LIETUVIŲ KALBA IR ŽYMIAUSI LIETUVIŲ KALBININKAI
Viso pasaulio kalbas kalbininkai sugrupavo į kalbų šeimas. Vienadidžiausių jų – indoeuropiečių kalbų šeima. Taip pavadinta todėl, kadšiomis kalbomis kalba daugelis Europos tautų, o į rytus šių kalbų ribabaigiasi Indija. Indoeuropiečių kalbų šeima turi net 12 šakų, tarp kuriųyra ir baltai. Baltų vardas kildinamas iš Baltijos jūros pavadinimo. Iš baltų kalbųšiandien gyvos dvi – lietuvių ir latvių. Lietuvių kalba mažai nutolusi nuoindoeuropiečių prokalbės, todėl viso pasaulio kalbininkai ja domisi irtyrinėja. Lietuvių kalba dėstoma Maskvos, Varšuvos, Prahos, kai kuriuoseVokietijos, Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos, Danijos, Suomijos,Švedijos, JAV ir kitų šalių universitetuose. Šių dienų įžymiausias amerikiečių baltistas yra V. Šmolstygas. Įdomu,kad slavistiką Pensilvanijos universitete jam dėstė emigravęs į užsienįVincas Krėvė. Dabar prof. Šmolstygas vadovauja Pensilvanijos universitetoslavistikos skyriui, dėsto rusų, lietuvių, sanskrito ir kitas kalbas.Profesorius puikiai pažįsta Lietuvą, jaučiasi čia, jo paties žodžiaistariant, kaip žuvis vandenyje. Taigi sena ir garsi lietuvių kalba. Prancūzų kalbininkas Antuanas Mejėyra pasakęs: “Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turiatvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis”. Leksikologų nuomone, lietuvių kalboje apie 300 000 žodžių. Iš jų tik2,5-3 tūkstančiai sudaro aktyvųjį žodyną. O, pavyzdžiui, Salomėjos Nėriespoezijoje yra per 7000 žodžių. Lietuvių kalbą pirmieji pradėjo tirti kitų tautų ir kraštų kalbininkai.Lietuvoje iki 19 a. pabaigos šių specialistų nebuvo. Kalbą tyrė įvairiųsričių šviesuoliai: A. Baranauskas, Antanas Juška.
Lietuvių kalbininkai
Kazimieras Jaunius. (1848-1908) Buvo dvasininkas, Peterburgo dvasinėsakademijos lotynų, graikų, hebrajų kalbų dėstytojas. Parašė lietuviųgramatiką, kurią 1911 m. išleido jo sekretoriumi dirbęs Kazimieras Būga. Belietuvių kalbos, jos istorijos ir tarmių, Jaunius domėjosi lietuvių kalbos
ryšiais su kitomis indoeuropiečių šeimos kalbomis. Tyrinėjo senąją lietuviųmitologiją. Mūsų kalboje įsigalėjo kai kurie Jauniaus vartoti terminai:prokalbė, priesaga, priešdėlis ir kt. Kazimieras Būga. (1879-1924) Pirmasis lietuvių kalbininkasprofesionalas. Labiausiai nusipelnė tuo, kad sumanė ir išleido “Lietuviųkalbos žodyną”. Tyrė vietovardžius ir asmenvardžius. Jonas Jablonskis. (1860-1930) Lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas,normintojas, ugdytojas. Yra pirmųjų norminių gramatikų kūrėjas, parašė daugkalbos straipsnių, recenzijų, taisė klaidas, svetimybes. Stengėsibendrinėje kalboje vartoti daugiau “kaimo” žodžių. Jo įvesti žodžiai:atvirukas, degtukas, bendradarbis, mokinys, sąsiuvinis, vadovėlis. Juozas Balčiukonis. (1885-1969) Tęsė Jablonskio kalbos ugdymotradicijas, rūpinosi jaunimo kalba. Išvertė Anderseno, br. Grimų, ŠarlioPero, Žiulio Verno ir kitų rašytojų kūrinius.Mintys apie gimtąją kalbą
M. Daukša. “Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemėsužkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba”. J. Balčiukonis. “Kalba yra didžiausias mūsų tėvų palikimas”. Vydūnas. “Lietuviai tol Žemėje išliks gyvi, kol kalbės lietuviškai”.