Kroviniu vezimo automobilių transportu organizavimas

4624 0

TURINYS

ĮVADAS 3

I. PRAKTINĖ DALIS 5

1. TRANSPORTO RŪŠIES PARINKIMAS 5

2. TRANSPORTO PRIEMONĖS PARINKIMAS 8

3. MARŠRUTO PARINKIMAS 9

4. KROVINIO PAKUOTĖ 9

5. DOKUMENTAI 10

5.1. Krovinio dokumentai 10

5.2. Transporto priemonės dokumentai 14

5.3. Vairuotojo dokumentai 14

6. LAIKO SĄNAUDŲ MARŠRUTE SKAIČIAVIMAS 15

7. VAIRUOTOJO DARBO IR POILSIO LAIKAS 15

8. IŠLAIDOS MARŠRUTE 16

II. PRAKTINĖ DALIS 18

1. GABENAMAS KROVINYS 18

2. TRANSPORTO RŪŠIES PARINKIMAS 18

3. TRANSPORTO PRIEMONĖ 18

4. KROVINIO PAKUOTĖ 19

5. DOKUMENTAI 19

6. MARŠRUTO PARINKIMAS 20

7. LAIKO SĄNAUDOS 22

8. VAIRUOTOJO DARBO IR POILSIO LAIKAS 22

9. IŠLAIDŲ SKAIČIAVIMAS 24

IŠVADOS 26

NAUDOTA LITERATŪRA 27ĮVADAS

Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas, apibrėžiantis didelį ratą ope-racijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo iki pateikimo ją vartotojams. Šias operaci-jas sudaro: medžiagų veežimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas, taip pat vežimas bet kokia transporto rūšimi. Taip pat priklauso ir nuo: maršruto parinkimo, eismo gra-fikų sudarymo ir transporto priemonių techninio aptarnavimo. Šių operacijų tikslas likviduoti teri-torinį skirtumą tarp gamintojo ir vartotojo, ir užtikrinti saugų ir savalaikį krovinių vežimą iš ga-mybos vietos į vartojimo vietas, kur jie reikalingi ir kada reikalingi.

Svarbiausia kelių transporto savybė yra jo manevringumas. Jeigu geležinkelio ir vandens transportas (dažniausiai upių) priklauso nuo kelių ilgio, automobiliais galima vežti krovinius geros daangos neturinčiais keliais, taip pat sunkiai pravažiuojamu reljefu. Daugeliu atveju automobiliai yra pirma ir paskutinė priemonė kroviniams pristatyti įvairiarūšėje transporto priemonių grandinė-je.

Pagrindiniai automobilių transporto privalumai:

1. didelis lankstumas krovinių priėmimo, išdavimo ir gabenimo terminų bei transporto priemonės pakeitimo požiūriu;

2. galimybė pristatyti krovinius nuo du

urų iki durų;

3. galimybė paskirstyti krovinį 24 valandų laikotarpiu;

4. reliatyviai didelis greitis;

5. reliatyviai mažos prastovos ir laukimo trukmė;

6. reliatyviai maža gabenimo rizika;

7. racionalios regiono aptarnavimo paslaugos;

8. specialaus transporto panaudojimo galimybės (refrižeratoriai, cisternos, silosai, sunkiasvorių krovinių gabenimas).

Automobilių transporto trūkumams galima priskirti:

1. eismo trukdymas;

2. atmosferos poveikio įtaka;

3. apribojimus vežant pavojingus krovinius;

4. ribotą transporto priemonės tūrį;

5. teisinius apribojimus.

Automobilių transporto sistemos paskirtis – krovinių gabenimas vidaus ir tarptautiniais maršrutais.

Įvairioms transporto priemonėms prekės vežamos iš vienos firmos į kitą, iš vieno regiono į kitą ir pagaliau iš vienos šalies į kitą, kol pasiekia adresatą, todėl tarptautinių gabenimų apimtis ir jų reikšmė nuolatos auga.

Pagrindinis uždavinys vežant krovinius – operacijų ekonomiškumas, t.y. krovinių gabeni-mas kuo mažesne savikaina. Vartotojas turi užsakytą krovinių kiekį gauti ne tik laiku ir sutarto-je vietoje, bet ir už tinkamą kainą. Dabartinės rinkos sąlygomis, orientuojantis į vartotojų po-reikių tenkinimą, krovinių pervežimai reeikalauja tikslių skaičiavimų ir aiškaus planavimo. To-dėl transportavimo procesas yra tvarkomas logistikos principais, apimant visą pervežimų nuo pradinio iki galutinio taško veiklą.

I. TEORINĖ DALIS1. TRANSPORTO RŪŠIES PARINKIMAS

Krovinių vežimas – visuma operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo iki pateikimo vartotojams. Operacijas sudaro: medžiagų vežimas, sandėliavimas ir saugojimas, kom-plektavimas ir įpakavimas, vežimas kuria nors transporto rūšimi; taip pat maršruto parinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transporto priemonių techninis aptarnavimas. Operacijų tikslas – pa-naikinti teritorinį skirtumą tarp gamintojo ir vartotojo, užtikrinti saugų krovinio vežimą, bei vi

isa tai atlikti laiku.

Esant specializuotai gamybai neišvengiami tolimieji vežimai. Jų ekonomiškumui pagrįsti rengiami specialūs vežimo planai, kuriuose įvertinami atmosferos sąlygų, žemės ūkio kenkėjų, grobstytojų ir kt. poveikiai.

Transporto – ekspedicinės įmonės darbuotojų pagrindinis uždavinys parinkti transporto rūšį, geriausiu būdu pritaikytą pervežimams atlikti, kuriems jinai skirta. Čia turim vadovautis žiniomis apie įvairių transporto rūšių privalumus ir trūkumus.

Kelių transportas

Privalumai:

1. Manevringumas. Krovinių surinkimas ir pristatymas gali būti atliktas be perkrovimo, visur kur gali privažiuoti automobilis.

2. vežimų greitis ir reguliavimas. Krovinių surinkimas ir vežimas gali būti nustatytas pa-kankamai tiksliai.

3. Įpakavimas. Tai vienintelė transporto rūšis, kurioje galima (esant atitinkamoms sąly-goms) vežti krovinį be įpakavimo.

Trūkumai:

1. Didelė kaina. Tai lemia apmokėjimas, kuris apskaičiuojamas nepriklausomai nuo pa-krovimo apimties, palyginus su visu automobilio įkrovumu (nevertinant krovinio svorio ir pan).

2. Skubus iškrovimas. Kartais yra sudėtinga suorganizuoti skubų pakrovimą ar iškrovimą, kuris ir lemia šios transporto rūšies operatyvumą.

3. Mažas įkrovumas (palyginus su vandens ir geležinkelių transportu).

4. Klaidingas vežimas. Vežant keletą siuntų iš karto įvairiems adresatams galimos klaidos, kurių padeda išvengti markiravimas.

5. Grobstymas. Nesudėtingai gali būti pagrobtas ir krovinys, ir transporto priemonė.

Geležinkelių transportas

Privalumai:

1. Greitas krovinių vežimas dideliais atstumais (ten kur gerai išvystytas). Tai būdinga ir paprastiems, ir multimodaliniams vežimams.

2. Esant privažiavimo keliams galima organizuoti pervežimus nuo durų iki durų.

3. Kroviniai gali būti saugomi ir vagonuose (stovėjimo metu) be papildomo užmokesčio.

4. Didelis įkrovumas. Ta

ai patogu didelių kiekių krovinių vežimams.

5. Šalies viduje galimi ir smulkių siuntų pervežimai.

6. Reti gedimai.

Trūkumai:

1. Ilgas vežimo laikas (išskyrus magistralines linijas). Tai įtakoja griežtas grafiko laikyma-sis.

2. Įpakavimas. Krovinių, kuriems reikalingas įpakavimas, pakuotei keliami didesni reika-lavimai.

3. Perkrovimai. Kyla pavojus dėl papildomų perkrovimų, dėl ko didėja laiko sąnaudos.

4. Grobstymas. Dėl nepakankamos priežiūros viso maršruto metu ir ypač vežant smulkias siuntas.

Vidaus vandens keliai

Privalumai:

1. Pigumas. Dėka didelio įkrovumo ir vežant mažai vertingus krovinius.

2. Patogumas (kuomet pakrovimo-iškrovimo punktai yra tos pačios upės pakrantėje).

3. Maža įtaka aplinkai. Palyginus ekologiška transporto rūšis.

Trūkumai:

1. Ribotas kelių ilgis.

2. Mažas pistatymo greitis.

3. Pakrovimui – iškrovimui reikalingi specializuota įranga.

4. Sezoniškumas.

Jūrų transportas

Privalumai:

1. Žemi krovininiai tarifai.

2. Didelis įkrovumas.

3. Labai aukštas našumas.

4. Nenutrūkstamas darbas

5. Maža priklausomybė nuo klimato sąlygų.

Trūkumai:

1. Maži greičiai.

2. Mažesnis eismo dažnumas.

3. Reikalauja mažiausiai dviejų transporto rūšių suderinamumo.

4. Labai svarbus krovinio įpakavimas.

5. Bendras vežimo greitis kartais gali labai padidėti dėl pakrovimo-iškrovimo darbų, gabenant krovinius didelėmis siuntomis.

Papildomos jūrų transporto charakteristikos:

1. Trumpi pervežimai sausuma kartais žymiai sutrumpina jūrų maršrutus. Taikomi multimodaliniai vandens – sausumos vežimai.

2. Trumpi reisai jūromis.

3. Konteinerių pervežimui pritaikyti laivai (atskira laivų rūšis).

4. Laivai genera.liniams kroviniams vežti (taikomi uostuose, kuriuose yra paprasčiausi pakrovimo-iškrovimo įrenginiai).

5. Ro-ro laivai (horizontalaus pakrovimo-iškrovimo).

6. Tankeriai (naftai ir kt. skystiems produktams pervežti).

7. Giliavandenis jūrų transportas.

Oro transportas

Privalumai:

1. Didelis greitis.

2. Paprastesnis įpakavimas, palyginus su kt. transporto rūšimis.

3. Saugumas.

4. Mažesnės išlaidos atsargoms, nes kroviniai vežami greičiau ir saugesne transporto rūšimi.

Trūkumai:

1. Dideli krovininiai tarifai, tačiau jie gali būti padengiami dėl mažesnių reikalavimų įpa-kavimui, draudimui, atsargų dydžiui ir pa

an.

2. Priklausomybė nuo oro sąlygų.

3. Laiko ir pinigų sąnaudos pristatant krovinius į (iš) aerouosto.

4. Svorio ir gabaritų apribojimai.

Priimtas sprendimas pasirenkant transporto rūšį atitinkamam vežimui gali būti priverstas ateityje keistis dėl įvairių naujovių, modernizavimo ir pan.

Transporto rūšies parinkimą įtakojantys faktoriai

1. Kelių tinklas.

2. Krovinys, kurį ruošiamasi gabenti, ir jo savybės (vertė, gabaritai, masė, vežimų dažnu-mas).

3. Poreikis operatyviam pristatymui.

Tarptautiniai kroviniai automobilių keliais vežami automobilių transportu. Svar-biausia šio transporto savybė ir pranašumas, kaip jau minėjome, yra manevringumas. Tačiau dėl mažo transporto priemonės tūrio dideliais kiekiais prekės yra retai gabenamos automobilių transportu. 2. TRANSPORTO PRIEMONĖS PARINKIMAS

Transporto priemonė pasirenkama jau apsisprendus kokia transporto rūšimi bus vykdo-mas konkretus krovinio vežimas. Tai vyksta vertinant automobilių ir priekabų modelių bei tipų galimus naudojimo variantus, atsižvelgiant į jų eksploatavimo sąlygas. Reikia atkreipti dėmesį į transporto priemonės keliamąją galią, ekonomiškumą (degalų, tepalų ir kt. sąnaudas), papildo-mą įrangą. Taip pat būtina atsižvelgti į gabenamo krovinio savybes (svoris, tūris, kiekis, birus ar skystas, ar reikalauja atitinkamos temperatūros ir pan.).

Pasirenkant transporto priemones, jų eksploatavimo sąlygas, krovimo – iškrovimo darbų būdą ir pan. Vienas iš svarbiausių faktorių yra krovinio tipas. Kroviniai klasifikuojami pagal tas jų savybes, kurios nusako įvairias jų vežimo ir saugumo procesų puses, t.y. pakrovimo – iškro-vimo būdą, masę, gabaritus, pavojingumą ir transporto priemonių įkrovumo panaudojimą.3. MARŠRUTO PARINKIMAS

Veiksniai įtakojantys maršruto parinkimą:

1. Pasirinkta transporto rūšis;

2. Kelių tinklas (kai kurių transporto rūšių kelių tinklas yra ribotas; be to, ribojamas pats ju-dėjimas keliuose);

3. Pasirinkta transporto priemonė (pvz., pasirinkus nestandartinę transporto priemonę gali iškilti daug nesklandumų važiuojant per tiltus, tunelius, laidus ir pan.);

4. Kelių danga (pvz., priklausomai nuo kelių kategorijų ir dangų ribojami greičiai);

5. Muitinių postai (ar atliekamos visos reikiamos procedūros);

6. Infrastruktūra (degalinių tinklas, įvairios tarnybos, vaistinės ir pan.);

7. Privalomi tarpiniai punktai (pvz., į kuriuos būtina pristatyti krovinius);

8. Eismo apribojimai (kai kuriose šalyse eismas ribojamas švenčių dienomis, esant tam tik-rai aplinkos temperatūrai; kelio remonto darbai ir kt.);

9. Saugumas (pvz., eismo saugumas priklauso nuo kelių priežiūros; kt.).4. KROVINIO PAKUOTĖ

Krovinių apsaugai nuo gedimo, pažeidimų kraunant, vežant, iškraunant ar saugant naudoja-ma tara, kuri privalo atitikti krovinio rūšį. Tara gali būti medinė, metalinė, keramikinė, stiklinė, popierinė, tekstilinė, plastmasinė ir t.t.

Transportinė pakuotė, taip pat ir pakuotė, kuri patenka su preke vartotojui, turi atitikti tam tikrus reikalavimus: apsaugoti nuo šalutinių poveikių, racionalizuoti pakrovimo ir iškrovimo dar-bus, informuoti pirkėją. Pakuotė turi būti patvari, ji turi apsaugoti nuo: deformacijos, trynimosi, išbarstymo, korozijos, puvimo, galimo medžiagų (ypač svarbu pavojingų) pasklidimo ir aplinkos užteršimo. Siekiant apsaugoti krovinį nuo krovinių grobstymo, naudojamos specialios pakuotės.

Vežant krovinį taroje, jo masė išreiškiama neto ir bruto masėmis (neto – tik krovinio masė; bruto – krovinio masė su tara). Vykdant krovinių gabenimus mokama už bruto masę.

Markiravimas (specialių ženklų ir užrašų rašymas ant krovinio) atliekamas vežant vieneti-nius krovinius dideliais atstumais. Markiravimas būna prekinis (jį atlieka įmonė gamintoja – nu-rodo savo pavadinimą ir krovinio rūšį), krovininis (nurodo krovinio siuntėją ir gavėją; išsiuntimo bei pristatymo punktų pavadinimus; krovinio masę ir tūrį), vežimo (nurodo vietų kiekį krovinio partijoje; prekinio vežimo dokumento, pagal kurį priimtas vežti krovinys, numerį), specialus (at-liekamas krovinio siuntėjo – tai specialūs nurodymai kaip elgtis su kroviniu jį vežant, saugant ir pan.). Markiravimas atlieka informacinę pakuotės funkciją.

Manipuliaciniai ženklai – vaizdai, nurodantys ypatingas krovinių savybes ir kaip reikia su jais elgtis pakraunant, iškraunant, saugant. Šių ženklų rašymas yra standartizuotas.

Faktoriai darantys įtaką pakuotės parinkimui:

1. Pačio gaminio savybės (jautrūs dūžiui, šviesai, temperatūriniam žėrimui, drėgmei ir kt.);

2. Taisyklės ir standartizacija;

3. Paskyrimo vieta, gali būti reikalinga ypatinga krovinio apsauga;

4. Gaminio išvaizda, forma;

5. Transporto rūšis, vežant krovinius jūrų ir geležinkelių transportu reikalinga apsauga nuo dinaminio, atmosferinio poveikio, o gabenant oro transportu svarbus pakuotės svoris, t. y. kuo lengvesnė pakuotė;

6. Transportavimo sąlygos, t.y. atskiro maršruto specifinės gabenimo sąlygos;

7. Pasirenkant pakuotę svarbu atsižvelgti ir į krovinių sukrovimą;

8. Sandėliavimo darbai ir krovos būdai (turi būti skirtingos pakuotės, jei kraunama kranais, keltuvais, krautuvais);

9. Konkrečios transporto priemonės parametrai.5. DOKUMENTAI

Vežant krovinius užsienyje reikia sutvarkyti daug dokumentų, kurie skirstomi į vairuotojo dokumentai, transporto priemonės dokumentai, krovinio dokumentai.5.1. Krovinio dokumentai

CMR važtaraštis

Tarptautinis kelių transporto važtaraštis (CMR). Jis parengtas pa¬gal 1956 metų Ženevoje pasirašytą konvenciją “Dėl tarptautinio prekių trans¬portavimo keliais sutarties”. Sutarties dalyvės šiuo metu yra beveik visos Euro¬pos šalys. Konvencija numato:

• krovinių vežimo sutarties sudarymą ir vykdymą;

• vežėjo atsakomybę už krovinį;

• pretenzijas ir ieškinius;

• gabenimus, atliekamus kelių vežėjų.

Išduodami trys važtaraščio egzemplioriai, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Pirmas važ-taraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antras lydi krovinį, trečias egzempliorius lieka transporto firmoje (ekspedicijoje). CMR važtaraštyje nurodoma:

• išdavimo vieta ir data;

• išsiuntėjo adresas ir jo pavadinimas;

• vežėjo adresas ir pavadinimas;

• krovinio priėmimo vieta ir pristatymo vieta;

• gavėjo adresas ir jo pavadinimas;

• krovinio pakuotė;

• krovinio vietų skaičius ir masė;

• muitinės formalumų instrukcijos;

• kiti duomenys.

Prekių išsiuntėjas turi disponavimo teisę iki to momento, kol antrasis važ¬taraščio egzem-pliorius kartu su prekėmis neperduotas gavėjui.

Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie CMR konvencijos, todėl įvairiais ginčytinais dėl transportavimo nesklandumų klausimais gali kreiptis į partnerių valstybinius teismus.

Vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti:

a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje;

b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę.

Siuntėjas atsako prieš vežėją už nuostolius, padarytus asmenims, įrengimams ar kroviniams, taip pat už išlaidas, atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės, išskyrus atvejus, kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė atitinkamų pastabų.

Iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus do-kumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti.

Laikoma, kad krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais, arba jeigu nebuvo susitarta dėl pristatymo terminų, tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes.

Vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyči-niams veiksmams.

Kai, remiantis šios Konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, priva-lo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pa-gal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę.

TIR knygelė

TIR sistema numato šiuos elementus (užtikrinančius patikimumą tranzito šalių muitinėms bei krovinio vežimą be kliūčių ir kuo trumpesnį jo užtrukimą kelyje):

1. Leidimas vežti transporto priemonėmis (ir konteineriais). Siekiant užtikrinti saugų krovi-nių vežimą transporto priemonės krovininė dalis (ar konteineris) turi atitikti visus Konvencijos reikalavimus.

Kiekvienas krovininis automobilis, kuriuo atliekami tarptautiniai krovinių pervežimai, priva-lo turėti autotransporto priemonės tinkamumo tarptautiniams krovinių pervežimams liudijimą.

Tinkamumo liudijimus Lietuvos Respublikoje registruotiems vežėjams individualia tvarka išduoda Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “LINAVA”.

Turi būti nurodytas transporto priemonės svoris su pilnomis kuro talpyklomis ir priklausan-čiais atsarginiais ratais. Prie tinkamumo liudijimo pridedamos asociacijos “LINAVA” patvirtintos fotonuotraukos (ne mažiau kaip trys).

Tinkamumo liudijimas be muitinės antspaudo laikomas negaliojančiu.

Tinkamumo liudijimo originalas visada turi būti transporto priemonėje ir pateikiamas mui-tinio tikrinim.o metu muitinės pareigūnui pareikalavus.

2. Tarptautinė garantijų sistema. Ši sistema užtikrina, kad nacionalinis garantijų suvienijimas (pripažintas šalies muitinės) sumokės visus (ir savų, ir kitos šalies vėžėjų, vykdančių transporto operacijas su TIR knygele, išduota jo paties ar analogiškų kitos valstybės susivienijimų) muitus ar mokesčius tuo atveju, kai yra rizika, kad to nepadarys pats vežėjas, įvykdęs TIR operacijos pažei-dimus. Taip kiekvienai valstybei užtikrinama garantija dėl jos teritorijoje atliekamų TIR operacijų.

3. TIR knygelė. TIR knygeles vežėjams išduoda nacionalinis garantinis susivienijimas (Lie-tuvos Respublikoje – “LINAVA”) pagal sąlygas, nustatytas vežėjo įsipareigojimų deklaracijoje. Nacionaliniams garantiniams susivienijimams knygeles išduoda IRU.

TIR knygelė galioja iki TIR operacijos paskirties muitinės įstaigoje pabaigos, jeigu ji buvo priimta išvykimo muitinės įstaigoje išdavusios asociacijos nustatytu laikotarpiu.

Jeigu prekių gabenimas apima tik vieną išvykimo ir paskirties muitinės įstaigas, tai TIR knygelėje mažiausiai du lapai skiriami išvykimo šaliai, du lapai paskirties šaliai ir po du lapus kiekvienai šaliai, per kurios teritoriją vežama. Kiekvienai papildomai išvykimo (arba paskirties) muitinės įstaigai skiriama po du lapus.

Transporto priemonių sąstatui reikalinga tik viena TIR knygelė.

Prekių gabenimas su TIR knygele gali būti vykdomas tik tarptautiniam prekių gabenimui per kelias išvykimo ir paskirties muitinės įstaigas, tačiau bendras išvykimo ir paskirties muitinių skai-čius negali viršyti keturių.

4. Muitinės kontrolės priemonių tarptautinis pripažinimas. Muitinės kontrolės priemonės, priimtos krovinio išvykimo šalyje, yra pripažįstamos valstybių į kurias krovinys yra siunčiamas, bei valstybių per kurias atliekamas tranzitas.

Gabenant prekes, kurioms taikoma TIR procedūra, užplombuotose automobilių transporto priemonėse, jų fizinis tikrinimas atliekamas pasirinktinai. Kilus įtarimui arba gavus operatyvinę informaciją, kad transporto priemonėje gali būti prekių, nenurodytų CMR važtaraštyje, arba ne tos prekės, mutinės pareigūnui pareikalavus, atliekamas detalus prekių tikrinimas. Atlikus prekių fizi-nį tikrinimą uždedamos naujos plombos.

Kroviniai gabenami pagal TIR procedūras šalių pasienio muitinėse (en route) neapmokesti-nami importo, eksporto muitais ir mokesčiais ar užstatu.

Sąskaita-faktūra

Šis dokumentas ruošiamas kuomet vienas asmuo siunčia krovinį kitam asmeniui. Jame nu-rodomi kiekvienos šalies vardai bei adresai, krovinio kiekis, krovinio vieneto ir bendra kaina, san-dėrio data ir kt. Gali būti įrašyti ir nurodymai apie krovinio pristatymo būdą.

Krovinio kilmės dokumentai

Dokumentas reikalingas kuomet tarp šalių yra susitarimai dėl lengvatinių mokesčių.

Krovinio draudimo dokumentai

Paprastai krovinio draudimu yra suinteresuoti krovinio siuntėjas ar gavėjas. Apdraudus kro-vinį žala atlyginama šiais atvejais: krovinio sugadinimo (sunaikinimo) dėl visų galimų transporto priemonių avarijų; gaisro, sprogimo, žaibo, žemės drebėjimo, ugnikalnių išsiveržimo; pakrovimo-iškrovimo metu gręsiančių pavojų; krovinio paaukojimo (pvz., siekiant panaikinti kliūtis, trukdan-čias kelių transportui ir pan.); krovinio vagystės, pagrobimo, dingimo be žinios ir kt. – draudimo apimtis kiekvienu atveju nustatoma atskirai.

Draudimo įmokos tarifą ir draudimo sąlygų parinkimą nulemia krovinio natūralios savybės ir vertė; transporto priemonės rūšis; klimatinės sąlygos šalyse, per kurias pervežama; sezonas; krovinio pervežimo greitis; įpakavimo ir pritvirtinimo pobūdis, apsaugos priemonės; pervežimo maršrutas ir trukmė; kriminogeninė ir politinė situacija bei transporto sistemos išvystymo lygis šalyse, per kurias vežamas krovinys; kt.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas

Šis dokumentas reikalingas eksportuojant maisto produktus. Leidimas patvirtina, kad vežami produktai atitinka visus kokybės ir kt. jiems keliamus reikalavimus. Leidimus išduoda Te.ritorinės Valstybinės Maisto ir Veterinarijos Tarnybos.

5. 2. Transporto priemonės dokumentai

• Transporto priemonės technikinės apžiūros pasas;

• Transporto priemonės savininko identifikavimo dokumentas (dažniausiai tai patvirtina įgaliojimas);

Transporto priemonės draudimo dokumentai:

• Transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomas draudi-mas;

• Žalia transporto priemonės draudimo kortelė.

Šis draudimas atlygina padarytus nuostolius trečiųjų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei, kuriuos draudėjas arba jo įgaliotas asmuo padarė vairuodamas transporto priemonę užsienyje. Draudimas galioja 40-tyje Europos valstybių.

• Transporto priemonės draudimas

Transporto priemonės draudimas apima transporto priemonių Kasko draudimą, automobilio papildomos įrangos draudimą, vairuotojų ir keleivių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų autoįvy-kio metu. Apdraudus transporto priemonę atlyginama žala padaryta autoavarijos, tiesioginio sti-chinių reiškinių poveikio, gaisro ir sprogimo, nelaimingų atsitikimų, gyvūnų ir negyvųjų objektų padarytos žalos transporto priemonei, trečiųjų asmenų tyčinio transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo, vagystės atvejais. Automobilio drausminė apsauga galioja 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus.

Automobiliui padarytos žalos atveju yra atlyginamos remonto išlaidos ir iki 90% vagystės atveju. Nelaimingų atsitikimų autoįvykio metu draudimo sumos gali būti – mirties ir invalidumo atveju 10000-50000Lt.

Priklausomai nuo automobilio vertės draudimas kainuoja nuo 1,3% iki 9% transporto prie-monės vertės metams; išmokos gali siekti tūkstančius litų.

5. 3. Vairuotojo dokumentai

1. Pasas

2. Vizos

3.Vairuotojo pažymėjimas (su atitinkamomis kategorijomis, leidžiančiomis vairuoti tam tik-rą transporto priemonę)

4. Įgaliojimas, išduotas transporto priemonės savininko ir patvirtinantis tai jog transporto priemonė, kurią jis vairuoja, nėra pavogta

5. Vairuotojo sveikatos draudimo polisas. Apsidraudus šiuo draudimu Draudimo kompanija apmoka apdraustojo gydymo bei papildomas išlaidas dėl ūmios netikėtos ligos, dėl kūno sužaloji-mo, sveikatos sutrikimo ar mirties įvykusių užsienyje nelaimingo atsitikimo pasekoje. Draudimo sutartis galioja bet kurioje pasaulio šalyje, išskyrus šalį, kurioje apdraustasis nuolat gyvena arba kurios pilietybę turi, ir šalis, kuriose paskelbtas karo stovis.

6. ADR kursų baigimo pažymėjimas (jei vežamas pavojingas krovinys)

7. Sveikatos žinių pažymėjimas

8. Elgesio su kroviniu instrukcijos (jose nurodoma kaip elgtis su kroviniu įvykus avarijai ar pan., rašoma vairuotojo gimtaja ir anglų ar prancūzų kalbomis).6. LAIKO SĄNAUDŲ MARŠRUTE SKAIČIAVIMAS

Bendras krovinio gabenimo laikas apskaičiuojamas:

,

čia:

– užsakymo priėmimo laikas ir dokumentų tvarkymas,

– pakavimas,

– krovos darbai,

– bendras laikas važiavimo miestais,

– bendras laikas važiavimo magistralėmis,

– darbo laikas (grynas važiavimo laikas),

– poilsio laikas,

– prielaidos (paklaidos),

– grįžimo laikas.7. VAIRUOTOJO DARBO IR POILSIO LAIKAS

Vairuotojo darbo laikas – darbo laikas, susidedantis iš vairavimo laiko ir kito darbo laiko.

Vairavimo laikas – vairuotojo darbo laikas, kai jis vairuoja transporto priemonę.

Kitas darbo laikas – laikas, skirtas pagalbiniams darbams, susijusiems su transporto priemo-nės priežiūra ir keleivių arba krovinių vežimu (privalomos medicininės apžiūros, prieš išvykstant į maršrutą, laikas; pasirengimo prieš išvykstant į maršrutą ir sugrįžus iš jo į įmonę laikas; stovėjimo krovimo punktuose, muitinėse laikas; grafike numatytas trumpalaikio poilsio kelyje laikas; prasto-vos kelyje, nepriklausančios nuo vairuotojo; transporto priemonės apžiūros ir jos aptarnavimo (remonto) laikas; kt. darbo laikas).

Kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius Lietuvos Res-publikos teritorijoje ir kitų šalių teritorijose, nustatoma ši vairavimo ir poilsio laiko trukmė bei jų apskaita:

1. Kasdieninio vairavimo laikas tarp vieno ir kito kasdieninio poilsio arba tarp kasdieninio ir savaitės nepertraukiamojo poilsio neturi viršyti 9 valandų. Du kartus per savaitę šį kasdieninio vai-ravimo laikotarpį galima pailginti iki 10 valandų.

2. Ne daugiau kaip po 6 kasdieninio vairavimo laikotarpių vairuotojui turi būti suteiktas sa-vaitės nepertraukiamasis poilsis..

3. Nepertraukiamai vairavęs 4,5 valandos, vairuotojas privalo daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką, išskyrus tą atvejį, kai prasideda poilsio laikotarpis. Šią pertrauką galima pa-keisti ne trumpesnėmis kaip 15 minučių pertraukomis, kurios paskirstomos per visą vairavimo lai-ką (4,5 valandos) arba iškart jam pasibaigus.

4.. Per kiekvienas 24 valandas vairuotojui turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 11 valandų kasdieninis nepertraukiamas poilsis.

5. Kasdieninio poilsio metu vairuotojas gali ilsėtis ir stovinčioje transporto priemonėje, jeigu joje yra gultas.

6. Nelaimingo atsitikimo, transporto priemonės gedimo ir pan. arba tam, kad būtų pasiekta tinkama stovėjimo vieta, kurioje b

. . .

1 lentelė. Vairuotojo poilsio vietos

Šalis Sustojimo vietos Nuvažiuotas atstumas, km Vairavimo, poilsio laikas,h Viso laikas

LT Vilnius – – 21:00

PL Avgystov 251 4,5

pertrauka 01:30

2:15

PL Rava-Mazovecka 323 4,5

nakvynė 6:45

18:00

D/PL Lenkijos/ Vokietijos pasienis 380 4,5

pertrauka 22:30

23:15

D Chmnic 234 4,5

nakvynė 3:45

15:00

D Bamberg 334 4,5

pertrauka 19:30

20:15

D/AT Vokietijos/ Austrijos pasienis 300 4,5

nakvynė 00:45

12:00

IT Merano 241 4,5

pertrauka 16:30

17:15

IT Milanas 301 4,5

nakvynė 21:45

IT Milanas – – 09:00

IT Merano 301 4,5

pertraukas 13:30

14:15

D/AT Vokietijos/ Austrijos pasienis 241 4.5

nakvynė 18:45

6:00

D Bamberg 300 4,5

pertrauka 10:30

11:15

D Chmnic 334 4,5

nakvynė 15:45

03:00

D/PL Lenkijos/ Vokietijos pasienis 234 4,5

pertrauka 07:30

08:15

PL Rava-Mazovecka 380 4,5

nakvynė 12:45

00:00

PL Avgystov 323 4,5

pertrauka 04:30

05:15

LT Vilnius 251 4,5 09:45

Viso į abi puses: 4728 156,459. IŠLAIDŲ SKAIČIAVIMAS

Vairuotojo darbo apmokėjimas:

Vairuotojo mėnesinis darbo užmokestis, pagal darbo sutartį 1000 Lt

Vairuotojo darbo užmokestį skaičiuosim pagal formulę:

Mėnesinis atlyginimas / mėnesį esančių darbo dienų x komandiruotėje praleistų dienų = vairuotojo darbo užmokestis

Komandiruotėje vairuotojas buvo 8 dienas:

1000 / 20 x 8 = 400 Lt

Vairuotojui dienpinigiai skaičiuojasi, kaip komandiruotėje nurodytas maršrutas, kadangi komandiruotėje nurodyta Vilnius – Milanas, tai dienpinigius imsime, kaip i Italiją. Dienpinigiai skaičiuojami nuo tada, kai vairuotojas kerta Lietuvos sieną.

Dienpinigiai į Italiją 190 Lt

190 x 7 = 1330 Lt

Viso: 400 + 1330 = 1730 Lt

Degalų kaštai

Šiame darbe parinkta transporto priemonė per visą maršruto laiką turi užsipilti degalų 4 kartus, kadangi maršruto ilgis į abi puses – 4728 km, o automobilis pilnu kuro baku gali nuva-žiuoti apie 1200 km.

1-ą kartą prisipildoma kuro Vilniuje – 360 l.

1 l kaina – 3,30 Lt Viso: 360 x 3,30 = 1188 Lt.

2 kartus prisipildo kuro Vokietijoje – 720 l.

1 l kaina – 1,12 Eu Viso: 720 x 1,12 = 806. 4 Eu. = 2784 Lt.

1 kartą kuro prisipildo Milane – 360 l.

1 l kaina – 1,16 Eu Viso: 360 x 1,12 = 403.2 Eu = 1392 Lt

Viso: 1188 + 2784 + 1392 = 5364 Lt

Kelių mokesčiai

Nustatyti tokie kelių mokesčiai valstybėse, per kurias važiuoja parinkta transporto priemonė:

Lenkija: 1 para – 40 Zl viso: 44 h – 73 Zl = 65 Lt

Vokietija: 1 km – 0,10 Eu 1684 km – 168,40 Eu = 581 Lt

Austrija: 1 km – 0,25 Eu 312 km – 78 Eu = 269 Lt

Italija: 1 km – 0,12 Eu 774 km – 92,88 Eu = 321 Lt

Viso: 65 + 581 + 269 + 321 = 1236 Lt

Mokesčių kainos paskaičiuotos iškart abiem važiavimo pusėm (pirmyn ir atgal).

Kitos išlaidos:

CMR važtaraštis – 2 Lt

TIR Carnet knygelė – 141 Lt

Transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomas draudimas (žalia transporto priemonės draudimo kortelė) – 1000 Lt/1m. = 1000/ 365 x 7 = 19 Lt.

Priekabos savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomas draudimas (žalia trans-porto priemonės draudimo kortelė) – 200 Lt/ 1m. = 200/ 365 x 7 = 4 Lt

Mokestis už stovėjimą saugomose aikštelėse – 12Lt už vieną sustojimą – 12 x 15 = 180 Lt

Krovos darbai – 28 europaletės = 28 x 10 = 280 Lt

Iš viso: 2 + 141 + 19 + 4 + 180 + 280 = 326 Lt

IŠLAIDOS IŠ VISO:

1730 + 5364 + 1236 + 626 = 8956 LtIŠVADOS

Šiame darbe susipažinom su visomis krovinio pervežimo operacijomis (užsakymų pri-ėmimas, dokumentų tvarkymas, transporto rūšies bei priemonės parinkimas, krovinio pakuotės parinkimas, maršruto sudarymas, išlaidų skaičiavimas, laiko sąnaudų skaičiavimas), kurias reikia atlikti organizuojant tarptautinius krovinių vežimus.

Transporto įmonių veikloje didžiausią išlaidų dalį sudaro išlaidos degalams, vairuotojo darbo užmokesčiui bei papildomos išlaidoms (baudos, nelaimingi atsitikimai, kt.). Šiuo atveju iš-laidos yra didelės, nes organizuojamas tik vienas vežimas.

Šiuo atveju išlaidos nėra palankios vežimo užsakovui. Jas galima žymiai sumažinti suradus atgalinį krovinį.

Skirtas krovinio kiekis (neto masė) sumažintas iki 22 200 kg., nes jeigu būtų paimtas visas krovinio kiekis, būtų viršyta ašių apkrova ir susidarytų viršsvoris. O vežant tokį krovinį būtų rei-kėja specialių leidimų. Dėl to susidarytų papildomos išlaidos ir laiko sąnaudos.NAUDOTA LITERATŪRA

1. A.Baublys “Krovinių vežimai” Vilnius “Technika” 2002m.

2. A.Baublys, R.Palšaitis, J.Lazauskas, A.Mačiulis “Transporto ekonomika” Vilnius “Technika” 2003m.

3. A.Baublys “Tarptautiniai vežimai kelių transportu” Vilnius “Technika” 1998m.

4. http://truckmarket.ru/tc.php

5. http://www.tobra.lt/

6. http://www.linava.lt/zinynas/Lietuva-Vokietija.htm

7. http://www.linava.lt/zinynas/Lietuva-Lenkija.htm

8. http://www.linava.lt/zinynas/Lietuva-Italija.htm

9. http://www.linava.lt/zinynas/Austrija-Lietuva.htm

Join the Conversation

×
×