Gyvūnai

KORNREKSU KATĖS

Pirma pažintis su Kornreksų katėmis būna ypatinga, nes abejingų šiai veislei nelieka. Dažniausiai žmonių reakcija būna dvejopa : “Oi, koks grožis, kokia elegancija!” , arba “Fui, kokia šlykštynė, uodega kaip žiurkės!”. Galiu pasakyti viena- dėl skonio nesiginčijama. Juk negali pasakyti, kad vieni teisūs, o kiti- ne. Kam nepatinka ši veislė – yra platus pasirinkimas kitų.
Nepasakosiu apie kitas veisles. Norėčiau supažindinti su Rex Cornish veislės katėmis. Kai pirmą kartą pamatai jas, sužavi jų draugiškumas, judrumas ir neįprastas “kailis” . Kailis rašau kabutėse, nes Kornreksai neeturi kailio, bet jie ir nepliki, nes turi šilko švelnumo į karakulį panašų poplaukį, kuris nereikalauja papildomos priežiūros. Užtenka glostyti katę ir retkarčiais perbraukti trumpakailiams skirtu šepečiu. Kailio nebuvimas turi dar vieną privalumą, kuris, mano nuomone, yra labai svarbus- šios kates tinka alergiškiems žmonėms. Kai kurie reksus vadina katėmis-šunimis, nes manoma, kad juos galima dresuoti. Teko girdėti, kad kai katytė nori žaisti, tai būna, kad pati atsineša žaislus, o kai būna patenkinta- vizgina uodegą. Nuostabus šių gyvūnų charakteris yra paperkantis. Pažįstu žmmonių, kuriems katės buvo nepriimtini gyvūnai, bet po pažinties su reksais jų nuomonė pakito. Kad ir kaip smulkiai aprašyčiau Kornreksus, negalėsiu perteikti to jausmo, kuris apima bendraujant su jais. Kad geriau susipažintumėte su šia veisle, apsilankykite kačių parodose, kuriose gausu įv

vairiausių veislių kačių. Pakalbėkite su veisėjais, paprašykite supažindinti jus su jų augintiniais. Jeigu gyvūnų neerzinsite, jie ir jų šeimininkai tikrai bus geranoriški ir galėsite pajusti, ar ši veislė yra būtent ta, kuri tinka jūsų charakteriui.

PERSŲ ILGAPLAUKĖS

Persų ilgaplaukės – vienos iš romiausių kačių. Dažnai sakoma, kad tai klusnios “nepaslinkšės”. Šios katės valandų valandas drybso mėgstamoje vietoje, ir joms nė motais, kas darosi aplinkui. Užtat aiškiai matyti, kad gyvulėlis puikiai suvokia, koks jis gražus, kilmingas ir kaip visi juo žavisi. Persų katės dievina glamones ir švelnumą, ir kuo labiau apie jas šokinėsite, tuo bus laimingesnės. Tai draugiškos, gero būdo katės, bemaž niekada neparodančios nagų. Šie romūs padarėliai apsigimę nemušeikos. Tai viena iš jų darnaus bendro gyvenimo su šunimis ir kitomis katėmis priežasčių.

Kadangi peersų katė tiesiog nedrumsčiamai ramaus charakterio, paprastai ji neblogai sutaria su vaikais. Triukšmingi šeimynykščiai jos negąsdina, nes kilus per dideliam erzeliui katė, gavusi progą, pasišalina į ramią vietelę.

Persų katės, kad ir ramaus būdo, mielai žaidžia. Tačiau jas, priešingai nei kitas kates, reikia skatinti. Savo noru jos nelakstys ir nedūks. Žinoma, kačiukai – kas kita, jie žaismingi nenuoramos, kaip ir dera.

Persų kačių balsas labai tylus, ir jos kniaukia retai. Palyginti su kitomis veislėmis, šios katės nelabai kankinasi, paliktos vienos, nors kitos ka

atės draugija joms maloni.

Dauguma “persių” jaučiasi visiškai laimingos kambaryje ir nė kiek netrokšta pasižvalgyti po platųjį pasaulį. Tiesa, būna visokių kačių. Be to, gyvulėlis, nuo mažumės įpratęs būti lauke, norės išeiti į lauką ir vėliau.

SIAMO KATĖS

Žmonės, nieko nenutuokiantys apie kačių veisles, tikriausiai vistiekk pažins Siamo katę iš savito kailiuko piešinio, paslaptingų mėlynų akių ir ilgo liekno kūno.. Siamo katės populiarios labai daug metų,tačiau ši veislė tinka toli gražu ne kiekvienam. Siamo katės baisiai mėgsta bendrauti,ir ne visi gali gyventi su tokiu reikliu gyvulėliu.
Žmogus,ketinantis pirkti Siamo katę,turi žinoti,kad ji labai tvirto būdo ir neketina tūnoti kampe ir nelįsti į akis.

Šie gyvulėliai dažnai vadinami kačių pasaulio šunimis, ir ne be reikalo. Siamo katės garsėja rėksmingumu, jos gali su jumis – arba tarpusavyje “kalbėti” ilgas valandas. Galbūt jos alkanos, galbūt joms stinga dėmesio, galbūt kažkas jas suerzino,ir savo nepasitenkinimą jos reikš šaižiu balsu kiek gerklė išneša. Rujojančios Siamo katės liūdnai pagarsėjusios savo “Jerichono trimitu”: nuo jų kniaukimo skamba pusė gatvės. Siamo katės labai mėgsta bendrauti, o nesulaukusios dėmesio, jo reikalauja. Kadangi šios katės dievina draugiją, jų vienų ilgam palikti negalima. Jei jūs visą dieną praleidžiate darbe, įsigykite kelias kates, o gal apskritai atsisakykite minties įsigyti Siamo katę.
Siamo katės gražiai sutaria su kitomis katėmis ir yr

ra didžiausios šunų draugės. Jos mėgsta būti dėmesio centre. Dievina glostymą ir glamones, ištisas valandas gali pragulėti ant jūsų kelių.Tai idealus kambarinis gyvulėlis žmogui, kuriam reikia draugijos – šios katės kaipmat suvokia kokia jūsų nuotaika, ir bemaž visada būna smagios ir žaviai juokingos.
Siamo katės žaismingos, mėgsta visokius žaislus: teniso kamuoliukus, suglamžytą popierių arba pliušines pales. Dauguma Siamo kačių greit išmoksta atnešti numestą popierių ar kamuoliuką ir paprastai mielai leidžiasi vedamos už pavadėlio.

AMERIKIEČIŲ STAFORDŠYRŲ TERJERAS
Šis šuo laikytinas kambaryje, tinkamas apsaugai, sargus. Tai kovinis šuo – drąsus, ištvermingas. Ištikimas, prieraišus ir patikimas namų sargas; tinkamai auklėtas gins šeimininką žūtbūtinai. Amerikiečių Stafordšyro terjerai (angl. American Staffordshire terrier)buvo išveisti parodomosiomis pjautynėmis. Šis šuo pirmas peštynių nepradės, bet įerzintas gali nugalėti ir daug stipresnį varžovą.

Šios veislės patino ūgis ties ketera – 46-48 cm, kalės – 43-46 cm. Galva vidutinio ilgumo, plati, ryškiais skruostikauliais. Kakta plokščia, lygiagreti su snukio linija. Pakaktys ryškus. Žandikauliai tvirti, prie jų gerai priglunda lūpos. Nosies veidrodėlis juodas. Akys gilios, tamsios. Ausys aukščiau akių linijos, trumpinamos, bet gali būti ir natūralaus ilgio. Dantys tvirti, sąkanda žirkliška. Kaklas vidutinio ilgumo. Ketera ryški, nugara vidutinio ilgumo, raumeninga, juosmuo iškilokas, strėnos nuolaidžios. Krūtinė plati, apatinė linija sutampa su alkūnėmis. Pilvas šiek tiek įtrauktas. Kojos tiesios, lygiagrečios. Letenos vidutinio dydžio, suspaustos, sk

kliaustos. Uodega išaugusi žemai, vidutinio ilgumo, galo link plonėja, nei riesta, nei pakelta į viršų; netrumpinama.

Šių šunų kailis būna įvairių spalvų vienspalvis, dryžas, dvispalvis arba dėmėtas. Jį pakanka kasdien iššukuoti natūralių šerių šepečiu.

Amerikiečių Stafordšyro terjerai išvesti senuosius anglų buldogus kryžminant su foksterjerais. Amerikoje jie žinomi jau nuo XIX a. pabaigos kaip koviniai šunys, arba pitdogai, jankių terjerai. 1936 m. Amerikos šunininkystės klubas pripažino šią veislę savarankiška ir pavadino Stafordšyro terjeru. Pavadinta amerikiečių Stafordšyro terjeru, 1972 m. veislė užregistruota Tarptautinėje kinologų federacijoje

PUDELIS
Jis mielas, juokingas, išdykęs. Kartais atrodo, kad atgijo pliušinis žaisliukas, ką tik jaukiai gulėjęs ant minkštutės pagalvės.

Pudelis – viena iš pačių seniausių šunų veislių. Į pudelį panašūs šuneliai buvo vaizduojami piešiniuose, kuriems daugiau kaip 700 metų. Tačiau dėl pudelio kilmės mokslininkai mėgsta pasiginčyti – mat nelabai aišku, kas gi buvo šio šunyčio protėviai. Vieniems atrodo, kad pudelio garbanos senojo piemenų šuns palikimas. Kiti pudelį linkę kildinti iš šunų, padėjusių medžioti vandens paukščius. Šiaip ar taip, pudelis turi abiem senosioms veislėms būdingų bruožų. Jo garbanotas kailiukas toks pat, kaip ir piemenų šunų. O begaliniu noru taškytis ir plaukioti pudeliai labai primena vandens spanielių elgesį. Dabar pudelis auginamas kaip dekoratyvinis šunelis, nors buvo išvestas darbui: gyvuliams ganyti, medžioklei. Na, o mažuosius (nykštukinius) pudeliukus taip ir norisi išdabinti kaspinėliais ir laikyti ant lentynėlės. Tik karališkojo pudelio šuneliu nepavadinsi – tai gan didelis šuo, ūgiu beveik nenusileidžiantis senbernaro patelei. Vieną karališkąjį pudelį pažįsti ir tu. Prisimink Buratino “kankintoją” Malviną ir jos ištikimąjį pagalbininką Artemoną.

Pudelis pasižymi visomis geriausiomis savybėmis, kokių tik žmogus gali tikėtis iš savo geriausio draugo. svarbiausia – šis šuo beveik nesišeria, tad sutaupytą laiką galima skirti augintiniui. Bėgioti, žaisti, maudytis pudelis mėgsta labiau už viską, todėl mielai leidžiasi į bet kokią išvyką. Jis labai paklusnus, draugiškas ir paslaugus – idealus šuo šeimai, lengvai sutariantis ir su senu, ir su jaunu. Pudelis lengvai dresuojamas. Turbūt pastebėjai, kiek šių gražuolių dirba cirke, ar ne?patikėk, ir tu visai nesunkiai išmokytum savo šunelį įvairių gudrybių.

Nenustygstančiam vietoje ištikimajam pudeliui tinkamiausias būtų toks pat judrus, smalsus, rūpestingas šeimininkas. Gal šis šunelis – kaip tik tau?.

VORAS PAUKŠTEĖDIS
Tai voras, idealiai tinkantis auginti pradedančiajam terariumistui, nes yra ne tik įspūdingos išvaizdos, stambus, bet ir ramus. Voro kūnas padengtas tankiais rausvai – auksiniais šereliais.
Brachypelma albopilosum toks voras, kurį galima imti į rankas, nors tai daryti nerekomenduojama nei su viena vorų rušimi.

Vorui paukštėdai, tai sukelia papildomą stresą, dėl ko vorui gali nuplikti pilvelis (nes voras susijaudines trina jį užpakalinėmis kojomis). Neatsargiai paimtas voras gali stipriai susitrenkti krisdamas iš didelio aukščio. Šis voras auga gana greitai. Tačiau tam, kad jis sėkmingai išsinertų, reikalinga didelė dregmė ir aukšta temperatūra. Drėgmė terariume palaikoma dažnai jį purškiant vandeniu. Temperatūrai palaikyti geriausiai tintų raudona kaitinė lempa, nes ji kaitina, tačiau neskleidžia ryškios šviesos, kas vorą gasdintų. Apšildymui taip pat naudojamas termokabelis, šildantis terariumo dugną. Tačiau tokiu atveju reikia atidžiau sekti, kad neperžiūtų gruntas. Visi vorai paukštėdos yra naktiniai medžiotojai. Todėl ir nelaisvėje auginami šie vorai aktyvesni naktį nei dieną. Dėl šio priežasties vorai nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Trumpas Brachypelma albopilosum aprašymas: Gyvenamoji vieta – Hondūro, Kosta–Rikos tropiniai miškai; Tipas – Antžeminis; Maitinimas – Standartinis; Dydis – Kūnas 6-7 сm, su kojomis 14-16 сm; Augimas – Vidutinis. Subręsta: patinai per 1,5-2 metus, patelės per 2-3 metus; Laikymo temperatūra – 22-28˚С; Drėgnumas – 75-80%; Temperamentas – Labai ramus; Gruntas – Min 5 cm, rekomenduojamas kokoso durpių substratas; Terariumo apipavidalinimas – Splėptuvė galima, bet nebūtina. Šių voriukų galite įsigyti zooparduotuvėje.

LIORA
Lioros papūgų pasaulyje laikomos juokdarėmis, spalvingiausioms ir dėl to įdomiausiomis papūgomis. Šios ganėtinai mažos, 26-28 cm dydžio, 120-150 g svorio papūgos gyvena Naujojoje Gvinėjoje ir aplinkinėse salose, tankiuose tropikų miškuose. Juose praleidžia ištisas dienas, ieškodamos maisto – žiedadulkių, nektaro, vaisių, vabzdžių. Vakarais paukščiai palieka savo maitinimosi vietas ir skrenda į medžius miegoti, ant kurių iki nakties gilumos garsiai krykšdami kovoja dėl geriausių vietų.
Kas jau zoologijos sode yra matęs liorų būrio sukeltą šurmulį, tikrai ne kartą yra pagalvojęs apie tai, kad norėtų namuose laikyti tokį paukštelį. Deja, liorą laikyti ne taip paprasta. Šios gražuolės pamėgusios gėlių žiedus, todėl išpildyti jų mitybos poreikius sudėtinga! Lioros negali suvirškinti grūdų, todėl netaisyklingai maitinamos gali nugaišti!

Nektaru mintančios papūgos – lioros, kolibriai
Lioros daugiausia minta žiedadulkėmis ir žiedų nektaru. Šepetėlio formos liežuvėliu jos bando įsiskverbti į žiedą ir rasti trokštamo maisto.
Daugeliui liorų rūšies papūgų pagrindinis mitalas yra skystas, dar vadinamas liorų sriuba arba nektariniu maistu. Jį galima ruošti įvairiai, bet pagrindinė sudedamoji dalis – avižų dribsnių mišiniai. Lioros linkusios tukti, todėl medų joms normuokite.

MARGASPALVĖ ROZELĖ

Šios papūgos gyvena Australijos pietryčiuose ir Tasmanijos salose. Mėgstamiausios jų gyvenamosios vietos yra savanos, įvairios atviros vietovės. Tačiau margaspalvė rozela gali būti priskiriama prie sinatropinių paukščių rūšių, nes didelių jų būrių būna miestų pakraščiuose, parkuose, gyvenvietėse, fermose ir t.t.

Margaspalvės rozelos labai lengvai aklimatizuojasi, todėl jau nuo senų laikų yra laikomi voljeruose ir narveliuose.

Pagal spalvas šių papūgų lytį atskirti labai sunku, nors patinėlio plunksnos ryškesnės nei patelės. Be to, patinėlio “skruostai” yra sniego baltumo, o patelės – purvinos baltumo spalvos. Visos kitos jų spalvos sutampa. Patelės galva smulkesnė, snapo pagrindas truputį siauresnis. Šie požymiai ryškiausi tada, kai paukščiai jau suaugę. Margaspalvės rozelos būna nuo 30 iki 33cm ilgio.

Laikymo sąlygos:

1. Rozelmos laikyti reikia 3-4 metrų voljerų. Mažuose narveliuose, nėra sąlygų skraidyti, šioms papūgoms labai sunku gyventi, jų organizmas nusilpsta ir praranda atsparumą įvairioms ligoms.

2. Grūdinio maisto norma – 2 valgomieji šaukštai vienam paukščiui per parą. Dalį grūdinio maisto reikia išmirkyti.

3. Taip pat būtina duoti vaisių, uogų ir įvairių žalumynų. Rozeloms patinka ir jaunos šakelės su žieve bei pumpurais, tačiau medinių narvelio konstrukcijų jos beveik niekada negraužia. Būtina reguliariai duoti ir gyvulinio maisto, pavyzdžiui, sliekų.

Dauginimasis. Daugintis galima leisti nedideliuose narveliuose (mažiausi išmatavimai 70x40x60 cm). Reikia pagaminti dirbtinę 25x25x40 cm dydžio lizdavietę. Ant lizdo dugno pialamas 3-4 cm storio medžio pjuvenų sluoksnis. Perint patinėlis labai daug gieda. Patelė padeda 4-8 baltus kiaušinius ir ant jų tupi 20-22 dienas. Tuo metu patinėlis maitina patelę. Paukšteliai lizdą palieka praėjus 30-32 dienoms po jų išperėjimo, tačiau dar kurį laiką juos prižiūri rūpestingi tėvai.
Jauni paukščiai panašūs į suaugusiuosius, tik jų spalvos ne tokios ryškios. Nuo vienerių metų amžiaus šioms papūgoms jau galima pradėti leisti daugintis.

Nelaisvėje margaspalvė rozela gali išgyventi 20 ir daugiau metų.

Leave a Comment