Kalba ir kalbininkai

LIETUVIŲ KALBA IR ŽYMIAUSI LIETUVIŲ KALBININKAI

Viso pasaulio kalbas kalbininkai sugrupavo į kalbų šeimas. Viena
didžiausių jų – indoeuropiečių kalbų šeima. Taip pavadinta todėl, kad
šiomis kalbomis kalba daugelis Europos tautų, o į rytus šių kalbų riba
baigiasi Indija. Indoeuropiečių kalbų šeima turi net 12 šakų, tarp kurių
yra ir baltai.

Baltų vardas kildinamas iš Baltijos jūros pavadinimo. Iš baltų kalbų
šiandien gyvos dvi – lietuvių ir latvių. Lietuvių kalba mažai nutolusi nuo
indoeuropiečių prokalbės, todėl viso pasaulio kalbininkai ja domisi ir
tyrinėja. Lietuvių kalba dėstoma Maskvos, Varšuvos, Prahos, kai kuriuose
Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos, Danijos, Suomijos,
Švedijos, JAV ir kitų šalių universitetuose.

Šių dienų įžymiausias amerikiečių baltistas yra V. Šmolstygas. Įdomu,
kad slavistiką Pensilvanijos universitete jam dėstė emigravęs į užsienį
Vincas Krėvė. Dabar prof. Šmolstygas vadovauja Pensilvanijos universiteto
slavistikos skyriui, dėsto rusų, lietuvių, sanskrito ir kitas kalbas.
Profesorius puikiai pažįsta Lietuvą, jaučiasi čia, jo paties žodžiais
tariant, kaip žuvis vandenyje.

Taigi sena ir garsi lietuvių kalba. Prancūzų kalbininkas Antuanas Mejė
yra pasakęs: “Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi
atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis”.

Leksikologų nuomone, lietuvių kalboje apie 300 000 žodžių. Iš jų tik
2,5-3 tūkstančiai suudaro aktyvųjį žodyną. O, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries
poezijoje yra per 7000 žodžių.

Lietuvių kalbą pirmieji pradėjo tirti kitų tautų ir kraštų kalbininkai.
Lietuvoje iki 19 a. pabaigos šių specialistų nebuvo. Kalbą tyrė įvairių
sričių šviesuoliai: A. Baranauskas, Antanas Juška.

Lietuvių kalbininkai

Kazimieras Jaunius. (1848-1908) Buvo dvasininkas, Peterburgo dvasinės
akademijos lotynų, g

graikų, hebrajų kalbų dėstytojas. Parašė lietuvių
gramatiką, kurią 1911 m. išleido jo sekretoriumi dirbęs Kazimieras Būga. Be
lietuvių kalbos, jos istorijos ir tarmių, Jaunius domėjosi lietuvių kalbos
ryšiais su kitomis indoeuropiečių šeimos kalbomis. Tyrinėjo senąją lietuvių
mitologiją. Mūsų kalboje įsigalėjo kai kurie Jauniaus vartoti terminai:
prokalbė, priesaga, priešdėlis ir kt.

Kazimieras Būga. (1879-1924) Pirmasis lietuvių kalbininkas
profesionalas. Labiausiai nusipelnė tuo, kad sumanė ir išleido “Lietuvių
kalbos žodyną”. Tyrė vietovardžius ir asmenvardžius.

Jonas Jablonskis. (1860-1930) Lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas,
normintojas, ugdytojas. Yra pirmųjų norminių gramatikų kūrėjas, parašė daug
kalbos straipsnių, recenzijų, taisė klaidas, svetimybes. Stengėsi
bendrinėje kalboje vartoti daugiau “kaimo” žodžių. Jo įvesti žodžiai:
atvirukas, degtukas, bendradarbis, mokinys, sąsiuvinis, vadovėlis.

Juozas Balčiukonis. (1885-1969) Tęsė Jablonskio kalbos ugdymo
tradicijas, rūpinosi jaunimo kalba. Išvertė Anderseno, br. Grimų, Šarlio
Pero, Žiulio Verno ir kitų rašytojų kūrinius.

Mintys apie gimtąją kalbą

M. Daukša. “Nėra tokios menkos tautos, nnėra tokio niekingo žemės
užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba”.

J. Balčiukonis. “Kalba yra didžiausias mūsų tėvų palikimas”.

Vydūnas. “Lietuviai tol Žemėje išliks gyvi, kol kalbės lietuviškai”.

Leave a Comment