2.1. FONETIKAMokslas, kuris nagrinėja kalbos garsus, vadinasi fonetika.Lietuvių kalbos garsai yra balsiai (a, ą, o, ū…), priebalsiai (b, c, g, p…) ir pusbalsiai (l, m, n, r, j, v).Balsiai gali būti trumpieji (a, e, i, o, u) arba ilgieji (a, ą, e, ę, y, į, o, ū, ų).Priebalsiai gali būti skardieji (b, d, g, z, ž, h, dz, dž) arba duslieji (p, t, k, s, š, ch, c, č, f).Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, susidedantis iš vieno arba kelių garsų. Jo pagrindą sudaro balsis arba dvigarsis.Dvigarsiai – du to paties skiemens garsai, kurie tariami sudaro glaudų junginį. Dvigarsiai skirstomi į dvibalsius (ai, au, ei, ui, ie, uo) ir mišriuosius dvigarsius (al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur).2.2. MORFOLOGIJAMorfologija – gramatikos skyrius, kuris nagrinėja kalbos dalisir jų kaitybą, žodžio sandarą bei žodžių darybą.Lietuvių kalboje yra 11 kalbos dalių: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, prielinksnis, jungtukas, dalelytė, jaustukas, ištiktukas.DaiktavardisDaiktavardis yra kalbos dalis, kuri pasako daikto vardą ir atsako į klausimą kas tai?Daiktavardžiai skirstomi į bendrinius (namas, lapė, juokas) ir tikrinius (Lietuva, Kaunas, Vytautas); kaitomi linksniais (namas, namo, namui…), skaičiais (namas – namai) ir yra vyriškosios (stalas, kelias) arba moteriškosios (liepa, saulė) giminės.Daiktavardžių linksniuotėsLinksniuotė I II III IV VVienaskaitosvardininko galūnės –(i)as–is–ys –(i)a–i–ė –is –(i)us –uo–ėVienaskaitoskilmininko galūnės –(i)o –(i)os–ės –ies –(i)aus –(en)s–(er)sPavyzdžiai miškas kelias brolis gaidys ranka vyšniamartiupė širdis žvėrispirtisdantis sūnus lietusvaisiusderlius akmuovanduoduktėsesuoBūdvardisBūdvardis yra kalbos dalis, kuri žymi ypatybę ir atsako į klausimus koks? kokia? kuris? kuri?Būdvardžiai skirstomi į paprastuosius (naujas, –a, platus, –i) ir įvardžiuotinius (naujasis, –oji, platusis, –oji); kaitomi giminėmis (platus – plati – platu), skaičiais (naujas – nauji, nauja – naujos), linksniais (naujas, naujo, naujam…) ir laipsniais (naujas, –a, naujesnis, –ė, naujausias, –a).
Būdvardžių linksniuotėsLinksniuotė I II IIIVienaskaitosvardininko galūnės –(i)as–(i)a –us–i –is–ėDaugiskaitosvardininko galūnės –i–(i)os –ūs–ios –iai–i–ėsPavyzdžiai baltas, –ažalias, –amažiausias, –a gražus, –i šviesus, –itylus, –i medinis, –ėdidelis, –ėmažesnis, –ėSkaitvardisSkaitvardis yra kalbos dalis, kuri žymi skaičių ar skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimus kiek? kelintas? kelinta?Skaitvardžių reikšminiai skyriai ir poskyriai1. Kiekiniai:a) pagrindiniai (septyni, dvidešimt, milijonas);b) dauginiai (dveji, trejos, penkeri);c) kuopiniai (dvejetas, šešetas, devynetas);d) trupmeniniai (trys penktosios, septynios dešimtosios).2. Kelintiniai (antras, penkta, dvyliktasis).Pagal sandarą skaitvardžiai skirstomi į:1) vientisinius (du, antras, dvylika, dvidešimt);2) sudėtinius (dvidešimt trys, šimtas keturiasdešimt keturi).Vieni skaitvardžiai kaitomi būdvardiškai (pirmas, pirma; pirmas – pirmi; pirmas, pirmo, pirmam…), kiti – daiktavardiškai (šimtas – šimtai; šimtas, šimto, šimtui…); yra ir nekaitomų skaitvardžių (dešimt, dvidešimt…).ĮvardisĮvardis yra kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.Pagal reikšmę įvardžiai skirstomi taip:1) asmeniniai (aš, tu, jie);2) sangrąžinis (savęs);3) savybiniai (tavas, saviškis);4) parodomieji (šis, anas, toks);5) pažymimieji (kitas, kiekvienas, niekas);6) klausiamieji ir santykiniai (kas, kuris, keli);7) nežymimieji (kažkas, kai kas, bet kas).Vieni įvardžiai kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais (tas – ta; tas – tie; tas, to, tam…), antri – skaičiais ir linksniais (aš – mes; aš, manęs, man…), treti – tik linksniais (viskas, visko, viskam…).VeiksmažodisVeiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ar būseną ir atsako į klausimus ką veikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?Pagrindinės veiksmažodžių formos yra bendratis, esamojo laiko trečiasis asmuo ir būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo (vyti – veja – vijo).Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis (bėgu, bėgi, bėga…), skaičiais (bėgu – bėgame), laikais (bėgu, bėgau, bėgdavau, bėgsiu), nuosakomis (bėga, bėgtų, bėk).Veiksmažodžių asmenuotėsAsmenuotė I II IIIEsamojo laiko trečiojo asmens galūnė –(i)a –i –oPavyzdžiai vežalaukia tyližiūri mąstograsoNeasmenuojamosios veiksmažodžių formos yra šios:1) bendratis (eiti, rašyti);2) dalyvis (einąs, einanti, ėjęs, ėjusi);3) pusdalyvis (eidamas, eidama);4) padalyvis (einant, ėjus);5) būdinys (eite, eitinai).Bendratis – nekaitoma veiksmažodžio forma, kuri reiškia tik bendrą veiksmo pavadinimą ir atsako į klausimą ką daryti? Ji nerodo nei asmens, nei laiko, nei skaičiaus (šaukti, vežti, grįžti).Dalyvis yra linksniuojama veiksmažodžio forma, žyminti iš veiksmo kylančią daikto ypatybę, veiksmo aplinkybę, patį veiksmą. Dalyviai kaitomi linksniais (žvilgąs, žvilgančio, žvilgančiam…), giminėmis (žvilgąs – žvilganti), skaičiais (žvilgąs – žvilgą, žvilganti – žvilgančios), laikais (skaitąs, skaitęs, skaitydavęs, skaitysiąs); turi veikiamąją ir neveikiamąją rūšis (rašąs – rašomas, skaitęs – skaitytas, būsiąs – būsimas).Pusdalyvis yra veiksmažodžio forma, žyminti antraeilį veiksmą, atliekamą to paties veikėjo. Pusdalyviai kaitomi giminėmis (laukdamas – laukdama), skaičiais (laukdamas – laukdami).Padalyvis yra veiksmažodžio forma, žyminti antraeilį veiksmą, atliekamą kito veikėjo. Padalyviai kaitomi laikais (einant, ėjus, eidavus, eisiant).Būdinys yra veiksmažodžio forma, paryškinanti veiksmažodžio reikšmę ir atsakanti į klausimą kaip? (bėgte, bėgtinai).PrieveiksmisPrieveiksmis yra linksniais ir asmenimis nekaitoma kalbos dalis, kuri aiškina veiksmažodį arba būdvardį.Pagal reikšmę prieveiksmiai skirstomi į:1) būdo (gražiai, staiga, kitaip);2) kiekybės (maždaug, trissyk, dviese);3) vietos (kur ne kur, čia, šalin, arti);4) laiko (vakar, tąsyk, niekada, seniai);5) priežasties (tyčia, kažkodėl, dėl to).Prieveiksmiai, padaryti iš kokybinių būdvardžių ir turintys galūnę –(i)ai, gali būti laipsniuojami (gerai – geriau – geriausiai, gražiai – gražiau – gražiausiai).PrielinksnisPrielinksnis yra nekaitoma kalbos dalis, kuri eina su linksniu ir parodo linksniuojamojo žodžio ryšį su kitais žodžiais (nuo, ant, po, su, ties).JungtukasJungtukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis arba sakinius (ir, o, bet, kad, kai, nes).DalelytėDalelytė yra nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių (dar, gi, ne, juk, nebent, vis).JaustukasJaustukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri tiesiogiai reiškia įvairius jausmus (a, ach, che, ačiū, deja, valio).IštiktukasIštiktukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri reiškia įvairių veiksmų sukeltus garsus ar vaizdus (brakšt, mirkt, trukt, miau).2.3. LEKSIKAKurios nors kalbos žodžių visuma vadinasi leksika (o žodžių mokslas – leksikologija).Homonimai – tai vienodai skambantys, bet skirtingos reikšmės žodžiai (plaukų kasa ir pinigų kasa).Sinonimai – artimos arba tos pačios reikšmės žodžiai. Jie reiškia tą patį (panašų) daiktą (arklys – žirgas – kuinas), daikto požymį (drąsus – narsus), veiksmą (bėgti – lėkti – dumti).Antonimai – priešingos reikšmės žodžiai (šviesa – tamsa, geras – blogas).Tarmybės – tik tam tikroje tarmėje vartojamas žodžiai (grobas žemaičiams „žarna“, o aukštaičiams „šonkaulis“).Archaizmai – pasenę, dabartinėje kalboje beveik nevartojami žodžiai (ašva „kumelė“, liaupsė „garbė“).Neologizmai (naujadarai) – nauji kalbos žodžiai, atsiradę morfologinės žodžių darybos būdu (mėnuleigis, tankis).Skoliniai – iš kitų kalbų pasiskolinti žodžiai. Jie skirstomi į:1) tikruosius skolinius (agurkas, muilas, gatvė);2) svetimybes (bantas, sietka, kurtkė);3) tarptautinius žodžius (estetika, sopranas, reportažas).Frazeologizmai – pastovūs žodžių junginiai, savo reikšme artimi vienam žodžiui (dėti į akį „miegoti“, pagyrų puodas „pagyrūnas, žmogus, mėgstantis girtis“).2.4. SINTAKSĖSintaksė – gramatikos dalis, kuri nagrinėja žodžių junginius ir sakinius.Žodžių junginysDu savarankiškos reikšmės žodžiai, susiję tiesioginiu gramatiniu ryšiu, sudaro žodžių junginį.Žodžių junginyje vienas žodis yra svarbesnis, pagrindinis. Iš jo kyla klausimas, į kurį atsako kitas žodis. Šis žodis priklauso pagrindiniam žodžiui ir vadinasi priklausomasis (junginyje geroji senelė pagrindinis žodis yra senelė, o priklausomasis – geroji).Derinimas – toks žodžių ryšys junginyje, kai priklausomojo žodžio forma priderinama prie pagrindinio žodžio formos (laukiama viešnia).Valdymas – toks žodžių ryšys junginyje, kai pagrindinis žodis reikalauja tam tikros priklausomojo žodžio formos (siunčiu (kam? ką?) draugui laišką).Šliejimas – toks žodžių ryšys junginyje, kai pagrindiniam žodžiui nereikia kokių nors priklausomojo žodžio kaitomų formų (ateis rytoj).SakinysSakinys yra gramatiškai susijusių žodžių grupė, tariama baigtine intonacija. Sakinį gali sudaryti ir vienas žodis (Lyja).Pagal sakymo tikslą sakiniai skirstomi į:1) tiesioginius (Už lango tyliai teka Nemunas);2) skatinamuosius (Leistumėte mus namo);3) klausiamuosius (Ko taip nusiminęs?).Tiesioginiai, skatinamieji ir klausiamieji sakiniai gali būti pasakyti pakeltu tonu, šaukiamai. Šaukiamąja intonacija pasakyti sakiniai tampa šaukiamaisiais sakiniais (Ak, tylėk, neužsimink apie tai!).Žodžiai, sakinyje atsakantys į tam tikrus klausimus, yra sakinio dalysVeiksnys ir tarinys sudaro gramatinį centrą.Sakiniai, sudaryti tik iš pagrindinių sakinio dalių, yra neišplėstiniai, o turintys nors vieną antrininkę sakinio dalį – išplėstiniai sakiniai (Saulė leidosi. ir Saulė leidosi į padūmavusius vakarus).Sakiniai, kurie turi pasakytą arba numanomą veiksnį, yra asmeniniai sakiniai (Lazda turi du galus. Gulime miške po eglėmis ir laukiame).Sakiniai, kurių tarinys žymi veiksmą arba būseną, nesusiejamą su vardininku išreikštu veikėju, yra beasmeniai sakiniai (Viduj iššluota. Šviesu).Vientisinis sakinysSakinys, turintis tik vieną gramatinį centrą, yra vientisinis sakinys (Priešus skyrė sekli upė).Veiksnys yra pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimą kas? (Baisus sprogimas sudrebino žemę).Tarinys yra pagrindinė sakinio dalis, kuria teigiamas arba neigiamas tam tikras veiksmas, būsena ar ypatybė. Tariniai yra keturių rūšių: grynieji (Kentėjimas brandina žmogų); suvestiniai (Lietus ėmė pilti čiurkšle); sudurtiniai (Abiejų vyrų kalba buvo trumpa); mišrieji (Mikui reikėtų būti atsargesniam).Pažyminys yra antrininkė sakinio dalis, kuri reiškia daikto požymį ir atsako į klausimą koks? kokia? kieno? Pažyminiai yra skirstomi į derinamuosius (Blogi darbai akis bado) ir nederinamuosius (Artėjo pavasario darbai).Papildinys yra antrininkė sakinio dalis, kuri atsako į klausimus ko? kam? ką? kuo? (Brolis sakė teisybę).Aplinkybės yra antrininkės sakinio dalys, kurios atsako į klausimus kur? kada? kaip? kiek? kodėl? kuriuo tikslu? Pagal reikšmę aplinkybės skirstomos į: vietos (Toliau nuo kranto sujudėjo vanduo); laiko (Temstant lietus pradėjo dar smarkiau pilti); būdo (Vargais negalais išėjome į pamiškę); kiekybės (Kas daug šneka, mažai daro); priežasties (Taip visados atsitinka dėl išsiblaškymo); tikslo (Eime į kiemą apsidairyti); sąlygos (Ieškodamas vis tiek rasi); nuolaidos (Ir duris uždarius, laikas bėga).Aplinkybės, kurios tikslina, aiškina, konkretina tos pačios rūšies aplinkybes, vadinamos tikslinamosiomis aplinkybėmis (Kadaise, seniai seniai, čia jūros dugno būta).Sakinio dalys, atsakančios į tą patį klausimą ir susijusios su kuria nors viena sakinio dalimi, yra vienarūšės sakinio dalys (Senas laikrodis skaičiavo sekundes, minutes, valandas).Sakinio dalių nagrinėjimo sutartiniai ženklai:———– veiksnys==== tarinys ~~~~ pažyminys–––– papildinys – – – – aplinkybėŽodžiai ir posakiai, klausimais nesusiję su sakiniuŽodis arba žodžių junginys, kuriuo kreipiamės į asmenį ar daiktą, vadinamas kreipiniu (Auki, dainuoki prie kelio, lietuviškas gluosni!).Įterpiniais pasakomas autoriaus požiūris į reiškiamą mintį, pateikiama su sakinio turiniu susijusių papildomų pastabų (Žinoma, ką nors kaltinti visuomet lengviausia).Vientisinio sakinio skyryba1. Brūkšnys tarp veiksnio ir sudurtinio tarinio vardinės dalies rašomas tada, kai jungtis būna praleista, o vardinė dalis reiškiama daiktavardžio arba skaitvardžio vardininku (Vilnius – Lietuvos sostinė. Dukart du – keturi).2. Brūkšnį tarp veiksnio ir suvestinio tarinio bendraties rašome tada, kai praleistas pirmasis suvestinio tarinio dėmuo (Mūsų pareiga – mokytis).3. Brūkšnį rašome gretimųjų pasakymų antroje dalyje vietoje praleisto, bet iš pirmos dalies numanomo žodžio (Iš vienos stalo pusės sėdi motina, iš kitos – tėvas).4. Kableliais išskiriame du ar kelis derinamuosius neišplėstus pažyminius, einančius po pažymimojo žodžio (Buvo rytas, giedras, ramus).5. Vienas ar daugiau nederinamųjų pažyminių, einančių po pažymimojo žodžio ir išsiskiriančių savo intonacija, išskiriami kableliais (Buvo ilgas ir saulėtas ruduo, be sniego).6. Išplėstiniai dalyviniai ir būdvardiniai pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio, išskiriami kableliais. Prieš pažymimąjį žodį tokie pažyminiai neskiriami (Žuvis, užaugusias upėje, pašauks jūra. Upėje užaugusias žuvis pašauks jūra).7. Vientisinis ar išplėstinis priedėlis (pažyminys, išreikštas daiktavardžiu ir suderintas su pažymimuoju žodžiu bent linksniu), einantis po pažymimojo žodžio, išskiriamas kableliais arba brūkšniais (Vilija, mūsų upių motutė, dugną tur aukso, veidą kaip dangų. Žmonių – vyrų, moterų ir paauglių – priėjo pilna Blažio gryčia).8. Priedėlis, einantis prieš pažymimąjį žodį, kableliais neskiriamas (Rašytoja Žemaitė yra visiems žinoma).9. Tikslinamosios aplinkybės išskiriamos kableliais. Jei jos turi jungiamųjų žodžių tai yra, pavyzdžiui, kaip ir, ypač, tai išskiriamos drauge su tais žodžiais (Aukštai medyje, pačioje viršūnėje, tupėjo šarka. Šiandien, tai yra vasario 19 d., įvyks klasės tėvų susirinkimas).10. Bejungtukės vienarūšės sakinio dalys skiriamos kableliais (Praūžė, pradundėjo karo vėtra). Dvi vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ir, ar, arba, bei, kableliais neskiriamos (Ak, iškelk mane į saulę ar nutrenki į gelmes). Kai prieš vienarūšes sakinio dalis kartojasi jungtukai ir, ar, arba, nei, kablelis dedamas prieš antrąjį ir tolimesnius jungtukus (Susiliejo ir tikrovė, ir sapnai). Prieš priešinamuosius jungtukus o, bet, tačiau, tik, jungiančius vienarūšes sakinio dalis, kablelis dedamas visada (Vyrai kalbėjo tyliai, bet labai aiškiai).11. Po apibendrinamojo žodžio prieš vienarūšes išskaičiuojamąsias sakinio dalis rašomas dvitaškis (Eglė susilaukė trijų sūnų: Ąžuolo, Uosio, Beržo). Kai apibendrinamasis žodis eina po vienarūšių sakinio dalių, tai prieš jį rašomas brūkšnys (Ir laukuose, ir miškuose – visur buvo daug sniego).12. Kreipiniai sakinyje skiriami kableliais (Tekėk, saulele, tekėk). Išplėsti kreipiniai išskiriami drauge su pažyminiais (Lauk, brangioji sesute, manęs).13. Įterpiniai paprastai išskiriami kableliais (Kitą kartą, savaime aišku, jis nepadarys tokios klaidos), skliausteliais (Tik pamatėva: nebetoli eina prievaizdas Gimbutas (tas pats, kuris ir dabar paupyje tebegyvena), brūkšniais (Rudeniop – prabėgs greit laikas – susitiksim vėlei). Tarp sudėtinio sakinio dėmenų įsiterpę įterpiniai išskiriami kableliais ir brūkšniais (Būna tokių valandėlių,– Krizas jas gerai žino,– kada draugas mėgsta atitolti, pabūti vienas su savo žila galva).14. Įterptiniais žodžiais nelaikome dalelyčių: antai, atseit, berods, būtent, destis, galbūt, mat, rasi, rasit, taigi, taip, turbūt (Galbūt jis žinojo ar numanė, kur aš esu). Įterptiniais žodžiais nelaikome prieveiksmių anaiptol, apskritai, greičiausiai, paprastai, tikrai, tikriausiai, veikiausiai; prielinksninių konstrukcijų iš principo, iš tiesų, iš tikro, iš tikrųjų, iš viso (Žmogus iš tikrųjų atrodė geras).15. Lyginamieji posakiai skiriami kableliais, kai jie eina pridurtinėmis sakinio dalimis (Ir mylėjo jį Vytukas, tartum savo draugą).16. Sakinio dalimis einantys lyginamieji posakiai kableliais neskiriami (Pasisveikino lyg brolis su seseria).Sudėtinis sakinysSakinys, turintis du ar kelis gramatinius centrus, yra sudėtinis sakinys (Užsnūdo vėjas, nustojo šlamėti rugiai).Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dėmenų, sujungtų sujungiamaisiais jungtukais ir intonacija, yra sujungiamieji sakiniai (Saulutė tebešvietė linksmai, bet vėjas jau ūžavo).Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai pagal jungtukų sintaksinę reikšmę yra keturių tipų:1) sudedamojo (Auklėtoja atsigręžė, ir jų akys susitiko);2) priešpriešinio (Šaltis ant stiklų buvo išrašęs įvairiausias gėles, tačiau motina ne į jas žiūrėjo);3) skiriamojo (Arba to žodžio niekas jo nemokė, arba jisai užmiršo jį);4) paremiamojo (Tą dieną pavėlavome į traukinį, taigi reikėjo grįžti atgal).Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais, kai kuriais prieveiksmiais ir dalelytėmis, yra prijungiamieji sakiniai (Povilas daug žinojo, nes buvo už mane gerokai vyresnis).Sudėtinį prijungiamąjį sakinį sudaro pagrindinis sakinys ir jo priklausomasis dėmuo – šalutinis sakinys, kuris gali būti: veiksnio (Buvo girdėti, kaip apačioje ramiai teka vanduo); tarinio (Kokia pradžia, tokia ir pabaiga); papildinio (Noriu pamatyti, kaip žmonės gyvena); pažyminio (Ne, neatminė Juza vasaros, kokia atsivėrė šiais metais); aplinkybės (Ten, kur baigiasi miškas, prasideda ganyklos. Kol saulė šviečia, neatstoja nuo žmogaus ir šešėlis).Sudėtiniame prijungiamajame sakinyje gali būti ne vienas, o du ar keli šalutiniai sakiniai. Pvz.:Pasidarė taip tylu, (pagr. sakinys)jog mes visi girdėjome, (1 laipsnio)kaip ant kairiosios vado rankos tiksi laikrodis, (2 laipsnio)į kurį jis žiūrėjo neatplėšdamas akių (3 laipsnio).Tokie sudėtiniai sakiniai, kurių dėmenys susieti be jungtukų ar jungiamųjų žodžių, vadinami bejungtukiais sakiniais (Nėra arklio – nereikia ir kamanų).Kai sudėtinį sakinį sudaro trys ir daugiau dėmenų, jie gali būti jungiami ne vienu, o keliais būdais. Tokie dviem ar trimis jungimo būdais sudaryti sakiniai yra mišrieji sudėtiniai sakiniai (Garlaivis plaukė sunkiai, ir atrodė, kad kartais pailsęs sustoja vietoje).
Sudėtinio sakinio skyryba1. Sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys vienas nuo kito paprastai atskiriami kableliais (Dar du trys draugai krito, ir likusieji pasiekė viršūnę). Tais atvejais, kai jungtukai ir, ar, arba jungia dėmenis, kurių prasminio savarankiškumo nenorime pabrėžti, kablelis prieš tuos jungtukus nededamas (Virš stogų švietė saulė ir skraidė balandžiai).2. Sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutiniai dėmenys visada skiriami kableliais. Jei šalutinis dėmuo įsiterpia į pagrindinį, kablelis dedamas prieš šalutinį dėmenį ir po jo (Reikia pasakyti, kad mūsų pono galybė ir turtai vis ėjo mažyn. Žmogus pamatė, kad neperkalbės pelėdos, ir nusiminęs grįžo į savo niūrų urvą). Keli greta einantys vienos rūšies ir to paties laipsnio šalutiniai sakiniai vienas nuo kito skiriami kableliu, kai tarp jų nėra jungtuko arba yra priešinamasis jungtukas (Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, ten mūsų tėvynė, graži Lietuva. Reikėjo dirbti, o ne svarstyti, su kuo eiti, kuriuo keliu žengti).3. Sudėtinių bejungtukių sakinių dėmenys skiriami kableliais, kabliataškiais, brūkšniais, dvitaškiais. Skyrybos ženklai tokiuose sakiniuose priklauso nuo to, koks prasminis santykis yra tarp dėmenų ir kokia intonacija jis reiškiamas. Kableliais skiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys, kurie pasako vienu laiku arba vienas po kito vykstančius veiksmus ir reiškinius (Moterys nuščiūva, įsivyrauja tyla), taip pat dėmenys, kuriais gretinami skirtingi ar priešingi dalykai arba kurių vienas nusako sąlygą, o kitas – pasekmę (Byra dirvoj, byrės ir jaujoj). Kai sudėtinių bejungtukių sakinių dėmenys savo prasme yra pastebimai atsiję vienas nuo kito arba dėmenų viduje yra kableliais skiriamų sakinio dalių, dedamas kabliataškis (Medžiai lapuočiai daugiausia dar tik sprogo; kelmais žaliavo bruknių uogienojai). Sudėtiniame bejungtukiame sakinyje brūkšnys dedamas, kai pabrėžiamai supriešinamas dėmenų turinys (Šaukiu – niekas neatsako), vieno dėmens turinys pabrėžiamai sąlygoja kito turinį (Ginčai prasidėjo – griebkis kepurės), antruoju dėmeniu pasakoma pasekmė arba išvada (Sapnavau naktį gaidį – nelaimė bus), antrąjį dėmenį galima pakeisti šalutiniu papildinio, veiksnio ar būdo aplinkybės sakiniu su jungtuku kad (Man pasirodė – tu juokies). Sudėtiniuose bejungtukiuose sakiniuose dvitaškis dedamas, kai antroji dalis paaiškina, sukonkretina pirmosios dalies turinį (Senolėlės trobelė šalta: nėra žabarų pasikūrenti).NesakykimeAnalizasant dienųapartatitikti reikalavimamsatredaguotiatsinešti į ką norsbegaliniaibetvarkėčipsaidalykas tamedaugumojedidelis ačiū, didelis dėkudvasiniaieilėje atvejųeinamasis mėnuoe-mailas, imeilasesmėjehamburgerishotdogasimti už pagrindąišmetinėtiišsireiškimaskad įrodytikaip nekeistakaip taisyklėkas liečiakažkas taikornfleiksailaike pamokoslaukas, laukelis (sąsiuvinio)madojematomaimeilėje prisipažintimielaširdingaspagrindepampersaiparkingaspas save (būti)pasėkojepasijusti laimingupasiskolinti pas ką norspasitobulinimo kursaipergyventipilnaipleiofaipopkornaiprabalsuotipriedopriimti priemonesprileistiprimierkaprincipepuzlis, pūzlėreikalas liečiasekančiaiskaitytispausdinti po antraštestatyti balsavimuisupanti aplinkašaltai atsinešti (reaguoti)tame tarpetikrumojeužmanytiužskaitytivat, votvesti savevienokvietoj to, kadvisumoježenytisžinoti Sakykimeanalizė, tyrimaišiomis dienomis, netrukus, greitaibe, išskyrusatitikti reikalavimussuredaguoti, paredaguotiatsižvelgti, paisyti ko norsbe galo, labainetvarka(bulvių) traškučiaisvarbiausia, mat, dalykas tasdaugiausia, dažniausiai, paprastailabai ačiū, labai dėkuidvasiškaidažnai, neretaišis (tas) mėnuoelektroninis paštasiš esmės, pagal savo esmęmėsainis, mėsos suvožtinisdešrainislaikyti pagrindu, imti pagrindupriekaištauti, prikaišiotiposakis, pasakymaskad įrodytume, norėdami įrodytikeista, kad ir labai keistapaprastai, dažniausiai, visadadėlkažkas, kai kas(kukurūzų) dribsniaiper pamokąparaštėmadingamatytprisipažinti, kad myligailestingasiš esmės, daugiausiasauskelnės(automobilių) aikštelėbūti, sėdėti savo kabinetetodėl, dėl topasijusti laimingampasiskolinti iš ko norstobulinimosi kursaijaudintis, sielvartauti, nerimautivisai, visiškai, iki galo, geraiatkrintamosios rungtynės(kukurūzų) spragėsiai balsuoti, pabalsuotibe to, ir dar
imtis priemoniųtarti, manyti, sakytiprimatavimasiš principodėstas, dėlionė, galvosūkiskalbama apietaip, šitaiplaikyti, manyti, skaičiuotispausdinti su antraštesiūlyti balsuotiaplinkabūti abejingam, nesirūpintitarp jų, iš jųtikrai, iš tikro, iš tiesųsumanyti, sugalvotiįskaitytiva, štaielgtis, dėtis kuo norstačiau, vis dėltoužuotapskritai, iš visovesti, tekėti, tuoktismokėti, pažinti, nusimanytiTaisyklingai rašykimeačiūanąkart (aną kartą)ąsotisatodūsisatogrąžaaukcionasąžuolasbatalionasbe abejobejebet kasbiliardasbjaurus, –ibuljonasčempionasdaugmaždejadrąsadraskyti, drasko, draskėdžiūvėsiselgesysfortepijonasgaląsti, –anda, –andogalbūtgrasyti, graso, grasėgrąžagrėsti, gresia, grėsėgrimzti, –zta, –zdogrįsti, grindžia, grindėgriuvėsiaigrįžti, –žta, –žoheroizmasherojinis, –ėydaievaylaįmygisypačypatybėypatingasišgąstisišsyk, iš sykioišvien, iš vienoišvis, iš visokai kaskaipmat, kaip mataikas norskąsti, kanda, kandokęsti, kenčia, kentėkitąsyk (kitą sykį)klientaskol kaskurgikūrybaląstelėlęšislįsti, lenda, lindoliudyti, –ija, –ijomakiažasmąslus, –imilijonasnejau(gi)ne per daugne veltuipatriotaspaviljonaspažįstamas, –apernelygpianinaspjauti, pjauna, pjovėplagiataspusseserėrąstasręsti, renčia, rentėryžtis, –tasi, –osisąlygasąsiuvinissiųsti, siunčia, siuntėskląstisskųsti, skundžia, skundėspąstaispjauti, spjauna, spjovėspręsti, sprendžia, sprendėstadionasstebuklassūkurysšiandienšvęsti, švenčia, šventėtaip pattęsti, –ia, –ėtyčiatręšti, tręšia, tręšėvariantasvis dėltovisgivis tiekvis vien(a)žąsis