Mielas Drauge, noriu išsakyti savo mintis apie geresnį rytojų gyvūnams. Mano manymu, jei norime gyventi geriau, turime padėti ne tik sau, bet ir mūsų draugams gyvūnams… Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, naudingas, gražus: šuo – žmogaus draugas, sugebantis padėti žmogui išgyventi netektį; kačiukas – mielas, raminantis žmogaus širdį; paukščiukas – toks gležnas, malonu pasiklausyti jo čiulbėjimo anksti pavasarį; voveraitė – be galo žaisminga, gražu žiūrėti, kaip ji moka lakstyti po medžius. Juk jie visi toki ypatingi, nepakartojami, bet ne visi žmonės juos myli ir saugo… Turbūt Tu pastebėjai, kiek daug benamių šunų, kačių yra alkani, vieniši. Retas žmogus pasigaili ir atneša atlikusį maistą šiems badaujantiems gyvūnams. Dažniausiai jie geria iš balų (jei jų yra), o ėda iš miesto šiūkšliadėžių. Juk jie taip pat nori gyventi šiame žiauriame pasaulyje. Benamiai gyvūnai su pavydu žiūri į savo giminaičius, kuriems pavyko susirasti gerą šeimininką ir nereikia kentėti skurdo. Dažnai šaudomi paukščiai, šunys, katės bei miško žvėreliai. Medžiotojai kartais šaudo gyvūnus dėl pramogos, malonumo. Jie nepagalvoja kokią didelę žalą daro pasaulio gyvūnijai medžiodami. Įstatymai draudžia šaudyti nykstančias gyvūnų rūšis, tačiau ne visi į tai kreipia dėmesį. Jeigu taip bus ir toliau, žvėrelių, paukščių ir kitų gyvūnų neliks. Netaiklus medžiotojas gali sužeisti šunį ar kitą gyvūną, nors jis gali likti gyvas. Tačiau nemanau, kad jam pasiseks ilgai išgyventi. Jei aš būčiau su peršauta koja ar kita didele žaizda ir turėčiau kentėti skurdą, badą, nes negalėčiau išgyventi, būtų geriau žūti… O kur prisiglaudžia šunys bei kačiukai? Manau, kad rastume benamį rūsiuose, apgriuvusiuose namuose… Gyvūnui pasisekė, jei jis yra ilgaplaukis ir gali ištverti žiemos šaltį, nes trumpaplaukiai ir nepripratę prie šalčio gali mirtinai sušalti.
Atogrąžų miškai kertami kiekvieną dieną, nes kai kurie žmonės mano, jog reikia juos kirsti dėl medienos trūkumo, deginti dėl dirbamų žemės plotų stokos ar kitų priežasčių. Atogrąžų miškai yra visos Žemės „plaučiai“, ir jeigu mes juos iškirsime, sumažės didelis kiekis visos Žemės deguonies. Bet tai ne vienintelė priežastis, dėl ko negalima kirsti, deginti ne tik atogrąžų, bet ir kitų miškų, nes išnyksta daugelis gyvūnų ar augalų rūšių. Išnykus miškui gyvūnėlis neturi kur gyventi arba tiesiog žūsta uždegtame miške. Išdegintam atogrąžų miškui atsistatyti prireikia daugiau nei šimto metų. Kiekvieną dieną stengiuosi gerinti mūsų draugų gyvūnėlių likimą. Šaltą žiemą įberiu grūdelių zylutėms į lesyklėlę arba suveriu ant vielos kumpio, kad jos turėtų ką lesti. Su tėveliu važiuoju į mišką pagelbėti mažiesiems draugams. Pamatę po krūmu paukštelio pėdsakus pabarstome grūdų. Ėdžiose paliekame nemažą glėbį šieno. Nuvykę prie ežero imamės gręžti eketes, kad žuvys neuždustų. Pavasarį pasodiname keletą medelių. Globokime gamtą, ir pasaulio gyvūniją, nes jei neišgyvens jie, neišgyvensime ir mes.Kęstutis Parfionovas, 7a klasė, Vilkaviškio S. Nėries vid. mokykla