Kelių transportas

ĮVADAS TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

Lietuvos transporto sistemos apžvalga 4

Kelių transporto pristatymas ir jo ypatumai Lietuvoje 5

Kelių transporto raida Lietuvoje 6

Kelių transporto statistinė analizė 7

Kelių transporto plėtros galimybės Lietuvoje 10

Kelių transporto SSGG analizė 11

Lietuvos ir Vokietijos kelių transporto sektorių palyginimas 12

IŠVADOS 13

LITERATŪRA 14

ĮVADAS

Efektyvi ekonominė šalies raida bei galimybių ir prekybinių firmų verslo sėkmė neįmanoma be efektyvios transporto sistemos. Pagaminta produkcija turi judėti iš gamybos vietų į vartojimo vietas minimaliai sunaudojant laiko ir lėšų. Transportas yra viena iš pagrindinių logistikos veiklų. Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes, racionaliai išdėstant gyventojų susisiekimo poreikius. Transportas yra būtinas atliekant vežimus tarp įmonių, rajonų, šalių. Konkuruojant globaliose ir sparčiai kintančiose rinkose, pranašumą įgyja tie, kas sugeba reikiamu laiku į reikiamą vietą pristatyti produktus.

Didžiausią įtaką bendram vežimų apimties augimui turi kelių transportas. Kelių transportas išsiskiria ne tik didžiausiais augimo tempais, bet ir užima didžiausią lyginamąją dalį bendrame transporte. Kelių transportas išlaiko dominuojančią poziciją tiek vidaus, tiek ir tarptautiniuose pervežimuose. Kelių transportas yra labai svarbi grandis kiekvienos firmos logistikos sistemoje ir yra naudojamas beveik visoms logistikos operacijoms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė transporto sistemos vystymąsi laiko prioritetiniu, reikalaujančiu daug pastangų, milžiniškų investicijų ir laiko.

Darbo tikslas – išanalizuoti kelių transporto sistemą.

Darbo uždaviniai:

Paaiškinti Lietuvos transporto sistemos apžvalgą;

Išsiaiškinti kelių transporto ypatumus Lietuvoje;

Išnagrinėti kelių transporto raidą Lietuvoje;

Išnagrinėti kelių transporto statistiką;

Išdėstyti kelių transporto plėtros galimybes Lietuvoje;

Išnagrinėti kelių transporto SSGG analizę;

Palyginti Lietuvos ir Vokietijos kelių transporto sektorius.

Lietuvos transporto sistemos apžvalga

Lietuvai atgavus nepriklausomybę Lietuvos kelių transporto sistema buvo pertvarkoma. Didelis dėmesys buvo kreipiamas į krašto ūkio poreikių vežimams tenkinimą, vis plačiau taikant šiuolaikinius transporto valdymo logistinius metodus, pažangią techniką, technologiją, numatoma tolesnė Lietuvos ir ES šalių bendradarbiavimo galimybė, vienodinama teisinė bazė, techninis transporto priemonių bei infrastruktūros modernizavimas. Rengiama griežtesnė kontrolė užsiimant krovinių pervežimais, ypač užsienyje. Numatyti ekologinių standartų taikymo principai, kontrolė ir ekologiniai prioritetai. Numatyta rekonstruoti daugelį strateginių bei valstybinės reikšmės kelių, taip pat tranzitinių kelių.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 10 tūkstančių įvairių transporto firmų. Jų gausu todėl, kad norint pradėti savo verslą nereikia didelio kapitalo. Pervežimo išlaidų struktūroje vyrauja kintamosios išlaidos, o pastoviųjų išlaidų kintamasis svoris gana mažas. Pervežant automobiliais nereikia didelių investicijų nei stotims, nei įrangai ir net nereikia investuoti į kelių tiesimą, nes automagistralės yra statomos ir remontuojmos iš valstybės lėšų. Žinoma, vežėjai moka už naudojimąsi keliais, moka kelių mokesčius ir akcizą, įtrauktą į degalų kainą, perka leidimus ir t. t.

Kelių transporto pristatymas ir jo ypatumai Lietuvoje

Transporto sektorius atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje ekonomikoje. Jo indėlis BVP struktūroje 1999m. siekė 6,7 proc., o dirbančiųjų jame skaičius sudarė 4,4 proc. užimtųjų. Šių dviejų rodiklių santykiu Lietuva lenkia senas transporto veiklos tradicijas turinčias Europos valstybes (pvz. Prancūziją, Italiją, Švediją), nenusileidžia Belgijai, Danijai, Suomijai ir kt. šalims.

Sektoriuje dirba apie 84100 žmonių, kurie sudaro 5,1 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. 2000m. Lietuvoje buvo įregistruota beveik 1,3 mln. transporto priemonių, iš kurių 123 tūkst. krovininių automobilių. Pastaruoju metu sparčiai daugėja ekologiškai švarių ,,žalių”, ,,žalesnių ir saugių” bei ,,Euro6 saugių” automobilių, kurių vežėjai turi virš 5000. Licencijos vežti krovinius tarptautiniais maršrutais remiantis 2000m. duomenimis jau buvo išduotos 3175 vežėjams. Vežėjų skaičius Lietuvoje nuolat auga ir šiuo metu apie 3500 firmų turi licencijos vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais.

Kelių transportu vežama 73,4 proc. visų krovinių. Vežėjų apyvarta per metus siekia 3,6 mlrd. Lt. Jie į valstybės biudžetą įvairių mokesčių moka 433 mln. Lt. Vienas krovininis automobilis valstybės biudžetą per metus papildo maždaug 39,4 tūkst. Vidiniai pervežimai sudarė 40,7 mln. t., tarptautiniai – 4,3 mln. t. 2001 m. pagal krovinių vežimų apimtis Lietuva užėmė trečią vietą Europoje. Prekyboje su ES valstybėmis atliekant prekių gabenimą įvairiomis transporto priemonėmis, kelių transportui tenka 67,2 proc. importo gabenimo ir 50,5 proc. eksporto gabenimo. Palyginus Baltijos šalių transportavimo paslaugas Lietuvos vežėjų paslaugos 2,5 karto viršija Latvijos ir Estijos transporto paslaugų rinką.

Paskutiniais metais Lietuvoje pastebimos dvi rinkos struktūros formavimosi tendencijos: pirma, žymiai augo smulkių įmonių skaičius, t.y. naujai steigiamos įmonės buvo palyginti mažos; antra, išaugo transporto įmonių be krovininių transporto priemonių skaičius. Tokiu būdu transporto rinka pagal savo struktūrą priartėja prie vakarietiškos, sudaromos sąlygos optimaliai naudoti turimus žmogiškuosius, transporto priemonių, laiko resursus.

Dabartinės Lietuvos, įstojusios į ES transporto sektoriaus padėtis labai pasikeitė, nes Lietuvai tapus ES nare, atsiras galimybė naudotis Sanglaudos bei struktūriniais fondais. Investicijos daugiausia bus nukreiptos į esamos infrastruktūros tobulinimą, augančio tarptautinio ir vietinio keleivių bei krovinių srautų aptarnavimą, taip siekiant suderinamumo su tarptautiniais standartais. Lietuvos transporto sektoriui 2004-2006 metais numatoma iš ES fondų skirti maždaug 1500 mln. Lt, iš jų apie 1000 mln. Lt. iš Sanglaudos fondo ir beveik 5000 mln. Lt. iš struktūrinių fondų.

Taigi, pagrindiniai transporto sektoriaus plėtros finansavimo šaltiniai yra ES Sanglaudos fondas ir vienas iš struktūrinių fondų – Europos regioninės plėtros fondas.

Kelių transporto raida Lietuvoje

Lietuvai atgavus nepriklausomybę mūsų šalyje prasidėjo ekonomikos perėjimas nuo planinės link rinkos. Daugelis įmonių, kurios nesugebėjo prisitaikyti prie naujųjų sąlygų, buvo priverstos užsidaryti. Kita dalis bendrovių privatizuotos ir reorganizuotos. Kartu kūrėsi ir transporto įmonės. Kelių transporto bendrovių pradžia buvo privatizuojant autotransporto įmones su didžiuliu jų auto parku. Kuriantis naujai ūkio sistemai vis aktualesni darėsi ryšiai su Vakarų Europa. Daugumai įmonių atsivėrė naujos rinkos ir galimybės. Į tokius šalies ūkio pokyčius privalėjo reaguoti ir transporto įmonės. Krovininio transporto įmonių direktoriams iškilo uždavinys, kuo greičiau perprasti naujos konkurencinės rinkos principus ir perorientuoti savo firmas taip, kad jos galėtų įsilieti į tarptautinę kelių transporto sistemą.

Verslininkų ir vairuotojų žvilgsnis vis labiau krypo Vakarų ir Rytų pusėn. Tai skatino ekspedicinių įmonių atsiradimą, nes iškilo būtinybė lengviau, greičiau ir efektyviau pervežti krovinius. Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo iki šiandien transporto ir ekspedicijos verslas žymiai pakito: nuolat augo transporto įmonių skaičius (dabar virš 3000), keitėsi transporto priemonės, darbo pobūdis ir maršrutai, verslo aplinka ir situacija rinkoje. 1994–1998 metais daugelis Lietuvos vežėjų įmonių atsistojo ant kojų, tačiau po to jas nusmukdė iki 2001 m. užsitęsusi Rusijos krizė. Norint išlikti ir toliau plėsti savo paslaugų tinklą, teko vėl prisitaikyti prie atgyjančios Rytų rinkos pokyčių. Šiandien padėtis vėl kitokia: nors krovinių gabenimo kainos darosi vis realesnės, tačiau problemų tik daugėja. Seniau trūko specialistų, bet užteko vairuotojų, o dabar – sunku rasti tiek vairuotojus, tiek specialistus. Pagrindinės priežastys – staigi emigracija (po įstojimo į ES) ir vairuotojų rengimo sistemos nebuvimas.

Kelių transporto statistinė analizė

pav.

2 pav.

3 pav. 2008–2015 m. vairuotojų liudijimų išdavimo vežėjams, įdarbinusiems vairuotojus ne ES valstybių piliečius, duomenys

4 pav.

5 pav.

6 pav.

Lietuvoje yra 21324,85 km kelių:

magistraliniai – 1750,05 km

krašto – 4947,90 km

rajoniniai – 14626,90 km

2012 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, krovinių vežimas kelių transportu išaugo.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį bendrai visų rūšių transportu krovinių vežta 5,4 procento daugiau nei 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu (atitinkamai 25,3 mln. t ir 24 mln. t). Kroviniai pervežti kelių transportu,  sudarė 42,3 proc. dalį.

Palyginti su 2011 m. ketvirtuoju ketvirčiu, krovinių vežimas kelių transportu padidėjo 9,7 proc. (2012 m. IV ketv. – 10,7 mln. t, 2011 m. IV ketv. – 9,8 mln. t).

Kelių transporto plėtros galimybės Lietuvoje

Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija (patvirtinta 2005 m. birželio 23 d. LRV nutarimu Nr. 692) buvo parengta iškilus poreikiui atnaujinti 2002 metais parengtą Lietuvos transporto ir tranzito plėtotės strategiją, kuri yra sudėtinė Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos (pritarta LRV 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853) dalis.

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje yra išsamiau pateikti tik atskirų transporto rūšių plėtros strateginiai tikslai ir priemonės. Tuo tarpu viena svarbiausių naujų Europos Sąjungos ir Lietuvos transporto politikos krypčių – stiprinti skirtingų transporto rūšių sąveiką. Keleivių vežimo srityje – „vieno bilieto“ (kai su vienu bilietu galima pagal poreikius naudotis įvairių rūšių transporto paslaugomis) koncepcijos diegimas. Krovinių vežimo srityje daug dėmesio skiriama intermodaliniams transportavimo procesams ir technologijoms. Plėtojant intermodalinį transportą, labai svarbu steigti modernius logistikos centrus – „krovinių kaimelius“ arba tiesiog transporto centrus ir integruoti juos į Europos žemyne bei Baltijos jūros regione kuriamą transporto centrų tinklą. Europos ir kitose valstybėse nacionalines transporto plėtotės strategijos peržiūrimos, tikslinamos kas 5-7 metai. Poreikis koreguoti šalių transporto plėtros programas atsiranda dėl objektyvių aplinkybių: keičiasi transporto plėtotės tendencijos Europoje ir pasaulyje (multimodalinio transporto plėtotė, telematikos ir naujausių informacijos technologijų priemonių taikymas transporto sistemų plėtojime, intelektualinių transporto sistemų kūrimas, aplinkosaugos reikalavimų transporto sistemai didėjimas, tolesnis transporto paslaugų rinkos plėtojimas ir kt.), vyksta šalių integracija į politines ar ekonomines sąjungas, be to Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsirado nauji prioritetai, galimybės ir reikalavimai transporto srityje.

Naujoje Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos strategijoje numatoma, kad kelių, geležinkelių, uostų ir oro uostų infrastruktūra turi būti modernizuojama ir plėtojama koordinuotai, siekiant, kad intermodaliniai operatoriai galėtų naudoti efektyvias transportavimo technologijas bei procesus ir kad būtų pasiekta įvairių transporto rūšių subalansuota plėtra, savo techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti ES šalių (narių senbuvių) lygiui. Ji, efektyviai sąveikaudama su kaimyninių šalių transporto sistemomis, leis verslo sektoriui sėkmingai plėtoti veiklą, o Lietuvos gyventojams patogiai ir su minimaliomis laiko sąnaudomis susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais. Siekiama, kad Lietuvos transporto sektorius taptų svarbiu Baltijos jūros transporto sistemos elementu ir, teikdamas kokybiškas paslaugas, efektyviai tarnautų ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos poreikiams ir interesams.

Kelių transporto SSGG analizė

Lietuvos ir Vokietijos kelių transporto sektorių palyginimas

Lyginant Lietuvos ir Vokietijos kelių transporto sistemas galima rasti daug skirtumų. Vokietija – viena iš Europos sąjungos šalių, su kurios rinka aktyviausiai siekia dirbti Baltijos šalių vežėjai. VŠĮ „Edukacijos ir tyrimų centro“ atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vežėjai po Vokietijos labiausiai nori bendradarbiauti su Rusija, Belgija, Prancūzija ir Italija.

Remiantis „World Economic Forum“2011-2012 m. sudarytu konkurencingumo reitingu, Vokietija užima šeštąją vietą pasaulyje. Prekybos įgalinimo indekse ypač gerai įvertinta šalies transporto infrastruktūra (pirma vieta pasaulyje). Vokietijoje labai gerai išplėtotas transporto tinklas. Šalyje veikia 549 oro uostai (330 iš jų su asfaltuotu pakilimo taku), geležinkelių tinklo ilgis 41981 km., vandens kelių ilgis sudaro 7467 km., o kelių tinklas – net 644480 km. Logistikos sektorius Vokietijoje yra trečias pagal dydį šalyje generuojantis 200 mlrd. Eurų apyvartą arba 7 proc. šalies BVP.

Tarptautinių krovinių pervežimų versle, bendradarbiauti su vokiečiais palanku dėl daugelio priežasčių: šalyje stabili politinė, teisinė, ekonominė aplinka, aukštas įmonių patikimumo ir kreditingumo lygis, modernus ir nuolat atnaujinamas infrastruktūros tinklas, kuris maksimaliai užtikrina saugumą ir krovininio transporto mobilumą. Dar vienas privalumas krovinių pervežimo verslui yra tas, kad Vokietijos įmonės pasižymi atvira tarptautinėms rinkoms verslo kultūra.

IŠVADOS

Kelių transportas yra labai svarbi grandis kiekvienos firmos logistikos sistemoje ir yra naudojamas beveik visoms logistikos operacijoms. Jis turi didžiausią įtaką bendram vežimų apimties augimui. Svarbiausia kelių transporto savybė – jo manevringumas, taip pat didelis pranašumas yra galimybė pristatyti krovinius ir keleivius į bet kurią vietą. Lietuvos transporto sistemos vizija – Iki 2025 metų Lietuvoje turi būti sukurta moderni ir subalansuota multimodalinė transporto sistema, savo techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti ES valstybių lygiui. Lietuvos transporto sistemos misija – užtikrinti nepertraukiamą visuomenės narių mobilumą ir prekių transportavimą palaikant dinamišką šalies ūkio plėtrą, didinti Lietuvos ir išsiplėtusios ES konkurencinį pajėgumą tarptautinėse rinkose.

Svarbiausios bendrosios Lietuvos transporto politikos kryptys:

Transporto infrastruktūros plėtra;

Intermodalinio transporto plėtra;

Informacinių technologijų ir intelektinių transporto sistemų plėtra;

Transporto plėtra ir aplinkosauga;

Eismo saugos gerinimas kelių transporte;

Transporto infrastruktūros įrenginių, krovinių ir keleivių apsauga;

Administracinių gebėjimų stiprinimas.

LITERATŪRA

Baublys A., Krovinių vežimai. Vilnius: „Technika“ 2002;

Baublys A., Vasilis Vasiliauskas A., „Transporto infrastruktūra“ Vilnius: „Technika“ 2011;

Bazaras D., Vasilis Vasiliauskas A., „Krovinių vežimo technologijos“ Vilnius: „Technika“ 2010;

http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080820_093516-34776/DS.005.0.02.ETD (2015.11.18)

http://www.vkti.gov.lt/index.php?1368791297 (2015.11.18)

https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_keliai (2015.11.18)

http://www.linava.lt/naujiena/6413/ (2015.11.18)

http://www.studijoms.lt/keliu-transportas.htm (2015.11.18)

http://www.cargonews.lt/analitika/vezejus-labiausiai-domina-vokietijos-rinka/ (2015.11.18)

.

15