Tau priklauso visas pasaulis

Tau priklauso visas pasaulis

Esu paauglė, todėl šnekėsiu tais atsiminimais ir tomis mintimis, kurios dabar sukasi mano galvoje. Iš anksto atsiprašau, jei kam nors mano mintys atrodys per kvailos, gal tarpais ir įžūlios. Bet jei jau pradėjau kažką rašyti, tai kodėl negaliu užrašyti savo minčių būtent šią minutę. Aišku, kad galiu Tai gal nebeįsisukinėsiu, o pradėsiu dėstyti. Nežinau kitų žmonių gyvenimo, tačiau savąjį pažįstu puikiai. Ir žinote, nors dar nedidelį laiko tarpsnį gyvenu žemėje, o jaučiuosi tarsi senolė. Tiek visko mačiau, tiek visko prisižiūrėjau Prašau atneškite man kėdę, nebegaliu toliau eiti, man paralyžius, ir dar stuburą skauda, oi  prašau trenkit man per nugarą negaliu atsikosėti. Viskas nusibodo, tiesiai šviesiai tariantGi, visada ta pati rutina. Keliesi ryte, eini į mokyklą, grįžti namo, darbai darbeliai. O kas dar Ogi nieko Tai va, iš to nieko, taip ir gimsta mintis. ,,O kaip norėtųsi su draugais pakvailioti. “ Na, žinote, atsipalaiduoti. ŠŠŠ Girdžiu kažkas skambina į duris Einu atidaryti Labas  draugės balsas. Labas  atsakiau aš. Ką šiandien veiksi, juk penktadienis Nieko, o ką siūlai Varom pas vieną mano draugą į ,,tūsą“ Ką ten veiksime Na žinai, galėsime gerti, šokti ir linksmai praleisti laiką Na, nežinau  lyg ir norėdama išsisukti, tariau aš. Nu labai prašau tavęs, nepalik manęs ,,ant ledo“ Gerai, palauk. Aš tuoj persirengsiu  atsakiau jai.  Tik ,,bapkių“ kiek nors pasiimk  dar priduria. Nubėgau į kambarį, truputėlį pasipuošiau, pinigų nesiėmiau nė cento, nes nesiruošiau gerti su kitais. Ėjau tam, kad draugei palaikyčiau kompaniją. Juk dviese kur nors eiti daug geriau negu vienai. Nuėjusios radome jau ,,švenčiančius“ vaikinus. Šypsena mano veide atsirado, kai pamačiau Petriuką, visą mėlyną, palinkusį prie ,,čierkutės“. Jis taip pat mane paste-

bėjo, todėl suburbėjo Labas Onute Kaip sekas Nieko nesakiau. Žinot, na kam čia kabinėtis, dar supykdysiu, tai gausiu galvon. Baimė tokia lyg ir atsirado. Atsisėdom. Draugė palinko prie jai malonių dalykų, aš  prie savo. Žinot, man piktos mintys pradėjo suktis. Ėmiau sau galvoti Būta čia ką švęsti Paprastas penktadienis Galiu dabar prisipažinti, buvo nuobodu. Na nebent muzika tada pakerėjo mano ausis. Aš jos taip buvau įsiklausiusi, jog įsivaizdavau, kad nė vieno tų ,,pijokėlių“ nėra, jog niekas nešneka jokių nesąmonių nuo kurių ir taip plyšo galva. Ir dar, prisipažinsiu, mačiau vieną gražų vaikiną, kuris truputėlį gėrė, truputėlį rūkė ciga-retes. Mes susimėtėm akutėmis, bet žinot ką pasakė mano širdis ,,Nieko nebus, kad ir koks gražus jis būtų, ar nematai, ką jis daro. Jis geria Tas žinai į ką nuveda, o  O  o Tu tikrai nenorėtum žinoti“ Mane vidinis balsas tikrai suintrigavo, aš į jį įsiklausiau dar labiau. ,,Ogi tai reiškia, kad alkoholis jį naikina ir savaip veikia jo psichiką. Ar matai, koks jis pasidaro piktas, kai jam niekas nebeduoda gerti Tai va Iš to piktumo nieko gero nelauk Dar pritrenks“ Ir tikrai aš į jį nebežiūrėjau. Dar ir dabar man vidinis balsas pata-rinėja tokiu atveju. Na, pabandykime pabūti visažiniais ir perskaityti tų žmonių, kurie be saiko vartoja alkoholį, mintis. O viena jau iškilo į paviršių

,,Mano gyvenimas nieko vertas, nieko neturiu. Neturiu kas man teiktų džiaugsmą“.  ,,Aš nebegaliu jei šiandien neišgersiu  numirsiu“ Bet palaukime. STOP Visada yra išeitis. Yra daug išeičių. Šiuo atžvilgiu mano nuomonė yra tokia, jog žmogus yra pats sau šeimininkas, jei jis mano, kad jam taip geriau, tebūnie Aš galiu patarti, padėti, bet tik nuo žmogaus priklauso, ar jis nori tą mano pagalbą priimti ar ne. Kartais skaitau žurnalus ir ten, kai kuriuose žurnaluose jaunimui, yra puslapiai apie narkotikus. Akis užkliūna už straipsnio. Ir žinote, skaudu, širdis plyšta pusiau, kai perskaitau šias eilutes

….. mirė 11-ikos metų berniukas perdozavęs narkotikų. Iškyla mintyse daug klau-simų Kodėl Kaip Kur Kas Tačiau tebūnie jie neatsakyti. NaRkOmAnIjA  baisi liga, nusinešanti daugelio žmonių gyvybes, bet aš tikiu DIEVU ir galiu pasakyti, jog žmogus gali pasipriešinti. Tačiau jei jis to nedaro  skaudu, ir vėl gi plyšta širdis pusiau, nes jo laukia MiRtIs Kam to reikia, juk žmogus miršta net ir tada, kai to nenori. Nemanyk, jog gulėdamas ligos patale, kai skaičiuojamos paskutinės dienos žemėje, žmogus nenori gyventi. Atrodo jis atiduotų viską, kad galėtų vėl ryte atsibusti, pamatyti besišypsančią saulutę. Vakare, eidamas miegoti pažvelgti į dangų ir pamatyti daug spindinčių žvaigždžių, o kuriai nors krentant, pasijusti vaiku, ir sugalvoti norą. Dabar aš pažvelgiau į dangų. Pusė dešim-tos ryto, o  O  o Žinokite, dangus toks gražus Debesys kaip banguojanti jūra taip gražiai išsidėstę. Dvi ryškios spalvos taip gražiai spindi. Dangus toks ramus, nė vienas debesėlis nejuda, o mano siela tokia maištinga. Tik ši ramuma mano sielai, suteikia begalinį džiaugsmą. Aš į jį žvelgiu kiekvieną dieną, todėl, kad turiu galimybę. Turiu galimybę matyti daug nuostabių dalykų ir man tereikia žinoti, ko aš noriu, ir ką aš galiu. Pabandykime įsivaizduoti… Žinau,tik įsivaizduok Klasėje tu sėdi suole, aplink tave, aišku, kiti klasės draugai. Staiga mokytoja atsistoja ir lepteli Kuris iš jūsų, vaikinai ir merginos, negeriat ir nerūkot. Klasėje mirtina tyla. O kodėl tu tyli Ir dar galvoji prisidėti prie jų, nes žinai, jog esi ta vienintelė. Vienintelė, kuri verta medalio. Ne, neprisidėk prie jų Ir kodėl tu kažko lauki Šauk Visa gerkle išrėk. Taip, tai būsiu aš. Aš Aš Aš Pakelk galvą aukštyn, tuk tai tavo garbė Dabar tu gali savimi didžiuotis. Esi tikra šaunuolė
Visi tau pavydi, tau PRIKLAUSO VISAS PASAULIS. Ir žinai kodėl Todėl, kad moki atsispirti alkoholiui ir kitam tave gadinančiui ,,šlamštui“. Gražiausia žmoguje yra, tai, kad jis turi jausmus, moka mylėti, pykti, neapkęsti. Pagaliau, žmogus, kad ir koks jis bebūtų, turi daug puikių sugebėjimų. Jis gali daug siekti, svajones paversti tikrove, jei turi tam ryžto. Ir tai ką žmogus gali, slypi jame, tik reikia leisti jam skleistis, nereikia to stabdyti. MYLĖKIME save, būkime sau GRAŽŪS, nes mūsų tvirtovė yra sveikata, o ne išvaizda.