Lietuvių kalbos terminai 3

Epika

Epika

Legenda – folkloro ir literatūros žanras. Legendos turinys paprastai apibendrina esmingus, lemtingus praeities reiškinius, taip pat vaizduoja Dievo ir šventųjų gyvenimus. Legendos vaizduojamam pasauliui būdingi fantastiniai, antgamtiniai elementai. Būdingas poetiškas stilius.

Padavimas – aiškina konkrečių gamtos ar istorijos paminklų, ypatingų vietovių kilmę. Padavimų paskirtis yra pažintinė, aiškinamoji.

Parodija – pamėgdžiojimas, pajuokiamasis sekimas. Parodija gali būti laikoma komiškosios literatūros žanru.

Riterinis romanas – susiformavo viduramžiais. Būdingas idealios, riteriškos meilės motyvas, kuris jungia atskirus kūrinio epizodus.

Humoras – pakantus, nepiktas pašiepimas.

Satyra – aštrus, netgi piktas žmogaus žmogaus bei visuomenės ydų, trūkumų išjuokimas.

Stilius &##8211; nelengvai apibrėžiama ir kalbos, ir literatūros mokslo bei apskritai meno teorijos sąvoka, kategorija. Tai minčių ir jausmų reiškimo, kalbėjimo ir rašymo būdas, savitumas.

Lyrika

Baladė – folklorinės kilmės žanras, vėliau tapęs ir autorinės, individualios kūrybos žanru, ypač suklestėjęs romantizmo laikais. Baladėje susilieja visų trijų literatūros rūšių – epikos, lyrikos, dramos požymiai. Tai sinkretinis žanras.

Oratorinis – viešas, pakilus, iškalbingas.

Drama

Absurdo drama – XX amžiaus reiškinys, akivaizdžiai atskleidžiantis „žanrų maištą“, sąmoningai atmenantis pagrindinius rūšinius dramos požymius : nuoseklų veiksmą, konfliktą, charakterius. Būdingas statiškumas.

Farsas – storžieviški juokai, išdaigos arba komedijos atmaina, susiformavusi viiduramžiais.

Tragikomedija – dramos žanras, kuriame susipina komedijos ir tragedijos bruožai. Tragikomedijos autorius siekia atskleisti iš principo liūdnus, tragiškus, visuotinai svarbius reiškinius. Tai tarsi juokas pro ašaras.

Remarka – autoriaus pastaba, komentarai dramos kūrinio tekste. Remarkomis gali būti informuojama apie veiksmo vietą, laiką, personažų iš

šorę ir t.t.

Leave a Comment