Leksikos, morfologijos ir žodžių darybos klaidos Lietuvos spaudoje

TURINYS

1. Turinys..............................2
2. Įvadas..............................3
3. Tyrimas..............................5
4. Išvados..............................7
5. Literatūros sąrašas..........................8
6. Priedai..............................9

ĮVADAS

Lietuvių kalba- viena sudėtingiausių pasaulio kalbų. Taigi, kuo kalba sudėtingesnė savo gramatika, fonetika, tuo sunkiau kalbėti ir rašyti taisyklingai. Klystama visur- mokslinėje literatūroje, inteligentų sluoksniuose, kasdieniniame gyvenime ir žinoma žiniasklaidoje- spaudoje.
Ką rašo, kalba ir kaip pateikiama informacija spaudoje, turi labai didelės įtakos skaitytojo, žiūrovo kalbos taisyklingumui. Todėl informacinių technologijų kalba turi būti taisyklinga.

Atlikdama šį darbą bandžiau surasti, išsiaiškinti ir susipažinti su dažniausiai lietuviškoje spaudoje pasitaikančiomis leksikos, morfologijos ir žodžių darybos klaidomis. O kokios jos būna?
Leksika- kurios kalbos, tarmės, grupės ar r atskiro žmogaus žodžių visuma; kalbos žodyno sudėtis. Leksikos klaidos tai kalbos normų neatitinkantys žodžiai. Jų atsiranda dėl žodžių reikšmės ir vartosenos iškraipymų ir dėl kitų kalbų poveikio. Leksikos klaidos pagal kilmę yra svetimybės, pagal kalbos sitemos pažeidimus- neteiktini vertiniai, pagal vartoseną- žargonizmai. Nevartotina leksika:

Barbarizmai- nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitalų.

Vertalai- tai netinkamai, nekūrybiškai arba be rikalo išsiversti žodžiai, kuriems pakeisti paprastai yra savų. Jie neatitinka lietuvių kalbos žodžių darybos ar žodžių junginių sudarymo polinkių. Jie gadina kalbą.

Hibridai- žodžiai, su udaryti iš įvairių kalbų sudedamųjų dalių. Vartotinų hibridų lietuvių kalboje nedaug( dantistas, ultragarsas), daugiausia yra nevartotinų hibridų.

Semantizmai- žodžiai, pavartoti netinkama reikšme.Dažniausiai geras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių si

istema. Rečiau ne tą reikšme pavartojamas nesuprastas lietuviškas žodis, ypač kai imamas iš senųjų raštų arba iš kurios nors tarmės.

Žargonai- tai kurios nors socialinės ar profesinės žmonių grupės kalba, kurioje daug žodžių ar posakių, neatitinkančių bendrosios kalbos dėsnių ir normų. Žodžiai nevykusiai trumpinami.
Morfologija- mokslas apie žodžių ryšius, santykius. Bet kuri kalba reikalauja, kad žodžiai tarpusavy būtų susieti. Tai skaičiaus, giminės, laipsnių kategorijų vartojimas.

Giminė- yra dvi daiktavardžių giminės( vyriška ir moteriška), bei trys būdvardžio giminės- vyriška, moteriška ir bevardė.

Skaičius- lietuvių kalboje turime du skaičius: vienaskaitą ir daugiskaitą.

Laipsnis- yra trys laipsniai: nelyginamasis, aukštesnysis ir aukščiausiasis.
Žodžių daryba- žodžių darymas, kūrimas iš kitų žodžių arba iš paprastųjų, kurie iš nieko nedaryti, arba iš darinių.

Formantai- žodžių šaknis, galūnė, priešdėlis, priesaga.

Darinys- žodžio darybos rezultatas, žodis, kurio re eikšmė paaiškinama remiantis kitu žodžiu: mokykla ,, pastatas, vieta kur mokomasi’’, mokytojas ,, asmuo, kuris moko’’. Darinys dažniausiai esti sudėtingesnis už paprastąjį žodį, bet jo esmę lemia ne žodžio sudėtis, o santykis su darybos pamatu, kuris savo ruožtu gali būti ir paprastas, ir darinys.

Dūriniai- sudurtiniai žodžiai, yra sudaryti iš dviejų žodžių kamienų, kurie dažnai sutampa su šaknimis, bet gali ir nesutapti, o buvusio antrojo žodžio, jeigu jis daiktavardis, galūnė pakinta.

Vediniai- jie remiasi vienu pamatiniu žodžiu. Yra priesagų, priešdėlių ir galūnių vediniai.

Galūnė- po ka
amieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis. Ji kinta linksniuojant, asmenuojant, keičiant giminę, skaičių, linksnį, asmenį, nuosaką, laiką.
Darbas buvo labai varginantis, sudėtingas, bet kartu ir įdomus, sukeliantis juoką- nejaugi žurnalistai( išsilavinę asmenys) nepastebi tokių grubių kalbos klaidų?
Skaičiau, nagrinėjau tris lietuviškos spaudos leidinius- ″ Vakaro žinias″, ″ Rinkos aikštę″ ir ″ Panelę″.

TYRIMAS

1. Telefonspynės( = telefoninės spynos- Žodžių daryba)
2. Sabas daužys politikų snūkius(= Sabonis.veidus- Leksika)
3. – Pankuoji, bobule?(= . močiute, senute?- Leksika)
4. . puikūs batai aukšta pakulne ir lengva žydra tašytė(= . rankinė, krepšelis- Leksika)
5. . Rokiškio sūrių konfederacija ir dar šurkusžiu kur(= .Šurkus žiūri, žino kur- Žodžių daryba)
6. Prisiminkime mūsų invazijas į skandinavijų braškynus, į ispanijų apelsinų giraites(= . Skandinavijos. Ispanijos.- Morfologija( skaičius))
7. – Tai čia ne Velso princas, apsinuoginęs prieš maudynes Baldžio ežere?- nuliūdino paparacis(= . žurnalistas, korespondentas- Leksika)
8. Anot jo, tai, kad buvęs saugumietis prarado teisę dirbti su slapta informacija, nesutrukdys jam eiti naujųjų pareigų.(=. saugumo darbuotojas- Leksika)
9. Tokia Junoko indulgencija turėjo nuraminti kaip širšes suūžusius seimerius.(=.seimo narius- Leksika)
10. I minėjimą Seimo pirmininko Artūro Paulausko kvietimu atvyko Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas, premjeras Algirdas Brazauskas, kiti aukščiausi valstybės pareigūnai.(=. aukšti.- Morfologija( laipsnis))
11. Iš viso- apie 10 socdemų(=. socialdemokratų, socialdemokratų partijos narių- Žodžių daryba)
12. Pasak jo, viešosios įstaigoms, kitaip nei biudžetinėms, galioja ir Bankroto įstatymas, o atlyginimų mokos fondas yra didinamas iš vidinių resursų(=. mokėjimo.-Žodžių daryba)
13. Jeigu esi “ runkelis’’, esi žemgrobys(=. žemės vagis, grobėjas- Žodžių daryba)
14. Vakaro favoritai pateks į

finalą.(=. laimėtojai, finalininkai, prizininkai, geriausi- Leksika)
15. Žiniasklaida neseniai pranešė, jog su G. Šurkaus vardu siejama įmonė praėjusios vasaros pabaigoje išsirūpino milijono litų paskolą(=. gavo, pasiėmė, paėmė-Žodžių daryba)
16. Trakus ar jų ežerus galima būtų be didelių pastangų perkelti į kokią nors Malaiziją(= .į Malaiziją- Leksika)
17. “ Vakaro žinioms” tragišku balsu pranešė savo šefo niekur negalintis rasti nei ketvirtadienį, nei penktadienį(= . vadovo.- Leksika)
18. Net užsikirsdamas atsiprašinėjo, jog seimerių niekada nevadino ”žemgrobiais’’(=. seimo narių.- Leksika)
19. Kai kurie Seimo donkichotai sako, kad šie NARIAI apsimeta durniais(= . kvailiais- Leksika)
20. Už nuostabų sportiškos bobulės paveikslą apdovanojama(=. močiutės, senutės.- Leksika)
21. DĖMESIO- kiekvieną mėnesį rinksime gatvės stileivą, kuri dovanų gaus “ Panelės’’ marškinėlius(= .stilingiausią praeivę- Leksika)
22. .- prie Adamkaus atsivėrė didžiausia skurdo ir turto takoskyra(=.praraja, pertvara- Žodžių daryba)
23. Spintos su stumdomosiomis durimis(=. stumdomomis.- Morfologija(laipsnis ))
24. Modeliuojame gipskartonio konstrukcijas.(= .gipso ir kartono.- Žodžių daryba)
25. Tegyvuoja trapi sportbačių ir “ čiabatų” sąjunga(=. sportinių batelių.- Leksika)
26. Europoje ekstrasensų paslaugomis naudojasi ir policija, ir įvairiausios žvalgybos(=. įvairios.- Morfologija( laipsnis))
27. Suardytas narkomafijos tinklas(= narkotikų mafijos.- Žodžių daryba)
28. NE visada reiškia NE, ir mandagus juočkis mandagiai uždaro duris.(= juodukas, tamsus žmogus.- Leksika)
29. Čia gali avėti sportbačius, madingai išplėšytus džinsus ir tinklines pirštines(= . sportinius batelius.- Leksika)
30. Gastrolės, fanai, vakarėliai(= . gerbėjai.- Leksika)
31. Norite vykti kartu? Figuški!(= . važiuojame, vykstame- Leksika)
32. . Todėl, kad badmirio organizmo negalima išsyk perkrauti meksikietišku maistu(=. badaujančio.- Žodžių daryba)
33. Kas antroje parduotuvėje mielai priduotum savo kreditinę kortelę(= .duotum.- Leksika)
34. Sabai, Sa
abai!(= Saboni, Saboni- Leksika)
35. TELEJAZZ SMS TUSAS(= Televizijoje akį rėžiantis SMS vakarėlis- Leksika)
36. .″ Žalgiris″ nugalėjo turnyro favorite laikomą Tel Avivo ″ Maccabi″ ekipą.(=. geriausia.- Leksika)
37. Absoliučiai, totaliai nebijau! Juk tai kaifas!(=. malonumas- Leksika)

IŠVADOS

Nors lietuvių kalba yra gimtoji mūsų kalba, tačiau, kad ir kaip norėtume, ją vartojame ne visuomet taisyklingai. Galbūt todėl, kad didelę įtaką daro kitos kalbos. Netaisyklingai kalbame ir norėdami pasipuikuoti, bet ar užteršta kalba aukština mus? Čia jau kiekvieno individuali nuomonė.
Kad puoselėtume savo kalbą, reikėtų bet kur ir bet kada stengtis kalbėti, rašyti pagal kalbos normas. Juk ir žiniasklaida- televizija, spauda- su kuria susiduriame kiekvieną dieną, turi didelės įtakos mūsų kalbos taisyklingumui.
Šią užduotį, tyrimą buvo įdomu, tačiau nelengva atlikti, nes surasti klaidų gana sudėtinga, ypač morfologijos. Jų ir radau tik keletą.

Dažniausiai spaudoje pasitaikančios yra leksikos klaidos. Kartais atrodo, kad jos vartojamos ne nežinant, kad neatitinka kalbos normų, bet norint ,, mandriau’’ pasakyti. Ar nevertėtų išmokti ,, mandriai’’, bet taisyklingai kalbėti?
Kol spauda, televizija ,,kalbės’’ netaisyklingai, net nesitikėkime, kad mūsų gimtoji kalba tobulės.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. DOBROVOLSKIS Bronius, KNIŪKŠTA Pranas ir kiti. „Lietuvių kalbos žinynas”. Kaunas: „ Šviesa”, 2003. ISBN 5-430-03745-1.
2. KEINYS Stasys, KLIMAVIČIUS Jonas ir kiti. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas” IV leidimas. Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. ISBN 5-420-01242-1.
3. „ Vakaro žinios”, „Rinkos aikštė”, „ Panelė”.

Leave a Comment