Gamtos grožis

Tema: Kaip mes galime sukurti geresnį rytojų

Gamtos grožis

Padvelkė gaivus vakarų vėjas ir jūros bangos iš lėto ritasi į krantą. Švito nuostabus vasaros rytas. Žydėjo jazminai ir ievos. Aš ėjau šiuo keliu, bet staiga – skambutis.

Suskambėjo žadintuvas. Laikas keltis. O, koks gražus buvo sapnas! Keliuosi, nusiprausiu ir rengiosi eiti į parduotuvę. Bet kas gi tai? Atidarau langą, o ten.

Kiek pažvelgsi didelis miestas. Iš fabrių kaminų rūksta dūmai, pilnos gatvės automobilių. Iš automobilių duslintuvų veržiasi neapsakomas kiekis visokių kenksmingų dujų. Visi žmonės skuba, tartum lekia. Viisi pikti, susiraukę, kažkuo nepatenkinti.

Visur įtampa, chaosas. O ar ne geriau būtų, kad visi žmonės pasaulyje gyventų taikiai, kad jie negrasintų vieni kitiems branduoliniais, cheminiais ginklais?

Pasaulyje gyventi bus daug geriau, kai išrasime naujas technologijas, kurios neterš pasaulio. Tada vandenynų vanduo būtų švarus. Jame galės veistis retos, visokiausios žuvys, bei gyvynai. Būtų puiku, kadvienoje šeimoje gyventų visi pasaulio žmonės.

Jie visi, kaip viena šeima, visa tai galėtų pasiekti. O tą pasiekti yra labai lengva. Reikia suprasti pasaulį, reika suprasti jo dėsnius. Neereikia skverbtis į gyvūnų gyvenimą, o užjausti juos, saugoti. Dėl tos priežasties kuriami rezervatai, draustiniai, nacionaliniai parkai. Juose yra saugomi žvėrys, paukščiai ir gamta. Jais yra rūpinamasi, jie yra prižiūrimi, saugomi, nes tos tikros gamtos nedaug belieka.

Gal kada nors tie gyvūnai ir

r paukščiai, motulė gamta mums atsilygins. Gal ne materialine prasme, bet savo žaviu skrydžiu, grakščiu šuoliu, nuostabiu gamtovaizdžiu. Tai mus nustebins. Mes patys pasijusime laisvi, atsipalaidavę. Pajusime tą švelnią gamtos ranką ir neapsakomą grožį.

Kitą rytą atsibudęs aš norėčiau pamatyti ne mazutu nuklotą Palangos papludimį, tamsius dūmus, kenksmingas dujas, piktą, susiraukusį žmogų. O švarų, gintarais pasipuošusį papludimį, žydrą, saulėtą dangų, šypseną žmogaus veide. Štai kas suteikia jėgų gyventi! Bet visa tai priklauso tik nuo mūsų ir .

Baigę mokyklą, įsigiję profesijas,mes galime visai taršai užkirsti kelią. Reikia tik suprasti vieną labai svarbų dalyką, kad gamta duoda žmogui tik gera, o žmogus turi atsilyginti tuo pačiu. Lieka tik tikėtis, kad mes, baigę mokyklas, tą suprasime, kad galime gyventi taikoje, neužterštoje gamtoje. Visa tai saaugosime, puoselėsime ir stengsimės gyventi taip, kad tų gražių vasaros dienų ateityje būtų daug daug.

Žmonės turintys invalidumą, yra alkoholikai, narkomanai, rūkoriai, tikrai yra bent keletas tarp mūsų, kurie ,, susirgo ,, ir jais tapo. Dėl to kaltas ir užterštumas. Nuo kenksmingų dujų sužalojama nervų sistema, sužalojami organai. To pasekoje atsiranda narkomanai, alkoholikai, invalidai, net benamiai. Jie netenka sveiko proto, kuris yra ypač svarbus. Kas savo skausmą skandina taurelėje, kas su švirkštu ir haliucinacijomis. Jų niekas nebeišgelbės! Tik tvirtos valios, išsimokslinęs žmogus gali at

tsispirti, nes žino kokios pasekmės jo laukia.

Gamta, yra visa ko pradžia, bet mes ją nuodijame kenksmingomis dujomis, buitinėmis, toksinėmis atliekomis. Jos labai pakeičia gamtovaizdį. Dykumos vidury derlingų žemių, tai atliekų padaryta žala gamtai. Jos užteršia ne tik žemės paviršių, bet ir gruntinį vandenį, kurį mes kas dieną geriame. Jo išgėręs gali mirti,`tapti invalidu ar susirgti niekam nežinomomis, neišgydomomis ligomis.

Tad stenkimės, kad padvelgtų gaivus vėjas, žydėtų gėlės, nebūtų pasaulyje pykčio, invalidų, narkomanų, alkoholikų, ir daug kitų, ligų. Stenkimės, kad išliktų gamta, kuri svarbiausia. Ne vienas esane pamąstę ,, kaip būtų gerai pabūti gamtoje ,,. Pinigai, brangenybės yra nieko vertos palyginus su gamtos grožiu!

Leave a Comment