V.Žilinskaitės kūrinys,,Kumeliuko kerštas’’yra literatūrinė pasaka,nes pasakojama apie gyvūnus, kurie gali kalbėti, o literatūrinė todėl, kad turi autorių. Kumeliukas,vos tik gimęs,pastebėjo plentą,kuris labai skyrėsi nuo pievos.Visų pirma tuo,kad plentu vienas po kito lėkė automobiliai-ir sunkieji ,ir pussunkiai, ir lengvieji,ir puslengviai…Juos lenkdami beprotišku greičiu prašvilpdavo motociklai, opačiu plento pakraštėliu atsargiai ir tyliai prariedėdavo dviračiai.Visos šios transporto priemonės galėjo užmušti ar sužeisti kumeliuką,o pievoje buvo saugu, šilta ir jauku. Taip pat plente buvo vien tik cementas, nešvarumai ir šiukšlės, nuo kurių taip pat kumeliukui būtų kas nors atsitikę. Td kad ir koks gražus bebūtų plentas, gyvūnui jis labai pavojingas. Kumeliukas taip pat labai skyrėsi ir nuo savo mamos,,Jei kumeliukui dangus atrodė skaistus ir žydras, žolė-švari ir gardi, vanduo-tyras ir gaivus, tai jo motina kiekviename vandens gurkšnelyje užjusdavo skalbimo miltelius, ore-suodžius ir sierą, žolėje-pesticidus, bei kitokius chemikalus. Ją ir plentas erzino: triukšmas, dulkės, o automobilius ji vadino dvokenčiomis geležinėmis dėžėmis…” Iš to galime spręsti, kad kumeliukas visiškai nepatyręs, ne toks kaip jo motina. Bet palaipsniui šie įgūdžiai turėtų atsirasti. Labai dažnai kumeliukas,,savo džiaugsmingais atradimais ir aikčiojimais mieliau dalydavosi su žalmarge telyčaite, kuri atsiskirdavo nuo didelės karvių bandos, kad smagiai pasiplepėtų su linksmu, žvaliu kumeliuku”.Telyčaitė manė, kad jos draugas,,šaunus ir drąsus”.Bet po kiek laiko, kai jie vėl susitiko , telyčaitė jam pasakė:,,O man motina sakė…kad tavo giminaičiai arkliai važiavo į skerdyklą, kur juos visus paskers…ir dar man sakė, kad arklius jau išstūmė automobiliai ir traktoriai todėl, kad jūs nereikalingi…,,Kumeliukas pradeda galvoti,kaip kovoti su mašinomis, kaip apginti puikią arklių ir žirgų praeitį.” Ir štai, norėdamas įrodyti savo teisybę, kumeliukas ryžtasi pavojingam žingsniui, kuris jį galėjo pražudyti. Jis bėga į plentą, atsistoja prieš,,Transeksport” mašiną, kuri pasuka į šoną ir sukelia autoavariją:,,O kumeliukas tebestovi ant plento, įsispyręs abiem kojom į grindinį, tik dabar jos virpėjo kaip zuikio uodegėlė”. Ši citata įrodo, kad kumeliuko drąsa išblėso, ir jis labai persigando. Bet štai, kai telyčaitė pasakė, kad, jos manymu, kumeliukas,,narsuolis kokio mūsų pieva niekada neregėjo ir neregės”, o jis žvelgė į tolį ir tarsi matė eiklų žirgą, nešantį iš mūšio lauko sužeistą raitelį…Matė arklius su žvangučiais, vejamus plėšrių vilkų gaujos, matė arklių naktigonę, pilna lakštingalų čiulbėjimo, matė žirgų lenktynes ant ledo, matė įsiręžusį ir velkantį aštrų plūgą arklį- matė visą nuostabią arklių praeitį…” Kumeliukas buvo laimingas, kad įrodė telyčaitei, jog jis gali išstumti mašinas ir nesvarbu, ka mano aplinkiniai.
Šio teksto vertybės yra tokios, kad visada reikia branginti draugystę. Taip pat labiau pagalvoti apie tai, ką nori daryti. Išaukštinamas drąsos ir narsos jausmas, nes, nepaisydamas nieko, kumeliukas išbėgo į plentą ir stojo prieš galiūnę-,,Transeksport“mašiną, taip pat ir šeimos bei savo nuomonės apgynimas, nes kumeliukas padarė viską, kad apgintų savo artimuosius. Šis V.Žilinskaitės kūrinys panašus į kitą šios autorės kūrinį-,,Kelionė į Tandadriką“, tuo, kad abiejuose pasakojama apie kalbančias būtybes. Taip pat atsitikus nelaimei pagrindiniai veikėjai pasielgia drąsiai, kad ,,Kelionė į Tandadriką“ir ,,Kumeliuko kerštas“ yra literatūrinės pasakos. Man šis kūrinys nepatiko, nes aš nemėgstu pasakų. Taip pat nepatiko kvailas kumeliuko poelgis. Mano nuomone, jis savanaudis, negalvoja apie kitus ir išbėgo į plentą. Kiek baimės savo mažoje širdelėje jautė telyčaitė, kumeliuko mama ir visi tie, kurie jį myli? Tad prieš ką nors darant, reikia gerai pagalvoti, ar neįskaudinsi kitų.