Inzinerines_medziagos_paruostuk

1.Inž. medž. savybės, jų palyginimas kostrukcinei medž. parinkti.
Inž. m. sav.: mechaninės(stiprumas, trapumas, plastiškumas, kietumas, smūginis tąsumas, įtempimų relaksacija), fizikinės(tankis, lydymosi temp., šiluminis plėtimasis, šilumos ir elektros laidumas,magnetiškumas),cheminės(atsparumaskorozijai,cheminis reagavimas),technologinės(suvirinamumas, liejamosios savybės, apdirbamumas pjovimu, šaltuiju ir karštuoju spaudimu). M. parinkimas gaminiui priklauso nuo reikalavimų jo savybėms. Dažniausiai tai mechaninės sav., o į kitas sav. atsižvelgiama esant specifinėms darbo sąlygoms.
2.Terminio apdirb. būdai ir jo įtaka m. savybėms.
Plieno apkaitinimas, normalizavimas, grūdinimas, atleidimas yra terminio apdirb. būdai. Gaminiui suteikiamas reikiamas kietumas, stiprumas, tamprumas, atsparumas smūgiams. Grrūdinto ir atleisto plieno sąlyginė takumo riba artima stiprumo ribai. Padidėja smūginis tąsumas. Svarbesnės detalės grūdinamos ir atleidžiamos vidutiniu arba aukštuoju atleidimu. Grūdinimas su aukštuoju atleidimu – terminis gerinimas.
3.Svarbiausios mechaninės sav.:
Stiprumas – m. sav. priešintis deformavimui, suardymui. Tamprumas – atgauti pradinius duomenis ir formas. Plastiškumas – negrįžtamai keisti matmenis ir formas nesuyrant. Kietumas – priešintis kito kūno į ją įsiskverbimui. Smūginis tąsumas – atlaikyti dinamines apkrovas. Patvarumas – priešintis mikroplyšio atsiradimui ir plitimui. Valkšnumas – lėtai deformuotis, kai pastovus įtempimas. Relaksacija – savaiminis įtempimų mažėjimas apkrautoje detalėje. Atsparumas dilimui.
4.Bandymai m. meech. sav. nustatyti.
M. mech. sav. reikšmės nustatomos tempimo, gniuždymo, lenkimo, sukimo, kirpimo, skėlimo, smūginio lenkimo, valkšnumo, įtempimų relaksacijos, ciklinio stiprumo bandymais. Tam naudojami specialūs tiriamos m. bandiniai. Tempimo bandymas pagrindinis.
5.Tempimo bandymais nustatomos charakter.: proporcingumo, tamprumo, takumo, sąlyginė takumo, stiprumo, trūkimo ri

ibos ir tikrasis suirimo įtempimas.
6.Atliekant konstrukcinius skačiavimus, svarbiausios m. stiprumo char. yra plastiškų m. takumo riba ir trapių m. σu. Plastiškumo rodikliai: santykinis pailgėjimas ir santykinis susitraukimas.
7.Tempimo bandymu nustatomos trys tiriamos m. mech. sav.: stiprumas – takumo ir stiprumo ribos; plastiškumas – santykinis pailgėjimas ir susitraukimas; tamprumas – tamprumo modulis ir Puasono koeficientas.
8.M. plastiškumui turi įtakos: deformavimo greitis(didėjant greičiui, m. sutrupa, nes nespėja išsivystyti plastinė deformacija. Dėl šių priežasčių, esant dinaminėms apkrovoms, m. turi būti pagamintos iš plastiškų m.); temp. poveikis(didėjant temp., plastiškumas didėja. Daugumai mažaanglių ir mažai legiruotų plienų, temp. intervale 250-350 plastiškumas sumažėja 20-30%, o stiprumas padidėja. Tai mėlynasis trapumas(senėjimas)); įtempimo erdviškumas(dviašis arba triašis įtempimo būvis mažina plastiškumą); terminis apdirbimas(grūdinimas didina trapumą, atleidimas ir normalizavimas – plastiškumą, jei reikalingas didelis stiprumas ir plastiškumas, attliekamas grūdinimas ir atleidimas).
9.Juodieji ir spalvotieji metalai, savybės.
Metalais vadiname ch. el. ir sudėtingus jų lydinius, kuriems būdingos metališkos savybės: elektros ir šilumos laidumas, plastiškumas, kalumas, kristalinė sandara, lūžio blizgesys, didėjanti elektrinė varža kylant temp. Juodieji met – tai geležis ir lydiniai jos pagrindu: plienas, ketus, ferolydiniai. Spalvotieji – tai visi kiti metalai ir jų lydiniai. Skirstomi į lengvuosius, sunkiuosius, tauriuosius, retuosius sunkiai lydžius metalus.
10.Apibūdinti po vieną: Silicis – didina plienų stiprumą ir tamprumą, elektrinę varžą, padeda susidaryti grafitui ketuje. Manganas – didina plienų stiprumą ir
r tamprumą, daro plieną nemagnetinį. Chromas – didina stiprumą ir atsparumą oksidacijai karštyje, plienas tampa nerūdijantis, kai Cr >= 13%. Nikelis – plienas nemagnetinis ir sunkiai pjaunamas. Volframas – labai padidina įrankinių plienų stiprumą, suteikia šiluminį patvarumą. Boras – labai padidina įgrūdinamumą ir gerina konstrukcinį stiprumą. Siera – žalinga, sunkiai pašalinama priemaiša; legiruojantis elementas automatų plienuose, palengvina pjovimą ir gerina pav. kokybę.
PLIENAS
11.Ch. sudėtis ir anglies įtaka savybėms.
Plienas – geležies, anglies ir kt elementų lydinys. Savybės priklauso nuo ch. sudėties, anglies kiekio, terminio apdirbimo. Kuo daugiau anglies, tuo kietesnis, stipresnis, atsparesnis dilimui, bet kartu trapesnis, sunkiau apdirbamas, blogiau suvirinamas. Mažaanglis platiškas, minkštas, lengvai deformuojamas, tekinamas, gerai susivirina, bet nesigrūdina ir neatsparus dilimui.
12.Plieno skirstymas pagal anglies kiekį: 1) 0,05 –0,1% plienai štampuoti. 2) 0,1 – 0,25 statybiniai. 3) 0,3 – 0,5 mašinų detalių gamybai. 4) 0,55 – 0,7 spiruokliniai. 5) 0,7 – 0,8 įrankiniai(smūginiams įr). 6) 0,9 – 1,4 pjovimo įrankiams.
13.Pl. skirstymas pagal ch. sudėtį: anglinis(kai jį sudaro geležis ir anglis, o kiti el nesiekia 1%) ir legiruotasis(kai kt. el. daugiau kaip 1%). Pagal žalingų priemaišų kiekį: paprastasis, kokybiškasis, geresnės kokybės(markės gale rašoma A).
14.Apibūdinti anglinį ir legiruotąjį plieną.
Paprastasis kostr. plienas turi iki 0,49%C. tai pigiausias iš visų rūšių plieno. Gaminami rūšiniai ir fasoniniai valcuoti ruošiniai: kampuočiai, strypai, statybinės kostr. Kokybiškasis ang. kons. pl. turi mažiau žalingų priemaišų, nei paprastas. Turi labai nestabilų austenitą, todėl yra nedidelio įgrūdinimo. Būtina grūdinti vandenyje. Le
egiruotuoju vadinamas pl., kuriame, be geležies, anglies ir pastoviųjų priemaišų, yra specialiai panaudotų el., keičiančių tam tikras savybes, struktūrą, terminio apdirbimo sąlygas. Jis yra brangesnis, sunkiau apdirbamas, trapesnis, mažiau laidus šilumai, tačiau geresnės mech. sav. Nerūdyjantis, atsparus karščiui. Užsigrūdina alyvoje bei ore.
15.Legiruojančių el. kiekis pagal GOST ir EN.
Pagal Gost: 1) mažai legiruotas – iki 2,5%. 2) vidutiniškai – 2,5-10%. 3) daug legiruotas – daugiau kaip 10%. Pagal En: ch. el. rodo leg. el., surašytus mažėjančia tvarka, o sk. po jų – vidutinį pagrindinio leg. el. kiekį, padalintą iš koef. k. Cr, Co, Mn, Ni, Si, W – 4. Al, Be, Cu, Mo, Nb, Pb, Ta, Ti, V, Zr – 10. Ce, N, P, S, C – 100. B – 1000.
16.Plieno liejamosios sav. yra prastos. Didelis subėgimas, aukšta liejimo temp. Lieto pl. mech. sav. yra prastesnės už valcuoto, štampuoto pl., kadangi gaunamos dujų puslės, šlako intarpai, įtrūkimai.
17.Šaltąjam plastiniam deformavimui skirtas pl. turi lengvai keisti savo formą ir neįtrūkti jį deformuojant.Tam tikslui naudojamas mažaanglis pl.
18.Automatų pl. priskiriamas prie spec. paskirties anglinio ir legiruotojo konstrukcinio pl. Drožlės birios ir lengvai lūžinėja. Apdirbtas pav. yra glotnus. Skirtas masinei nesvarbių detalių gamybai.
19.Įrankiniam pl. keliami reikalavimai ir skirstymas.
Įrankių gamybai naudojamas pl. turi būti kietas, stiprus, atsparus smūgiams, irimui ar plastinei deform., cikliniams temp. pokyčiams, didelio šiluminio patvarumo, nekeisti savo matmenų. Pagal panaudojimą sk
kirstomas: pjovimo įrankiams, šaltojo deformavimo įrankiams, karštojo def. įr., matavimo įrankiams.
20.Apibūdinti pjovimo įr. pl.
Anglinis įr. pl. yra pigiausias. Termiškai apdirbti šio pl. įr. yra pakankamai kieti, stiprūs, atsparūs dilimui, bet neatsparūs šilumai. Tinka lėtojo pjovimo įr. gaminti. Legiruotasis įr. pl. daugiau naudojamas pjovimo įr. gamybai. Legiruojantieji el. nežymiai pagerina pjovimo sav., bet padidina įgrūdinamumą, leidžia grūdinti alyvoje. Greitapjovis pl. yra svarbiausias įr. pl., skirtas darbo metu įkaistantiems pjovimo įr. gaminti. Didelis kietumas, stiprumas, atsparumas dilimui aukštoje temp. gaunamas daug legiruojant volframu, molibdenu. Kobaltas didina patvarumą.
21.Matavimo įr. naudojamo pl. sav., matmenų pasikeitimas, anglies kiekis.
Šis pl. turi pasižymėti matmenų stabilumu. Matmenys gali keistis dėl įr. dilimo, keičiantis pl. mikrostruktūrai ir keičiantis temp. matavimo pabaigoje. Kuo pl. kietesnis, tuo jis mažiau dyla. Naudojamas anglingasis pl.(0,9 – 1,4%C). Apdirbus šalčiu, atliekamas ilgalaikis atleidimas. Sendinami matavimo įr. dažniausiai laikomi karštoje alyvoje. Gali būti įanglinami, įazotinami.
KETUS
22.Ketaus ch. sudėtis. Palyginti su plienu.
Nuo pl. ketus skiriasi didesniu anglies kiekiu, technologinėmis sav. Pigesnis už pl. Anglis gerina liejamąsias sav., bet blogina mech. sav. Silicis gerina liej sav. Manganas skatina ketaus atbalimą. Siera blogina sav. pilkojo ir stipriojo ketaus. Fosforas didina skysto ketaus takumą.
23.Ketaus klasifikavimas: 1) cementitinis.2) grafitinis. 3) specialiųjų sav. 4) spec. sav. legiruotasis 5) meno liejamasis.
24.Ketaus skirstymas pagal jame esančius grafito intarpus: baltasis, pilkasis, vermikulitinis, kalusis, stiprusis.
25.Ketaus metaliniame pagrinde išsidėsto grafito intarpai, kurio stuktūra yra perlitas, perlitas su feritu arba feritas. Geriausios kokybės – perlitas arba perlitas ir nedaug ferito.
26.Apibūdinti grafitinio ketaus svarb grupes.
Pilkasis k. plačiausiai naudojama konstrukcinė medž. Yra daug silicio, geros liejamosios sav. Gerai apdirbamas pjovimu, slopina vibraciją, gerų antifrikcinių sav. Trūkumas – mažas atsparumas tempimui ir didelis trapumas. Kalusis k. – tai atkaitinti baltojo k. liejiniai. Stipresnis už pilkąjį, didesnio tąsumo. Liejami sudėtingos formos plonasieniai gaminiai, veikiami dinaminių apkrovų. Kalusis k. niekada nekalamas. Taip vadinamas todėl, kad yra plastiškesnis, gerokai atsparesnis smūgiams už pilkąjį. Stipriojo k. mažiau susilpnintas metalinis pagrindas, geros mech. sav., kurios ypač priklauso nuo terminio apdirbimo. Pakeičia pl. liejinius, valcuotus gaminius. Gaminamos detalės, veikiamos statinių, dinaminių ir ciklinių tempimo, gniuždymo, lenkimo ir sukimo apkrovų.
27.Antif. k. keliami reikalavimai. Grafito funkcija.
Pagrindiniai reikalavimai: t.b. žemo trinties koeficiento, garantuoti mažą slystančiųjų paviršių dilimą. K. esantis grafitas atlieka kietojo tepalo funkciją. Ištrupėjus grafito intarpams iš darbinio paviršiaus, atsiradusiose tuštumose gerai laikosi tepalas.
28.Specialiųjų sav. leg. k., jo skirstymas.
Tai chromu, vanadžiu, nikeliu ir kt. el. legir. pl. Jis gali turėti perlitinį, martensitinį, austenitinį pagrindą. Anglis jame gali sudaryti legiruotą cementitą, grafito plokšteles, rutuliukus. Pagal sav. ir panaudojimą skirstomas: atsparus dilimui k. – tai grafito neturintis k., kompozicinė medžiaga; atsparus korozojai leg. k. skirstomas į daugiachromius, daugiasilicius, mažai leg. nikeliu; karščiui atsparus k. skirstomas į aliumininį, mažai leg. chromu, silicinį mažai leg.; karštyje stiprus k. pagal grafito formą skiriamas į nikeliu leg. su plokšteliniu grafitu k.; nikeliu leg. su rutuliniu grafitu k.
SPALVOTIEJI METALAI IR JŲ LYDINIAI
29.Vario lydinių klasifikavimas: 1) žalvariai – dvikomponenčiai, daugiakomponenčiai. 2) bronzos – alavinės, nealavinės. 3) vario nikelio lyd. – konstrukciniai, elektrotechniniai.
30.Žalvario sudėtis ir sav.
Žalvaris – vario ir cinko lydinys, kuriame dar gali būti aliuminio, mangano, geležies, švino jų mech., techn., antikorozinėms sav. pagerinti. Pigesnis už varį. Atsparus korozijai. Bet nerekomenduojama konstrukcijose žalvarines detales liesti su geležimi, cinku, aliuminiu.
31.Žalvario panaudojimas.
Žalvaris, kuriame Zn<= 10%,vadinamas tompaku. Gaminami papuošalai, lengvai padengiamas auksu; medaliai, elektrotechninės detalės. Žalvaris, kuriame Zn= 30-37%, naudojamas šovinių tūtoms, folijai, muzikos instrumentams, nes yra plastiškiausias. Turintis Zn>42%, nenaudojamas, nes padidėja trapumas.
32.Alavinės ir neal. bronzos sudėtis, panaudojimas.
Bronza – vario ir alavo, aliuminio, berilio, silicio, mangano ar kito komponento lydinys. Alavinė br. yra seniausia, geriausių mech., gerų liejamųjų sav.,labai atspari korozijai, turi antif. sav., tačiau dvigubai brangesnė už žalvarį; dėl alavo deficito keičiama į nealavinę. Naudojama antif. detalių, krumpliaračių, spyruoklių gamybai. Aliumininė br. naudojama mašinų gamyboje, gražios išvaizdos, atspari korozijai, geros antif. sav., bet blogiau liejama, sunkiau deformuojama. Berilinė br. yra pačių geriausių sav.: mech., techn., gero laidumo. Naudojama spyruoklėms, kontaktams, nekibirkščiojantiems nuo smūgių įr. gaminti. Silicinė br. atspari korozijai, tinkama suvirinimui, blogesnės liejamosios sav. Iš jos gaminamos laivų ir ch. aparatų detalės, variklių detalės. Manganinė br. atspari korozijai, kaitrai. Naudojama gaminiams, dirbantiems aukštesnėje temp. Mažai leg. br. mech. sav. pagerinti varis leg. mažu kiekiu kadmiu, sidabru, magniu, beriliu. 33.Apibūdinti siluminą ir duraliuminį.
Siluminai labai gerai liejami, suvirinami, pjaunami, bet nestiprūs. Darbo temp. iki 200C. termiškai nestiprinami. Duraliuminis – tai aliuminio, vario, magnio, mangano lydinys. Šis lydinys užgrūdintas išlieka plastiškas, galima štampuoti. Neatsparus korozijai, todėl suvalcuojamas su gryno aliuminio sluoksniais.
34.Titanas lengvas, stiprumu prilygsta pl., deformuojamas ir karštas ir šaltas, atsparumas korozijai geresnis už nerūdyjančio pl., gerai suvirinamas argono aplinkoje. Trūkumai – brangus, nes sunku išskirti iš rūdų; aukštesnėj temp. pablogėja mech. sav., aukštesnėj kaip 500C tampa ch. aktyvus.
SPECIALIŲJŲ SAV. LYDINIAI
35.Antif. lydiniai su minkšta matrica ir kietais intarpais.
Tai žalvariai, bronzos, alavo ir švino babitai. Babitai – seniausi guoliams naudojami antif. lyd..Jie lengvai lydosi, plastiški, sudaryti iš minkšto pagrindo ir kietų intarpų. Neatsparūs nuovargiui. Antif. aliuminio lyd. sudaryti iš minkštos leg. aliuminio matricos ir kietesnių intermetalinių junginių intarpų. Antif. cinko lyd. sudaryti iš cinko, magnio, kitų leg. priedų. Nėra tokie plastiški kaip alaviniai babitai, bet pigesni. Didesnis trinties koeficientas.
36.Antif. lyd. su kieta matrica ir minkštais intarpais.
Tai antif. ketus., aliuminio alavo, vario švino lyd. Sutrikus tepimui slydimo poroje, šios m. kurį laiką gali dirbti, nes nuo trinties šilumos išsilydęs alavas arba švinas plonu sluoksniu padengia veleno kakliuko pav. ir sumažina trintį.
37.Lydmetaliai, sav., skirstymas pagal ch. sudėtį bei lyd. temp.
Lydmetaliai – tokios sudėties metalų lyd., kurie išlydyti suvilgo jungiamų m. pav., o susikristalizavę sudaro lituotą sujungimą. Lydmetalis parenkamas įvertinus jo ir lituojamos m. fizikinių sav. skirtumus, ch. sav. ypatumus, m. vilgumą, metališkųjų junginių tarpsluoksnių susidarymo galimybes ir sąlygas. Pagal ch. sudėtį skirstomi į vario, sidabro, paladžio, platinos, geležies, alavo cinko, kadmio, titano, galio. Pagal lyd. temp.: žematemperatūriai ir aukštatemperatūriai.
38.Elektrotechninės paskirties lyd., savybės.
Tai elektrotec. paskirties minkštamagnečiai, kietamagnečiai, varžiniai, tamprieji, mažo šiluminio plėtimosi lyd. Stabilios fizikinės mech. sav.( linijinio plėtimosi koeficientas, tamprumas, elektrinė varža) priklauso nuo temp.
39.Legiruotuose pl., sk rodo markės eilės nr., takumo ribą, anglies kiekį, plieno klasę (Cт3, 08X13, Y7). Nelegiruotuose pl., x yra sk. nuo 1 iki 4 (pl. nr. grupėje).
40.Apibūdinti elinvarą, nitinolą.
Lyd., kurių tamprumo modulis pastovus – elinvaras. Tamprumo modulis, keičiantis temp., išlieka pastovus. Gaminami tikslių prietaisų tamprūs elementai. Lyd., išlaikantis formos atmintį – nitinolas. Ataušintas ruošinys šaltai deformuojamas. Pakaitinus atgauna pradinius duomenis. Ši sav. taikoma šilumai jautriuose davikliuose.
KOMPOZICINĖS MEDŽIAGOS.
41.Kompozicine m. vadinsime dviejų ar daugiau ch. skirtingų m., tarp kurių yra ryškūs skiriamieji paviršiai, derinį. Kompozitai pasižymi unikaliomis sav., kurios kiekybiškai ir kokybiškai skiriasi nuo kiekvieno iš jį sudarančių komponentų. Sudėtis: matrica – rišamoji m., garantuoja gaminio vienalytiškumą; armuojantys komponentai – užpildai arba kompozitą stiprinantys komponentai.
42.Kompoz. skirstymas pagal armuojančiu komponentų formą ir pasiskirstymą matricoje.
Skirstomi į 1)dispersinės m. – susideda iš vieno ar kelių labai smulkių komponentų, išsidėsčiusių matricoje. 2)m. su pluoštiniu užpildu – naudojami didelio stiprumo stiklo, anglies kristalai, boro pluoštai. 3)sluoksniuotosios m. – susideda iš dviejų ar daugiau įv. komp. sluoksnių.
43.Komp. skirstymas pagal matricos m.
Komp. su polimerine matrica pasižymi dideliu stiprumu ir standumu, atsparūs korozijai, tačiau keičia savo fizikines mech. sav. senėdami ir kai yra atmosferos pokyčių. Plačiausiai naudojami komp. Skirstymas: stiklo plastikai, anglies, boro, organoplastikai. Komp. su anglies matrica atsparūs ch. poveikiui aukštesnėje temp., o mech. sav. kinta nežymiai. Naudojami ch. įrengimuose, aviacijoje. Komp. su keramine mat. naudojami tik darbui ekstremaliomis sąlygomis: aukštoje temp., oksiduojančioje aplinkoje. Labai svarbu suderinti komponentų fizikines ch. sav. Komp. su metaline mat. pasižymi dideliu stiprumu, standumu, smūginiu tąsumu, geru šilumos ir elektros laidumu, matmenų stabilumu. Komp. su stiklo mat. stiprūs temp. iki 1000C. skaidrus polimerinių polivinilbutiralio klijų sluoksnis yra atiprinančioji armatūra tarp dviejų stiklų. Šis stiklas naudojamas automobiliuose.
44.Dažniausiai naudojami pluoštai mat. armuoti.
Sintetinių dervų mat. armuoti naudojami stiklo, anglies, organiniai, boro pluoštai. Komp. su metaline mat. armuojančiais el. yra plonos vielos iš grūdinto pl., voframo, titano, berilio.
METALINĖS MEDŽIAGOS.
45. Kostr. miltelinės m., jų trūkumas.
Miltelinės metalurgijos būdu gaminamos kostr. detalės iš anglinio ar legiruoto pl., aliuminio, vario, magnio. Šiuo būdu gaminamos smulkios detalės, kurių forma netechnologiška apdirbimui pjovimu, sunkiai pjaunama. Trūkumas – porėta m. po presavimo ir sukepinimo. Mech. sav. gana prastos. Pagal porėtumą skirstomos į 4 grupes.
46.Kietlydiniai labai kietos ir stiprios įr. m. Pagal ch. sudėtį skirstomos: vienkarbidžiai volframo kietlydiniai, titano volframo – šios gr. kietl. Apdirbamas pl., titano tantalo volframo – tinka rupiajam pl. apdirbimui su smūgiais.
47.Porėtųjų m. sav. ir panaudojimas.
Miltalinės metalurgijos būdu pagamintos m. yra porėtos. Porėtumas sumažina konstr. m. stiprumą, nuo jų priklauso dujų ir skysčių pralaidumas, trinties koeficientas. Dėl šių sav. porėtosios m. gali būti naudojamos kaip filtrai, antif. bei “prakaituojančios” m. Filtrais galima filtruoti dujas ir skysčius.
48.Frikcinės m. – tai metalų ir nemetalinių m. miltalių kompozicija: metalinis pagrindas – geležies ar vario lyd. milteliai; komponentai, suteikiantys frikcinių sav. – asbestas, kvarcinis smėlis; tepančiosios m., mažinančios dilimą – grafitas, geležies sulfidai. Naudojamos automobilių, lėktuvų stabdžių sistemose.
49.Elektrokontaktinės m. turi b. laidžios elektrai, šilumai, atsparios erozijai ir dilimui. Elektros srovės komutacijos kontaktai skirstomi į slydimo ir jungimo kontaktus. Slydimo kont. t.b. labai laidūs elektrai, atsparūs suvirinimui ir dilimui. Jungimo kont. turi garantuoti patikimą elektrinės grandinės sujungimą. Skirstomi į silpnų srovių, aukštos įtampos stiprių srovių ir dažno jungimo, vidutiniškai apkrautus kontaktus.
NEMETALINĖS M. PLASTMASĖS.
50.Plastmasės – tai nemetalinės m., kurių pagrindas yra polimerai. Jos legvos, mech. stiprios ir netrapios, didelio ch. patvarumo ir atsparumo korozijai, gerų dielektrinių sav. Jas naudojant sutaupoma daug brangių spalvotųjų m., pagerėja detalių, dirbančių agresyviose terpėse, patvarumas. Trūkumai – nedidelis atsparumas šilumai, polinkis senėti, greitesnis susidėvėjimas eksplotuojant.
51.Termoplastikai – polietilenas, polipropilenas, polistirolas, fluoro plastikai, konstr. organinis stiklas. Reaktoplastikai – stiklo pluoštinys, konstr. stiklo tekstolitas, konstr. tekstolitas, getinaksas ir retinaksas.
52.Termoplastikų sav.- suminkšteję aukštesnėje temp. ir sukietėję ataušta. Gali pasidaryti klampiai takūs ir atvirkš., nesikeičiant jų ch. sudėčiai ir molekulinei struktūrai. Dvi klasės: angliagrandžiai ir heterogranžiai junginiai.
53.Trumpai apibudinti termoplastini polimera.
Polietilenas-vienas pigiausių ir daugiausia naudojamų polimerų. Rušys: aukšto slėgio ir žemo slėgio. Atsparus vandeniui ir vandens garams, gerų dialektrinių sav. m. Naudojamas aukšto dažnio kabelių izoliacijos, radijo aparatūros detalėms gaminti. Polipropilenas už polietileną kietesnis, mech. stipresnis, atsparesnis šilumai ir tirpikliams,mech. lengvai apdirbamas. Dirbiniai blizgančiu paviršiumi. Trūkumai- dirbiniai neatsparūs organiniams tirpikliams, greitai sensta.
54.Reaktoplastikų sav.: kaitinami lengvai suminkštėja pasidaro klampiai takūs, tačiau ilgiau palaikius aukštesnėje temp. jose vyksta ch. r. ir reaktoplastikai neegrįžtamai sukietėja, tampa stiprūs ir netirpūs. Tai kompozicinės plasmasės.
55.Tumpai apibūdidti reak polimerą.
Konstr. asbestinis tekstolitas pasižymi geromis frikcinėmis sav. ir šiluminiu atsparumu, atsparus tepalui, benzinui, dideliems temp. ir drėgmės svyravimams. Trūkumas: asbestinio audinio gamyboje naudojamo ilgaplaušio asbesto brangumas ir deficitičkumas, mech. sav. blogesnės už tekstolito. Sukelia vėžį.
56.Termoreakcinės dervos, kurios naudojamos reakt.: fenolio formaldehidinės dervos(gaunamos polikondesacijos būdu), karbamido formaldehidinės(gaunamos polikondesuojant karbamidą ir formaldehidą. Jos bespalvės), alkidinės dervos( daugiausia palitusios gliftalinės dervos).
57.Plastikuose naudojami užpildai – m., dedamos į plastikus norint pakeisti jų sav. arba sutaupyti polimerines m. Jie padidina stiprumą ir kietumą, sumažina susitraukimą formuojant, gali pakeisti kai kurias savybes. Dispersiniai užpildai padidina polimero standumą. Pluoštiniai ir lakštiniai užpildai padidina smūginį tąsumą, mech. stiprumą, tačiau plastikų sav. įv. kryptimis nevienodos.
58.Plastifaktorių paskirtis sumažinti polimero stiklėjimo temp., jo trapumą, padidinti mikštumą, elastingumą. Stabilizatoriai – tai m., kurios saugo plastikus nuo senėjimo. Kietikliai – tai m., kurių dedama į reakt. siekiant padaryti juos nelydžius ir netirpius. Dažalai – smulkios mineralinės m. ar organiniai dažikliai, kurie nudažo plastmases reikalinga spalva. Spec. priedai: tepimo m. – didina elastingumą ir takumą, mažina presavimo trintį, lengvina gaminio išėmimą iš presformos; porodariai – m., kurios kaitinamos virsta dujomis ir sudaro poras.
59.Putų poliuretanas gaunams suputojant CO2, kuris susidaro ch. r. Stabilizatoriai palaiko susidariusią putų būseną. Skiriamos grupės: 1)elastinis putų poliuretanas. Naudojamas daugelyje pramonės šakų ir buityje. 2)kietas putų poliur. mažai sugeria vandenį, yra gerų elektros ir šilumos izoliacinių sav., atsparus vibracijai.
60.Fenoplastai su stiklo pluoštu gali įkaisti iki 10000C. Paviršius apanglėja, o gilesni sluoksniai lieka nepažeisti. gaminamos raketų degimo kameros paviršiai, išmetimo tūtos ir kt.
GUMA..
61.Guma – elastomerų vulkanizacijos produktas. Trūkumas – sensta, tampa trapi ir sutrūkinėja. Savybės: didelis elastingumas, geros dielektrinės sav., slopina smūgius ir vibracijas, atspari dilimui, ch. atspari rūgštims ir šarmams, įv. atspari organiniams tirpikliams.
62.Žalia guma, sav.
Kaučiuką sumaišius su tam tikrais priedais, gaunama žalia guma. Ji plastiška, lengvai tirpsta benzine. Žalią gumą presuojant ir kaitinant, vyksta vulkanizacijos procesas ir suformuojami gaminiai. Vulkanizuota guma yra stipri, neplastiška, elastinga, netirpi organiniuose tirpikliuose.
63.Gumoje yra vidutiniškai apie 30 komponentų, kuriuos galime suskirstyti į šias grupes: 1)kaučiukas – nuo jo prigimties priklauso gumos sav. 2)siera – nuo jos kiekio priklauso, ar guma elastinga, ar kieta ir trapi. 3)užpildai – gumos savikainai sumažinti bei eksploatacinėms sav pagerinti. 4)plastifikatoriai – gumai suminkštinti. Tampa atsparesnė šalčiui. 5)katalizatoriai – vulkanizacijos
greitintojai.6)stabilizatoriai – senėjimą stabdančios m. 7)dažalai – pigmentai, nudažantys reikiama spalva.
64.Bendrosios paskirties guma.
Gumos sav. priklauso nuo jos sudėties. Skirstoma į bendrosios paskirties, spec. sav., gumuoti. Bendr. pask. Gumą sudaro: natūralusis kaučiukas – gaunamas iš heavėjos medžio. Pagaminta guma tirpi benzine, neatspari alyvai, senėja veikiant šviesai ir šilumai, nelaidi dujoms ir vandeniui. Izopreninis kaučiukas, butadienis kaučiukas.
KERAMINĖS M.
65.Keramika – tai daugiafazė neorganinė m., gauta suformavus iš mineralinių m. ruošinius, juos išdžiovinus ir sukepinus sukštoje temp. Jos patvarios aukštoj temp., nelaidžios elektrai, atsparios dilimui, lengvos, mažo šiluminio laidumo ir šiluminio plėtimosi koeficiento. Dažnai vienintelė tech. ir ekonomiškai tinkama konstr. m.
66.Tech keramika. Ją sudaro metalų oksidai ir sunkiai lydūs junginiai. Tai kietos, atsparios dilimui ir lydžios aukštoj temp. m. Al2O3 keramika stipri aukštoj temp., ch. atspari, puikus dielektrikas. ZrO2 – gaminami tigliai metalams lydyti. Mažai laidi šilumai. MgO – atspari baziniam šlakui. Silicio karbidas labai kietas, atsparus oksidacijai. Boro nitridas su heksagonine gardele naudojamas kaip dielektrikas. Keramika labai plačiai taikoma elektrotechnikoj ir elektronikoj. Skirstoma į montažinę, kondensatorinę, pjezoelektrikus. Kondensatorinei k. būdinga maža dielektrinė skvarba, maži energijos nuostoliai. Pjezoelektrikai – m., kuriose įtempimai sukelia poliarizaciją, veikiant jas mechaniškai. Montažinė k. t.b. stipri ir gerų izoliacinių sav.
NEORGANINIS STIKLAS.
67.Stiklas – sudėtingas sulydytų bazinių ir rūgštinių oksidų sukietėjęs tirpalas. Atsparus gniuždymui, tačiau neatsparus tempimui. Labai kietas. Amorfinė, ch. ir termiškai atspari, nesenstanti m., elektros izoliatorius. Praleidžia, atspindi ir sulaiko šviesą. Daug švino turintis stiklas gerai sulaiko rentgeno spindulius.
68.Stiklas skirstomas: 1)Pagal sudarančias m. – silikatinis, aliumosilikatinis, borosilikatinis, aliumoborosilikatinis, aliumofosfatinis. 2)Pagal modifikuojančias m. – šarminis, nešarminis, kvarcinis. 3)Paskirtį – techninis, statybinis, buitinis.
69.Stiklo mech .sav. pagerinti naudojami šie būdai: 1)Grūdinimas – padidėja atsparumas smūgiams bei šilumai. 2)Termocheminis apdirbimas – sav yra geresnės, nei grūdinant įprastu būdu. 3)Ėsdinimas – padidėja stiprumas ir atsparumas šilumai.
70.Kvarcinis stiklas lydomas iš labai švaraus kvarcinio smėlio. Labai atsparus šilumai, atsparus ch. Mažas linijinio plėtimosi koeficientas. Stiklas, kuriame yra geležies ir vanadžio oksidų, sulaiko apie 70% infraraudonųjų spindulių. Šviesą sklaidantis stiklas gali būti naudojamas transporto priemonių šviestuvams. Žalios sp. st. turi chromo ir vario oksidų priedų, raudonas – seleno.
MEDIENA.
Plačiai naudojama kaip kostrukcinė m. Jos privalumai: lengva, pakankamai stipri, atspari smūgiams ir vibracijai, lengvai apdirbama, pigi. Trūkumai: sugeria daug vandens, degi, pūva.

Cт3cп – paprastasis anglinis konstr. pl., Rp0,2 (σut)=235Mpa; smūginis tąsumas 27J 20 0C temp.; cп – pl. ramaus stingimo; 3 rodo anglingumo ir stiprumo didėjimo kryptį. Konstr. statybinis pl.
20X13л – liejamasis daug leg. kokybiškas konstr. pl. Jame yra apie 0,2%C ir 13%Cr.
20л – liejamasis kokybiškasis anglinis konstr. pl., ~0,2%C.
AC14 – automatų leg. konstr. pl., ~0,11-0,14%C, yra ~1%Mn, Pb ir kt. C – švinas. (A raidė).
55C2 – spyruoklinis leg. pl., ~0,5-0,55%C, 2%Si.
ШX15CГ – guoli; pl76 kuris leg. Cr, Si, Mn. Jame yra ~1%C, 6/4=1,5%Cr, ~1%Si ir Mn.
12X18H9 – speciali;j; sav. (nerūdyjantis) pl., ~0,12C, 18Cr, 9Ni.
Y13A – anglinis įr. geresnės kokybės (raidė A) pl., ~1,3C.
9XC – leg. įr. pl., ~0,9C 1Cr ir Si.
P6M5 – gretapjovis pl., 1C, 6W, 5Mo, 2V, Cr nenurodytas.
CЧ20 – pilkasis ketus, stiprumo riba = 200Mpa, plokštelių formos grafitas.
KЧ65-3 – kalusis juodašerdis ketus, stiprumo riba = 650Mpa, santykinis pailgėjimas = 3%.
BЧ35 – stiprusis ketus, rutulio formos grafitas, stiprumo riba 350Mpa, santykinis pailgėjimas = 22%.
ЧBГ30 – ketur su vermikulitiniu grafitu, stiprumo riba = 300MPa.
AЧC-2 – antifrikcinis pilkasis ketus, 2-markės eilės nr. Kietumas 190 HB.
AЧB-2 – antifrikcinis stiprusis ketus, su rutiliniu grafitu. 2-markės eilųs nr. Stiprumo riba = 500Mpa.
ЧH4X2 – specialiųjų sav. ketus. X- daug legiruotas. ~2,6C 4Ni, 2Cr.
Л90 – dvikomponentis deformuojamasis žalvaris, 90Cu, likęs Zn. Arba 10Zn ir likęs Cu.
ЛAЖ60-1-1 – daugiakomponentis deformuojamasis žalvaris, 60Cu 1Al 1Fe. Likęs Zn.
ЛOMш70-1-0,05 – deformuojamasis alavinis žalvaris, ~70Cu 1Sn 0,05As likęs Zn.
CuZn36Pb1,5 – deformuojamasis žalvaris, leg. švinu. ~36Zn 1,5Sn likęs Cu.
ЛЦ16K4 – liejamasis žalvaris, ~16Zn 4Si likęs Cu.
БpOФ4-0,25 – deformuojamoji alavinė bronza, ~ 4Sn 0,25P. likęs Cu.
ЪpO10Ф1 – liejamoji alavinė bronza, ~ 10-12Sn 1P, likęs Cu.
ЪpA5 – deformuojamoji aliuminė bronza, ~ 5Al 0,3As, likęs Cu.
ЪpCp0,1 – mažai leg. sidabrinė (nealavinė deformuojamoji) bronza, ~ 0,1Ag, likęs Cu.
MHЦ18-20 – konstrukciniai vario nikelio (MH raidės) lydiniai, ~ 18Ni 20Zn, likęs Cu.
MHMц43-0,5 – elektrotechniniai vario nikelio (Cu-Ni-Mn pagrindu) lydiniai, ~ 43Ni 0,5Mn, likęs Cu.
A85 – techninis aliuminis, 99,85%Al.
AK12 – liejamasis aliuminio lydinys – siluminas (Al+Si), ~ 12Si, likęs Al. Sunku atskirti nuo kaliojo (deformuojamojo) aliuminio lydinio (AK6, AK8). Liejamas smėlio formose.
Д16 – duraliuminis (deformuojamasis termiškai stiprinamas Al-Cu-Mg-Mn lydinys), ~ 4Cu 1Mg, likęs Al. 16-sutartinis lydinio nr.
MA5 – deformuojamasis magnio lydinys, kuris leg. aliuminiu ir cinku, ~ 8Al 1Zn. 5-lydinio eilės sk.
MЛ5 – liejamasis magnio lydinys (Л).
BТ6 – deformuojamieji titano lydiniai. B-organizacijos, sukūrusios lydinį pavadinimas. T-titanas. 6-lyd eil. nr. ~ 6Al 4V, likęs Ti.
BТ5Л – liejamasis titano lydinys.
ЦA4M1 – cinko lyd. (Ц raidė), kuris leg.aliuminiu ir variu. ~ 4Al 1Cu, likęs Zn. Liejimas slegiant.
CCy8 – švino stibio lyd., ~ 8-9Sb 0,04Cu, likęs Pb.
HMц5 – nikelio mangano lyd., ~ 5Mn, likęs Ni.
X20H80 – nikelio lyd., kuriame daug chromo (markės pradžioje žymima raidė X), ~ 20Cr, likęs Ni.
HMЖMц28-2,5-1,5 – nikelio lyd., ~ 28-30Cu 2,5Fe 1,5Mn, likęs Ni.
Ъ83C – alavinis babitas, ~ 1Pb (10Sb 6Cu), likęs Sn(~ 83).
SnSb8Cu4 – alavinis babitas, ~ 8Sb 4Cu. Likęs Sn.
ЪH16 – švininis babitas (antif. lyd.), ~ 16Sn, likęs Pb.
PbSb15Sn10 – švininis babitas, ~ 15Sb 16Sn, likęs Pb.
AO9-2 – antifrikcinis aliuminio lyd. ~ 9Sn 2Cu, likęs Al.
ЦAM9-1,5Л – antif liejamasis (Л) cinko lyd., ~ 9Al 1,5Cu, likęs Zn.
ЪpC30 – švininė bronza, ~ 30Pb, likęs Cu.
ПOCCy18-2 – alavo švino lydmetalis, ~ 18-20Sn 2-3Sb, likęs Pb.
ПCp72 – sidabro lydnetalis, ~ 72Ag, likęs Cu.
20880 – nelegiruotas minkštamagneti elektrocheminis pl. Lydinys transformatoriams.
3413/0,35 – leg. minkštamagnetis elektrocheminis pl., 0,35 lakšto storis.
EX5K5 – kietamagnetis pl. (E raidė), ~ 1C 5Cr 5Co, likusi Fe.
ЪpПO10-2 – miltelinė konstr. m., ~ 90Cu 10Sn. 2-porėtumo grupė.
BK8 – vienkarbidis volframo kietlydinys, 8Co, lokęs WC.
T15K6 – titano volframo kietlydinis, 15TiC 6 Co, likęs WC.
TT8K6 – titano tantalo volframo kietlydinis, 8%(TiC+TaC). 6%Co, likęs WC.

Leave a Comment