Levas Tolstojus

Šiandien kalbėsim apie gersų rusų rašytoją Levą Tolstojų ir trumpai supažindinsiu jus su jo realistiniu romanu “Karas ir taika”.

Rašytojas Gorkis apie jį rašė: “Tolstojus – tai visas pasaulis.nežinant Tolstojaus, negalima savęs laikyti kulturingu žmogumi”

Aš nrėčiau jums užduoti klausimą, ar kas nors iš jūsų prisimenat save kūdikiu?.

Tolstojus turėjo negailestingą, visą atkuriančią atmintį, prisimindavo tai, ko niekas iš mūsų prisiminti negali.

Dabar aš paskaitysiu ištrauką iš jo prisiminimų. “Štai pirmieji mano prisiminimai, tokie, kurių aš nemoku sudėti iš eilės, nes nežinau, kas buvo piirmiau, kas paskiau. Štai jie. Esu surištas, noriu ištraukti rankas ir negaliu to padaryti. Aš rėkiu ir verkiu, ir man pačiam nemalonus mano riksmas. Prie manęs kažkas stovi pasilenkę, nebeatsimenu kas, ir visa tai darosi prietamsy, bet prisimenu, kad dviese, ir mano riksmas juos veikia: jie nerimauja dėl mano riksmo, bet neatriša manęs, nors aš to noriu, ir rėkiu dar balsiau. Jiems atrodo, kad taip reikia (atseit, kad aš būčiau surištas), o tuo tarpu aš žinau, kad taip nereikia, ir nooriu jiems tai įrodyti, ir aš šaukiu visa gerkle, nors tai bjauru man pačiam, ir negaliu susilaikyti. Aš jaučiu, kad neteisingi ir žiaurūs ne žmonės, nes jie manęs gaili, bet likimas, ir gailiuosi pat savęs”.

Klausimai:
1. Kodėl Tolstojus pradėjo kurti savo tikėjimą?
2. Kodėl sm

merkia Tolstojus bažnyčią, valstybę, mokslą, meną?
3. Į ką gilinosi Tolstojus romane “Karas ir taika”?
4. Kuo riamiasi Tolstojaus realistinis menas?

Atsakymai:
1. Tolstojus norėjo tikėti kaip liaudis, bet jis nesuprato komunijos paslapties, jam rodėsi, kad bažnyčia pritaria karams ir mirtiems bausmėms, ir nutraukia saantykius su cerkve. Pradeda kurti savo tikėjimą, paremtą evangelija.
2. 1882 m. Maskvoje surašinėjo gyventojus. Dalyvavo ir L. Tolstojus. Pamatė neturtėlių skurdą.”Taip neglima gyventi”. Kalbėjo Tolstojus, šaukdamas ir mojuodamas rankomis, ir kelis mėnesius buvo kaip ne savas. Paskui ieško to skurdo kaltininko. Turtingieji viską suėmė. Vastybė esąs turtingųjų ir galingųjų padaras; ji paglemžusi beturčius. Cerkvė jai padedanti. Mokslas ir menas telkinąs. Dėl to jis smerkė jau ne tik bažnyčia, bet ir valstybę, mokslą, meną, kurie žmogaus nekilnina, nedorina.
3. Tolstojus įlenda į savo veikėjų mintis, jausmus. Jis seka kasdieninius žmmones, stebėdamas, kas darosi jų dvasioj, kai susiduria su gyvenimu, žmonėmis, gamta.
4. Realistinis Tolstojaus menas remias nepaprastai stipriu pastabumu.

Leave a Comment