Salomėja Nėris. Neoromantizmas

TURINYS

Neoromatizmas.............1
Salomėja Nėris...............2
Eilėraščiai...................4
Išada.....................7

NEOROMANTIZMAS

Neoromantizmas (naujasis romantizmas) atsigręžia i XIX amžiui būdingą romantinę pasaulėjautą: susižavėjimą laisva kūrėjo asmenybe, svajonių, intymių jausmų, mistinio ilgesio motyvus.

Neoromantikai kūrė legendų, kitų literatūros kūrinių motyvais, tokiu būdu atgaivindami praeitį. Jų kūriniuose girdėti nuovargio, nusivylimo intonacijų, justi idealo ilgesys, vis dėlto niekada nepereinantis į maištą ar neigimą. Kūrinio centre- žmogaus dvasios pasaulis, dažniausiai vartojamas atvirai, jausmingai. Neoromantikams atrodė, jog protas negali paaiškinti žmogaus buvimo žemėje prasmės. Tik nuojautos ir joms paklūstanti vaizduotė atveria žmogaus paslaptį. Civilizacijos triukšmas trukdo įsiklausyti į save, į gamtą, į senąją tautos kultūrą.
Ilgesys, svajingumas, liūdesys-jausmai, dažniausiai užplūstantys eilėraščio žmogaus sielą. ,,Sapnas, stebuklas, meilė, deimantai, pasaka, svajonė-tai buvo svarbiausi neoromantinio meno keliamosios galios žodžiai.“

Neoromatizmas yra pirmoji lietuvių literatūros kryptis, siekusi naujesnio, problemiškesnio kūrybos suvokimo. Ją galima skirstyti į ankstyvąją ir moderniąją.
Kas būdinga ankstyviesiems neoromantikams?

1.Jie siekė suprasti savo tautos dvasią, sukurti savitą tautinį stilių, sumoderninti kūrybos pasaulėvaizdį; todėl kreipė žvilgsnį į tai, kas nematoma (vidiniai išgyvenimai, regėjimai, slapti patyrimai), i tai, kas nepasiekiama (visatos, kosmoso gelmės) ir neišsprendžiama (tikėjimo, Dievo problematika).

2.Ilgesys kažko kiito-troškiamo ir nepasiekiamo- yra psichologinis neoromantizmo pamatas. Todėl atsigręžiama i romantizmą, į jo stiprius jausmus, į praeities aukštinimą, į žmogaus ir gamtos ryšį, į paslaptingumo jutimą.

3.Ankstyvųjų lietuvių neoromantikų idealizmas skatino keisti gyvenimą, aukotis dėl idealų, žadino viltis. Neoromantikai siekė savo tautos kultūrą išvesti į

pasaulį, mintis apie „tautos dvasią“ išreikšti naujoje kūryboje.

4.Garsiausi šio laikotarpio neoromantikai yra J.A. Herbačiauskas, S.Kimantaitė- Čiurlionienė, Šatrijos ragana, V.Krėvė, Vaižgantas.

5.Neoromantizmas, išplitęs Europos literatūrose, yra atnaujintas, sumodernintas romantizmas. Neoromantizmo paveikti yra B.Sruoga ir V.Mykolaitis- Putinas,
Vėlyvasis neoromantizmo etapas- modernieji neoromantikai (J.Aistis, S.Nėris, B.Brazdžionis, A.Miškinis). Vienas skiriamųjų neoromantizmo bruožų yra idealizmas, reiškiantis dvasinio idealo taikymą gyvenimui ir menui.

SALOMĖJA NĖRIS

Salomėja Nėris- ryškiausia nepriklausomybės laikais išaugusi poetė. Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tikra čiulbanti lakštingala, nesudėtinga minties gelmėmis, bet patraukianti širdies atvirumu. S.Nėris yra pasiekusi meno aukštumų, sukūrusi sugestyvios potekstės ir trapaus melodinio virpesio eilėraštį, kuriam keletą dešimtmečių teko reprezentuoti prieškario poetinę kultūrą ir legalizuoti jos tąsą sovietinėje Lietuvoje.
Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė) gimė 1904m. spalio 17d. Kiršų kaime, Viilkaviškio apskrityje. Mokėsi Alvito pradžios mokykloje, nuo 1918m. Marijampolės gimnazijoje. 1919m. persikėlė į Vilkaviškio “Žiburio” gimnazijos ketvirtą klasę. Gimnazijoje pasižymėjo kaip dailininkė ir poetė, dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje. Pirmuosius eilėraščiu pasirašinėjo Liūdytės ir Juraitės slapyvardžiu, nuo 1923m. – Salomėjos Nėries slapyvardžiu. Baigusi gimnaziją, 1924m. S.Nėris įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos filosofijos fakultetą, kur studijavo lietuvių literatūrą. Greta studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką-psichologiją, dalyvavo ateitininkų meno draugijos “Šatrija” veikloje. 1927m. buvo išleistas pirmasis S.Nėries poezijos rinkinys. 1928m. S.Nėris baigė universitetą ir gavo paskyrimą į

Seinų “Žiburio” gimnaziją Lazdijuose, kur dėstė vokiečių kalbą. Atostogų metu poetė keliavo po Vakarų Europą, gilino vokiečių kalbos studijas.
Salomėjos Nėries kūryba tobulai atitinka lyrikos sampratą, susiformavusią romantizmo epochoje, galiojusią visą XIXa. Vėliau lyriškumas, lyrizmas tapo bendresne literatūros ypatybe, nebesutampančia su literatūros rūšies ribomis: kalbama apie prozos arba dramos lyriškumą.
Salomėjos Nėries lyrikoje aiški pati lyriškumo esmė: tiesioginis, atviras, nuoširdus kalbančiojo „aš“ atsivėrimas. Eilėraštis konstatuojamas taip, jog susidaro įspūdis, kad jis yra paties autoriaus lyrinė išpažintis. Tokia lyrika dažnai ir vadinama išpažintine. Nėries lyrikai būdingas dainiškumas, pagrįstas pakartojimais, paralelizmais, metrinių formų simetriškumu; melodingumas, kylantis iš gausių sąskambių, nepaprastai subtilios intonacijų įvairovės.
Pirmoji knyga ,,Anksti rytą“ (1927)- jaunatviškų svajonių, ilgesių, džiaugsmų eilėraščiai, kurių talentingumą pripažino visi kritikai.
Antrasis eilėraščių rinkinys „Pėdos smėly“ praturtina Nėries kūrybą dramatiškais meilės motyvais, socialinių kontrastų poetinėmis įžvalgomis, romantiniu protestu prieš gyvenimo banalybę ir lėkštumą.

1938 metais išeina rinkinys „Diemedžiu žydėsiu“, už kurį jai suteikiama Lietuvos Respublikos valstybinė premija. Tai Nėries poetinės brandos viršūnė, kur jungiasi emocinė gelmė, nuostabus žodžio vaiskumas, užburiantis melodingumas. Rinkinyje dominuoja egzistencinė žmogaus būties, gyvybės ir mirties problematika, panteistinis žemės jausmas, motiniškumo išgyvenimas. Organiškas tautosakos jutimas, sulydytas su individualia pasaulio pajauta, yra jos poezijos savitumo vienas giliausiųjų požymių.
Universali žmogaus siela skleidžiasi gimtojo krašto dainų ir pasakų motyvais, ga

amtos vaizdais, gimtosios kalbos intonacijomis. Nėris įsijungia į ketvirtojo dešimtmečio neoromantikų kartą. Šalia Jono Aisčio, Antano Miškinio, Bernardo Brazdžionio ji yra iškiliausioji anų metų poetė.

Prasidėjus Vokietijos – SSSR karui, ji su mažu ligotu sūneliu atsiduria chaoso ir mirties verpetuose – tolimose Prieuralės stepėse (Ufoje, Penzoje), speige ir pusnynuose, paskui – Maskvoje. Kuriama tragiška, skausminga poezija – tas pats prieškaryje atrastas trapus, melodingas žodis išsako pasiilgtos tėvynės vizijas, išpažįsta netektį, atgailą, užuojauta, meilę, viltį, įvardija kraupią karo realybę, taria seseriškos ir motiniškos atjautos, suraminimo, padrąsinimo žodžius mirtinai išvargusiam, nuolatos mirties akistatoje esančiam kariui.

EILĖRAŠČIAI

ANT LAUKINIO ŽIRGO
Ant laukinio žirgo ji su vėtrom ūžė –
Niekad nepamirši juoko to smagaus.
Tai jaunystė mano – viesulų mergužė.
Kas besulaikys ją, kas ją besugaus?

Jei nutvert norėsi, per bedugnę šokant,
Tą laukinę mergą už juodų kasų –
Nusikrėsi sprandą .. . Nuskardės tik juokas,
Kaip kalnų griaustinis užu debes.

AMŽINAS KELEIVI
Eitum, prisiglaustum prie peties gegužio –
Ko gi apsiniaukęs – lyg ruduo nykus?
Balti sodai linksta, soduos bitės ūžia,
Pinasi ramunės baltus vainikus.

Jaunu kūnu jaučiam drėgną juodą žemę –
Žmogui darbininkui poilsis brangus.
O rytoj – su saule! Giedrią dieną lemia
Blaivas ir spalvingas vakaro dangus.

Laimindama skrenda gero derliaus deivė.
Tankus vasarojus. Varpa bus brandi –
O kodėl tu, žmogau, amžinas keleivi,
Šioj didžiulėj žemėj vietos nerandi?

ALYVOS
Manęs dar nebuvo –
Alyvos žydėjo – –
Manęs nebebus jau –
Jos vėliai žydės –
Ir kris jų lapeliai
Nuo saulės ir vė

ėjo,
Kaip smėlio saujelės,
Ant mano širdies –

ANKSTI RYTĄ
Anksti rytą parašyta
Daug naujų skambių vardų –
Versiu knygą neskaitytą
Nuo rytų lig vakarų.

Žemė kryžkelėm žegnojas –
Ji keleiviam ne sparnų
Pavergė dulkėtas kojas.
Aš su saule ateinu.

Anksti rytą baltos laumės
Laimę lėmė man jaunai –
Ir išbūrė ir nulėmė
Jauna būti amžinai.

Saulė žeria anksti rytą
Daug auksinių valandų.
Rytą auksu parašytą
Savo vardą aš randu.

ŽVAIGŽDĖ – JAUNYSTĖ
Vieną akimirką mano jaunystė,
Lyg žaibas jaunas –
Širdį ugniniais sparnais suvystė,
Užliejo kraują.

Ir mano dienos – žėrinčios ašaros
Laumių akyse, –
Ir jų kaip vėjų – vėjų pavasario
Nesuvaikysi!

Ir nebijau aš girioj paklysti,
Jūroj paskęsti, –
Nes man žadėjo žvaigždė jaunystė
Niekad negesti.

S.Nėries eilėraščių būdingiausios savybės yra lyrizmas, paprastumas, aiškumas, žodžio tikslumas ir melodinis lakumas. Nors iš pažiūros jos eilėraščiai atrodo paprasti, tačiau eiliavime yra daug išradingumo, vietomis siekiančio virtuozinių laimėjimų.
Literatūros sąrašas:
www.google.lt
10 klasės literatūros valdovėlis

Leave a Comment