AB „SNAIGĖ“ analizavimas

ĮVADAS

Lietuvos transporto politika tampa bendros ES transporto politikos dalimi, todėl mūsų rinkoje vykstantys pokyčiai susiję su ES taikomais reikalavimais.

Kelių transporto ilgalaikiai plėtotės tikslai:
 Integruoti Lietuvos kelių transporto tinklą į Europos kelių transporto sistemą techniniais-technologiniais bei teisinio reguliavimo aspektais, panaudojant patogią šalies geografinę ir geopolitinę padėtį ir didinant Lietuvos transporto firmų galimybes ir vaidmenį tarptautinėje kelių transporto paslaugų rinkoje.
 Plėtoti Respublikos kelių tinklą, kad jis savo išvystymu ir techniniais parametrais atitiktų racionalų gamybinių jėgų išdėstymą ir priimtą atskirų ūkio šakų ir objektų vystymą atskiruose reegionuose.
 Užtikrinti ES reikalavimus atitinkančią eismo saugą ir aplinkosaugą
Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas, apibrėžiantis didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo iki pateikimo ją vartotojams. Šias operacijas sudaro: medžiagų vežimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas. Čia priklauso tokios operacijos kaip: maršruto parinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transporto priemonių techninis aptarnavimas.

Verslininkai, užsiimantys krovinių vežimu, turi mokėti sudaryti perspektyvius planus, įvertindami savo ir užsakovų detalius reikalavimus. Strategijos tikslas – garantuoti didžiausią operacijų ekonomiškumą konkrečiomis sąlygomis. Krovinių vežimo ir saugojimo kainos taarpusavyje siejasi ir turi viena kitą papildyti. Vežimų efektyvumo didėjimas mažina saugojimo išlaidas, o saugojimo sandėliuose efektyvumo didinimas užtikrina didelį krovinių išsaugojimo laipsnį, belaukiant, kol jie bus išvežti.
Kursinio darbo užduotyje duota schema yra sudaryta iš penkių maršrutų, kurie visi yra šv

vytuokliniai. Iš įmonės sandėlio reikia išvežioti šaldytuvus parduotuvėms, kurios yra atskiruose miestuose ir miesteliuose.
Darbo tikslas: išanalizuoti AB „Snaigė“ šaldytuvų technologinio proceso organizavimą, bei teikti pasiūlymus šio proceso tobulinimui.

Uždaviniai:
–Išanalizuoti krovinių charakteristiką, krovinių srautų analizę, krovinių srautų netolygumą, eksploatavimo sąlygų charakteristiką;
–Parinkti tinkamą riedmenų tipą;
–Apskaičiuoti techninius eksploatacinius rodiklius;
–Išaiškinti automobilių eismo tvarkaraščius maršrutuose ir vairuotojų darbo organizavimą

TIRIAMOJI DALIS

1.1 AB „SNAIGĖ“ charakteristika ir jos paslaugų apžvalga

Įmonė dažniausiai apibūdinama kaip gaminanti produkciją arba teikianti paslaugas organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema. Įmonę sudaro medžiaginių – daiktinių, finansinių ir nematerialinių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas.
1992 m. “Snaigė” buvo įregistruota kaip akcinė bendrovė. Tačiau pati pradžia – 1963 m., kai šaldytuvų gamykloje buvo sukurti pirmieji septyni buitinių šaldytuvų modeliai. Keturiasdešimties metų patirtis bei faktas, kad “Snaigė” iki šiol yrra vienintelė buitinių šaldytuvų gamintoja ne tik Lietuvoje, bet Baltijos šalyse, bendrovei atveria dideles galimybes.
Imonės įsikurimo tvarka: 1. Įmonės vardo registravimas. Pirmasis žingsnis bet kokios įmonės steigimo kelyje tai įmonės vardo sukūrimas ir įregistravimas. Įmonių vardus registruoja ir visas su įmonių vardais susijusias operacijas vykdo firmų vardų registro tvarkymo įstaiga – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
2. Savivaldybės leidimas užsiimti ūkine veikla. Leidimas reikalingas kadangi įstaigos veikla (šiuo atveju kepyklos), apibūdinama kaip komercinė – ūkinė veiklos sritis. Duonos ir jos gaminių gamyba bei pardavimas. Leidimą už

žsiimti ūkine veikla išduoda vietos savivaldybės organas, gavęs visus įmonės steigimo dokumentus, t. y. įmonės steigimo aktą (steigimo sutartį, bendrosios jungtinės veiklos sutartį), įmonės įstatus, kitus įstatymų nustatytus steigimo dokumentus.
3. Įmonės registravimas valstybiniame rejestre. Skirtingos veiklos įmonės registruojamos skirtingose valstybinio rejestro įstaigose (ūkio ministerijoje arba vietos savivaldybėje). šiuo atveju kepykla , turi būti įregistruota ūkio ministerijoje. Regisruojant pateikiamas steigėjo ar steigėjų prašymas įregistruoti įmonę, nurodant jame duomenis, reikalingus įtraukti į rejestrą, bei kiti įmonės registravimo dokumentai:
pareiškimas įregistruoti įmonę;
įmonės steigimo aktas;
pažyma apie registravimo mokesčio sumokėjimą;
savivaldybės leidimas užsiimti komercine – ūkine veikla;
firmos vardo įregistravimo pažymėjimo nuorašas;
4. Įmonės registravimas valstybinio socialinio draudimo skyriuje. Remiantis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, privalomu valstybiniu socialiniu draudimu turi būti draudžiami visi, dirbantys pagal darbo sutartį asmenys.
5. Įmonės antspaudas.
Gavus įmonės registracijos pažymėjimą galima daryti įmonės antspaudą. Antspaudo darymas turi būti suderintas su Vyriausiu policijos komisariatu.

1.1 paveiksle pateikta AB „SNAIGĖ“ transporto skyriaus valdymo schema

1.1pav. Transporto skyriaus struktūrinė valdymo shema

Iš struktūrinės valdymo schemos matome, jog transporto skyrius turi penkis padalinius kurie visi yra pavaldūs transporto skyriaus vadovui.

AB „Snaigė“ transporto skyrius yra pagalbinis dalinys aptarnaujantis įmonę, ir teikiantis šias paslaugas:
 krovinių gabenimas;
 krovinių komplektavimas ir rūšiavimas;
 krovinius lydinčių dokumentų tvarkymas;
 krovinių sandėliavimas;
 muitinės procedūrų tvarkymas;
 pervežimų organizavimas.
Priklausomai nuo užsakymų kroviniai vežami tiek Lietuvos teritorijoje, tiek į kitas Europos šalis. Kadangi įmonei neužtenka tu

urimų transporto priemonių, tai ji bendradarbiauja su vežimus vykdančiomis firmomis. Šaldytuvai yra vežiojami su tentiniais automobiliais,taippat specialios paskirties mikroautobusais. Krovinius veža „nuo įmonės iki gavėjo durų“.

1.2Įmonės transporto parko apžvalga ir krovininės transporto priemonės dokumentai

AB „Snaigė“ šiuo metu eksploatuoja savo turimus automobilius, taip pat dalį jų nuomoja ir iš kitų vežimais užsiimančiomis įmonėmis. Pagal transporto priemonių tipą autoparkas susideda iš: furgonų, sunkvežimių, specialiųjų automobilių, lengvųjų automobilių, mikroautobusų.

1.2 pav. Autoparko struktūra pagal tipą

Iš diagramos matyti, kad daugiausia įmonė turi sunkvežimių. Išviso eksploatuoja 14 sunkvežimių (MAZ; Zil; Kamaz). Produkciją išvežioti nedideliais kiekiais dar yra eksploatuojami 5 FORD-TRANZIT mikroautobusai.

Įmonės transporto parkas nėra labai naujas. Dauguma automobilių yra daugiau nei dešimties metų senumo, pakeisti juos naujesniais reikėtų labai daug lėšų, todėl parkas yra atnaujinamas palaipsniui. Toliau yra pateikiamas parko tarnavimo laikas pagal metus.

1.3 pav. Viso parko tarnavimo laikas pagal metus.

Iš diagramos matyti, kad nauji automobiliai sudaro tik 3% viso parko. Ateityje tikimasi, kad šis skaičius bus kur kas didesnis. Tuo tarpu dabar daugiau nei dešimties metų automobilių yra net 45%; 5-10 metų senumo automobiliai sudaro 43% viso parko.

Įmonėje automobiliai nėra specialiai kaip nors ženklinami, nes tam nėra jokio tikslo. Įmonė neturi nei „žalio“, „žalesnio“ ir „saugaus EURO-3“ automobilių.
Kadangi nagrinėjama įmonė užsiima saldytuvu gamyba bei realizavimu, tai įmonės turimi automobiliai turi turėti šiuos bū

ūtinus dokumentus:
1. Transporto priemonės registracijos liudijimas. Išduoda Alytaus m.,r. PK ETAS
2. Valstybinės techninės apžiuros talonas. Išduoda Valstybinė Įmonė „Regitra“
3. Draudimo polisas. Išduoda draudimo įmonės

1.3 Įmonės krovinių srautų apžvalga

1.3.1 krovinių charakteristika

Transporte kroviniais vadinami visi daiktai nuo jų priėmimo momento gabenti, iki jų įteikimo krovinio gavėjui.
Krovinio ruošimas vežimui – įpakavimas, grupavimas, markiravimas, svėrimas, paketavimas, konteinerių užpildymas, dokumentų vežimo įforminimas.

Krovinio vežimas – kai krovinys yra pristatomas į paskirties vietą visiškai išsaugotas ir laiku.

Krovinių saugojimas sandėliuose – sandėlio tipas, matmenys ir krovinių išdėstymo būdai ir saugojimo sąlygos priklauso nuo jų fizinių – cheminių savybių, įpakavimo, krovinio kiekio ir klimato sąlygų.
Šiame darbe bus nagrinejama šaldytųvų vežimo technologinis procesas.
Šaldytuvai yra tokių tipų :
Dviejų kamerų šaldytuvas-šaldiklis RF360-1101A;
Šaldiklis F-245-1104B;
Šaldytuvas su šaldymo skyriumi R110
Šaldytuvas C140
Šaldytuvas su šaldymo skyrium R 130-1101AA

Duoto krovinio kriterijai pagal:
• pakrovimo iškrovimo būdą – vienetiniai
• vienos krovininės vietos masę – vienetiniai normalios mases
• gabaritus – leistinas vežti bendro naudojimo keliais;
• siuntos dydį – vidutinių partijų (nuo 5 iki 30 t.);
• pavojingumo laipsnį – nepavojingas,;
• transporto priemonių įkrovumo panaudojimą – antra grupė (0,71 – 0,99).

1.3.2. Krovinių srautų analizė

Metinės pervežimo apimtys apskaičiuojamos pagal formulę:

Qm=QpDkαl
Qm-krovinio kiekis, kurį autoįmonė turi pervežti per metus
Qp – paros pervežimo apimtis tonomis
Dk – pervežimo kalendorinis laikotarpis, dienos (226)
αl – riedmenų išleidimo į liniją koeficientas (0.79)
QmA=50*226*0.79=8927 t.
QmB=130*226*0.79=23210 t.
QmC=140*226*0.79=24995.6 t
QmD=90*226*0.79=16068.6 t
QmK=40*226*0.79=7141.6 t
QmO=140*226*0.79=24995.6 t

1.3.3. Krovinių srautų netolygumas

Krovinio pavadinimas Pakrovi-mo punktai Iškrovimo punktai Pervežimo atstumas, km Metinė pervežimo apimtis, t Tame tarpe metų ketvirčiais

I II III IV
Cementas Įmonė Sandėlys 60 8927 1450 3000 3077 1400

A
Cementas Įmonė Sandėlis 94 23210 4400 5450 7450 5910

B
Cementas Įmonė Sandėlis 88 24995.6 3905 6000 8880 6210.6

C
Cementas Įmonė Sandėlis 73 16068.6 2900 4550 6210.6 2408

D
Cementas Įmonė Sandėlis 47 7141.6 1401.6 1450 2700 1590

K

Cementas Įmonė Sandėlis 25 24995.6 5540 9620 5535.6 4300

O
iš viso 105338.4 19596.6 30070 33853.2 21818.6

1.5pav. Kroviniu srautų netolygumo grafikas

Krovinių srautų netolygumo koeficientas
. ηQ = Qmax /Qvid
Qmax – didžiausias srautas t.( 33853.2)
Qvid – vidutinis srautas t.(26334.6)
Qvid =105338.4/4= 26334.6 t
ηQ=33853.2/26334.6=1.3 (netolygumo koeficientas)

Išvada : kroviniai vežami pakankamai tolygiai visais ketvirčias, nors II ir III ketvirčiais vežama efektyviau negu I ir IV. Reikėtu atsižvelgti į tai, jog II ir IV ketvirčių metu vyksta žymiai dugiau statybų, ko pasekoje šiais metų laikais krovinių apyvarta padidėja.

1.4. Eksploatavimo sąlygų charakteristika
Autoįmonė dirba viena pamaina. Vairuotojo pietų pertrauka trunka 60 min. Vidutinis techninis greitis yra duotas 50 km/h. Pakrovimo darbams yra skirta 30 min. Iškrovimo darbams yra skirta 30min. Darbo dienos trukmė 10 h. Darbo dienos pradžia 7 h. ryto, o darbo dienos pabaiga 18 h.

1.5 Riedmenų tipo parinkimas

Saldytuvai vietiniais marsrutais yra isveziojami nedideliais kiekiais todel parinksiu automobilį Ford „Transit“.

Pasirinkau šią transporto priemonę, kadangi mano gabenamas krovinys, šiuo atveju šaldytuvai gabenami nedideliais kiekiais, keletą kartų per dieną, todėl yra išnaudojamas automobilio įkrovumas bei taupomi degalai.
Trumpa techninė automobilio Ford „transit“ charakteristika 1.2.lentelė

Rodiklis Matavimo vienetas Rodiklio reikšmė

Bendra masė t. 2,1

Variklio tūris cm3 2496

Maksimalus greitis km/h 160
Gabenimo galingumas t. 1,2
Variklio galingumas KW 60

Iš 1,2. lentelės matome, kad pasirinkta transporto priemonė yra tinkama pervežti saldytuvus. variklio galingumo užtenka, kad laiku pervežti krovinį į jam paskirtą vietą. Taip pat sunaudojamas degalų kiekis 100 km yra nenuostolingas.

2.TECHNOLOGINĖ DALIS

2.1Techninių eksploatacinių rodiklių maršrutuose skaičiavimas
Techniniams eksploataciniams rodikliams apskaičiuoti parenkami du maršrutai: švytuoklinis ir žiedinis. Jeigu visi maršrutai švytuokliniai, tai apskaičiuojami du iš jų.
1. Krovinio pavadinimas
2. Krovinio klasė
3. Įkrovumo išnaudojimo koeficientas
4. Riedmenų įkrovumas
5. Paros pervežimo apimtis
6. Metinė pervežimo apimtis
7. Planuojamas laikas paskyroje
8. Laikas pakrovimui
9. Laikas iškrovimui
10. Nulinė rida

tame tarpe: pirmoji

antroji
11. Vidutinė rida su kroviniu
(maršruto ilgis)
12. Techninis greitis
13. Išleidimo į liniją koeficientas
14. Pervežimo vykdymo kalendorinės dienos –



q
Qp
Qm
Tp
tp
tiš
ln
ln1
ln2
lvk
(Lm)
vt
i
Dk –


t
t
t
h
h
h
km
km
km
km

km/h

dienos Cementas

12
50
8927

10
0,5
0,5

62
1
61

50
0,79

226 Cementas

12
130
23210

10
0,5
0,5

96
1
95

50
0,79

226
Prieš pradedant skaičiuoti, būtina užpildyti išeities duomenų lentelę (2.1. lentelė).
Rodiklis Sąlyginis
žymėjimas Matavimo
vienetai Reikšmė maršrutuose

Švytuokli-
niame A Švytuoklinia-
me B
Duomenys techniniams eksploataciniams rodikliams skaičiuoti

Mrašrutas A :

50 t A

Statybos įmonė

Atį 60 km

Maršrutas B :

130 t B

Statybos įmonė

Atį 94 km

2.1.1. Planuojamas laikas maršrute

.
Švytuokliniame A Švytuokliniame B
TmA= 10 – 62/50 = 8.76 h TmB= 10 – 96/50 = 8.08 h

2.1.2. Automobilio apyvartos laikas

lvk – vidutinė rida su kroviniu;
vt – techninis greitis;
tpi – laikas pakrovimui ir iškrovimui;

taA= 2*60/50 + 1 =3.4 h taB= 2*94/50 +1=4.76 h

2.1.3. Apyvartų per parą skaičius

.
Tm – planuojamas laikas maršrute;
ta – apyvartos laikas;
zaA= 8.76/3.4=2.57 zaB=8.08/4.76=1.69
priimu 3 priimu 2

2.1.4. Faktinis laikas maršrute

ta – apyvartos laikas;
za – apyvartų per parą skaičius;
lt – tuščia rida;
vt – techninis greitis;
tpfA = 3.4*2.57 – 60/50=7.54 h tpfB=4.76*1.69-94/50=6.16 h

2.1.5. Faktinis laikas paskyroje

.
Tm – planuojamas laikas maršrute;
ln – nulinė rida;
vt – techninis greitis;

TpfA=8.76+ 62/50= 10 h TpfB=8.08+96/50=10 h

2.1.6. Važiuočių skaičius per parą

n – važiuočių skaičius;
za – apyvartų skaičius;

ZvA= 1*3=3 ZvB=1*2=2

2.1.7. Automobilio paros išdirbis tonomis

.
q – riedmenų įkrovumas;
γš – įkrovimo išnaudojimo koeficientas (statinis);
za – apyvartų skaičius per parą;

Q’pA= 12*1*3=36 t Q’pB=12*1*2=24 t

2.1.8. Automobilio paros išdirbis tonkilometriais

.
q – riedmenų įkrovumas;
za – apyvartų skaičius per parą;
γd – įkrovumo išnaudojimo koeficientas;
lvk – vidutinė rida su kroviniu;

P’pA=12*1*60*3=2160 tkm P’pB=12*1*94*2=2256 tkm

2.1.9. Bendroji automobilio paros rida

.
lvk – vidutinė rida su kroviniu;
za – apyvartų skaičius per parą;
ln – nulinė rida;
lt – paskutinė tuščia rida maršrute;

LpA=2*60*3+62-60=362 km LpB=2*94*2+96-94=378 km

2.1.10. Automobilio paros rida su kroviniu

.
lvk – vidutinė rida su kroviniu;
za – apyvartų skaičius per parą;
LkA=60*3=180 km LkB=94*2=188 km

2.1.11. Paros ridos išnaudojimo koeficientas

.
Lk – paros rida su kroviniu;
Lp – bendroji paros rida;

=180/362=0.49 (A) =188/378=0.49 (B)

2.1.12. Eksploatacinis automobilio greitis

.
Lp – bendroji automobilio paros rida;
Tpf – faktinis laikas poskyryje;
VeA=362/10=36.2 km/h VeB=378/10=37.8 km/h

2.1.13. Automobilio valandinis našumas

.
Qp – paros pervežimo apimtis;
Tpf – faktinis laikas paskyroje;
WaA=50/10=5 t WaB=130/10=13 t

2.1.14. Vidutinis 1 t pervežimo atstumas

.
P`p – paros išdirbis tonkilometriais;
Q`p – paros išdirbis tonomis;
lvidA= 2160/36=60 km lvidB=2256/24=94 km

2.1.15. Sąrašinis automobilių skaičius

.
Qp – paros pervežimo apimtis;
Q`p – paros išdirbis tonomis;
AsA=50/36=1.38 priimu 1 AsB=130/24=5.41 priimu 5

2.1.16. Eksploatacijoje esančių automobilių skaičius

As – sąrašinis automobilių skaičius;
αi – riedmenų išleidimo į liniją koeficientas;
AeA=1*0.79=0.79 priimu1 AeB=5*0.79=3.95 priimu 4

2.1.17. Autovalandų eksploatacijoje skaičius per parą

.
Ae – eksploatacijoje esančių automobilių skaičius;
Tpƒ – faktinis laikas poskyryje;
AVeA=1*10=10 auto-h AVeB=4*10=40 auto-h

2.1.18. Sąrašinių autodienų skaičius

.
As – sąrašinis automobilių skaičius;
Dk – pervežimo vykdymo kalendorinės dienos;
ADsA=1*226=226 dienos ADsB=5*226=1130 dienos

2.1.19. Autodienų eksploatacijoje skaičius

.
ADs – sąrašinis autodienų skaičius;
αi – riedmenų išleidimo į liniją koeficientas;
ADeA=226*0.79= 179 d. ADeB=1130*0.79=893 d.

2.1.20. Automobilių eismo intervalas

.
ta – automobilio apyvartos laikas;
Ae – eksploatacijoje esančių a/m skaičius;
IAA=3.4/1=3.4 h IAB=4.76/4=19.04 h

2.1.21. Bendroji metinė rida su kroviniu

.
ADe – autodienų eksploatacijoje skaičius;
Lk – automobilio paros rida su kroviniu;
LkmA=179*180=32220 km LkmB=893*188=167884 km
2.1.22. Bendroji metinė visų automobilių rida

.
ADe –autodienų eksploatacijoje skaičius;
Lp – bendroji automobilio paros rida;

LmA=179*362=64798 km LmB=893*378=337554 km
2.1.23. Sąrašinis autotonų skaičius

.
As – sąrašinis automobilių skaičius;
q – riedmenų įkrovumas;
ATsA=1*12=12 auto-t ATsB=5*12=60 auto-t

2.2. lentelė
Maršrutų techniniai eksploataciniai rodikliai
Rodiklis Sąlyginis žymėjimas Matavimo vienetas Reikšmė maršrutuose

švytuok-
liniame A Švytuokliniame B
1. Paros pervežimo apimtis
2. Metinė pervežimo apimtis
3. Faktinis darbo maršrute laikas
4. Faktinis darbo paskyroje laika
5. Apyvartos laikas
6. Apyvartų skaičius
7. Važiuočių su kroviniu skaičius
8. Automobilio paros išdirbis

tonomis

tonkilometriais
9. Automobilio paros rida
10. Automobilio paros rida su kroviniu
11. Ridos išnaudojimo koeficientas

maršrute

per parą
12. Eksploatacinis automobilio greitis
13. Valandinis automobilio išdirbis
14. Vidutinis 1 tonos pervežimo atstumas
15. Eksploatacijoje esančių automobilių skaičius
16. Sąrašinis automobilių skaičius
17. Autovalandos eksploatacijoje
18. Eismo intervalas
19. Sąrašinės autodienos
20. Autodienos eksploatacijoje
21.Metinė rida su kroviniu
22. Bendroji metinė rida
23. Sąrašinis autotonų skaičius

Qp
Qm
Tmf
Tpf
ta
za
zv

Q’p
P’p
Lp
Lk

m

ve
WQ
lvid
Ae

As
AVe
Ia
ADs
ADe
Lk
Lm
ATs t
t
h
h
h
vnt.
vnt.

t
tkm
km
km



km/h
t/h
km
vnt.

vnt.
auto-h
h
auto-d
auto-d
km
km
auto-t 50
8927

8.76
10

3.4
3
3

2160
362

0.49
36.2

5
60

10
3.4

226
179

32220
64798

12

130
23210

8.08
10

4.76
2
2

2256
378

0.49
37.8

13
94

40
19.04

1130
893

167884
337556

2.2Pakrovimo iškrovimo darbų organizavimas

Kraunant šaldytuvus i automobilius yra naudojamas autopakrovėjas “FK JUNIOR” , kadangi juo yra patogiausia įkrauti krovini i krovininio automobilio kebulą. Šiuo įrenginiu krovinius galima netik krauti, bet ir juos gabenti, autopakrovėjo stabilumas reguliuojamas didinant arba mažinant kontrasvorį ant užpakalinės ašies.

Autopakrovėjo “FK junior” tech. duomenys :

2.3 lentęlė

Rodiklis Matavimo vienetas Rodiklio reikšmė

Kelaimoji galia T 2

Keliamas aukštis m 4

Judėjimo greitis Km/h 10

Mechanizmo našumas nustatomas pagal formulę:

čia – Wt – iš mechanizmo techninio paso t/h.;

α – mechanizmo darbo laiko panaudojimo koeficientas (0,6).

t/h.

Laikas 1t pakrauti:

čia – tp – automobilio pakrovimo laikas, min;

q – automobilio nominalus įkrovumas, t;

γs – statinis įkrovumo išnaudojimo koeficientas.
tt= 30/(6*0,5)=10min

3.ORGANIZACINĖ DALIS
3.1. Riedmenų išleidimo į liniją grafikas

3.1pav. Automobilių išleidimo į liniją grafikas

3.2. Automobilių eismo tvarkaraštis

Automobilių eismo maršrutuose tvarkaraščiai

3.1 lentęlė

Transporto proceso elementai Laikas maršrute val.min.

Švytuokliniame A

1 2 3
1.Iš garažo išvyko
2. Atvyko į pakrovimo punktą
3. Išvyko iš pakrovimo punkto
4.Atvyko į iškrovimo punktą
5.Išvyko iš iškrovimo punkto
6.Pietų pertrautos pradžia ir pabaiga
7.Į garažą atvyko 7.00
7.02
7.32
8.44
9.14

10.26
10.56
12.08
12.38
12.38-13.38
14.50
15.20
16.32
17.02

18.16

3.2 lentelė

Transporto proceso elementai Laikas maršrute val.min.

Švytuokliniame b

1 2 3
1.Iš garažo išvyko
2. Atvyko į pakrovimo punktą
3. Išvyko iš pakrovimo punkto
4.Atvyko į iškrovimo punktą
5.Išvyko iš iškrovimo punkto
6.Pietų pertrautos pradžia ir pabaiga
7.Į garažą atvyko 7.00
7.02
7.32
9.32
10.20

10.52
11.22
12.12
12.40
12.40-13.10
13.55
14.15
15.00
15.25

16.37

3.4. Vairuotojų darbo grafikas
3.4.1. Reikalingas vairuotojų skaičius
Nv=As
3.4.2. Duomenys vairuotojų darbo grafikui sudaryti

Planinis mėnesinis vairuotojo darbo laiko fondas:

Fpl=(Dk-Di-Ds)Tpv-Dpš

(31-8)∙8=184 h/mėn
Dk- kalendorinės mėnesio dienos;
Di- išeginių dienų skaičius;
Dš- šventinių dienų skaičius;
Dpš-sutrumpintos darbo dienos(prieš šventes) dienų skaičius per metus;
Tpu- pamainos trukmė,h.

Faktinis mėnesinis vairuotojo darbo laiko fondas:

Ff=np(Tp+tpu)=21.95(8+0.38)=183,9
Čia: np- vairuotojo pamainų per mėnesį skaičius;

Tp- automobilio darbo laikas paskyroje, h;

tpu- paruošiamas užbaigiamasis laikas( tpu=0.38), h.

np=Fpl/Tp+tpu=184/8∙0.38=21.95

Išvados ir pasiūlymai

Mano nagrinėjamuose maršrutuose šaldytuvai vežami švytuokliniais maršrutais. mano parinkta transporto, mikroautobusas „Ford Transit“ atitinka reikalavimus, šaldytuvus vežti šiais automobiliais yra tikslingiausia ir efektyviausia. Pasirinktam kroviniui gabenti naudojamos tinkamos transporto priemonės, sunaudojančios pakankamai mažai degalų. Ridos išnaudojimo koeficientas yra lygus 1, todėl transporto priemonė yra pilnai išnaudojama.

Pasirinktas šaldytuvų pakrovimo ir iškrovimo būdas šiame kursiniame yra tinkamas ir logiškas. Todėl kažką keisti būtų netikslinga. Šaldytuvų vežimo maršrutas irgi yra toks, kad kaip nors kitaip šaldytuvus išvežioti butų netikslinga. Aš siūlau vežti šaldytuvus gaminius mano pasirinkta transporto priemone ir pasirinktu būdu bei maršrutu, norint nepatirti didelių nuostolių ir bereikalingo laiko eikvojimo.
Įmonėje dirba du vairuotojai, ir jų pilnai pakanka kad produkcija butų išvežiota vietoje ir laiku. Vairuotojų darbo laikas sudaro 8h per parą, iš viso iki 40 valandų per savaitę

ĮVADAS

Lietuvos transporto politika tampa bendros ES transporto politikos dalimi, todėl mūsų rinkoje vykstantys pokyčiai susiję su ES taikomais reikalavimais.

Kelių transporto ilgalaikiai plėtotės tikslai:
 Integruoti Lietuvos kelių transporto tinklą į Europos kelių transporto sistemą techniniais-technologiniais bei teisinio reguliavimo aspektais, panaudojant patogią šalies geografinę ir geopolitinę padėtį ir didinant Lietuvos transporto firmų galimybes ir vaidmenį tarptautinėje kelių transporto paslaugų rinkoje.
 Plėtoti Respublikos kelių tinklą, kad jis savo išvystymu ir techniniais parametrais atitiktų racionalų gamybinių jėgų išdėstymą ir priimtą atskirų ūkio šakų ir objektų vystymą atskiruose regionuose.
 Užtikrinti ES reikalavimus atitinkančią eismo saugą ir aplinkosaugą
Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas, apibrėžiantis didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo iki pateikimo ją vartotojams. Šias operacijas sudaro: medžiagų vežimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas. Čia priklauso tokios operacijos kaip: maršruto parinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transporto priemonių techninis aptarnavimas.

Verslininkai, užsiimantys krovinių vežimu, turi mokėti sudaryti perspektyvius planus, įvertindami savo ir užsakovų detalius reikalavimus. Strategijos tikslas – garantuoti didžiausią operacijų ekonomiškumą konkrečiomis sąlygomis. Krovinių vežimo ir saugojimo kainos tarpusavyje siejasi ir turi viena kitą papildyti. Vežimų efektyvumo didėjimas mažina saugojimo išlaidas, o saugojimo sandėliuose efektyvumo didinimas užtikrina didelį krovinių išsaugojimo laipsnį, belaukiant, kol jie bus išvežti.
Kursinio darbo užduotyje duota schema yra sudaryta iš penkių maršrutų, kurie visi yra švytuokliniai. Iš įmonės sandėlio reikia išvežioti šaldytuvus parduotuvėms, kurios yra atskiruose miestuose ir miesteliuose.
Darbo tikslas: išanalizuoti AB „Snaigė“ šaldytuvų technologinio proceso organizavimą, bei teikti pasiūlymus šio proceso tobulinimui.

Uždaviniai:
–Išanalizuoti krovinių charakteristiką, krovinių srautų analizę, krovinių srautų netolygumą, eksploatavimo sąlygų charakteristiką;
–Parinkti tinkamą riedmenų tipą;
–Apskaičiuoti techninius eksploatacinius rodiklius;
–Išaiškinti automobilių eismo tvarkaraščius maršrutuose ir vairuotojų darbo organizavimą

TIRIAMOJI DALIS

1.1 AB „SNAIGĖ“ charakteristika ir jos paslaugų apžvalga

Įmonė dažniausiai apibūdinama kaip gaminanti produkciją arba teikianti paslaugas organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema. Įmonę sudaro medžiaginių – daiktinių, finansinių ir nematerialinių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas.
1992 m. “Snaigė” buvo įregistruota kaip akcinė bendrovė. Tačiau pati pradžia – 1963 m., kai šaldytuvų gamykloje buvo sukurti pirmieji septyni buitinių šaldytuvų modeliai. Keturiasdešimties metų patirtis bei faktas, kad “Snaigė” iki šiol yra vienintelė buitinių šaldytuvų gamintoja ne tik Lietuvoje, bet Baltijos šalyse, bendrovei atveria dideles galimybes.
Imonės įsikurimo tvarka: 1. Įmonės vardo registravimas. Pirmasis žingsnis bet kokios įmonės steigimo kelyje tai įmonės vardo sukūrimas ir įregistravimas. Įmonių vardus registruoja ir visas su įmonių vardais susijusias operacijas vykdo firmų vardų registro tvarkymo įstaiga – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
2. Savivaldybės leidimas užsiimti ūkine veikla. Leidimas reikalingas kadangi įstaigos veikla (šiuo atveju kepyklos), apibūdinama kaip komercinė – ūkinė veiklos sritis. Duonos ir jos gaminių gamyba bei pardavimas. Leidimą užsiimti ūkine veikla išduoda vietos savivaldybės organas, gavęs visus įmonės steigimo dokumentus, t. y. įmonės steigimo aktą (steigimo sutartį, bendrosios jungtinės veiklos sutartį), įmonės įstatus, kitus įstatymų nustatytus steigimo dokumentus.
3. Įmonės registravimas valstybiniame rejestre. Skirtingos veiklos įmonės registruojamos skirtingose valstybinio rejestro įstaigose (ūkio ministerijoje arba vietos savivaldybėje). šiuo atveju kepykla , turi būti įregistruota ūkio ministerijoje. Regisruojant pateikiamas steigėjo ar steigėjų prašymas įregistruoti įmonę, nurodant jame duomenis, reikalingus įtraukti į rejestrą, bei kiti įmonės registravimo dokumentai:
pareiškimas įregistruoti įmonę;
įmonės steigimo aktas;
pažyma apie registravimo mokesčio sumokėjimą;
savivaldybės leidimas užsiimti komercine – ūkine veikla;
firmos vardo įregistravimo pažymėjimo nuorašas;
4. Įmonės registravimas valstybinio socialinio draudimo skyriuje. Remiantis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, privalomu valstybiniu socialiniu draudimu turi būti draudžiami visi, dirbantys pagal darbo sutartį asmenys.
5. Įmonės antspaudas.
Gavus įmonės registracijos pažymėjimą galima daryti įmonės antspaudą. Antspaudo darymas turi būti suderintas su Vyriausiu policijos komisariatu.

1.1 paveiksle pateikta AB „SNAIGĖ“ transporto skyriaus valdymo schema

1.1pav. Transporto skyriaus struktūrinė valdymo shema

Iš struktūrinės valdymo schemos matome, jog transporto skyrius turi penkis padalinius kurie visi yra pavaldūs transporto skyriaus vadovui.

AB „Snaigė“ transporto skyrius yra pagalbinis dalinys aptarnaujantis įmonę, ir teikiantis šias paslaugas:
 krovinių gabenimas;
 krovinių komplektavimas ir rūšiavimas;
 krovinius lydinčių dokumentų tvarkymas;
 krovinių sandėliavimas;
 muitinės procedūrų tvarkymas;
 pervežimų organizavimas.
Priklausomai nuo užsakymų kroviniai vežami tiek Lietuvos teritorijoje, tiek į kitas Europos šalis. Kadangi įmonei neužtenka turimų transporto priemonių, tai ji bendradarbiauja su vežimus vykdančiomis firmomis. Šaldytuvai yra vežiojami su tentiniais automobiliais,taippat specialios paskirties mikroautobusais. Krovinius veža „nuo įmonės iki gavėjo durų“.

1.2Įmonės transporto parko apžvalga ir krovininės transporto priemonės dokumentai

AB „Snaigė“ šiuo metu eksploatuoja savo turimus automobilius, taip pat dalį jų nuomoja ir iš kitų vežimais užsiimančiomis įmonėmis. Pagal transporto priemonių tipą autoparkas susideda iš: furgonų, sunkvežimių, specialiųjų automobilių, lengvųjų automobilių, mikroautobusų.

1.2 pav. Autoparko struktūra pagal tipą

Iš diagramos matyti, kad daugiausia įmonė turi sunkvežimių. Išviso eksploatuoja 14 sunkvežimių (MAZ; Zil; Kamaz). Produkciją išvežioti nedideliais kiekiais dar yra eksploatuojami 5 FORD-TRANZIT mikroautobusai.

Įmonės transporto parkas nėra labai naujas. Dauguma automobilių yra daugiau nei dešimties metų senumo, pakeisti juos naujesniais reikėtų labai daug lėšų, todėl parkas yra atnaujinamas palaipsniui. Toliau yra pateikiamas parko tarnavimo laikas pagal metus.

1.3 pav. Viso parko tarnavimo laikas pagal metus.

Iš diagramos matyti, kad nauji automobiliai sudaro tik 3% viso parko. Ateityje tikimasi, kad šis skaičius bus kur kas didesnis. Tuo tarpu dabar daugiau nei dešimties metų automobilių yra net 45%; 5-10 metų senumo automobiliai sudaro 43% viso parko.

Įmonėje automobiliai nėra specialiai kaip nors ženklinami, nes tam nėra jokio tikslo. Įmonė neturi nei „žalio“, „žalesnio“ ir „saugaus EURO-3“ automobilių.
Kadangi nagrinėjama įmonė užsiima saldytuvu gamyba bei realizavimu, tai įmonės turimi automobiliai turi turėti šiuos būtinus dokumentus:
1. Transporto priemonės registracijos liudijimas. Išduoda Alytaus m.,r. PK ETAS
2. Valstybinės techninės apžiuros talonas. Išduoda Valstybinė Įmonė „Regitra“
3. Draudimo polisas. Išduoda draudimo įmonės

1.3 Įmonės krovinių srautų apžvalga

1.3.1 krovinių charakteristika

Transporte kroviniais vadinami visi daiktai nuo jų priėmimo momento gabenti, iki jų įteikimo krovinio gavėjui.
Krovinio ruošimas vežimui – įpakavimas, grupavimas, markiravimas, svėrimas, paketavimas, konteinerių užpildymas, dokumentų vežimo įforminimas.

Krovinio vežimas – kai krovinys yra pristatomas į paskirties vietą visiškai išsaugotas ir laiku.

Krovinių saugojimas sandėliuose – sandėlio tipas, matmenys ir krovinių išdėstymo būdai ir saugojimo sąlygos priklauso nuo jų fizinių – cheminių savybių, įpakavimo, krovinio kiekio ir klimato sąlygų.
Šiame darbe bus nagrinejama šaldytųvų vežimo technologinis procesas.
Šaldytuvai yra tokių tipų :
Dviejų kamerų šaldytuvas-šaldiklis RF360-1101A;
Šaldiklis F-245-1104B;
Šaldytuvas su šaldymo skyriumi R110
Šaldytuvas C140
Šaldytuvas su šaldymo skyrium R 130-1101AA

Duoto krovinio kriterijai pagal:
• pakrovimo iškrovimo būdą – vienetiniai
• vienos krovininės vietos masę – vienetiniai normalios mases
• gabaritus – leistinas vežti bendro naudojimo keliais;
• siuntos dydį – vidutinių partijų (nuo 5 iki 30 t.);
• pavojingumo laipsnį – nepavojingas,;
• transporto priemonių įkrovumo panaudojimą – antra grupė (0,71 – 0,99).

1.3.2. Krovinių srautų analizė

Metinės pervežimo apimtys apskaičiuojamos pagal formulę:

Qm=QpDkαl
Qm-krovinio kiekis, kurį autoįmonė turi pervežti per metus
Qp – paros pervežimo apimtis tonomis
Dk – pervežimo kalendorinis laikotarpis, dienos (226)
αl – riedmenų išleidimo į liniją koeficientas (0.79)
QmA=50*226*0.79=8927 t.
QmB=130*226*0.79=23210 t.
QmC=140*226*0.79=24995.6 t
QmD=90*226*0.79=16068.6 t
QmK=40*226*0.79=7141.6 t
QmO=140*226*0.79=24995.6 t

1.3.3. Krovinių srautų netolygumas

Krovinio pavadinimas Pakrovi-mo punktai Iškrovimo punktai Pervežimo atstumas, km Metinė pervežimo apimtis, t Tame tarpe metų ketvirčiais

I II III IV
Cementas Įmonė Sandėlys 60 8927 1450 3000 3077 1400

A
Cementas Įmonė Sandėlis 94 23210 4400 5450 7450 5910

B
Cementas Įmonė Sandėlis 88 24995.6 3905 6000 8880 6210.6

C
Cementas Įmonė Sandėlis 73 16068.6 2900 4550 6210.6 2408

D
Cementas Įmonė Sandėlis 47 7141.6 1401.6 1450 2700 1590

K

Cementas Įmonė Sandėlis 25 24995.6 5540 9620 5535.6 4300

O
iš viso 105338.4 19596.6 30070 33853.2 21818.6

1.5pav. Kroviniu srautų netolygumo grafikas

Krovinių srautų netolygumo koeficientas
. ηQ = Qmax /Qvid
Qmax – didžiausias srautas t.( 33853.2)
Qvid – vidutinis srautas t.(26334.6)
Qvid =105338.4/4= 26334.6 t
ηQ=33853.2/26334.6=1.3 (netolygumo koeficientas)

Išvada : kroviniai vežami pakankamai tolygiai visais ketvirčias, nors II ir III ketvirčiais vežama efektyviau negu I ir IV. Reikėtu atsižvelgti į tai, jog II ir IV ketvirčių metu vyksta žymiai dugiau statybų, ko pasekoje šiais metų laikais krovinių apyvarta padidėja.

1.4. Eksploatavimo sąlygų charakteristika
Autoįmonė dirba viena pamaina. Vairuotojo pietų pertrauka trunka 60 min. Vidutinis techninis greitis yra duotas 50 km/h. Pakrovimo darbams yra skirta 30 min. Iškrovimo darbams yra skirta 30min. Darbo dienos trukmė 10 h. Darbo dienos pradžia 7 h. ryto, o darbo dienos pabaiga 18 h.

1.5 Riedmenų tipo parinkimas

Saldytuvai vietiniais marsrutais yra isveziojami nedideliais kiekiais todel parinksiu automobilį Ford „Transit“.

Pasirinkau šią transporto priemonę, kadangi mano gabenamas krovinys, šiuo atveju šaldytuvai gabenami nedideliais kiekiais, keletą kartų per dieną, todėl yra išnaudojamas automobilio įkrovumas bei taupomi degalai.
Trumpa techninė automobilio Ford „transit“ charakteristika 1.2.lentelė

Rodiklis Matavimo vienetas Rodiklio reikšmė

Bendra masė t. 2,1

Variklio tūris cm3 2496

Maksimalus greitis km/h 160
Gabenimo galingumas t. 1,2
Variklio galingumas KW 60

Iš 1,2. lentelės matome, kad pasirinkta transporto priemonė yra tinkama pervežti saldytuvus. variklio galingumo užtenka, kad laiku pervežti krovinį į jam paskirtą vietą. Taip pat sunaudojamas degalų kiekis 100 km yra nenuostolingas.

2.TECHNOLOGINĖ DALIS

2.1Techninių eksploatacinių rodiklių maršrutuose skaičiavimas
Techniniams eksploataciniams rodikliams apskaičiuoti parenkami du maršrutai: švytuoklinis ir žiedinis. Jeigu visi maršrutai švytuokliniai, tai apskaičiuojami du iš jų.
1. Krovinio pavadinimas
2. Krovinio klasė
3. Įkrovumo išnaudojimo koeficientas
4. Riedmenų įkrovumas
5. Paros pervežimo apimtis
6. Metinė pervežimo apimtis
7. Planuojamas laikas paskyroje
8. Laikas pakrovimui
9. Laikas iškrovimui
10. Nulinė rida

tame tarpe: pirmoji

antroji
11. Vidutinė rida su kroviniu
(maršruto ilgis)
12. Techninis greitis
13. Išleidimo į liniją koeficientas
14. Pervežimo vykdymo kalendorinės dienos –



q
Qp
Qm
Tp
tp
tiš
ln
ln1
ln2
lvk
(Lm)
vt
i
Dk –


t
t
t
h
h
h
km
km
km
km

km/h

dienos Cementas

12
50
8927

10
0,5
0,5

62
1
61

50
0,79

226 Cementas

12
130
23210

10
0,5
0,5

96
1
95

50
0,79

226
Prieš pradedant skaičiuoti, būtina užpildyti išeities duomenų lentelę (2.1. lentelė).
Rodiklis Sąlyginis
žymėjimas Matavimo
vienetai Reikšmė maršrutuose

Švytuokli-
niame A Švytuoklinia-
me B
Duomenys techniniams eksploataciniams rodikliams skaičiuoti

Mrašrutas A :

50 t A

Statybos įmonė

Atį 60 km

Maršrutas B :

130 t B

Statybos įmonė

Atį 94 km

2.1.1. Planuojamas laikas maršrute

.
Švytuokliniame A Švytuokliniame B
TmA= 10 – 62/50 = 8.76 h TmB= 10 – 96/50 = 8.08 h

2.1.2. Automobilio apyvartos laikas

lvk – vidutinė rida su kroviniu;
vt – techninis greitis;
tpi – laikas pakrovimui ir iškrovimui;

taA= 2*60/50 + 1 =3.4 h taB= 2*94/50 +1=4.76 h

2.1.3. Apyvartų per parą skaičius

.
Tm – planuojamas laikas maršrute;
ta – apyvartos laikas;
zaA= 8.76/3.4=2.57 zaB=8.08/4.76=1.69
priimu 3 priimu 2

2.1.4. Faktinis laikas maršrute

ta – apyvartos laikas;
za – apyvartų per parą skaičius;
lt – tuščia rida;
vt – techninis greitis;
tpfA = 3.4*2.57 – 60/50=7.54 h tpfB=4.76*1.69-94/50=6.16 h

2.1.5. Faktinis laikas paskyroje

.
Tm – planuojamas laikas maršrute;
ln – nulinė rida;
vt – techninis greitis;

TpfA=8.76+ 62/50= 10 h TpfB=8.08+96/50=10 h

2.1.6. Važiuočių skaičius per parą

n – važiuočių skaičius;
za – apyvartų skaičius;

ZvA= 1*3=3 ZvB=1*2=2

2.1.7. Automobilio paros išdirbis tonomis

.
q – riedmenų įkrovumas;
γš – įkrovimo išnaudojimo koeficientas (statinis);
za – apyvartų skaičius per parą;

Q’pA= 12*1*3=36 t Q’pB=12*1*2=24 t

2.1.8. Automobilio paros išdirbis tonkilometriais

.
q – riedmenų įkrovumas;
za – apyvartų skaičius per parą;
γd – įkrovumo išnaudojimo koeficientas;
lvk – vidutinė rida su kroviniu;

P’pA=12*1*60*3=2160 tkm P’pB=12*1*94*2=2256 tkm

2.1.9. Bendroji automobilio paros rida

.
lvk – vidutinė rida su kroviniu;
za – apyvartų skaičius per parą;
ln – nulinė rida;
lt – paskutinė tuščia rida maršrute;

LpA=2*60*3+62-60=362 km LpB=2*94*2+96-94=378 km

2.1.10. Automobilio paros rida su kroviniu

.
lvk – vidutinė rida su kroviniu;
za – apyvartų skaičius per parą;
LkA=60*3=180 km LkB=94*2=188 km

2.1.11. Paros ridos išnaudojimo koeficientas

.
Lk – paros rida su kroviniu;
Lp – bendroji paros rida;

=180/362=0.49 (A) =188/378=0.49 (B)

2.1.12. Eksploatacinis automobilio greitis

.
Lp – bendroji automobilio paros rida;
Tpf – faktinis laikas poskyryje;
VeA=362/10=36.2 km/h VeB=378/10=37.8 km/h

2.1.13. Automobilio valandinis našumas

.
Qp – paros pervežimo apimtis;
Tpf – faktinis laikas paskyroje;
WaA=50/10=5 t WaB=130/10=13 t

2.1.14. Vidutinis 1 t pervežimo atstumas

.
P`p – paros išdirbis tonkilometriais;
Q`p – paros išdirbis tonomis;
lvidA= 2160/36=60 km lvidB=2256/24=94 km

2.1.15. Sąrašinis automobilių skaičius

.
Qp – paros pervežimo apimtis;
Q`p – paros išdirbis tonomis;
AsA=50/36=1.38 priimu 1 AsB=130/24=5.41 priimu 5

2.1.16. Eksploatacijoje esančių automobilių skaičius

As – sąrašinis automobilių skaičius;
αi – riedmenų išleidimo į liniją koeficientas;
AeA=1*0.79=0.79 priimu1 AeB=5*0.79=3.95 priimu 4

2.1.17. Autovalandų eksploatacijoje skaičius per parą

.
Ae – eksploatacijoje esančių automobilių skaičius;
Tpƒ – faktinis laikas poskyryje;
AVeA=1*10=10 auto-h AVeB=4*10=40 auto-h

2.1.18. Sąrašinių autodienų skaičius

.
As – sąrašinis automobilių skaičius;
Dk – pervežimo vykdymo kalendorinės dienos;
ADsA=1*226=226 dienos ADsB=5*226=1130 dienos

2.1.19. Autodienų eksploatacijoje skaičius

.
ADs – sąrašinis autodienų skaičius;
αi – riedmenų išleidimo į liniją koeficientas;
ADeA=226*0.79= 179 d. ADeB=1130*0.79=893 d.

2.1.20. Automobilių eismo intervalas

.
ta – automobilio apyvartos laikas;
Ae – eksploatacijoje esančių a/m skaičius;
IAA=3.4/1=3.4 h IAB=4.76/4=19.04 h

2.1.21. Bendroji metinė rida su kroviniu

.
ADe – autodienų eksploatacijoje skaičius;
Lk – automobilio paros rida su kroviniu;
LkmA=179*180=32220 km LkmB=893*188=167884 km
2.1.22. Bendroji metinė visų automobilių rida

.
ADe –autodienų eksploatacijoje skaičius;
Lp – bendroji automobilio paros rida;

LmA=179*362=64798 km LmB=893*378=337554 km
2.1.23. Sąrašinis autotonų skaičius

.
As – sąrašinis automobilių skaičius;
q – riedmenų įkrovumas;
ATsA=1*12=12 auto-t ATsB=5*12=60 auto-t

2.2. lentelė
Maršrutų techniniai eksploataciniai rodikliai
Rodiklis Sąlyginis žymėjimas Matavimo vienetas Reikšmė maršrutuose

švytuok-
liniame A Švytuokliniame B
1. Paros pervežimo apimtis
2. Metinė pervežimo apimtis
3. Faktinis darbo maršrute laikas
4. Faktinis darbo paskyroje laika
5. Apyvartos laikas
6. Apyvartų skaičius
7. Važiuočių su kroviniu skaičius
8. Automobilio paros išdirbis

tonomis

tonkilometriais
9. Automobilio paros rida
10. Automobilio paros rida su kroviniu
11. Ridos išnaudojimo koeficientas

maršrute

per parą
12. Eksploatacinis automobilio greitis
13. Valandinis automobilio išdirbis
14. Vidutinis 1 tonos pervežimo atstumas
15. Eksploatacijoje esančių automobilių skaičius
16. Sąrašinis automobilių skaičius
17. Autovalandos eksploatacijoje
18. Eismo intervalas
19. Sąrašinės autodienos
20. Autodienos eksploatacijoje
21.Metinė rida su kroviniu
22. Bendroji metinė rida
23. Sąrašinis autotonų skaičius

Qp
Qm
Tmf
Tpf
ta
za
zv

Q’p
P’p
Lp
Lk

m

ve
WQ
lvid
Ae

As
AVe
Ia
ADs
ADe
Lk
Lm
ATs t
t
h
h
h
vnt.
vnt.

t
tkm
km
km



km/h
t/h
km
vnt.

vnt.
auto-h
h
auto-d
auto-d
km
km
auto-t 50
8927

8.76
10

3.4
3
3

2160
362

0.49
36.2

5
60

10
3.4

226
179

32220
64798

12

130
23210

8.08
10

4.76
2
2

2256
378

0.49
37.8

13
94

40
19.04

1130
893

167884
337556

2.2Pakrovimo iškrovimo darbų organizavimas

Kraunant šaldytuvus i automobilius yra naudojamas autopakrovėjas “FK JUNIOR” , kadangi juo yra patogiausia įkrauti krovini i krovininio automobilio kebulą. Šiuo įrenginiu krovinius galima netik krauti, bet ir juos gabenti, autopakrovėjo stabilumas reguliuojamas didinant arba mažinant kontrasvorį ant užpakalinės ašies.

Autopakrovėjo “FK junior” tech. duomenys :

2.3 lentęlė

Rodiklis Matavimo vienetas Rodiklio reikšmė

Kelaimoji galia T 2

Keliamas aukštis m 4

Judėjimo greitis Km/h 10

Mechanizmo našumas nustatomas pagal formulę:

čia – Wt – iš mechanizmo techninio paso t/h.;

α – mechanizmo darbo laiko panaudojimo koeficientas (0,6).

t/h.

Laikas 1t pakrauti:

čia – tp – automobilio pakrovimo laikas, min;

q – automobilio nominalus įkrovumas, t;

γs – statinis įkrovumo išnaudojimo koeficientas.
tt= 30/(6*0,5)=10min

3.ORGANIZACINĖ DALIS
3.1. Riedmenų išleidimo į liniją grafikas

3.1pav. Automobilių išleidimo į liniją grafikas

3.2. Automobilių eismo tvarkaraštis

Automobilių eismo maršrutuose tvarkaraščiai

3.1 lentęlė

Transporto proceso elementai Laikas maršrute val.min.

Švytuokliniame A

1 2 3
1.Iš garažo išvyko
2. Atvyko į pakrovimo punktą
3. Išvyko iš pakrovimo punkto
4.Atvyko į iškrovimo punktą
5.Išvyko iš iškrovimo punkto
6.Pietų pertrautos pradžia ir pabaiga
7.Į garažą atvyko 7.00
7.02
7.32
8.44
9.14

10.26
10.56
12.08
12.38
12.38-13.38
14.50
15.20
16.32
17.02

18.16

3.2 lentelė

Transporto proceso elementai Laikas maršrute val.min.

Švytuokliniame b

1 2 3
1.Iš garažo išvyko
2. Atvyko į pakrovimo punktą
3. Išvyko iš pakrovimo punkto
4.Atvyko į iškrovimo punktą
5.Išvyko iš iškrovimo punkto
6.Pietų pertrautos pradžia ir pabaiga
7.Į garažą atvyko 7.00
7.02
7.32
9.32
10.20

10.52
11.22
12.12
12.40
12.40-13.10
13.55
14.15
15.00
15.25

16.37

3.4. Vairuotojų darbo grafikas
3.4.1. Reikalingas vairuotojų skaičius
Nv=As
3.4.2. Duomenys vairuotojų darbo grafikui sudaryti

Planinis mėnesinis vairuotojo darbo laiko fondas:

Fpl=(Dk-Di-Ds)Tpv-Dpš

(31-8)∙8=184 h/mėn
Dk- kalendorinės mėnesio dienos;
Di- išeginių dienų skaičius;
Dš- šventinių dienų skaičius;
Dpš-sutrumpintos darbo dienos(prieš šventes) dienų skaičius per metus;
Tpu- pamainos trukmė,h.

Faktinis mėnesinis vairuotojo darbo laiko fondas:

Ff=np(Tp+tpu)=21.95(8+0.38)=183,9
Čia: np- vairuotojo pamainų per mėnesį skaičius;

Tp- automobilio darbo laikas paskyroje, h;

tpu- paruošiamas užbaigiamasis laikas( tpu=0.38), h.

np=Fpl/Tp+tpu=184/8∙0.38=21.95

Išvados ir pasiūlymai

Mano nagrinėjamuose maršrutuose šaldytuvai vežami švytuokliniais maršrutais. mano parinkta transporto, mikroautobusas „Ford Transit“ atitinka reikalavimus, šaldytuvus vežti šiais automobiliais yra tikslingiausia ir efektyviausia. Pasirinktam kroviniui gabenti naudojamos tinkamos transporto priemonės, sunaudojančios pakankamai mažai degalų. Ridos išnaudojimo koeficientas yra lygus 1, todėl transporto priemonė yra pilnai išnaudojama.

Pasirinktas šaldytuvų pakrovimo ir iškrovimo būdas šiame kursiniame yra tinkamas ir logiškas. Todėl kažką keisti būtų netikslinga. Šaldytuvų vežimo maršrutas irgi yra toks, kad kaip nors kitaip šaldytuvus išvežioti butų netikslinga. Aš siūlau vežti šaldytuvus gaminius mano pasirinkta transporto priemone ir pasirinktu būdu bei maršrutu, norint nepatirti didelių nuostolių ir bereikalingo laiko eikvojimo.
Įmonėje dirba du vairuotojai, ir jų pilnai pakanka kad produkcija butų išvežiota vietoje ir laiku. Vairuotojų darbo laikas sudaro 8h per parą, iš viso iki 40 valandų per savaitę

Literatūros sąrašas
1. Krovinių vežimo technologijos kursinio darbo metodiniai nurodymai.
2. Baublys A. Krovinių vežimai. V.: Technika,1998.
3. Baublys A. Transporto sistema. V.: Technika,1994.
4. Baublys A. Tarptautiniai vežimai kelių transportu. V.: 1996.

Literatūros sąrašas
1. Krovinių vežimo technologijos kursinio darbo metodiniai nurodymai.
2. Baublys A. Krovinių vežimai. V.: Technika,1998.
3. Baublys A. Transporto sistema. V.: Technika,1994.
4. Baublys A. Tarptautiniai vežimai kelių transportu. V.: 1996.

Leave a Comment