KODĖL MES SKUBAME UŽAUGTI
Laikas bėga labai greitai. Čiarytas, čia jau ir vakras. Čia pirmadienis, čia ir savaitės pabaiga – sekmadienis. Taip greit prabėga ir savaitė, mėnuo, metai. Praėjusius metus skaičiuojame švęsdami savo gitądienius.
Tai vis dėlto kodėl mes skubame užagti?
Atrodo, dar neseniai ėjome į darželį, užmigdavome klausydamiesi mamų sekamų pasakų-__ Runosiukas__ , __ Raudonkepuraitė__ ir daugelį kitų. Darželyje mūsų laukdavo draugai, pramogos, žaidimai. Tačiau , kaip ir viskas gyvenime, anščiau ar vėliau baigiasi.
Štai ir mokykla. Pirma klasė. Nauji draugai, nauji mokytojai. Nedrąsiai mūsų rankučių pravertos mo
okyklos durys. Ouž jų – gyditojais, kiti – mokytojais, treti – dar kuo kitu.
Greit prabėgo penkeri metai. Štai tu jau ir penktokas ! O atrodo, jog dar vakar ėjai į darželį ar į pirmą klasę . Sunkiausia turbūt šiame periode, kai keičiasi draugai ,b mokytojai. Ne visiems lengva prisitaikyti prie naujos aplinkos. Bet laikui bėgant senus draugus pakeičia kiti, o prie mokytojų irgi pripranti. Tačiau penkta klasė – tai laikotarpis, kai turi pradėti rimčiau žvelgti į mokslus , nes nespėsi užsimerkti, kaip jau būsi abiturijentas.
Paauglystė – tai laikas, kuris , kaip sakoma, iš
šveda jaunuolį iš proto. Ne tiek mokslai rūpi kiek ta pirmoji meilė, pirmasis būčinys, prisipažinimas meilėje. Prasideda ir bėgimai iš pamokų , nenoras mokytis. Tačiau augant visą tai labai ir praeina. Juk ir mes patys pradedame suvokti, kad guvenime reikia siekti mo
Baigę mokslus vidurinėje, kai kurie jau pradeda kurti šeimas, kiti dar siekia aukštesniųjų mokslų. Kam apsikrauti tokioje jaunystėje vaikais? Juk reikia būti apsirūpinusiems, kad galėtum juos išlaikyti.
Ir dabar , pažiūrėjusi į savo tėvus, suprantu, kaip sunku išlaikyti šeimą, kaip sunku auklėti vaikus. Kartais nepatinka, kai tėvai pa

Tikrai neskubėkime gyventi. Neskubėkime užagti. Viskas ateis savu laiku. Neieškokime pirmosios meilės , kai bus laikas ji pati mus suras. Suspėsime pasilinksminti, ištekėti. Ne
