Kartojimas , jej pamirsai

2.1. FONETIKA
Mokslas, kuris nagrinėja kalbos garsus, vadinasi fonetika.
Lietuvių kalbos garsai yra balsiai (a, ą, o, ū.), priebalsiai (b, c, g, p.) ir pusbalsiai (l, m, n, r, j, v).
Balsiai gali būti trumpieji (a, e, i, o, u) arba ilgieji (a, ą, e, ę, y, į, o, ū, ų).
Priebalsiai gali būti skardieji (b, d, g, z, ž, h, dz, dž) arba duslieji (p, t, k, s, š, ch, c, č, f).
Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, susidedantis iš vieno arba kelių garsų. Jo pagrindą sudaro balsis arba dvigarsis.
Dvigarsiai – du to paties skiemens gaarsai, kurie tariami sudaro glaudų junginį. Dvigarsiai skirstomi į dvibalsius (ai, au, ei, ui, ie, uo) ir mišriuosius dvigarsius (al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur).
2.2. MORFOLOGIJA
Morfologija – gramatikos skyrius, kuris nagrinėja kalbos dalis
ir jų kaitybą, žodžio sandarą bei žodžių darybą.
Lietuvių kalboje yra 11 kalbos dalių: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, prielinksnis, jungtukas, dalelytė, jaustukas, ištiktukas.
Daiktavardis
Daiktavardis yra kalbos dalis, kuri pasako daikto vardą ir atsako į klausimą kas tai?
Daiktavardžiai skirstomi į bendrinius (namas, lapė, juokas) ir tiikrinius (Lietuva, Kaunas, Vytautas); kaitomi linksniais (namas, namo, namui.), skaičiais (namas – namai) ir yra vyriškosios (stalas, kelias) arba moteriškosios (liepa, saulė) giminės.
Daiktavardžių linksniuotės
Linksniuotė I II III IV V
Vienaskaitos
vardininko galūnės –(i)as
–is
–ys –(i)a
–i
–ė –is –(i)us –uo
–ė
Vienaskaitos
kilmininko galūnės –(i)o –(i)os
–ės –ies –(i)aus –(en)s
–(er)s
Pavyzdžiai miškas
kelias
brolis
gaidys ranka
vyšnia
marti
upė širdis
žvėris
pirtis
dantis sūnus
lietus
vaisius
derlius akmuo
vanduo
duktė
sesuo
Būdvardis
Būdvardis yra kalbos dalis, kuri žymi ypatybę ir atsako į

klausimus koks? kokia? kuris? kuri?
Būdvardžiai skirstomi į paprastuosius (naujas, –a, platus, –i) ir įvardžiuotinius (naujasis, –oji, platusis, –oji); kaitomi giminėmis (platus – plati – platu), skaičiais (naujas – nauji, nauja – naujos), linksniais (naujas, naujo, naujam.) ir laipsniais (naujas, –a, naujesnis, –ė, naujausias, –a).
Būdvardžių linksniuotės
Linksniuotė I II III
Vienaskaitos
vardininko galūnės –(i)as
–(i)a –us
–i –is
–ė
Daugiskaitos
vardininko galūnės –i
–(i)os –ūs
–ios –iai
–i
–ės
Pavyzdžiai baltas, –a
žalias, –a
mažiausias, –a gražus, –i
šviesus, –i
tylus, –i medinis, –ė
didelis, –ė
mažesnis, –ė
Skaitvardis
Skaitvardis yra kalbos dalis, kuri žymi skaičių ar skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimus kiek? kelintas? kelinta?
Skaitvardžių reikšminiai skyriai ir poskyriai
1. Kiekiniai:
a) pagrindiniai (septyni, dvidešimt, milijonas);
b) dauginiai (dveji, trejos, penkeri);
c) kuopiniai (dvejetas, šešetas, devynetas);
d) trupmeniniai (trys penktosios, septynios dešimtosios).
2. Kelintiniai (antras, penkta, dvyliktasis).
Pagal sandarą skaitvardžiai skirstomi į:
1) vientisinius (du, antras, dvylika, dvidešimt);
2) sudėtinius (dvidešimt trys, šimtas keturiasdešimt keturi).
Vieni skaitvardžiai kaitomi būdvardiškai (pirmas, pirma; pirmas – pirmi; pirmas, pirmo, pirmam.), kiti – daiktavardiškai (šimtas – šimtai; šimtas, šiimto, šimtui.); yra ir nekaitomų skaitvardžių (dešimt, dvidešimt.).
Įvardis
Įvardis yra kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Pagal reikšmę įvardžiai skirstomi taip:
1) asmeniniai (aš, tu, jie);
2) sangrąžinis (savęs);
3) savybiniai (tavas, saviškis);
4) parodomieji (šis, anas, toks);
5) pažymimieji (kitas, kiekvienas, niekas);
6) klausiamieji ir santykiniai (kas, kuris, keli);
7) nežymimieji (kažkas, kai kas, bet kas).
Vieni įvardžiai kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais (tas – ta; tas – tie; tas, to, tam.), antri – skaičiais ir linksniais (aš – mes; aš, manęs, man.), treti – tik linksniais (viskas, visko, viskam.).
Veiksmažodis
Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto ve
eiksmą ar būseną ir atsako į klausimus ką veikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?
Pagrindinės veiksmažodžių formos yra bendratis, esamojo laiko trečiasis asmuo ir būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo (vyti – veja – vijo).
Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis (bėgu, bėgi, bėga.), skaičiais (bėgu – bėgame), laikais (bėgu, bėgau, bėgdavau, bėgsiu), nuosakomis (bėga, bėgtų, bėk).
Veiksmažodžių asmenuotės
Asmenuotė I II III
Esamojo laiko trečiojo asmens galūnė
–(i)a
–i
–o
Pavyzdžiai veža
laukia tyli
žiūri mąsto
graso
Neasmenuojamosios veiksmažodžių formos yra šios:
1) bendratis (eiti, rašyti);
2) dalyvis (einąs, einanti, ėjęs, ėjusi);
3) pusdalyvis (eidamas, eidama);
4) padalyvis (einant, ėjus);
5) būdinys (eite, eitinai).
Bendratis – nekaitoma veiksmažodžio forma, kuri reiškia tik bendrą veiksmo pavadinimą ir atsako į klausimą ką daryti? Ji nerodo nei asmens, nei laiko, nei skaičiaus (šaukti, vežti, grįžti).
Dalyvis yra linksniuojama veiksmažodžio forma, žyminti iš veiksmo kylančią daikto ypatybę, veiksmo aplinkybę, patį veiksmą. Dalyviai kaitomi linksniais (žvilgąs, žvilgančio, žvilgančiam.), giminėmis (žvilgąs – žvilganti), skaičiais (žvilgąs – žvilgą, žvilganti – žvilgančios), laikais (skaitąs, skaitęs, skaitydavęs, skaitysiąs); turi veikiamąją ir neveikiamąją rūšis (rašąs – rašomas, skaitęs – skaitytas, būsiąs – būsimas).
Pusdalyvis yra veiksmažodžio forma, žyminti antraeilį veiksmą, atliekamą to paties veikėjo. Pusdalyviai kaitomi giminėmis (laukdamas – laukdama), skaičiais (laukdamas – laukdami).
Padalyvis yra veiksmažodžio forma, žyminti antraeilį veiksmą, atliekamą kito veikėjo. Padalyviai kaitomi laikais (einant, ėjus, eidavus, eisiant).
Būdinys yra veiksmažodžio forma, paryškinanti veiksmažodžio reikšmę ir atsakanti į klausimą kaip? (bėgte, bėgtinai).
Prieveiksmis
Prieveiksmis yra linksniais ir asmenimis nekaitoma kalbos dalis, kuri aiškina veiksmažodį arba būdvardį.
Pagal reikšmę prieveiksmiai skirstomi į:
1) būdo (gražiai, st
taiga, kitaip);
2) kiekybės (maždaug, trissyk, dviese);
3) vietos (kur ne kur, čia, šalin, arti);
4) laiko (vakar, tąsyk, niekada, seniai);
5) priežasties (tyčia, kažkodėl, dėl to).
Prieveiksmiai, padaryti iš kokybinių būdvardžių ir turintys galūnę
–(i)ai, gali būti laipsniuojami (gerai – geriau – geriausiai, gražiai – gražiau – gražiausiai).
Prielinksnis
Prielinksnis yra nekaitoma kalbos dalis, kuri eina su linksniu ir parodo linksniuojamojo žodžio ryšį su kitais žodžiais (nuo, ant, po, su, ties).
Jungtukas
Jungtukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis arba sakinius (ir, o, bet, kad, kai, nes).
Dalelytė
Dalelytė yra nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių (dar, gi, ne, juk, nebent, vis).
Jaustukas
Jaustukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri tiesiogiai reiškia įvairius jausmus (a, ach, che, ačiū, deja, valio).
Ištiktukas
Ištiktukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri reiškia įvairių veiksmų sukeltus garsus ar vaizdus (brakšt, mirkt, trukt, miau).
2.3. LEKSIKA
Kurios nors kalbos žodžių visuma vadinasi leksika (o žodžių mokslas – leksikologija).
Homonimai – tai vienodai skambantys, bet skirtingos reikšmės žodžiai (plaukų kasa ir pinigų kasa).
Sinonimai – artimos arba tos pačios reikšmės žodžiai. Jie reiškia tą patį (panašų) daiktą (arklys – žirgas – kuinas), daikto požymį (drąsus – narsus), veiksmą (bėgti – lėkti – dumti).
Antonimai – priešingos reikšmės žodžiai (šviesa – tamsa, geras – blogas).
Tarmybės – tik tam tikroje tarmėje vartojamas žodžiai (grobas žemaičiams „žarna“, o aukštaičiams „šonkaulis“).
Archaizmai – pasenę, dabartinėje kalboje beveik nevartojami žodžiai (ašva „kumelė“, liaupsė „garbė“).
Neologizmai (naujadarai) – nauji kalbos žo
odžiai, atsiradę morfologinės žodžių darybos būdu (mėnuleigis, tankis).
Skoliniai – iš kitų kalbų pasiskolinti žodžiai. Jie skirstomi į:
1) tikruosius skolinius (agurkas, muilas, gatvė);
2) svetimybes (bantas, sietka, kurtkė);
3) tarptautinius žodžius (estetika, sopranas, reportažas).
Frazeologizmai – pastovūs žodžių junginiai, savo reikšme artimi vienam žodžiui (dėti į akį „miegoti“, pagyrų puodas „pagyrūnas, žmogus, mėgstantis girtis“).
2.4. SINTAKSĖ
Sintaksė – gramatikos dalis, kuri nagrinėja žodžių junginius ir sakinius.
Žodžių junginys
Du savarankiškos reikšmės žodžiai, susiję tiesioginiu gramatiniu ryšiu, sudaro žodžių junginį.
Žodžių junginyje vienas žodis yra svarbesnis, pagrindinis. Iš jo kyla klausimas, į kurį atsako kitas žodis. Šis žodis priklauso pagrindiniam žodžiui ir vadinasi priklausomasis (junginyje geroji senelė pagrindinis žodis yra senelė, o priklausomasis – geroji).
Derinimas – toks žodžių ryšys junginyje, kai priklausomojo žodžio forma priderinama prie pagrindinio žodžio formos (laukiama viešnia).
Valdymas – toks žodžių ryšys junginyje, kai pagrindinis žodis reikalauja tam tikros priklausomojo žodžio formos (siunčiu (kam? ką?) draugui laišką).
Šliejimas – toks žodžių ryšys junginyje, kai pagrindiniam žodžiui nereikia kokių nors priklausomojo žodžio kaitomų formų (ateis rytoj).
Sakinys
Sakinys yra gramatiškai susijusių žodžių grupė, tariama baigtine intonacija.
Sakinį gali sudaryti ir vienas žodis (Lyja).
Pagal sakymo tikslą sakiniai skirstomi į:
1) tiesioginius (Už lango tyliai teka Nemunas);
2) skatinamuosius (Leistumėte mus namo);
3) klausiamuosius (Ko taip nusiminęs?).
Tiesioginiai, skatinamieji ir klausiamieji sakiniai gali būti pasakyti pakeltu tonu, šaukiamai. Šaukiamąja intonacija pasakyti sakiniai tampa šaukiamaisiais sakiniais (Ak, tylėk, neužsimink apie tai!).
Žodžiai, sakinyje atsakantys į tam tikrus klausimus, yra sakinio dalys
Veiksnys ir tarinys sudaro gramatinį centrą.
Sakiniai, sudaryti tik iš pagrindinių sakinio dalių, yra neišplėstiniai, o turintys nors vieną antrininkę sakinio dalį – išplėstiniai sakiniai (Saulė leidosi. ir Saulė leidosi į padūmavusius vakarus).
Sakiniai, kurie turi pasakytą arba numanomą veiksnį, yra asmeniniai sakiniai (Lazda turi du galus. Gulime miške po eglėmis ir laukiame).
Sakiniai, kurių tarinys žymi veiksmą arba būseną, nesusiejamą su vardininku išreikštu veikėju, yra beasmeniai sakiniai (Viduj iššluota. Šviesu).
Vientisinis sakinys
Sakinys, turintis tik vieną gramatinį centrą, yra vientisinis sakinys (Priešus skyrė sekli upė).
Veiksnys yra pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimą kas? (Baisus sprogimas sudrebino žemę).
Tarinys yra pagrindinė sakinio dalis, kuria teigiamas arba neigiamas tam tikras veiksmas, būsena ar ypatybė. Tariniai yra keturių rūšių: grynieji (Kentėjimas brandina žmogų); suvestiniai (Lietus ėmė pilti čiurkšle); sudurtiniai (Abiejų vyrų kalba buvo trumpa); mišrieji (Mikui reikėtų būti atsargesniam).
Pažyminys yra antrininkė sakinio dalis, kuri reiškia daikto požymį ir atsako į klausimą koks? kokia? kieno? Pažyminiai yra skirstomi į derinamuosius (Blogi darbai akis bado) ir nederinamuosius (Artėjo pavasario darbai).
Papildinys yra antrininkė sakinio dalis, kuri atsako į klausimus ko? kam? ką? kuo? (Brolis sakė teisybę).
Aplinkybės yra antrininkės sakinio dalys, kurios atsako į klausimus kur? kada? kaip? kiek? kodėl? kuriuo tikslu? Pagal reikšmę aplinkybės skirstomos į: vietos (Toliau nuo kranto sujudėjo vanduo); laiko (Temstant lietus pradėjo dar smarkiau pilti); būdo (Vargais negalais išėjome į pamiškę); kiekybės (Kas daug šneka, mažai daro); priežasties (Taip visados atsitinka dėl išsiblaškymo); tikslo (Eime į kiemą apsidairyti); sąlygos (Ieškodamas vis tiek rasi); nuolaidos (Ir duris uždarius, laikas bėga).
Aplinkybės, kurios tikslina, aiškina, konkretina tos pačios rūšies aplinkybes, vadinamos tikslinamosiomis aplinkybėmis (Kadaise, seniai seniai, čia jūros dugno būta).
Sakinio dalys, atsakančios į tą patį klausimą ir susijusios su kuria nors viena sakinio dalimi, yra vienarūšės sakinio dalys (Senas laikrodis skaičiavo sekundes, minutes, valandas).
Sakinio dalių nagrinėjimo sutartiniai ženklai:
———– veiksnys
==== tarinys ~~~~ pažyminys
–––– papildinys – – – – aplinkybė
Žodžiai ir posakiai, klausimais nesusiję su sakiniu
Žodis arba žodžių junginys, kuriuo kreipiamės į asmenį ar daiktą, vadinamas kreipiniu (Auki, dainuoki prie kelio, lietuviškas gluosni!).
Įterpiniais pasakomas autoriaus požiūris į reiškiamą mintį, pateikiama su sakinio turiniu susijusių papildomų pastabų (Žinoma, ką nors kaltinti visuomet lengviausia).
Vientisinio sakinio skyryba
1. Brūkšnys tarp veiksnio ir sudurtinio tarinio vardinės dalies rašomas tada, kai jungtis būna praleista, o vardinė dalis reiškiama daiktavardžio arba skaitvardžio vardininku (Vilnius – Lietuvos sostinė. Dukart du – keturi).
2. Brūkšnį tarp veiksnio ir suvestinio tarinio bendraties rašome tada, kai praleistas pirmasis suvestinio tarinio dėmuo (Mūsų pareiga – mokytis).
3. Brūkšnį rašome gretimųjų pasakymų antroje dalyje vietoje praleisto, bet iš pirmos dalies numanomo žodžio (Iš vienos stalo pusės sėdi motina, iš kitos – tėvas).
4. Kableliais išskiriame du ar kelis derinamuosius neišplėstus pažyminius, einančius po pažymimojo žodžio (Buvo rytas, giedras, ramus).
5. Vienas ar daugiau nederinamųjų pažyminių, einančių po pažymimojo žodžio ir išsiskiriančių savo intonacija, išskiriami kableliais (Buvo ilgas ir saulėtas ruduo, be sniego).
6. Išplėstiniai dalyviniai ir būdvardiniai pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio, išskiriami kableliais. Prieš pažymimąjį žodį tokie pažyminiai neskiriami (Žuvis, užaugusias upėje, pašauks jūra. Upėje užaugusias žuvis pašauks jūra).
7. Vientisinis ar išplėstinis priedėlis (pažyminys, išreikštas daiktavardžiu ir suderintas su pažymimuoju žodžiu bent linksniu), einantis po pažymimojo žodžio, išskiriamas kableliais arba brūkšniais (Vilija, mūsų upių motutė, dugną tur aukso, veidą kaip dangų. Žmonių – vyrų, moterų ir paauglių – priėjo pilna Blažio gryčia).
8. Priedėlis, einantis prieš pažymimąjį žodį, kableliais neskiriamas (Rašytoja Žemaitė yra visiems žinoma).
9. Tikslinamosios aplinkybės išskiriamos kableliais. Jei jos turi jungiamųjų žodžių tai yra, pavyzdžiui, kaip ir, ypač, tai išskiriamos drauge su tais žodžiais (Aukštai medyje, pačioje viršūnėje, tupėjo šarka. Šiandien, tai yra vasario 19 d., įvyks klasės tėvų susirinkimas).
10. Bejungtukės vienarūšės sakinio dalys skiriamos kableliais (Praūžė, pradundėjo karo vėtra). Dvi vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ir, ar, arba, bei, kableliais neskiriamos (Ak, iškelk mane į saulę ar nutrenki į gelmes). Kai prieš vienarūšes sakinio dalis kartojasi jungtukai ir, ar, arba, nei, kablelis dedamas prieš antrąjį ir tolimesnius jungtukus (Susiliejo ir tikrovė, ir sapnai). Prieš priešinamuosius jungtukus o, bet, tačiau, tik, jungiančius vienarūšes sakinio dalis, kablelis dedamas visada (Vyrai kalbėjo tyliai, bet labai aiškiai).
11. Po apibendrinamojo žodžio prieš vienarūšes išskaičiuojamąsias sakinio dalis rašomas dvitaškis (Eglė susilaukė trijų sūnų: Ąžuolo, Uosio, Beržo). Kai apibendrinamasis žodis eina po vienarūšių sakinio dalių, tai prieš jį rašomas brūkšnys (Ir laukuose, ir miškuose – visur buvo daug sniego).
12. Kreipiniai sakinyje skiriami kableliais (Tekėk, saulele, tekėk). Išplėsti kreipiniai išskiriami drauge su pažyminiais (Lauk, brangioji sesute, manęs).
13. Įterpiniai paprastai išskiriami kableliais (Kitą kartą, savaime aišku, jis nepadarys tokios klaidos), skliausteliais (Tik pamatėva: nebetoli eina prievaizdas Gimbutas (tas pats, kuris ir dabar paupyje tebegyvena), brūkšniais (Rudeniop – prabėgs greit laikas – susitiksim vėlei). Tarp sudėtinio sakinio dėmenų įsiterpę įterpiniai išskiriami kableliais ir brūkšniais (Būna tokių valandėlių,– Krizas jas gerai žino,– kada draugas mėgsta atitolti, pabūti vienas su savo žila galva).
14. Įterptiniais žodžiais nelaikome dalelyčių: antai, atseit, berods, būtent, destis, galbūt, mat, rasi, rasit, taigi, taip, turbūt (Galbūt jis žinojo ar numanė, kur aš esu). Įterptiniais žodžiais nelaikome prieveiksmių anaiptol, apskritai, greičiausiai, paprastai, tikrai, tikriausiai, veikiausiai; prielinksninių konstrukcijų iš principo, iš tiesų, iš tikro, iš tikrųjų, iš viso (Žmogus iš tikrųjų atrodė geras).
15. Lyginamieji posakiai skiriami kableliais, kai jie eina pridurtinėmis sakinio dalimis (Ir mylėjo jį Vytukas, tartum savo draugą).
16. Sakinio dalimis einantys lyginamieji posakiai kableliais neskiriami (Pasisveikino lyg brolis su seseria).
Sudėtinis sakinys
Sakinys, turintis du ar kelis gramatinius centrus, yra sudėtinis sakinys (Užsnūdo vėjas, nustojo šlamėti rugiai).
Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dėmenų, sujungtų sujungiamaisiais jungtukais ir intonacija, yra sujungiamieji sakiniai (Saulutė tebešvietė linksmai, bet vėjas jau ūžavo).

Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai pagal jungtukų sintaksinę reikšmę yra keturių tipų:
1) sudedamojo (Auklėtoja atsigręžė, ir jų akys susitiko);
2) priešpriešinio (Šaltis ant stiklų buvo išrašęs įvairiausias gėles, tačiau motina ne į jas žiūrėjo);
3) skiriamojo (Arba to žodžio niekas jo nemokė, arba jisai užmiršo jį);
4) paremiamojo (Tą dieną pavėlavome į traukinį, taigi reikėjo grįžti atgal).
Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais, kai kuriais prieveiksmiais ir dalelytėmis, yra prijungiamieji sakiniai (Povilas daug žinojo, nes buvo už mane gerokai vyresnis).
Sudėtinį prijungiamąjį sakinį sudaro pagrindinis sakinys ir jo priklausomasis dėmuo – šalutinis sakinys, kuris gali būti: veiksnio (Buvo girdėti, kaip apačioje ramiai teka vanduo); tarinio (Kokia pradžia, tokia ir pabaiga); papildinio (Noriu pamatyti, kaip žmonės gyvena); pažyminio (Ne, neatminė Juza vasaros, kokia atsivėrė šiais metais); aplinkybės (Ten, kur baigiasi miškas, prasideda ganyklos. Kol saulė šviečia, neatstoja nuo žmogaus ir šešėlis).
Sudėtiniame prijungiamajame sakinyje gali būti ne vienas, o du ar keli šalutiniai sakiniai. Pvz.:
Pasidarė taip tylu, (pagr. sakinys)
jog mes visi girdėjome, (1 laipsnio)
kaip ant kairiosios vado rankos tiksi laikrodis, (2 laipsnio)
į kurį jis žiūrėjo neatplėšdamas akių (3 laipsnio).
Tokie sudėtiniai sakiniai, kurių dėmenys susieti be jungtukų ar jungiamųjų žodžių, vadinami bejungtukiais sakiniais (Nėra arklio – nereikia ir kamanų).
Kai sudėtinį sakinį sudaro trys ir daugiau dėmenų, jie gali būti jungiami ne vienu, o keliais būdais. Tokie dviem ar trimis jungimo būdais sudaryti sakiniai yra mišrieji sudėtiniai sakiniai (Garlaivis plaukė sunkiai, ir atrodė, kad kartais pailsęs sustoja vietoje).
Sudėtinio sakinio skyryba
1. Sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys vienas nuo kito paprastai atskiriami kableliais (Dar du trys draugai krito, ir likusieji pasiekė viršūnę). Tais atvejais, kai jungtukai ir, ar, arba jungia dėmenis, kurių prasminio savarankiškumo nenorime pabrėžti, kablelis prieš tuos jungtukus nededamas (Virš stogų švietė saulė ir skraidė balandžiai).
2. Sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutiniai dėmenys visada skiriami kableliais. Jei šalutinis dėmuo įsiterpia į pagrindinį, kablelis dedamas prieš šalutinį dėmenį ir po jo (Reikia pasakyti, kad mūsų pono galybė ir turtai vis ėjo mažyn. Žmogus pamatė, kad neperkalbės pelėdos, ir nusiminęs grįžo į savo niūrų urvą). Keli greta einantys vienos rūšies ir to paties laipsnio šalutiniai sakiniai vienas nuo kito skiriami kableliu, kai tarp jų nėra jungtuko arba yra priešinamasis jungtukas (Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, ten mūsų tėvynė, graži Lietuva. Reikėjo dirbti, o ne svarstyti, su kuo eiti, kuriuo keliu žengti).
3. Sudėtinių bejungtukių sakinių dėmenys skiriami kableliais, kabliataškiais, brūkšniais, dvitaškiais. Skyrybos ženklai tokiuose sakiniuose priklauso nuo to, koks prasminis santykis yra tarp dėmenų ir kokia intonacija jis reiškiamas. Kableliais skiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys, kurie pasako vienu laiku arba vienas po kito vykstančius veiksmus ir reiškinius (Moterys nuščiūva, įsivyrauja tyla), taip pat dėmenys, kuriais gretinami skirtingi ar priešingi dalykai arba kurių vienas nusako sąlygą, o kitas – pasekmę (Byra dirvoj, byrės ir jaujoj). Kai sudėtinių bejungtukių sakinių dėmenys savo prasme yra pastebimai atsiję vienas nuo kito arba dėmenų viduje yra kableliais skiriamų sakinio dalių, dedamas kabliataškis (Medžiai lapuočiai daugiausia dar tik sprogo; kelmais žaliavo bruknių uogienojai). Sudėtiniame bejungtukiame sakinyje brūkšnys dedamas, kai pabrėžiamai supriešinamas dėmenų turinys (Šaukiu – niekas neatsako), vieno dėmens turinys pabrėžiamai sąlygoja kito turinį (Ginčai prasidėjo – griebkis kepurės), antruoju dėmeniu pasakoma pasekmė arba išvada (Sapnavau naktį gaidį – nelaimė bus), antrąjį dėmenį galima pakeisti šalutiniu papildinio, veiksnio ar būdo aplinkybės sakiniu su jungtuku kad (Man pasirodė – tu juokies). Sudėtiniuose bejungtukiuose sakiniuose dvitaškis dedamas, kai antroji dalis paaiškina, sukonkretina pirmosios dalies turinį (Senolėlės trobelė šalta: nėra žabarų pasikūrenti).

Nesakykime
Analizas
ant dienų
apart
atitikti reikalavimams
atredaguoti
atsinešti į ką nors
begaliniai
betvarkė
čipsai
dalykas tame
daugumoje
didelis ačiū, didelis dėku
dvasiniai
eilėje atvejų
einamasis mėnuo
e-mailas, imeilas
esmėje
hamburgeris
hotdogas
imti už pagrindą
išmetinėti
išsireiškimas
kad įrodyti
kaip nekeista
kaip taisyklė
kas liečia
kažkas tai
kornfleiksai
laike pamokos
laukas, laukelis (sąsiuvinio)
madoje
matomai
meilėje prisipažinti
mielaširdingas
pagrinde
pampersai
parkingas
pas save (būti)
pasėkoje
pasijusti laimingu
pasiskolinti pas ką nors
pasitobulinimo kursai
pergyventi
pilnai
pleiofai
popkornai
prabalsuoti
priedo
priimti priemones
prileisti
primierka
principe
puzlis, pūzlė
reikalas liečia
sekančiai
skaityti
spausdinti po antrašte
statyti balsavimui
supanti aplinka
šaltai atsinešti (reaguoti)
tame tarpe
tikrumoje
užmanyti
užskaityti
vat, vot
vesti save
vienok
vietoj to, kad
visumoje
ženytis
žinoti Sakykime
analizė, tyrimai
šiomis dienomis, netrukus, greitai
be, išskyrus
atitikti reikalavimus
suredaguoti, paredaguoti
atsižvelgti, paisyti ko nors
be galo, labai
netvarka
(bulvių) traškučiai
svarbiausia, mat, dalykas tas
daugiausia, dažniausiai, paprastai
labai ačiū, labai dėkui
dvasiškai
dažnai, neretai
šis (tas) mėnuo
elektroninis paštas
iš esmės, pagal savo esmę
mėsainis, mėsos suvožtinis
dešrainis
laikyti pagrindu, imti pagrindu
priekaištauti, prikaišioti
posakis, pasakymas
kad įrodytume, norėdami įrodyti
keista, kad ir labai keista
paprastai, dažniausiai, visada
dėl
kažkas, kai kas
(kukurūzų) dribsniai
per pamoką
paraštė
madinga
matyt
prisipažinti, kad myli
gailestingas
iš esmės, daugiausia
sauskelnės
(automobilių) aikštelė
būti, sėdėti savo kabinete
todėl, dėl to
pasijusti laimingam
pasiskolinti iš ko nors
tobulinimosi kursai
jaudintis, sielvartauti, nerimauti
visai, visiškai, iki galo, gerai
atkrintamosios rungtynės
(kukurūzų) spragėsiai
balsuoti, pabalsuoti
be to, ir dar
imtis priemonių
tarti, manyti, sakyti
primatavimas
iš principo
dėstas, dėlionė, galvosūkis
kalbama apie
taip, šitaip
laikyti, manyti, skaičiuoti
spausdinti su antrašte
siūlyti balsuoti
aplinka
būti abejingam, nesirūpinti
tarp jų, iš jų
tikrai, iš tikro, iš tiesų
sumanyti, sugalvoti
įskaityti
va, štai
elgtis, dėtis kuo nors
tačiau, vis dėlto
užuot
apskritai, iš viso
vesti, tekėti, tuoktis
mokėti, pažinti, nusimanyti

Taisyklingai rašykime
ačiū
anąkart (aną kartą)
ąsotis
atodūsis
atogrąža
aukcionas
ąžuolas
batalionas
be abejo
beje
bet kas
biliardas
bjaurus, –i
buljonas
čempionas
daugmaž
deja
drąsa
draskyti, drasko, draskė
džiūvėsis
elgesys
fortepijonas
galąsti, –anda, –ando
galbūt
grasyti, graso, grasė
grąža
grėsti, gresia, grėsė
grimzti, –zta, –zdo
grįsti, grindžia, grindė
griuvėsiai
grįžti, –žta, –žo
heroizmas
herojinis, –ė
yda
ieva
yla
įmygis
ypač
ypatybė
ypatingas
išgąstis
išsyk, iš sykio
išvien, iš vieno
išvis, iš viso
kai kas
kaipmat, kaip matai
kas nors
kąsti, kanda, kando
kęsti, kenčia, kentė
kitąsyk (kitą sykį)
klientas
kol kas
kurgi
kūryba
ląstelė
lęšis
lįsti, lenda, lindo
liudyti, –ija, –ijo
makiažas
mąslus, –i
milijonas
nejau(gi)
ne per daug
ne veltui
patriotas
paviljonas
pažįstamas, –a
pernelyg
pianinas
pjauti, pjauna, pjovė
plagiatas
pusseserė
rąstas
ręsti, renčia, rentė
ryžtis, –tasi, –osi
sąlyga
sąsiuvinis
siųsti, siunčia, siuntė
skląstis
skųsti, skundžia, skundė
spąstai
spjauti, spjauna, spjovė
spręsti, sprendžia, sprendė
stadionas
stebuklas
sūkurys
šiandien
švęsti, švenčia, šventė
taip pat
tęsti, –ia, –ė
tyčia
tręšti, tręšia, tręšė
variantas
vis dėlto
visgi
vis tiek
vis vien(a)
žąsis

Leave a Comment