Pasakos – vieni rykiausių ir inomiausių tautosakos kūrinių. Pasakos yra skirstomos į daugelį tipų. Vienas inomiausių ir įdomiausių tipų yra stebuklinės pasakos, kuriose pasakojamos neįtikinamiausios istorijos. Pasakų veikėjai yra skirstomi į teigiamus ir neigiamus personaus. Daniausiai pasakų personaai yra idealizuojami. Kiekvienas jų pasiymi tik jiems vieniems būdingomis savybėmis ir charakterio bruoais. Pasakose vaizduojamos gėrio ir blogio kovos, kurios daniausiai pasibaigia teigiamų, gerųjų personaų pergale. Isamiausia gerąsias ir blogąsias mogaus savybes atskleidia pasakos apie pamočių ir nalaičių kovas. Pasakos apie nalaitėles ir pamotes pagal motyvus yra skirstomos į tam tikras grupes. Kartais pasakose pasakojama apie vyrą, po monos mirties vedusį kitą moterį, daniausiai piktą raganą, kuri nori atsikratyti podukros. iai grupei galime priskirti lietuvių liaudies pasaką “Nalaitė ir karvė”. Pasaka “Elenutė ir pamotė” yra priskiriama grupei, kurioje pasakojama apie tai, kaip pikta pamotė nekenčia ir persekioja vargę nalaitėlę. Trečioje grupėje yra pasakojama apie isiųstą nalaitėlę, kuri u savo gerumą yra apdovanojama sutiktos demonikos būtybės ar stebuklingos pagalbininkės. iai grupei būtų galima priskirti pasaką “Mergytė mekos trobelėje”. Pasakoje “Elenutė ir pamotė” pikta pamotė nori atsikratyti geros podukros. Jai ji ikasa duobę ir pripila kartų arijų. Apie baisią pamotės klastą nalaitėlei pranea uo ir gaidelis. Kaip inome, pasakos yra sukurtos tam, kad paieptų monių ydas ir atskleistų lietuvių liaudies trokimus. Todėl piktoji pamotė, papūtus stipriam vėjui, sudega jos pačios ikastoje duobėje. Gali būti, kad ir dabar pagal ią pasaką liaudyje yra sakoma: nekask kitam duobės, nes pats įkrisi. Pasaka “Nalaitė ir karvė”, kaip ir daugelis pasakų apie nalaitėles, prasideda tuo, kad mirus motinai, tėvas parsiveda piktą pamotę. O podukros – geros, darbčios ir graios. Podukra ioje pasakoje vaizduojama labai gera ir darbti – “anksti igena, vėlai pargena”. Pamotės dukra tikra prieingybė, kaip diena ir naktis. Pamotė labai pavydi podukrai, todėl duoda jai sunkiausius darbus. Nalaitėlės uduočių vykdymas dar labiau pabrėia podukros gerumą, bei darbtumą. Bet nalaitėlė u savo gerą būdą susilaukia pagalbos i karvutės. Tai dar labiau sustiprina pamotės pavydą. Tokio tipo pasakose pamotės daniausiai turėdavo neribotą valdią, ir niekas joms negalėdavo pasiprieinti. Pamotė, norėdama įskaudinti nalaitėlę, sugalvoja nuudyti karvutę.