Sintaksinės figūros

Sintaksinės figūros

Kalambūras – komizmą, sąmonį ir šmaikštumą kūriantis žodžių ar žodžių junginių žaismas, pagrįstas skirtingos reikšmės žodžių garsiniu tapatumu ar panašumu. (Prieš perkūną eina šiurpuliai per kūną. Ne tavo kiškis ne tu kiškis.)Homonimai – vienodai skambantys, bet skirtingos reikšmės žodžiai. (lapas, kasa)Paronimai – panašiai skambantys, bet viai skirtigus dalykus nusakanys žodžiai. (kompanija-kampanija, komplektas-kompleksas, naudingas-nuodingas)Antonimai – priešingos reikšmės žodžiai. (baltas-juodas)Sinonimai – panašios reikšmės žodžiai, sambantys kitaip.(bėga-lekia)Paradoksas – aforizmu suformuluotas netikėtas teiginys, pirmu žvilgsniu prieštaraujantys logikai ir sveikam protui.(Geriausios naujienos – blogos naujienos. Daugiausiai uždirbti gali nieko nedirbdamas.)Oksimoronas – paradoksalus priešingų sąvokų derinys vienoje frazėje, dviejų išoriškai nesuderinamų dalykų vidinė santaika. (Vieša paslaptis seniai buvo žinoma visiems. Išryškėjo visas šios ekspertizės spindesio skurdas.)Retorinis sušukimas – kai klausytojas stebisi, piktinasi, džiaugiasi, triumfuoja. (Ei! Jė jė jė!)Antitezė – tai konrtrastingų reiškinių arba dalykų gretinimas. (Mokslas ilgas – gyvenimas trumpas.)?Analogija – tai skirtingų dalykų lyginimas paremtas jų panašumu.?Kontrastas – atvirkštinė analogija, juo paryškinama lyginamų reiškinių priešybė.Sentencija – tai glaustai suformuluota bei apibendrinta gyvenimo išmintis. (Gyvenimas – nepasaka. Pasakytas žodis atgal nebegrįžta.)?Asonansas – vienodų balsių kartojimasis kūrinyje.Onomatopėja – tikrovės garsų pamėgdžiojimas. (Kū kū kū. Čir vir vir)Definicija – glaustos formos, vaizdingas, originalus kokio nors dalyko ar asmens nusakymas ar paaiškinimas. (Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi)Elipsė – pagrindinė trumpinimo figūra, kurios esmė žodžio ar žodžių junginio praleidimas. (Kvailį pažinsi iš kalbos, gudrų – iš darbų.)?Asindetonas – bejungtukis žodžių, frazių ar sakinių siejimas. Jis ypač gyvina ir trumpina, daro veržlią kalbą tada, kai jaučiama, kad jungtukai praleisti sąmoningai.

?Polisindetonas – žodžių, frazių ar sakinių siejimas, kur jungtukų esama gausiai.?Nutylėjimas – kuria potekstę, intriguoja tou kas praleista, nepasakyta. Nutylima iš džiaugsmo, skausmo, graudulio, netikėtumo, baimės, sutrikimo.Porceliacija – ypatingo taupumo priemonė, kai kalbėtojas išskaido pagal prasmę susietus sakinius į atskiras daleles, skiriams pauzėmis, o rašytiniame tekste – taškais.(Žemos durys. Trys maži langai. Bet laimė, laimė!)?Akrostichas – kūrinio komponavimo būdas, kai pirmosios raidės, skaitomos vertikaliai, sudaro tam tikrą prasmingą užrašą.?Esė – tai aktualūs, glausti, kompoziciški ir stilistiškai laisvi, subjektyvosios autobiografiškos filosofinės traktuotės kūriniai.