkščiai, šaltos spalvos didina triukšmo įtaką.Esant dideliam aplinkos triukšmingumui, per ilgesnį laiką žmogus pradeda prastai jaustis, pablogėja klausa.

Leistino garso slėgio pataisos priklausomai nuo triukšmo pobūdžio ir jo poveikio laiko, dB
Poveikio trukmė per pamainą Triukšmo pobūdis

Pastovaus diapazono Toninis ir impulsinis
4-8h1-4h0.25 – 1h5 – 15 minmažiau kaip 5 minutės 0+6+12-18+24 -5+1+7+13+19

Ypač kenksmingas žmogaus sveikatai yra ultragarsas, jis sukelia galvos skausmą, nuovargį, blogina apetitą, regėjimą, 0.5 – 1 laipsniu padidina kūno temperatūrą, sumažiną kraujo spaudimą. Su triukšmu neatsiejamai susiję ir virpesiai. Virpesiai veikia lytėjimo organus. Virpesiai, kurių dažnis yra iki 15Hz sukelia organų dislokaciją, iki 25Hz sukelia sąnarių pakitimus, nuo 51 – 250 Hz, veikia nervų, širdies kraujagyslių sistemas. Todėl žmogus, dirbantis su įrenginiais, skleidžiančius virpesius, gali pradėti skųstis silpnumu,jam gali atsirasti traukuliai, o vėliau, ligai progresuojant pažeidžiama širdies, kraujagyslių veikla. Taigi triukšmas ir virpesiai yra labai svarbūs kriterijai, lemiantys žmogaus sveikatą, o taip pat ir darbingumą, todėl yra pastoviai ieškoma naujų būdų jį slopinti, ne tik gamybos ir darbo pramonėje, bet ir įvairiose kitose sferose, ypač tai yra labai aktualu automobiliuose, kur dideli variklių galingumai ir greičiai. Tam yra aktyviai ieškoma vis naujesnių priemonių triukšmui lopinti.Esant šiuolaikinėms technologijoms labai svarbus yra jonizuoto, radioaktyvaus ir kitokių rūšių spinduliavimas. Spinduliavimas dažniausiai yra susijęs su elektronikos pramone, bet tai dar nereiškia, kad kitose srityse jo nebūna. Didelę reikšmę turi ir elektromagnetinis spinduliavimas, kas labai būdinga galingiems radijo siųstuvams. Įrenginiai, galintys vienaip ar kitaip spinduliuoti, turi būti maksimaliai ekranuojami ar kitaip apsaugoma žmonių sveikata.
Darbo vietos apšviestumas yra labai svarbi charakteristika žmogaus sveikatai ir darbo našumui. Esant per mažam apšviestumui operatorius negali gerai įžiūrėti detalių kontūrus, lėčiau orientuojasi aplinkoje. Nuo apšviestumo labai priklauso darbo kokybė. Apšvietimas gali būti kelių rūšių: natūralus ir dirbtinis. Natūralus apšvietimas yra pats tinkamiausias žmogui. Yra įrodyta, kad esant natūraliam apšvietimui žmogus žymiai geriau jaučiasi, negu prie dirbtinės šviesos ir tai yra susiję ne tik su regėjimo savybėm, bet ir su visu žmogaus organizmu: žmogaus oda privalo gauti pakankamą dienos šviesos, kurioje yra ultravioletinių spindulių, dozę. Tik tai prie natūralios šviesos žmogus geriausiai jaučiasi, bet patalpose ne visada galima gauti natūralią dienos šviesą, dažnai jos nepakanka geram apšvietimui, todėl reikia įrengti papildomą apšvietimą – dirbtinį. Dirbtinis apšvietimas gaunamas naudojant kaitinimo ir liuminescencines lempas. Liuminescencinės lempos yra žymiai ekonomiškesnės už kaitinimo lempas, jų skleidžiama šviesa yra artima dienos šviesai, be to šiuolaikinės liuminescencinės lempos gali būti sumontuotos į mažus korpusus, turi mažus gabaritus ir tuo pačiu skleidžia žymiai daugiau šviesos nei tokio pat galingumo kaitinimo lempos, nes mažiau išskiria šilumos. Jeigu elektros apšvietimo instaliacija gali kelti pavojų žmogaus sveikatai, sukeldama elektros šoką, galima naudoti šiuo metu labai populiarias halogenines apšvietimo lempas, jų maitinimo įtampa yra pakankamai žema ( 12 – 24 V) šviesos srautas labai didelis ir gabaritai labai maži. Bet kaip ir visos kaitinimo lempos, jos nėra tokios efektyvios, kaip liuminescencinės. Bet dirbtiniam apšvietimui patartina naudoti ne vienos rūšies apšvietimo lempas. Apšvietimas yra skirstomas į bendrą ir vietinį, jų suma sudaro kombinuotą apšvietimą. Taigi bendra apšvietimui patartina naudoti liuminescencines lempas, o vietiniam, priklausomai nuo darbo specifikos, arba kaitinimo, arba halogenines, arba liuminescencines, lempas. Pavyzdžiui dirbant prie didelę vibraciją skleidžiančių įrengimų patartina naudoti liuminescencines lempas, kadangi šios mažiau bijo vibracijų. Yra nustatyti standartai, kuriuos pateiksiu lentelėje:
Darbų tikslumas Išskiriamo objekto mažiausias matmuo, mm Išskiriamo objekto ir tono kontrastas Fono charakteris-tika Apšviestumas, lx

Liuminescencinėmis lempomis Kaitinimo lempomis

Kombinuo-tas apšvie-timas Bendras apšvieti-mas Kombinuo-tas apšvie-timas Bendras apšvie-timas
Didžiausio tikslumo Mažiau kaip 0.15 Mažas Tamsus 5000 1500 4000 300

Mažas vidutinis Vidutinis Tamsus 4000 1250 3000 300

Mažas vidutinis didelis ŠviesusVidutinisTamsus 3000 1000 2000 300

Vidutinisdidelis, didelis ŠviesusŠviesusvidutinis 1500 400 1250 300
Labai tikslūs 0.15 – 0.3 mažas Tamsus 4000 1250 3000 300

MažasVidutinis Vidutinis Tamsus 3000 750 2500 300

mažasvidutinis didelis ŠviesusVidutinisTamsus 2000 500 1500 300

VidutinisDidelisdidelis ŠviesusŠviesusvidutinis 1000 300 750 200
Tikslūs 0.3 – 0.5 mažas Tamsus 2000 500 1500 300

MažasVidutinis Vidutinis Tamsus 1000 300 750 200

mažasvidutinis didelis ŠviesusVidutinisTamsus 750 300 600 200

VidutinisDidelisdidelis ŠviesusŠviesusvidutinis 400 200 400 150
Vidutinistikslumas 0.5 – 1.0 mažas Tamsus 750 300 600 200

MažasVidutinis Vidutinis Tamsus 500 200 500 150

mažasvidutinis didelis ŠviesusVidutinisTamsus 400 150 400 100

VidutinisDidelisdidelis ŠviesusŠviesusvidutinis 300 150 300 100
Mažo tikslumo 1.0 – 5.0 mažas Tamsus 300 200 300 150

MažasVidutinis Vidutinis Tamsus 200 150 200 100

mažasvidutinis didelis ŠviesusVidutinisTamsus – 100 – 50

VidutinisDidelisdidelis ŠviesusŠviesusvidutinis – 100 – 50
Labai mažo tikslumo Daugiau kaip 5.0 Nepriklausomai nuo tono charakteristikos ir nuo objekto ir tono kontrasto – 100 – 50

Be šių aptartų veiksnių, įtakojančių operatoriaus darbo efektyvumą,bei būsenas, grupė yra socialiniai – psichologiniai ir estetiniai veiksniai. Tai yra spalvų naudojimas, darbo vietoje, eksterjero estetika, interjero estetika, darbina apranga ir funkcinė muzika.
Spalvos, kaip jau anksčiau minėta, labai veikia žmogaus psichika, nuo spalvų, jų ryškumo, labai priklauso operatoriaus darbo našumas, bei kokybė.
Eksterjeras lemia išorinį organizacijos vaizdą, pakelia žmonių nuotaiką, taip lemdamas gerą darbingumas, taip pat prie eksterjero priskiriama atitinkama apsauginė – sanitarinė zona, kurios organizacija turi laikytis.
Interjeras taip pat turi sudaryti geras psichologines sąlygas, patalpose turi būti erdvu, priderintos spalvos, skirtingoms interjero detalėms, atskiros spalvos ir pan. Pateikiu pagrindinių spalvų sukeliamas asociacijas:
Spalva Spalvų apibūdinimas pagal jų sukeliamas asociacijas

šiltos šaltos lengvos sunkios tolstančios artėjančios dirginančios slegiančios raminančios
Spektrinės spalvos:RaudonaOranžinėGeltonaGeltonai žaliaŽaliaŽydrai žaliaŽydraMėlynaVioletinėPurpurinėAchromatinės spalvos:BaltaŠviesiai pilkaTamsiai pilkaJuoda XXXXX XXXXX XXXXXX XXXXXX XXXXX XXXX XXXX XXX XXXX

Darbinė apranga turi būti patogi, turi atitikti organizacijos, bei reikalavimus. Drabužiai turi būti lengvesni, kad nevaržytų judesių ir pakankamai patvarūs.
Taip pat labai žmogaus emocijas veikia muzika,ramina, pašalina neigiamas emocijas. Parinkus reikiamą muziką, galima padidinti produktyvumą, sumažinti streso atvejų. Bet muzika netinka tokiose srityse, kur reikalingas protinis darbas. Ten kur operatoriaus darbas yra lengvas, nereikalaujantis daug fizinių pastangų, galima transliuoti energingą, o kur darbas yra reikalaujantis dėmesio – ramią, raminančią muziką.

Sistemos “operatorius-aparatūra” ergonominis organizavimas

Vystantis šiuolaikinėms technologijoms, žmonės vis labiau pradeda naudotis kompiuteriais. Kompiuteriai ofise, kompiuteriai konvejerių valdyme, tai leidžia valdyti savo verslą net iš namų, kitaip sakant iš bet kurios vietos, jei ten yra interneto ryšys. Todėl labia svarbu gerai organizuoti operatoriaus darbą prie kompiuterio.
Darbo vieta daro didelę įtaką žmogaus darbo našumui. Psichologiniai eksperimentai yra parodę, kad žmogaus elgsena priklauso nuo tokių dalykų, kaip kambario dydis, baldai, įrengimas, temperatūra, drėgnumas, apšvietimas ir šviesos kokybė, triukšmingumas ir privatumo lygis. Žmonių grupės elgsenai įtaką daro architektūrinė pastato organizacija ir telekomunikacijų teikiamos galimybės.
Jeigu žmonės nepatenkinti savo darbo sąlygomis, tai personalo kaita gali būti didelė. Tuomet daugiau išlaidų bus sunaudota personalo samdymui ir profesiniam parengimui. Gali tekti pristabdyti programinius projektus dėl kvalifikuoto personalo trūkumo.
Mažai skiriama dėmesio į projektavimo specifiką tų pastatų, kuriuose bus kuriama programinė įranga. Dauguma programuotojų dirba aplinkoje, pritaikytoje kitam darbui, daugiausia tai būna biznio ofisai. Programinės įrangos kūrimo personalas dažnai dirba didelėse atviro ofiso tipo patalpose ir tik vadovybė turi individualius ofisus.
Tuo tarpu dar 1978 metais Makkju pateikė specialių tyrimų medžiagą, kurioje įrodoma, kad atviros architektūros patalpos, naudojamos daugelyje organizacijų nėra nei populiarios, nei produktyvios. Trys patys svarbiausi aplinkos faktoriai, nustatyti šių tyrimų metu, yra šie:
1. Privatumas. Programuotojui reikalinga erdvė, kurioje jis galėtų susikaupti ir dirbti be pertraukimų.
2. Išorės matymas. Žmonės mėgsta dirbti natūralioje šviesoje ir matyti iš patalpos atsiveriantį vaizdą.
3. Personalizacija. Skirtingiems žmonėms patinka skirtingos darbo aplinkos ir skirtingas jų apstatymas. Svarbu palikti galimybę darbuotojui pertvarkyti savo darbo vietą pagal jo skonį ir norą.
Aišku, ne visada įmanoma pritaikyti pastato išplanavimą specialiai programinės įrangos kūrimui. Nežiūrint į tai vadovybė turi suprasti, kaip svarbu užtikrinti patogią, tinkamą darbui aplinką. Sukuriant atskirus kabinetus programų kūrimo personalui, žymiai pakyla darbo produktyvumas, nes darbuotojai taip nebetrukdo vienas kitam, kaip bendro tipo patalpose. Atviro tipo ofisuose žmonės netenka privatumo ir tylios aplinkos, taip pat apribojama jų galimybė keisti savo darbo vietos apstatymą.
Grupės efektyvumas ir komunikavimo galimybė priklauso nuo fizinės aplinkos. Kūrimo grupėms reikalingos patalpos, kur visi grupės nariai galėtų susirinkti ir aptarti savo projektus ir formaliai, ir neformaliai. Susirinkimų patalpos turi sutalpinti visą grupę ir užtikrinti susirinkimo privatumą; netikslinga planuoti grupių susirinkimus kur nors didesnio ofiso kampe.
Nors individualūs ofisai pakelia produktyvumą, tampa sunkiau keistis informacija programavimo grupės nariams arba susisiekti su kitomis grupėmis. Darbuotojai dažnai tiesiog pradingsta savo kabinetuose ir kartais ilgai nesusisiekia su savo bendradarbiais. Iškyla ypatingų problemų su tais darbuotojais, kurie iš prigimties nelinkę bendrauti ir kurie tiesiog drovisi iškviesti kitus žmones pokalbiui.
Kompiuterinė įranga dabar reikalauja daug mažiau kapitalo įdėjimų negu programinės įrangos kūrimo personalas. Individualus produktyvumas smarkiai išauga tais atvejais, kai vienam inžinieriui- programuotojui tenka didelis kiekis kompiuterio galios, taigi kiekvienas inžinierius turi būti aprūpintas personaline darbo stotimi.
Pati efektyviausia sistema yra tinklas iš host kompiuterių naudojamų programų kūrimui, kai ruošiama sistema skirta įvairių tipų mašinoms.
Personalinių darbo stočių sujungimas į tinklą turi šiuos du privalumus:
· Atskiram dirbančiam žmogui praktiškai nedaro įtakos kitų darbas. Sistemose, kurios dalinasi procesoriaus laiką, programos (pvz. kompiliatoriai) keliančios sistamai didelius reikalavimus, gali sulėtinti sistemą visiems kitiems vartotojams. Personalinėse sistemose vartotojas valdo tik savo mašiną.
· Efektyvios pagalbinės tinklo programos pagerina formalų ir neformalų grupių bendravimą. Čia įeina elektroninės skelbimų lentos, kompiuterinių konferencijų bei elektroninio pašto sistemos.
Taip pat organizacijoms, turinčioms daug geografiškai nutolusių taškų, gali būti naudinga sujungti visus tuos taškus į platų globalinį tinklą arba įsijungti į mokamą viešą duomenų perdavimo tinklą.
Elektroninės komunikacijų priemonės, kartu su telefoninėmis ir faksimilinėmis sistemomis gali sumažinti susitikimų akis į akį reikalingumą. Elektroninis paštas leidžia greitai apsikeisti dokumentais, taigi dokumentas gali būti nusiųstas, pakomentuotas, pakoreguotas ir parsiųstas per vieną dieną. Iš patirties žinome, kad elektroninės diskusijos būna daug labiau sufokusuotos negu pokalbis akis į akį, gal todėl, kad yra daug mažiau erdvės nukrypimams nuo temos. Tačiau vis dėl to žinoma joms trūksta betarpiškumo ir nežodinio bendravimo, kuris būna susitikimo metu.
Svarbūs momentai
· Inžinierius- programuotojas privalo turėti supratimą apie žmogiškus faktorius nes jų programos bus naudojamos žmonių. Jeigu programa neatsižvelgs į žmogaus privalumus ir trūkumus, tai ji nebus pilnai užbaigta.
· Žmogaus atmintis suskirstyta į greitąją, trumpalaikę, darbinę ir ilgalaikę atmintį. Klaidų mažiausia būna tada, kai mažiausia persiuntimų iš vienos atminties į kitą.
· Žinios yra skirstomos į dvi klases- atsitiktines sintaksines ir gilesnes semantines. Semantinės žinios saugomos ypatingu vidiniu būdu, geresniu negu žodinis.
· Grupiniame darbe, lyderiams būdinga tai, kad jei jis techniškai kompetetingas, jis iškyla. Tituluotasis grupės lyderis gali buti tik paprasčiausiai atsakingas už administracinę veiklą.
· Darbuotojai dirbantys grupeje skirstomi į tris rūšis: orientuoti į užduotį, orientuoti į save ir orientuoti į sąveiką.
· Grupinė sąveika turi būti taip struktūrizuota, kad grupės komunikacinių ryšių skaičius būtų mažiausias
· Darbo vieta daro didelę įtaką programuotojų darbo našumui.
Išvados

Žmogus yra labai sudėtingų sistemų visuma. Todėl jam tobulėjant, tobulėja ir jo aplinka. Kiekvienas žmogus dirbdamas savo darbą yra suinteresuotas, kad jo darbas būtų produktyvesnis įdedant mažiau pastangų. Todėl būtina ne tik kelti technologijų, supančių operatorių, lygį, bet ir palaikyti optimalias darbo sąlygas, bei keičiantis darbo požiūriui, jas pastoviai tobulinti(diegiant naujas technologijas ir pan.), kadangi, kaip ir technologijos, bei išsivystymo lygis, aplinka sparčiai keičiasi, kaip ir žmonių požiūris į ją. Žmogų supanti aplinka turi tobūlėti ne tik fizine prasme, bet ir šiais laikais, labai aktualia – psichologine , psichofiziologine prasmėm, kadangi dėl didelės psichologinės įtampos pasitaiko daugiau klaidingų sprendimų, bereikalingų pervargimų, persitempimų ar net psichikos sutrikimų, kas labai stipriai lemia ir jo fizinę būklę. Todėl darbo vietą, sąlygas reikia organizuoti remiantis tiksliais ergonomikos tyrimais atsižvelgiant į labai didelį kiekį įvairių faktorių.

Leave a Comment