Vinco Mykolaičio–Putino romano “Altorių šešėly” analizė

Vincas Mykolaitis–Putinas – lietuvių tautos grožinės, simbolistinės literatūros klasikas, kurio kūryba užima ypatingą, išskirtinę vietą lietuviškoje raštijoje…
Tai didingiausias ir garsiausias mūsų krašto intelektualiosios literatūros skleidėjas. Jo neužmirštama kūryba lyginama su žymiausių šios literatūros krypties atstovų darbais. Laisvė ir nelaisvė, visagalė meilė ir gilus sielvartas, beribis liūdesys ir didžiausias džiaugsmas – pagrindinės rašytojo priešpriešos. Jis šlovina nesuvaržytą, po sielvarto bei katarsio išgyvenimo nušvitusią, nuskaidrėjusią sielą. Todėl Putino kūryba – tai ėjimas į žmogų, į gamtą, nuolatinis dvasinis atsinaujinimas, atgimimas, grįžimas prie amžinųjų būties, Dievo temų. V. Mykolaičio-Putino romanas “Altorių šešėly” – tai sudėtingo žmogaus ėjimo į šviesą, į gėrį, į tiesą atspindys. Kūrinyje iškyla kelios temos: pagrindinio veikėjo paveikslo vaizdavimas, veikėjo vidinio konflikto raida ypatumai, klerikalizmo bei dvasininkijos kritika. Tačiau be šių temų Putinas romane “Altorių šešėly” analizavo poeto, poezijos, kūrybinės laisvės problemą.
Pagrindinis šio kūrinio veikėjas – Vasaris – drovus, užsidaręs jaunuolis. Jame kyla daug gilių ir skaudžių prieštaravimų. Tai, kas jį neramina, Vasaris pabando išlieti eilėmis. Jis nori savyje suderinti kunigą ir poetą – gerą kunigą ir talentingą poetą. Jo maištinga asmenybė nesugeba susitaikyti su šaltumu ir oficialumu, kuris dvelkia iš kiekvieno seminarijos kampelio. Romane vaizduojama kova tarp žmogaus, kunigo ir poeto. Poetas pradeda pasitikėti savimi. Remdamasis kūrybinėmis jėgomis, Vasaris bando apginti savo žemiškąją prigimtį (jis tik nori būti savimi). todėl jis ir ištaria: “Kaip kunigas, aš ne poetas, o kaip poetas, aš ne kunigas. Liudas supranta, kad tik kūryba jam gali suteikti dvasinę pusiausvyrą, panaikinti skaudų vidinį konfliktą. Žmogaus dalia – aštrūs vidiniai prieštaravimai, neviltis ir kančia. Kančia ir sielvartas – taurinantys žmogų jausmai. Svarbiausia žmogui yra laisvė, todėl romane išaukštinama kova dėl dvasinio išsivadavimo, reiškiamas protestas prieš žmogaus pažeminimą ir suvaržymą.