- 1. Inž. medž. savybės, jų palyginimas kostrukcinei medž. parinkti
- 2. Terminio apdirb. būdai ir jo įtaka m. savybėms
- 3. Svarbiausios mechaninės sav.:
- 4. Bandymai m. mech. sav. nustatyti
- 5. Tempimo bandymais nustatomos charakter.: proporcingumo, tamprumo, takumo, sąlyginė takumo, stiprumo, trūkimo ribos ir tikrasis suirimo įtempimas
- 6. Atliekant konstrukcinius skačiavimus, svarbiausios m. stiprumo char. yra plastiškų m. takumo riba ir trapių m. σu. Plastiškumo rodikliai: santykinis pailgėjimas ir santykinis susitraukimas
- 7. Tempimo bandymu nustatomos trys tiriamos m. mech. sav.: stiprumas – takumo ir stiprumo ribos; plastiškumas – santykinis pailgėjimas ir susitraukimas; tamprumas – tamprumo modulis ir Puasono koeficientas
- 8. M. plastiškumui turi įtakos: deformavimo greitis(didėjant greičiui, m. sutrupa, nes nespėja išsivystyti plastinė deformacija. Dėl šių priežasčių, esant dinaminėms apkrovoms, m. turi būti pagamintos iš plastiškų m.); temp. poveikis(didėjant temp., plastiškumas didėja. Daugumai mažaanglių ir mažai legiruotų plienų, temp. intervale 250-350 plastiškumas sumažėja 20-30%, o stiprumas padidėja. Tai mėlynasis trapumas(senėjimas)); įtempimo erdviškumas(dviašis arba triašis įtempimo būvis mažina plastiškumą); terminis apdirbimas(grūdinimas didina trapumą, atleidimas ir normalizavimas – plastiškumą, jei reikalingas didelis stiprumas ir plastiškumas, atliekamas grūdinimas ir atleidimas)
- 9. Juodieji ir spalvotieji metalai, savybės
- 10. Apibūdinti po vieną: Silicis – didina plienų stiprumą ir tamprumą, elektrinę varžą, padeda susidaryti grafitui ketuje. Manganas – didina plienų stiprumą ir tamprumą, daro plieną nemagnetinį. Chromas – didina stiprumą ir atsparumą oksidacijai karštyje, plienas tampa nerūdijantis, kai Cr >= 13%. Nikelis – plienas nemagnetinis ir sunkiai pjaunamas. Volframas – labai padidina įrankinių plienų stiprumą, suteikia šiluminį patvarumą. Boras – labai padidina įgrūdinamumą ir gerina konstrukcinį stiprumą. Siera – žalinga, sunkiai pašalinama priemaiša; legiruojantis elementas automatų plienuose, palengvina pjovimą ir gerina pav. kokybę
- 11. Ch. sudėtis ir anglies įtaka savybėms
- 12. Plieno skirstymas pagal anglies kiekį: 1) 0,05 –0,1% plienai štampuoti. 2) 0,1 – 0,25 statybiniai. 3) 0,3 – 0,5 mašinų detalių gamybai. 4) 0,55 – 0,7 spiruokliniai. 5) 0,7 – 0,8 įrankiniai(smūginiams įr). 6) 0,9 – 1,4 pjovimo įrankiams
- 13. Pl. skirstymas pagal ch. sudėtį: anglinis(kai jį sudaro geležis ir anglis, o kiti el nesiekia 1%) ir legiruotasis(kai kt. el. daugiau kaip 1%). Pagal žalingų priemaišų kiekį: paprastasis, kokybiškasis, geresnės kokybės(markės gale rašoma A)
- 14. Apibūdinti anglinį ir legiruotąjį plieną
- 15. Legiruojančių el. kiekis pagal GOST ir EN
- 16. Plieno liejamosios sav. yra prastos. Didelis subėgimas, aukšta liejimo temp. Lieto pl. mech. sav. yra prastesnės už valcuoto, štampuoto pl., kadangi gaunamos dujų puslės, šlako intarpai, įtrūkimai
- 17. Šaltąjam plastiniam deformavimui skirtas pl. turi lengvai keisti savo formą ir neįtrūkti jį deformuojant.Tam tikslui naudojamas mažaanglis pl
- 18. Automatų pl. priskiriamas prie spec. paskirties anglinio ir legiruotojo konstrukcinio pl. Drožlės birios ir lengvai lūžinėja. Apdirbtas pav. yra glotnus. Skirtas masinei nesvarbių detalių gamybai
- 19. Įrankiniam pl. keliami reikalavimai ir skirstymas
- 20. Apibūdinti pjovimo įr. pl
- 21. Matavimo įr. naudojamo pl. sav., matmenų pasikeitimas, anglies kiekis
- 22. Ketaus ch. sudėtis. Palyginti su plienu
- 23. Ketaus klasifikavimas: 1) cementitinis.2) grafitinis. 3) specialiųjų sav. 4) spec. sav. legiruotasis 5) meno liejamasis
- 24. Ketaus skirstymas pagal jame esančius grafito intarpus: baltasis, pilkasis, vermikulitinis, kalusis, stiprusis
- 25. Ketaus metaliniame pagrinde išsidėsto grafito intarpai, kurio stuktūra yra perlitas, perlitas su feritu arba feritas. Geriausios kokybės – perlitas arba perlitas ir nedaug ferito
- 26. Apibūdinti grafitinio ketaus svarb grupes
- 27. Antif. k. keliami reikalavimai. Grafito funkcija
- 28. Specialiųjų sav. leg. k., jo skirstymas
- 29. Vario lydinių klasifikavimas: 1) žalvariai – dvikomponenčiai, daugiakomponenčiai. 2) bronzos – alavinės, nealavinės. 3) vario nikelio lyd. – konstrukciniai, elektrotechniniai
- 30. Žalvario sudėtis ir sav
- 31. Žalvario panaudojimas
- 32. Alavinės ir neal. bronzos sudėtis, panaudojimas
- 34. Titanas lengvas, stiprumu prilygsta pl., deformuojamas ir karštas ir šaltas, atsparumas korozijai geresnis už nerūdyjančio pl., gerai suvirinamas argono aplinkoje. Trūkumai – brangus, nes sunku išskirti iš rūdų; aukštesnėj temp. pablogėja mech. sav., aukštesnėj kaip 500C tampa ch. aktyvus
- 35. Antif. lydiniai su minkšta matrica ir kietais intarpais
- 36. Antif. lyd. su kieta matrica ir minkštais intarpais
- 37. Lydmetaliai, sav., skirstymas pagal ch. sudėtį bei lyd. temp
- 38. Elektrotechninės paskirties lyd., savybės
- 39. Legiruotuose pl., sk rodo markės eilės nr., takumo ribą, anglies kiekį, plieno klasę (Cт3, 08X13, Y7). Nelegiruotuose pl., x yra sk. nuo 1 iki 4 (pl. nr. grupėje)
- 40. Apibūdinti elinvarą, nitinolą
- 41. Kompozicine m. vadinsime dviejų ar daugiau ch. skirtingų m., tarp kurių yra ryškūs skiriamieji paviršiai, derinį. Kompozitai pasižymi unikaliomis sav., kurios kiekybiškai ir kokybiškai skiriasi nuo kiekvieno iš jį sudarančių komponentų. Sudėtis: matrica – rišamoji m., garantuoja gaminio vienalytiškumą; armuojantys komponentai – užpildai arba kompozitą stiprinantys komponentai
- 42. Kompoz. skirstymas pagal armuojančiu komponentų formą ir pasiskirstymą matricoje
- 43. Komp. skirstymas pagal matricos m
- 44. Dažniausiai naudojami pluoštai mat. armuoti
- 45. Kostr. miltelinės m., jų trūkumas
- 46. Kietlydiniai labai kietos ir stiprios įr. m. Pagal ch. sudėtį skirstomos: vienkarbidžiai volframo kietlydiniai, titano volframo – šios gr. kietl. Apdirbamas pl., titano tantalo volframo – tinka rupiajam pl. apdirbimui su smūgiais
- 47. Porėtųjų m. sav. ir panaudojimas
- 48. Frikcinės m. – tai metalų ir nemetalinių m. miltalių kompozicija: metalinis pagrindas – geležies ar vario lyd. milteliai; komponentai, suteikiantys frikcinių sav. – asbestas, kvarcinis smėlis; tepančiosios m., mažinančios dilimą – grafitas, geležies sulfidai. Naudojamos automobilių, lėktuvų stabdžių sistemose
- 49. Elektrokontaktinės m. turi b. laidžios elektrai, šilumai, atsparios erozijai ir dilimui. Elektros srovės komutacijos kontaktai skirstomi į slydimo ir jungimo kontaktus. Slydimo kont. t.b. labai laidūs elektrai, atsparūs suvirinimui ir dilimui. Jungimo kont. turi garantuoti patikimą elektrinės grandinės sujungimą. Skirstomi į silpnų srovių, aukštos įtampos stiprių srovių ir dažno jungimo, vidutiniškai apkrautus kontaktus
- 50. Plastmasės – tai nemetalinės m., kurių pagrindas yra polimerai. Jos legvos, mech. stiprios ir netrapios, didelio ch. patvarumo ir atsparumo korozijai, gerų dielektrinių sav. Jas naudojant sutaupoma daug brangių spalvotųjų m., pagerėja detalių, dirbančių agresyviose terpėse, patvarumas. Trūkumai – nedidelis atsparumas šilumai, polinkis senėti, greitesnis susidėvėjimas eksplotuojant
- 51. Termoplastikai – polietilenas, polipropilenas, polistirolas, fluoro plastikai, konstr. organinis stiklas. Reaktoplastikai – stiklo pluoštinys, konstr. stiklo tekstolitas, konstr. tekstolitas, getinaksas ir retinaksas
- 52. Termoplastikų sav.- suminkšteję aukštesnėje temp. ir sukietėję ataušta. Gali pasidaryti klampiai takūs ir atvirkš., nesikeičiant jų ch. sudėčiai ir molekulinei struktūrai. Dvi klasės: angliagrandžiai ir heterogranžiai junginiai
- 53. Trumpai apibudinti termoplastini polimera
- 54. Reaktoplastikų sav.: kaitinami lengvai suminkštėja pasidaro klampiai takūs, tačiau ilgiau palaikius aukštesnėje temp. jose vyksta ch. r. ir reaktoplastikai neegrįžtamai sukietėja, tampa stiprūs ir netirpūs. Tai kompozicinės plasmasės
55.Tumpai apibūdidti reak polimerą.
Konstr. asbestinis tekstolitas pasižymi geromis frikcinėmis sav. ir šiluminiu atsparumu, atsparus tepalui, benzinui, dideliems temp. ir drėgmės svyravimams. Trūkumas: asbestinio audinio gamyboje naudojamo ilgaplaušio asbesto brangumas ir deficitičkumas, mech. sav. blogesnės už tekstolito. Sukelia vėžį.
56.Termoreakcinės dervos, kurios naudojamos reakt.: fenolio formaldehidinės dervos(gaunamos polikondesacijos būdu), karbamido formaldehidinės(gaunamos polikondesuojant karbamidą ir formaldehidą. Jos bespalvės), alkidinės dervos( daugiausia palitusios gliftalinės dervos).
57.Plastikuose naudojami užpildai – m., dedamos į plastikus norint pakeisti jų sav. arba sutaupyti polimerines m. Jie padidina stiprumą ir kietumą, sumažina susitraukimą formuojant, gali pakeisti kai kurias savybes. Dispersiniai užpildai padidina polimero standumą. Pluoštiniai ir lakštiniai užpildai padidina smūginį tąsumą, mech. stiprumą, tačiau plastikų sav. įv. kryptimis nevienodos.
58.Plastifaktorių paskirtis sumažinti polimero stiklėjimo temp., jo trapumą, padidinti mikštumą, elastingumą. Stabilizatoriai – tai m., kurios saugo plastikus nuo senėjimo. Kietikliai – tai m., kurių dedama į reakt. siekiant padaryti juos nelydžius ir netirpius. Dažalai – smulkios mineralinės m. ar organiniai dažikliai, kurie nudažo plastmases reikalinga spalva. Spec. priedai: tepimo m. – didina elastingumą ir takumą, mažina presavimo trintį, lengvina gaminio išėmimą iš presformos; porodariai – m., kurios kaitinamos virsta dujomis ir sudaro poras.
59.Putų poliuretanas gaunams suputojant CO2, kuris susidaro ch. r. Stabilizatoriai palaiko susidariusią putų būseną. Skiriamos grupės: 1)elastinis putų poliuretanas. Naudojamas daugelyje pramonės šakų ir buityje. 2)kietas putų poliur. mažai sugeria vandenį, yra gerų elektros ir šilumos izoliacinių sav., atsparus vibracijai.
60.Fenoplastai su stiklo pluoštu gali įkaisti iki 10000C. Paviršius apanglėja, o gilesni sluoksniai lieka nepažeisti. gaminamos raketų degimo kameros paviršiai, išmetimo tūtos ir kt.
GUMA..
61.Guma – elastomerų vulkanizacijos produktas. Trūkumas – sensta, tampa trapi ir sutrūkinėja. Savybės: didelis elastingumas, geros dielektrinės sav., slopina smūgius ir vibracijas, atspari dilimui, ch. atspari rūgštims ir šarmams, įv. atspari organiniams tirpikliams.
62.Žalia guma, sav.
Kaučiuką sumaišius su tam tikrais priedais, gaunama žalia guma. Ji plastiška, lengvai tirpsta benzine. Žalią gumą presuojant ir kaitinant, vyksta vulkanizacijos procesas ir suformuojami gaminiai. Vulkanizuota guma yra stipri, neplastiška, elastinga, netirpi organiniuose tirpikliuose.
63.Gumoje yra vidutiniškai apie 30 komponentų, kuriuos galime suskirstyti į šias grupes: 1)kaučiukas – nuo jo prigimties priklauso gumos sav. 2)siera – nuo jos kiekio priklauso, ar guma elastinga, ar kieta ir trapi. 3)užpildai – gumos savikainai sumažinti bei eksploatacinėms sav pagerinti. 4)plastifikatoriai – gumai suminkštinti. Tampa atsparesnė šalčiui. 5)katalizatoriai – vulkanizacijos
greitintojai.6)stabilizatoriai – senėjimą stabdančios m. 7)dažalai – pigmentai, nudažantys reikiama spalva.
64.Bendrosios paskirties guma.
Gumos sav. priklauso nuo jos sudėties. Skirstoma į bendrosios paskirties, spec. sav., gumuoti. Bendr. pask. Gumą sudaro: natūralusis kaučiukas – gaunamas iš heavėjos medžio. Pagaminta guma tirpi benzine, neatspari alyvai, senėja veikiant šviesai ir šilumai, nelaidi dujoms ir vandeniui. Izopreninis kaučiukas, butadienis kaučiukas.
KERAMINĖS M.
65.Keramika – tai daugiafazė neorganinė m., gauta suformavus iš mineralinių m. ruošinius, juos išdžiovinus ir sukepinus sukštoje temp. Jos patvarios aukštoj temp., nelaidžios elektrai, atsparios dilimui, lengvos, mažo šiluminio laidumo ir šiluminio plėtimosi koeficiento. Dažnai vienintelė tech. ir ekonomiškai tinkama konstr. m.
66.Tech keramika. Ją sudaro metalų oksidai ir sunkiai lydūs junginiai. Tai kietos, atsparios dilimui ir lydžios aukštoj temp. m. Al2O3 keramika stipri aukštoj temp., ch. atspari, puikus dielektrikas. ZrO2 – gaminami tigliai metalams lydyti. Mažai laidi šilumai. MgO – atspari baziniam šlakui. Silicio karbidas labai kietas, atsparus oksidacijai. Boro nitridas su heksagonine gardele naudojamas kaip dielektrikas. Keramika labai plačiai taikoma elektrotechnikoj ir elektronikoj. Skirstoma į montažinę, kondensatorinę, pjezoelektrikus. Kondensatorinei k. būdinga maža dielektrinė skvarba, maži energijos nuostoliai. Pjezoelektrikai – m., kuriose įtempimai sukelia poliarizaciją, veikiant jas mechaniškai. Montažinė k. t.b. stipri ir gerų izoliacinių sav.
NEORGANINIS STIKLAS.
67.Stiklas – sudėtingas sulydytų bazinių ir rūgštinių oksidų sukietėjęs tirpalas. Atsparus gniuždymui, tačiau neatsparus tempimui. Labai kietas. Amorfinė, ch. ir termiškai atspari, nesenstanti m., elektros izoliatorius. Praleidžia, atspindi ir sulaiko šviesą. Daug švino turintis stiklas gerai sulaiko rentgeno spindulius.
68.Stiklas skirstomas: 1)Pagal sudarančias m. – silikatinis, aliumosilikatinis, borosilikatinis, aliumoborosilikatinis, aliumofosfatinis. 2)Pagal modifikuojančias m. – šarminis, nešarminis, kvarcinis. 3)Paskirtį – techninis, statybinis, buitinis.
69.Stiklo mech .sav. pagerinti naudojami šie būdai: 1)Grūdinimas – padidėja atsparumas smūgiams bei šilumai. 2)Termocheminis apdirbimas – sav yra geresnės, nei grūdinant įprastu būdu. 3)Ėsdinimas – padidėja stiprumas ir atsparumas šilumai.
70.Kvarcinis stiklas lydomas iš labai švaraus kvarcinio smėlio. Labai atsparus šilumai, atsparus ch. Mažas linijinio plėtimosi koeficientas. Stiklas, kuriame yra geležies ir vanadžio oksidų, sulaiko apie 70% infraraudonųjų spindulių. Šviesą sklaidantis stiklas gali būti naudojamas transporto priemonių šviestuvams. Žalios sp. st. turi chromo ir vario oksidų priedų, raudonas – seleno.
MEDIENA.
Plačiai naudojama kaip kostrukcinė m. Jos privalumai: lengva, pakankamai stipri, atspari smūgiams ir vibracijai, lengvai apdirbama, pigi. Trūkumai: sugeria daug vandens, degi, pūva.
Cт3cп – paprastasis anglinis konstr. pl., Rp0,2 (σut)=235Mpa; smūginis tąsumas 27J 20 0C temp.; cп – pl. ramaus stingimo; 3 rodo anglingumo ir stiprumo didėjimo kryptį. Konstr. statybinis pl.
20X13л – liejamasis daug leg. kokybiškas konstr. pl. Jame yra apie 0,2%C ir 13%Cr.
20л – liejamasis kokybiškasis anglinis konstr. pl., ~0,2%C.
AC14 – automatų leg. konstr. pl., ~0,11-0,14%C, yra ~1%Mn, Pb ir kt. C – švinas. (A raidė).
55C2 – spyruoklinis leg. pl., ~0,5-0,55%C, 2%Si.
ШX15CГ – guoli; pl76 kuris leg. Cr, Si, Mn. Jame yra ~1%C, 6/4=1,5%Cr, ~1%Si ir Mn.
12X18H9 – speciali;j; sav. (nerūdyjantis) pl., ~0,12C, 18Cr, 9Ni.
Y13A – anglinis įr. geresnės kokybės (raidė A) pl., ~1,3C.
9XC – leg. įr. pl., ~0,9C 1Cr ir Si.
P6M5 – gretapjovis pl., 1C, 6W, 5Mo, 2V, Cr nenurodytas.
CЧ20 – pilkasis ketus, stiprumo riba = 200Mpa, plokštelių formos grafitas.
KЧ65-3 – kalusis juodašerdis ketus, stiprumo riba = 650Mpa, santykinis pailgėjimas = 3%.
BЧ35 – stiprusis ketus, rutulio formos grafitas, stiprumo riba 350Mpa, santykinis pailgėjimas = 22%.
ЧBГ30 – ketur su vermikulitiniu grafitu, stiprumo riba = 300MPa.
AЧC-2 – antifrikcinis pilkasis ketus, 2-markės eilės nr. Kietumas 190 HB.
AЧB-2 – antifrikcinis stiprusis ketus, su rutiliniu grafitu. 2-markės eilųs nr. Stiprumo riba = 500Mpa.
ЧH4X2 – specialiųjų sav. ketus. X- daug legiruotas. ~2,6C 4Ni, 2Cr.
Л90 – dvikomponentis deformuojamasis žalvaris, 90Cu, likęs Zn. Arba 10Zn ir likęs Cu.
ЛAЖ60-1-1 – daugiakomponentis deformuojamasis žalvaris, 60Cu 1Al 1Fe. Likęs Zn.
ЛOMш70-1-0,05 – deformuojamasis alavinis žalvaris, ~70Cu 1Sn 0,05As likęs Zn.
CuZn36Pb1,5 – deformuojamasis žalvaris, leg. švinu. ~36Zn 1,5Sn likęs Cu.
ЛЦ16K4 – liejamasis žalvaris, ~16Zn 4Si likęs Cu.
БpOФ4-0,25 – deformuojamoji alavinė bronza, ~ 4Sn 0,25P. likęs Cu.
ЪpO10Ф1 – liejamoji alavinė bronza, ~ 10-12Sn 1P, likęs Cu.
ЪpA5 – deformuojamoji aliuminė bronza, ~ 5Al 0,3As, likęs Cu.
ЪpCp0,1 – mažai leg. sidabrinė (nealavinė deformuojamoji) bronza, ~ 0,1Ag, likęs Cu.
MHЦ18-20 – konstrukciniai vario nikelio (MH raidės) lydiniai, ~ 18Ni 20Zn, likęs Cu.
MHMц43-0,5 – elektrotechniniai vario nikelio (Cu-Ni-Mn pagrindu) lydiniai, ~ 43Ni 0,5Mn, likęs Cu.
A85 – techninis aliuminis, 99,85%Al.
AK12 – liejamasis aliuminio lydinys – siluminas (Al+Si), ~ 12Si, likęs Al. Sunku atskirti nuo kaliojo (deformuojamojo) aliuminio lydinio (AK6, AK8). Liejamas smėlio formose.
Д16 – duraliuminis (deformuojamasis termiškai stiprinamas Al-Cu-Mg-Mn lydinys), ~ 4Cu 1Mg, likęs Al. 16-sutartinis lydinio nr.
MA5 – deformuojamasis magnio lydinys, kuris leg. aliuminiu ir cinku, ~ 8Al 1Zn. 5-lydinio eilės sk.
MЛ5 – liejamasis magnio lydinys (Л).
BТ6 – deformuojamieji titano lydiniai. B-organizacijos, sukūrusios lydinį pavadinimas. T-titanas. 6-lyd eil. nr. ~ 6Al 4V, likęs Ti.
BТ5Л – liejamasis titano lydinys.
ЦA4M1 – cinko lyd. (Ц raidė), kuris leg.aliuminiu ir variu. ~ 4Al 1Cu, likęs Zn. Liejimas slegiant.
CCy8 – švino stibio lyd., ~ 8-9Sb 0,04Cu, likęs Pb.
HMц5 – nikelio mangano lyd., ~ 5Mn, likęs Ni.
X20H80 – nikelio lyd., kuriame daug chromo (markės pradžioje žymima raidė X), ~ 20Cr, likęs Ni.
HMЖMц28-2,5-1,5 – nikelio lyd., ~ 28-30Cu 2,5Fe 1,5Mn, likęs Ni.
Ъ83C – alavinis babitas, ~ 1Pb (10Sb 6Cu), likęs Sn(~ 83).
SnSb8Cu4 – alavinis babitas, ~ 8Sb 4Cu. Likęs Sn.
ЪH16 – švininis babitas (antif. lyd.), ~ 16Sn, likęs Pb.
PbSb15Sn10 – švininis babitas, ~ 15Sb 16Sn, likęs Pb.
AO9-2 – antifrikcinis aliuminio lyd. ~ 9Sn 2Cu, likęs Al.
ЦAM9-1,5Л – antif liejamasis (Л) cinko lyd., ~ 9Al 1,5Cu, likęs Zn.
ЪpC30 – švininė bronza, ~ 30Pb, likęs Cu.
ПOCCy18-2 – alavo švino lydmetalis, ~ 18-20Sn 2-3Sb, likęs Pb.
ПCp72 – sidabro lydnetalis, ~ 72Ag, likęs Cu.
20880 – nelegiruotas minkštamagneti elektrocheminis pl. Lydinys transformatoriams.
3413/0,35 – leg. minkštamagnetis elektrocheminis pl., 0,35 lakšto storis.
EX5K5 – kietamagnetis pl. (E raidė), ~ 1C 5Cr 5Co, likusi Fe.
ЪpПO10-2 – miltelinė konstr. m., ~ 90Cu 10Sn. 2-porėtumo grupė.
BK8 – vienkarbidis volframo kietlydinys, 8Co, lokęs WC.
T15K6 – titano volframo kietlydinis, 15TiC 6 Co, likęs WC.
TT8K6 – titano tantalo volframo kietlydinis, 8%(TiC+TaC). 6%Co, likęs WC.