Vinco Mykolaičio- Putino romano „Altorių šešėly“ ištraukos interpretacija

Vinco Mykolaičio- Putino romano „Altorių šešėly“ ištraukos interpretacija

Vincas Mykolaitis- Putinas- lietuvių literatūros simbolizmo atstovas, iškiliausia XX amžiaus persona lietuvių literatūroje. Jis pirmą kartą lietuvių literatūroje parašė psichologinį intelektualinį romaną „Altorių šešėly“, kuriame susipina išorinis ir vidinis konfliktas, savęs pažinimo ir tikrojo kelio ieškojimo problemos. Čia taip pat svarbus moters ir vyro ryšys, dvasios ir sąmonės išgyvenimai. Toks ryšys ir išgyvenimai atskleidžiami ir romano ištraukoje apie Nepažįstamąją.

Šią ištrauką galima suskirstyti į tris segmentus. Visus jungia bendra tema- pagrindinio veikėjo Liudo Vaasario dalyvavimas mišiose. Tačiau juos skiria vyraujanti Liudo nuotaika ir jo savijauta. Pirmajame segmente Liudas tyliai seka mišių eigą. Jis „jautėsi nešamas bendros“ nuotaikos. Jis matė tai, ką ir kiti, užuodė tai, ką ir kiti. Bet šiam segmente jaučiamas kažkoks laukimas, nerimas. Tai parodo vis pasikartojantys prieveiksmiai „niekad“ .

Antrajame segmente pavaizduojama atvira erdvė- bažnyčios vidus. Šiame segmente Liudo Vasario viduje įvyksta kažkas netikėto. Staiga jis pamato moterį, tokią artimą ir tokią tolimą. Vasaris nemato jos veido bruožų, „sugauna jos bendrą vaaizdą“ . Čia atgimsta jo, kaip poeto, vaizduotė. Mintyse jis piešia šios moters portretą. „Šis vaizdas svajingui klierikui pasirodė lyg kokai vizija“- tai parodo, kad jaunuolio sieloje pabunda jausmai. Pradeda vystytis jo vidinė kova, jo prieštaravimai ir ieškojimai. Jis prisimena Liucę, mo

oterį, kuri pirmoji į jauno klieriko širdį ir vaizduotę įnešė moteriškumo. Vasaris jaučiasi pakylėtas. „Ir jis papuošė tą Nepažįstamąją visu savo širdies idealizmu“- ši citata vėl parodo Liudo jautrios sielos prigimtį, jausmingumo proveržius, moters poreikį ir išsiilgimą.

Trečiajame segmente Liudas tarsi grįžta į realų pasaulį, bet mintyse vis lieka Nepažįstamosios atvaizdas. Jis kūrė svajingus rytojaus planus: „ Tai konstatavęs, jis pasiryžo ir rytoj patekti į tą pačią vietą“. Bet jo kuklumas neleido jam „atkreipti jos dėmesį į save“. Iš šio potyrio Liudas pasisėmė daug entuziazmo, nepatirto džiaugsmo. Likusios maldų apeigos tapo nebereikšmingos (<. pralėkė jam tolimesnė pamaldų tąsa“). Jaunasis klierikas buvo linksmas, nors tai būdavo retai. Tai sukėlė draugų replikų, bet Vasario tai nejaudino. Jis gyveno patirto džiaugsmo akimirkomis.

Vinco Mykolaičio- Putino romane kalbama apie needrąsią prigimtį, apie nepaprastą savęs ieškojimo ir pažinimo kelią. Ši ištrauka labai reikšminga romane, nes tai buvo tarsi Liudo Vasario kelio pradžia. Pradžia į poeto gyvenimą.

Leave a Comment