F-22 Raptor

Birštono vidurinė mokykla

F-22 “Raptor”

[pic]

Parengė: Darijus Aliuskevičius Mokytojas: Algis Guobys

F-22 „Raptor“ galima drąsiai vadinti XXI amžiaus lėktuvu. Jokonstruktoriams pavyko suderinti modernias skrydžio charakteristikas sušiuolaikiškiausia elektronika ir paskutiniais „Stealth“ pasiekimais. Šiamelėktuve dera aštuonios svarbiausios charakteristikos:

Skrydžio slaptumas, lengvas manevringumas, sugebėjimas skrieti viršgarsiniu– kreiseriniu greičiu, geras patikimumas ir aukštas aptarnavimo lygis,labai efektyvi ginkluotė, perspektyvi borto radioelektroninė aparatūra,daug tobulinimo galimybių ir santykinai priimtina kaina.

70-aisiais metais prasidėjo naujo taktinio kovinio lėktuvo įvaizdžiopaieškos. Jis turėjo pakeisti ketvirtosios kartos naikintuvą F-15 „Eagle“.Tyrimus vedė KOP moksliniai centrai ir aviacijos pramonės įmonės.„Popierinių“ tyrimų rėmuose buvo keliamos pačios įvairiausios koncepcijos,„anties“ ir „triplano“ aerodinaminės schemos, atvirkščio strėliškumosparnas, traukos vektoriaus valdymo sistema ir kitos. Buvo tiriamas ganaplatus skraidymo aparatų spektras. Darbai tapo konkretesni 1980 metais, kaibuvo išrinktas prezidentas Ronaldas Reiganas, pradėjęs greičiaumodernizuoti Amerikos karinį potencialą. Suartėti pramonės ir užsakovųpozicijoms padėjo neoficialus aviacijos pramonės įmonių ir KOP vadovųsusitikimas Anaheimo bazėje (Kalifornija) 1982 metų spalio mėnesį.Diskusijų metu išryškėjo naujo 27 – 36 tonų masės lėktuvo įvaizdis su 1100– 1500 km veikimo nuotoliu (labai panašus į Su-27). Šiam lėktuvui skirtosvykdyti dvi pagrindinės užduotys – atakuoti antžeminius taikinius ir įgytipranašumą ore. Buvo reikalaujama, kad lėktuvas skrietų viršgarsiniukreiseriniu greičiu, jis būtų sunkiai pastebimas radiolokaciniu iršiluminiu būdu, sugebėtų kilti ir tūpti trumpuose (460 m) takuose, turėtųypatingą manevringumą skrisdamas tiek viršgarsiniu, tiek ikigarsiniugreičiu ir efektyviai kovoti tolimuosiuose raketiniuose mūšiuose. Kuriantnaują ATF naikintuvą (Advanced Tactical Fighter – patobulintas taktinisnaikintuvas), dalyvavo septynios autoritetingiausios karinių lėktuvų

statybos firmos: „Boeing“, „General Dynamics“, „Grumman“, „Lockheed“.McDonell Douglas“, „Northtrop“ ir „Rockwell“.

1983 metais reikalavimai ATF programai buvo iš esmės peržiūrėti: išspecifikacijos pašalintos smogiamosios užduotys ir lėktuvas visiškaiperorientuotas kovai prieš oro priešą. Tai buvo galima paaiškinti KOPtyrimų rezultatais: buvo įrodyta, kad yra daug lengviau ir pigiaumodifikuoti turimus ketvirtosios kartos naikintuvus F-15 ir F-16 įsmogiamuosius lėktuvus. Įtakos reikalavimų pakeitimui turėjo tuo metu SSRSpasirodę naikintuvai Su-27 ir MiG-29. Jų realios charakteristikos buvokokybiškesnės nei amerikiečių. Dabar ATF kūrėjai nusitaikė į ypatingomanevringumo siekį. Jis buvo reikalingas, siekiant pranašumo artimajame oromūšyje (amerikiečių lakūnai gerai įsisavino Vietnamo pamokas, kai oro mūšisiš tolimų distancijų pereidavo į manevringą oro mūšį, kuris ir nulemdavodvikovos baigtį). Manevringumo stabui buvo paaukotas universalusfunkcionalumas bei kilimo – tūpimo charakteristikos.

1983 metais KOP aviacijos bazėje „Wright Patterson“ buvo sukurtas specialusskyrius, kuriam vadovavo pulkininkas Albert S. Piččirillo – ATF„krikštatėvis“. Šis skyrius užsiėmė ATF programa. O 1995 metų rugsėjomėnesį vedančioms lėktuvų statybos firmoms buvo išsiųsti oficialūs laiškai– kvietimai dalyvauti projektų konkurse.

1986 metų spalio mėnesį KOP paskelbė, kad į „finalą“ pateko „Lockheed“(kuri kooperavosi su „Boeing“) ir „Northtrop“ (Kartu su „McDonell Douglas“). Jos pasirašė kontraktus pastatyti „demonstracinius“ YF-22 ir YF-23 .Lyginamųjų bandymų metu turėjo paaiškėti XXI amžiaus naikintuvo prototipas.

Abu lėktuvai turėjo normalią aerodinaminę schema. YF-22 atrodėkonservatyviau ir savo komponuote priminė klasikinį ketvirtos kartosnaikintuvą F-15. Kad būtų mažiau pastebimas radiolokatoriais, lėktuvoplaneris turėjo pirmajam „Lockheed“ „stealth“ – lengvajam bombonešiui F-117būdingas, laužytas briaunas. Kitas pretendentas – YF-23 turėjofuturistiškesnę išvaizdą. Pagrindinės jo savybės – rombo formos sparnas,

turėjęs vienodą strėliškumą (40°) tiek priekinėje, tiek užpakalinėjebriaunoje. Vietoje atskirų vertikalios ir horizontalios uodegos plokštumų,lėktuvas įgijo dvi pilnai pasukamas uodegos plokštumas, kurios stovėjo 50laipsnių kampu į vertikalę (tai mažino radiolokacinį stebėjimą). Palyginussu kapotu YF-22 „Northtrop“ lėktuvo korpusas buvo nuolaidus, toks, kaipbombonešio B-2. Variklio tūtos – nepasukamos, su „kupromis“, kurios išvedaišmetamąsias dujas į viršutinę planerio dalį – tai sumažino šiluminįpastabumą.

Abiejų lėktuvų komponuotė leido sukurti papildomus kuro bakų tūrius,kuriuose tilpo iki 60 procentų daugiau kuro, nei naikintuve F-15.

Dėl naujų variklių, turėjusių masės ir traukos santykį 1:10 naikintuvų YF-22 ir YF-23 traukos galia, lyginant su F-15C, padidėjo 40-58 procentus.

Pirmasis į orą pakilo YF-23. Tai buvo 1990 metų rugpjūčio 27 dieną . Orugsėjo 19 dieną prasidėjo YF-22 bandymai. Tuo pačiu metu vyko konkursiniai„General Electric“ YF-120 ir „Pratt&Whitney“ YF-119. 1991 metų balandžio 23dieną buvo paskelbta apie YF-22 pasirinkimą su „Pratt&Whitney“ YF-119varikliais. Taip buvo nuspręsta todėl, kad „Lockheed“ firmos lėktuvas buvomanevringesnis, nors YF-23 turėjo didesnį kreiserinį greitį ir buvo mažiaupastebimas radiolokatoriais.

Demonstracinis lėktuvas buvo viso labo tik „juodraštis“, savotiškas kovinioF-22 „skraidantis maketas“. Jis pradėtas projektuoti 1991 metais. 1993 metųbalandžio mėnesį baigėsi eskizinio projekto darbai. Vasario mėnesįžymiojoje „Lockheed“ firmos „Skunk Works“ gamykloje, kur buvo surinktostokios „žvaigždės“ kaip U-2, F-104 „Starfighter“, SR-71 „Black Bird“ ir F-117, pradėtas surinkinėti pirmasis F-22A prototipas.

Viso kūrybos ir projektavimo proceso metu buvo naudojamosšiuolaikiškiausios automatizuoto projektavimo priemonės. Tai leidosutaupyti daug lėšų ir laiko. Visi dalyvavę lėktuvo kūrime, įskaitantsubrangovus, naudojo modeliuojantį stendą COMOK. Tai garantavo gerąkomplektuojančių detalių suderinamumą.

Visi rangovai, dirbdami viename tinkle, naudojo vienodus kompiuterius irvienodą programinę įrangą. Todėl galutinis lėktuvo surinkimas buvo labaisklandus.

Penktos kartos lėktuvams formaliai priklauso europietiški naikintuvai Dasso„Raffale“ ir „Eurofighter“ EF-2000, kurie sukurti praktiškai vienu metu suF-22. Tačiau amerikiečių lėktuvas gali kelias dešimtis minučių skrietiviršgarsiniu greičiu, ir tuo jo taktika pranašesnė. Ne mažiau svarbusfaktorius yra mažas F-22 radiolokacinis pastabumas, jis – gerokai mažesnisuž „Raffalle“ ir „Eurofighter“. F-22, naudodamas traukos vektoriaus valdymosistemą ir turėdamas galingesnius variklius, yra pažangesnis manevruojant.Visa tai, kartu su tradiciškai aukštu radioelektronikos lygiu JAV, KOPvadovybės nuomone, turi padaryti F-22 galingiausiu pasaulyje naikintuvu,kuris visiškai realizuotų principą „ pirmas pamatė ir pirmas panaudojoginklą“. Jis turėjo būti pranašesnis už praeitos kartos lėktuvus taip, kaiplinijinis drednoutas buvo pranašesnis už šarvuočius. Daugelio specialistųnuomone, tam tikrą konkurenciją F-22 „Raptor“ galėjo sudaryti Rusijosnaikintuvas Su-27M (Su-37), kuris turi geresnius manevringumo rodiklius, iryra įvairiau bei galingiau ginkluotas. Tačiau jame nebuvo naudota „Stealth“technologija ir jo kreiserinis greitis nėra viršgarsinis.

Kompanijos „Boeing“ ir „Lockheed“ lygiagrečiai kūrė F-22 denio variantą – A-X, kuris vėliau buvo pervadintas į A/F-X. Juo buvo ketinama pakeistilėktuvnešius F-14 „Tomcat“ ir bombonešius A-6E „Intruder“. Kuriamaslėktuvas iš esmės skyrėsi nuo „sausumos“ F-22. Jų planeriuose buvo tik apie20 procentų konstrukcinių bendrumų. A-X turėjo keičiamos geometrijossparną. Šiuo lėktuvu galėjo skristi du pilotai. Tačiau 1993 metų gruodžiomėnesį Pentagonas nusprendė atsisakyti šios programos, suteikdamaspirmenybę pigesnei „Hornet“ modernizacijai.

Nepaisant to, kad F-22 gamyba vyko sklandžiai, 90-ųjų metų viduryje viršprogramos pakibo sunkūs debesys. Po SSRS subyrėjimo pasikeitė geopolitinis

pasaulio žemėlapis. Todėl Amerikos įstatymų leidėjai pradėjo ribotigynybines išlaidas. Todėl išpuoliai prieš F-22 buvo neišvengiami. Kongreso„balandžiai“ pradėjo abejoti brangaus superlėktuvo kūrimo būtinybe tomissąlygomis, kai „pasišalino“ pagrindinis geopolitinis priešas.

Neišvengiamai delsimas ir techniniai sunkumai sukėlė kainų didėjimą ir savoruožtu dar labiau sumažino F-22 šalininkų skaičių Pentagone. 1996 metųgruodžio mėnesį KOP paskelbė, kad darbų kaina, kuri buvo vertinama 14milijardų JAV dolerių, išaugs dar 1,45 milijardo dolerių. Firmos gamintojosnuomone, tokiomis sąlygomis vieno lėktuvo kaina gali išaugti iki 72milijonų dolerių (pradiniuose planuose numatyta 32 milijonai). Kongresospecialistai įvardijo astronominę sumą – apie 100 milijonų dolerių.Radikalioji įstatymo leidėjų dalis manė, kad geriausia išeitis – būtų„valingai“ apsispręsti ir visiškai atsisakyti šios programos.

Programos kritikų oponentai tvirtino, kad tik 30 iš 267 pasaulio valstybiųneturi zenitinio-raketinio ginklo, o naujausius priešlėktuvinės gynyboskompleksus turinčių šalių skaičius 2005 metais padidės nuo 14 iki 23.Daugelis trečiojo pasaulio šalių (tarp jų ir nusiteikusios priešiškai JAVatžvilgiu) tam laikui įsigis Su-27 ir MiG-29 tipo naikintuvus, kurie ganasėkmingai gali kautis su geriausiais amerikiečių naikintuvais. Gerokaiišaugs ir antrosios bei trečiosios kartos naikintuvus iš pagrindųmodernizavusių šalių skaičius. Tokiomis sąlygomis JAV karinio pranašumoišlaikymui (ne tiek prieš Rusiją, kuri paskendusi savo vidaus problemose,kiek prieš „nesimpatiškas“ trečiojo pasaulio šalis – Iraną, Iraką, Libijąir Šaiurės Korėją) bus reikalingas iš principo naujas kovinis lėktuvas,gerokai pranokstantis visus potencialaus priešininko lėktuvus – būtent F-22“Raptor“.

Pentagono, aviacijos pramonės lobizmo ir patriotiškai nusiteikusiosaviacijos spaudos pastangų dėka pavyko išsaugoti F-22 kaip KOP prioritetinęprogramą. 1996 metų pabaigoje buvo baigta pirmojo bandomojo naikintuvo

konstravimas. Dėl techninių priežasčių skraidymo bandymų pradžia buvoatidėliojama. Iš pradžių buvo planuojama, kad pirmasis bandomojo pavyzdžioskrydis įvyks 1997 metų žiemą. Vėliau jis buvo perkeltas į gegužę. 1997metų pavasarį buvo patikslinta data – gegužės 29 diena. Tada buvopaskelbtas naujo naikintuvo vardas – „Raptor“ (plėšrūnas). Nelabaigrakštus, tačiau išraiškingas (prieš tai spaudoje šmėkščiojo kitipavadinimai – „Lightning-2“ ir „Superstar“). Likus kelioms dienoms ikipaskelbtos datos, iškilo daug nenumatytų aplinkybių. Pradėjo tekėti kurobakas, esantis už piloto kabinos. Manoma, kad tai buvo surinkimotechnologijos pažeidimai. Gegužės 10 dieną buvo išaiškintas rimtas defektasnaikintuvo jėgainėje. Buvo pranešta, kad ne viskas tvarkoje bortokompiuterių programinėje įrangoje. Todėl buvo nuspręsta sustabdyti F-22bandymus dviems – trims savaitėms ir atsisakyta demonstruoti „Raptor“birželio mėnesį vykusiame Le–Buržė aviacijos salone. „Dvi – trys savaitės“išsitęsė į beveik keturis mėnesius, o pirmasis naikintuvo skrydis įvykorugsėjo 21 dieną.

Nagrinėjant programą ATF/F-22 istoriniu aspektu, galima pastebėti pastoviąšio tipo lėktuvų užsakymo mažinimo tendenciją. Jei iš pradžių KOP tvirtino,kad jiem reikės daugiau kaip 1000 ATF naikintuvų, tai 1991 metais buvoįvardintas kuklesnis kiekis – 750 lėktuvų. 1993 metų sausio mėnesį programąsumažino iki 648 lėktuvų, o dar po metų – iki 442. Galiausiai, 1997 metaisKOP „nupjovė“ užsakymo planą iki 339 naikintuvų. Pagal grafiką gamybaipasiruošti turėjo 2003 metų kovo mėnesį, o pradinės kovinės parengtiespradžia (priėmimas į ginkluotę) – 2004 metų lapkričio mėnesį.

Daugelis Amerikos KOP specialistų laiko, kad galima apsiriboti 200-300„Raptor“, o likusias lėšas nukreipti į kitų lėktuvų tipų modernizaciją.Tačiau toks sprendimas tik padidintų lėktuvo kainą, priartindamas ją priestrateginio bombonešio arba sunkaus transporto lėktuvo kainos. Todėl KOP

gana energingai ėmėsi ieškoti programos piginimo kelių. Paprasčiausia būtųsupaprastinti ir pašalinti daugelį sistemų, sumažinti kovinescharakteristikas. Tačiau jau ir taip nemažai atsisakyta – „Raptor“ kilimo-tūpimo charakteristikos stipriai nutolo nuo pradinių reikalavimų irfaktiškai nesiskiria nuo F-15 charakteristikų. Be to, radioelektronikagerokai supaprastinta. Tačiau visi suprato, kad tai – kelias į aklavietę.Radikalesnis problemos sprendimas matosi plečiant naujam lėktuvui keliamųužduočių ratą, paverčiant F-22 iš specializuoto padėties ore užkariavimolėktuvo į universalią ginkluotės sistemą, kuri gali efektyviai kovoti suoro, žemės ir jūros taikiniais. Tokiu būdų „Raptor“ gali pakeisti ne tik F-15C naikintuvus, bet ir daugiatikslius F-15E, taip pat taktinius„nematomus“ bombonešius F-117A. Tokiu būdu, sumažinus santykinę lėktuvokainą, galbūt pavyks padidinti pirkimų kiekį.

„Raptor“ kovinių galimybių didinimas yra sąlygotas aukštomis techninėmischarakteristikomis, borto radioelektronine įranga, kuri pagamintanaudojantis 90-ųjų metų technologijomis. F-22, kaip ir F-117, pagamintaspagal „Stealth“ technologiją, tačiau skrenda viršgarsiniu greičiu, o taireiškia, kad jam reikia mažiau laiko pasiekti taikinį. Lėktuvo gynybiniskompleksas suteikia galimybę spręsti tas užduotis, kurias spręsdavopriešradiolokacinis „McDonell Douglas“ F-4G. Be to, radijo bangasspinduliuojantys taikiniai dabar aptinkami kur kas greičiau ir tiksliau.

Kaip „oras-žemė“ klasės ginklų nešėjas, F-22 yra ne mažiau taiklesnis, neiF-117, B-2 ir B-1. Be to, KOP vertinimu, „Raptor“ gyvybingumas 18 kartųdidesnis už egzistuojančius taktinius lėktuvus. Todėl tokį brangų lėktuvąyra verta ginkluoti ypač taikliais ir tolimo veikimo, bei aukšto intelektoginklų sistemomis.

F-22 ginkluotės sudėtyje yra naujos kartos koreguojamosios aviacinėsbombos, kurios nutaikomos inercine – palydovine sistema. Specialiai„Staelth“ technologijos lėktuvams buvo pasiūlytos koreguojamosios aviacinės

bombos JDAM, kurios talpinamos krovinių skyriuje. JAV KOP atstovų nuomonedar viena naikintuvo F-22 paskirtis gali būti radioelektroninė žvalgyba.Taip pat ketinama sukurti lėktuvą dviejų žmonių įgulai. Antrasis žmogus –šturmanas-operatorius (Kaip ir Su-30 bei Su-34). Toks „Raptor“ variantasjau vadinamas F-22E.

F-22 jau pakilo į orą ir daugiau nei tikėtina, kad 2004 – 2005 metais jispasieks kovinius dalinius. Amerikiečiai pademonstravo tradicinį tikslosiekimą ir užsispyrimą. Todėl jie sugebėjo sukurti būtiną savonacionaliniams interesams lėktuvą.

Lėktuvo konstrukcija

Lėktuvo aerodinaminė schema – normali, su aukštai iškeltu trapecijos planosparnu; uodega – su plačiai išorėn išskleistais kiliais, bei ištisaipasukamais stabilizatoriais. Naikintuvo konstrukcija atitinka „Stealth“reikalavimus. Lėktuvas mažai atspindi radiolokacinius spindulius dėlplanerio formų, kurios yra kelių griežtai apribotų krypčių, taip pat dėlradijo bangas sugeriančių medžiagų ir dangų. Kurso plokštumoje minimalusplokštumų atspindėjimas siekia 0,1 į m2.

Planerio konstrukcijoje plačiai naudotos polimerinės kompozicinėsmedžiagos. Iš jų – 12% termoplastinis ir 10% termoreaktyvinis angliespluoštas. Lėktuvo išorės komponentai: 39% titano, 24% kompoziciniųmedžiagų, 16% aliuminio ir 0,1% termoplastikų.

Lėktuvo sparnas – kesoninės konstrukcijos. Pradžioje buvo ketinta gamintijį tik iš kompozicinių medžiagų, tačiau kovinio gyvybingumo didinimotikslais pusė lonžeronų buvo pagaminta iš metalo. Užsparniai užima daugiaukaip pusę mosto. Sparno strėliškumas pagal priekinę briauną – 42 laipsniai.Galinė sparno briauna turi atvirkščią strėliškumą – 17 laipsnių. Praktiškaivisą sparno plotą užima eleronai ir flatronai. Judančių ir nejudančiųpaviršių sujungimo vietos yra „kapotų“ formų, o tai užtikrina mažesnįradiolokacinį pastabumą. Apatinė fiuzeliažo dalis – plokščia. Jame yracentrinis krovinio skyrius, o du mažos apimties tūriai raketoms „oras-oras“yra fiuzeliažo šonuose, už oro įsiurbimo angų. Lakūno kabinos gaubtas –

ištisinis, dengtas radijo bangas sklaidančiu paviršiumi su modifikuotukatapultos krėslu ACTS II. Gaubtas pagamintas iš skaidraus polikarbonato.Įstiklinimo forma šalina vizualinius iškraipymus, nes jame yra minimalusdvigubo išlinkio plokštumų kiekis. Gaubtas buvo bandomas susidūrimo supaukščiais atsparumui: sudaužytas priekinis indikatorius. Vėliau buvosukurtas tobulesnis gaubtas, kuris gali išlaikyti panašius smūgius, o taippat sukurtas pilotą dengiantis stogelis, apsaugantis nuo priešpriešiniovėjo srauto skrendant iki 1100 km/val. greičiu.

Lėktuvo uodega – dviejų kilių. Jie pasvirę 28 laipsniais į išorę ir turikrypties vairus. Kilių priekinės briaunos pasvirimas – teigiamas (+22,9laipsniai), galinės – neigiamas (-22,9 laipsniai). Horizontalioji uodegosdalis – ištisai pasukama, jos strėliškumas atitinka sparno strėliškumą.Lėktuvo važiuoklė – trijų atramų su priekiniu ratu. Ji išlaiko 3,05 m/sek.vertikalaus tūpimo greitį. Visos atramos – vieno rato. Pagrindinės atramosyra įtraukiamos į fiuzeliažo šonuose esančias nišas, o priekinė atramaįtraukiama į fiuzeliažą pasukus ją į priekį.

Lėktuvo varikliai

Lėktuvo jėgainė – du „Pratt&Whitney“ turboreaktyviniai forsažiniaivarikliai F119-PW-100. Tai yra F100 šeimynos variklių patobulinimas.Pirmosios serijos lėktuvų varikliai turi statinę 13900 kG trauką, jąketinama padidinti masinėje serijoje iki 15900 kG.

Šoninės oro angos – po sparnais, rombo formos. Jų kanalai yra S formos tam,kad būtų ekranuoti variklių kompresoriai.

Išmetimo tūtos yra plokščios. Jų šoninės sienelės – nejudnčios, oviršutinės bei apatinės panelės yra skirtos tūtos skerspjūvio plotoreguliavimui ir krypties vektoriaus atlenkimui pagal tangažą nuo +20 iki-20 laipsnių. Kitai nei rusiško Su –37, jie atsilenkia tik sinchroniškai.Tai pat garantuojama galimybė paleisti variklius ore pakartotinai, iki 15-os kilometrų aukščiuose, skrendant M=1 greičiu. Lėktuvo elektroninė valdymosistema sudaryta iš pluoštinių – optinių komunikacijų. Yra deguonies

generavimo sistema.

Į borto radioelektroninio komplekso sudėtį įeina centrinė duomenųapdorojimo sistema, kompleksinė ryšio, navigacijos ir atpažinimo sistema,kovinis elektronikos kompleksas su radioelektroninio saugumo sistema.

Taikiniai klasifikuojami pagal septynis parametrus (iš jų šeši –užslaptinti), tame tarpe ir pagal radiolokacinę signatūrą. Maksimalusstambių oro taikinių aptikimo nuotolis – 270 – 300 km, „Sparnuotų raketų“klasės taikiniai – 150 km, judantys žemės taikiniai aptinkami 70 kmatstumu. Apžvalgos sektorius pagal azimutą ir vietos kampą – +/- 60laipsnių., oro mūšio metu sumažėja iki +/- 30 laipsnių. Pilotas gali keistivertikalų apžvalgos kampą 10- 60 laipsnių ribose. Jei taikinys papuola įapžvalgos zoną mažesniu nei 18 km atstumu, tai lokatorius automatiškai jįfiksuoja ir seka. Vienu metu galima sekti 20 taikinių (pagal kitus duomenis– 28). Orientacinė vienos borto radiolokacinės stoties kaina – 3 milijonaidolerių.

Prietaisų lentos centre yra pagrindinis daugiafunkcinis skystų kristalųspalvotas displėjus, kurio ekranas – 203 x 203 mm. Jame pateikiamainformacija apie taktinę padėtį. Jo šonuose ir apačioje yra trysdaugiafunkciniai spalvoti skystųjų kristalų monitoriai. Jų ekranų dydis –155 x 155 mm. (Tipinės konfigūracijos lėktuvuose kairiajame displėjuje yrapateikiama detalizuota informacija apie priešininko lėktuvus ir jo PLGsistemas, dešiniajame yra sprendžiamos taktinės atakos užduotys, oapatiniame pateikiami duomenys apie borto ginkluotės būseną. Viršutinėjeprietaisų lentos dalyje yra du skystųjų kristalų indikatoriai (75 x 102 m),kuriuose pateikiama navigacinė bei ryšio informacija. Kabinoje visiškainėra įprastų elektromechaninių prietaisų, ant vairalazdės ir šoninėsrankenos yra 20 valdymo mygtukų, kurie turi 63 funkcijas. Tai leidžiavaldyti sistemas neatitraukiant rankų nuo lėktuvo valdymo svirčių.

Ginkluotė

Vidinė patranka Mb 1A2 (ilgavamzdis M61A1 200 mm kalibro patrankosvariantas) su 480 sviedinių koviniu komplektu yra dešiniojo sparnosandūroje su liemeniu. Nedarbinėje padėtyje patrankos anga yra užveriamaspecialiomis sklandomis. Centriniame krovinių skyriuje telpa keturios AIM

-120 AMRAAM „oras-oras“ klasės vidutinio nuotolio raketos su aktyviuradiolokaciniu nusitaikymu arba šešios patobulintos AIM – 120C sumažesnėmis uodegomis. Šoniniuose skyriuose yra dvi AIM-9M „Sidewinder“raketos.

Alternatyvus ginkluotės variantas oro mūšio vedimui – keturios AIM-9M (AIM-9X) raketos šoniniuose skyriuose, ir šešios tokio pačio tipo raketoscentriniame skyriuje.

Keturiuose pakabinimo mazguose po sparnais galima buvo pakabinti dupakabinamus kuro bakus. (Jie yra analogiški F-15 bakams) ir keturias(dviejose suporintuose paleidimo įrenginiuose) raketas A1M-120A. Išorinėspakabos gali nešti iki 2270 kg krovinius.

Pradinė smogiamoji ginkluotė tikriausiai bus apribota. Lėktuvas skraidinsbombas JDAM – 1000 (450kg) su inerciniu- palydoviniu nutaikymu. Suminiskovinis komplektas vidinėse pakabose – dvi aviacinės bombos, dvi valdomosraketos AIM-120C ir dvi AIM-9M.

Ateityje numatoma apginkluoti F-22 perspektyvia puolamąja ginkluote. Ji dartik kuriama.

Techniniai duomenys:

Sparno mostas: 13.56 m. (F-15 – 13,06m.)Lėktuvo ilgis: 18.90 m (F-15 – 19.45 m.)Lėktuvo aukštis: 5.08 m (F-15 – 5.65 m.)Sparnų plotas: 78.00 m/kv.Lėktuvo masė: 14365 kg (F-15 – 12247 kg)Maksimali pakilimo masė: 27216 kg (F-15 – 25402 kg)Varikliai: 2 x TRFV „Pratt&Whitney F119-PW-100Statinė forsuota trauka: 2 x 155.00 kN arba 39000lb o F-15 tik30000lbMaksimalus greitis: M=1.8 (F-15 – M=2,5)Kreiserinis greitis: M=1.5Praktinis skrydžio nuotolis: 3000 km (F-15-3000 jurmylių. )Kovinių veiksmų radiusas: 1100 kmAukščio lubos: 15240 m (F-15 – 19812 m)Maksimali ekspluatacinė perkrova: 9.0 g Įgula: 1 pilotas

[pic]

Vidinė 20 mm patranka M61A2 Vulcan su 480 sviedinių 3 vidiniai ginkluotės skyriai

Oras-oras režimu

Pagrindiniame skyriuje (fiuzeliaže) 6 valdomos raketos oras-oras AIM-120C AMRAAMarba 4 AIM-120A AMRAAmŠoniniuose skyriuose po 1 valdomą oras-oras raketą AIM-9 Sidewinder

Oras-žemė režimu

Pagrindiniame skyriuje 2 valdomos oras – oras raketos AIM-120C AMRAAM2 valdomos 450 kg bombos GBU-32 JDAMšoniniuose skyriuose po 1 valdomą oras – oras raketą AIM-9 SidewinderPranašumo ore užkariavimo lėktuvas:Pagrindiniame skyriuje (fiuzeliaže) 6 valdomos oras-oras raketos AIM-

120C AMRAAMšoniniuose skyriuose po 1 valdomą oras – oras raketą AIM-9 Sidewinder4 išorinuose pakabinimo mazguose 4 valdomos oras – oras raketos AIM-120CAMRAAM2 x 2271 litrų talpos pakabinami kuro bakai.

Tolimojo veikimo naikintuvas

Pagrindiniame skyriuje (fiuzeliaže) 6 valdomos oras-oras raketos AIM-120C AMRAAMšoniniuose skyriuose po 1 valdomą oras – oras raketą AIM-9 Sidewinder4 išorinuose pakabinimo mazguose 8 valdomos oras – oras raketos AIM-120CAMRAAMir 4 x 2271 litrų talpos pakabinami kuro bakai.