Referatas
,,Kalendorių istorija“
Kalendoriaus priėmimasPirmą kartą pasiūlytas Neapolio daktaro Aloyzo Lilijaus, pradėtas naudoti nuo 1582 metų vasario 24 dienos popiežiaus Grigaliaus III nurodymu. Ne visos šalys kalendorių pradėjo naudoti vienu metu. Lenkija-Lietuva, Ispanija ir Portugalija kalendorių priėmė iškart, Prancūzija gana greitai. Kadangi kalendorių paskelbė popiežius, protestantiškos šalys, tokios kaip Anglija nepriėmė kalendoriaus iki pat XVIII a. Rusijoje Grigaliaus kalendorius priimtas tik po 1917 m. Spalio revoliucijos. Dėl to spalio revoliucija pagal Grigaliaus kalendorių vyko lapkričio pradžioje.Iš kalendoriaus istorijosDabartinio kalendoriaus pagrindą sudaro Saulės metų trukmė. tai 365 dienos, suskirstytos į 12 mėnesių, o mėnesiai skirstyti į 4 savaites po 7 dienas. Kas penki metai prisideda 1 diena. Dabartinis kalendorius sudarytas egiptiečių astronomo ir fiziko Sozingeno Romos imperatoriaus Juliaus Cezario pavedimu, yra įsigaliojęs nuo 46metų sausio 1d. Prieš Kristaus gimimą. Iš pradžių metai buvo skaičiuojami „nuo pasaulio sukūrimo“. Metų pradžia buvo laikomas Kovo mėnuo, skirtas karo dievui Marsui, ką ir liudija šio mėnesio pavadinimas.Naujųjų metų pradžia sausio 1 dieną katalikų religija išpažįstančioje Europoje įsigalios tik nuo 1691 m. Kai tuo klausimu buvo išleista popiežiaus Inocento XII bulė. Naujo stiliaus kalendorius Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje buvo įvestas 1586 m.1582 m., siekiant sureguliuoti tam tikrą atsilikimą tarp skaičiuojamojo ir astronominio laiko, popiežiaus Grigaliaus XIII paliepimu buvo padaryta Cezario reforma. Nuo tada pagal laiko skaičiavimą Cezario kalendorius imtas vadinti „senojo stiliaus‘, o Grigaliaus „naujojo stiliaus“. 1700 m. „senasis“ nuo „naujojo“ kalendoriaus buvo atsilikęs 10 dienų , 1800 m. – 11 dienų, 1900 m. – 12dienų, mūsų laikais – jau 13 dienų.12 – 13 dienų skirtumas tarp abiejų minėtų kalendoriaus sistemų (redakcijų) yra palikęs pėdsakų ir mūsų kalendoriniuose papročiuose. Dabar nekelia abejonių, kad pvz.: Jurginės yra balandžio 23d. Ir, kad jos yra pirmoji gyvulių išvarymo ganyti dieną. Bet „senojo“ kalendoriaus Jurginės buvo švenčiamos pora savaičių vėliau, tuomet ir žolės ganyklose buvo žymiai daugiau. Vadinasi kai kurios liaudies kalendoriaus praktikos, tikėjimai darbų pradžias atraminiai taškai labiau paaiškės prisiminus, kad mūsų seneliai ir proseneliai gyveno „senojo kalendoriaus laiku.
Dabartinį kalendorių pagal Romos imperatoriaus Julijaus Cezario (102-44 m. pr. m. e.) pavedimą sudarė egiptiečių astronomas ir matematikas Sozigenas. Jis įsigaliojo nuo 46 metų sausio 1 d. prieš Kristaus gimimą. Tada metai turėjo 365,25 paros ir buvo šiek tiek ilgesni už Saulės metus. Tas likutis per 128 metus sudarydavo apie vienos paros skirtumą. Tai buvo trūkumas. Iš pradžių metai buvo skaičiuojami „nuo pasaulio sukūrimo“. Metų pradžia buvo laikomas kovo mėnuo, skirtas karo dievui Marsui. Kovo 1-oji kaip Naujųjų metų pradžia kai kuriose Vakarų Europos valstybėse buvo iki VIII a., Rusijoje – iki XV a., Anglijoje – iki 1752 m.Sausio pirmąją kaip Naujųjų metų pradžią katalikiškoje Europoje pradėta švęsti tik 1691 m., popiežiui Inocentui išleidus XII bulę.XVI a. pagal Julijaus kalendorių susidarė apie 10 parų skirtumas. Tada, 1582 m., siekiant sureguliuoti atsilikimą tarp skaičiuojamojo ir astronominio laiko, popiežiaus Grigaliaus pavedimu buvo įgyvendinta Julijaus kalendoriaus reforma, t. y. įvestas kalendorius, kur atogrąžiniai metai ilgesni už naujojo stiliaus tik 26 sekundėmis ir, skaičiuojant laiką pagal šį kalendorių, vienos paros skirtumas susidarys tik po 3280 metų. XVI a. tam, kad neatsirastų paklaidų, buvo nutarta, kad keliamaisiais metais bus laikomi tie, kurių skaičius dalijasi iš 4 (pvz., 1996, 2000, 2004 ir t. t.). Nuo tada pagal laiko skaičiavimą Julijaus kalendorius pradėtas vadinti „senojo stiliaus“, o Grigaliaus kalendorius – „naujojo stiliaus“.1700-aisiais metais senasis kalendorius nuo naujojo buvo atsilikęs 10 dienų, 1800 m. – 11 d., 1900 m. – 12 d.Naujojo stiliaus kalendorius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įvestas 1586 m. Nuo to laiko senasis kalendorius naujuoju buvo keičiamas kelis kartus, priklausomai nuo to, kieno valdžioje kraštas atsidurdavo.1848 m. Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vyskupystėje“ rašoma: „Naująjį skaitlių (kalendorių) Grigalius XII, popiežiaus, darbo Žemaičių vyskupystė pirmą kartą priėmė 1582 m. ir pagal tą visas šventes šventino lig 5 d. rugpjūčio 1799 m. Bet tą metą, Povilui I, ciesoriui, norint, o Laurynui Litai, popiežiaus Pijaus VI pasiuntiniui, leidžiant, sugrįžo prie senojo metų skaitliaus. Dvylika metų nuleidus, tai yra 9 dienų šilų (rugsėjo). 1812 m. Prancūzų ciesorius Napoleonas, į mūsų žemę įžengęs, įsakė vėl turėtis naujojo metų skaitliaus. Napoleonui iš Lietuvos išsprukus, ciesorius Aleksandras I 2 d. kovo 1813 m. antru atveju senąjį žemaičiam įbruko.“Po Spalio revoliucijos Rusijoje 1917 m. buvo pereita prie naujojo stiliaus kalendoriaus civiliniame gyvenime, nors Stačiatikių bažnyčia ligi šiol tebesilaiko senojo stiliaus metų skaičiavimo. Tuo galima paaiškinti ir skirtingas tapačių švenčių datas atitinkamai katalikiškuose ir pravoslaviškuose kraštuose.Mėnesiai pradėti skirstyti į 7 dienų savaites dar senovėje Rytuose (pas šumerus, babiloniečius, judėjus, kinus). Toks skaičiavimas paremtas mėnulio fazėmis. Iš judėjų tokį skaičiavimą perėmė romėnai. Iš pradžių kiekviena savaitės diena buvo vadinama dangaus kūnų vardais: Mėnulio, Marso, Merkurijaus, Jupiterio, Veneros, Saturno, Saulės. Lietuvoje savaitės dienos dabar vadinamos pagal jų eilę: pirmadienis, antradienis ir t. t.Popierinio kalendoriaus atsiradimo istorijaDabar mūsų visų vartojama kalendoriaus reikšmė – nebe pats laiko skaičiavimo būdas, bet visų metų dienų sisteminis sąrašas, kuriame žymimos poilsio dienos, šventės, žymūs įvykiai, pateikiama informacinio pobūdžio žinių.Seniausias iš išlikusių kalendorių yra 354 m. romėnų kalendorius. Viduramžiais kalendorius leido bažnyčia, tad juose būdavo skelbiamos religinės šventės ir šventųjų sąrašai. XIV a. Pradėti leisti pasaulietiniai kalendoriai.Pirmąjį lietuviškajį kalendorių išleido mokytojas, botanikas ir literatas Laurynas Ivinskis 1845 metas. Tuomet jis vadinosi „Metų skaitlius ūkiškas“. Iš viso L. Ivinskis sudarė ir savo lėšomis išleido 22 kalendorius 1845-1877 m. Kalendoriai buvo spausdinami Vilniuje, Peterburge, Tilžėje. Tiražai siekdavo nuo 3 iki 8 tūkst. egzempliorių. Kalendoriuose pateikta nemažai astrologinių, gamtamokslinių, medicinos, žemės ūkio ir agronomijos žinių.L. Ivinskio (1810-1881) paminklas Kuršėnuose.
Grigaliaus kalendorius
TikslumasGrigaliaus kalendorius sukurtas tam, kad išspręstų Julijaus kalendoriaus netikslumą – šiame metai yra vidutiniškai 11 min 14 s per ilgi.Atogrąžiniai metai trunka maždaug 365,2424 dienas. Tuo tarpu Julijaus kalendoriaus metai – vidutiniškai 365,25 dienos.
Grigaliaus kalendoriaus padarytas pataisymas – per 400 metų atsisakyti 3 keliamųjų metų. Taigi, vidutiniškai metai trunka 365,2425 ir tik per 3300 metų atsiranda 1 dienos nukrypimas.Grigaliaus kalendoriaus neatitikimas atogrąžiniams metams – 26 s.Keliamieji metaiGrigaliaus kalendoriuje keliamieji metai skaičiuojami taip:Jei metai dalijasi iš 4 be liekanos, jie yra keliamieji. Tačiau paskutiniai amžiaus metai (dalijasi iš 100 be liekanos) nėra keliamieji, išskyrus jei metai dalijasi iš 400 be liekanos.Tzolkin kalendoriusTzolkin kalendorius jungia dvidešimt dienų pavadinimų ir trylika skaičių, todėl iš viso jame yra 260 skirtingų dienų. Šis kalendorius būdavo naudojamas religinių įvykių ir ceremonijų datoms nustatyti bei pranašavimams. Kiekviena diena būdavo numeruojama skaičiais nuo vieno iki trylikos ir vėl iš pradžių. Skaičiavimas prasidėdavo nuo 1 Imix, 2 Ik, 3 Akbal ir taip iki 13 Ben. Tada skaičiai eidavo iš naujo, taigi – 1 Ix, 2 Men iki 7 Ahau. Dabar jau pavadinimai prasidėdavo iš naujo, taigi toliau eidavo 8 Imix, 9 Ik ir taip toliau. Pilnas ciklas sudarė 260 dienų iš skirtingų skaičių-pavadinimų kombinacijų.Įvairūs faktai apie kalendoriųKalendorinis ratasNei Tzolkin, nei Haab sistema neskaičiavo metų. Daugumos reikmėms pakako Tzolkin ir Haab kombinacija nusakytos datos, kadangi vienoda tokia kombinacija pasikartodavo tik kas 52 metus. Todėl 52 metai ir vadinami Kalendoriniu ratu. Kalendorinio rato pabaiga buvo laikoma nesėkmių periodu, ir Majai nežinioje laukdavo, ar dievai duos jiems dar vieną 52 metų ciklą.BaktunaiIlgalaikiam skaičiavimui buvo naudojami baktunai – 1872000 dienų ilgio ciklai.Veneros ciklaiVeneros ciklai buvo svarbus Majų kalendoriaus aspektas. Majai sugebėdavo jį apskaičiuoti su daugiausia vienos – dviejų valandų paklaida. Jie tikėjo, kad Veneros ciklas susijęs su karais ir naudojo jį pranašauti tinkamą laiką karūnavimams bei karams. Valdovai karus pradėdavo dažniausiai kartu su Veneros patekėjimu. Taip pat jie sekė ir kai kurių kitų planetų judėjimą: Marso, Merkurijaus, Jupiterio.
Dainora Gajauskytė 9a kl.
Naudota literatūra:1. Tarnybinė enciklopedija2. www.google.lt