Džeko Londono romano “Martynas Idenas“ recenzija
Džeko Londono autobiografinis romanas „Martynas Idenas“ – vienas žymiausių XIX amžiaus pabaigos amerikiečių literatūros kūrinių, savo populiarumu išgarsėjęs visame pasauly. Tai pasakojimas apie jauną jūrininką, siekiantį pakilti iš kone paties žemiausio visuomenės sluoksnio ir tapti rašytoju. Kūrinys persmelktas realizmo dvasia, todėl keri ne tik savo paprastumu, tačiau kartu žavi ir nedėkinga Martyno Ideno gyvenimo dalia.
Pagrindinis romano veikėjas Martynas Idenas yra apsuptas įvairių asmenybių, pradedant vergvaldišku svainiu Bernardu Higuihotamu ir baigiant mylimąja Ruta Morz, kilusia iš aukštuomenės. Skaityti kūrinį nėra lengva, nes jis kupinas daugybės buitinių pasakojimų. Kartais jie blaško, tačiau padeda įsijausti į sunkų Ideno gyvenimą, kai norima tapti rašytoju. Jaunuolio įkvepimas – meilė Rutai. Jis tiki, kad tik būdamas turtingas, išsilaisvinęs, jai tiks į vyrus. Tik savo ryžto ir begalinio noro mokytis dėka, Martynas Idenas tampa rašytoju, žinomu visoje Amerikoje ar net pasauly. Deja, pagrindinis romano veikėjas yra didžiausias gobšumo priešas, sugebantis tuometinėje negailestingoje kapitalistinėje santvarkoje išlikti savimi, tad būdamas turtingas, skirtingai nei visi kiti amerikiečiai, nesijaučia laimingas.
Pagrindinės romano temos – menininko likimas kapitalistinėje Amerikoje, vyro ir moters santykiai, socialinių klasių skirtumai, žmogaus individualizmas. Iš pradžių Martynui visiškai nesiseka pralobti iš kūrybos. Jo kūriniai gilūs, prasmingi, tačiau rankraščiai nuolat atsiunčiami atgal. To priežastis – tuometinėje kapitalistinėje Amerikoje, egzistuojantis suvokimas, kad menas yra prekė. Viskas sprendžiama pagal rašytojo vardą, o ne talentą. Kita priežastis, verčianti Ideną nusivilti gyvenimu, – aukštuomenės, kurią jis laikė kultūros etalonu, tuštybė, po aristokratiška kauke slepianti savo nuomonės neturėjimą ir visišką meno nesupratimą. Su visu tuo jis susiduria draugaudamas su panele Morz. Galiausiai, jaunasis rašytojas yra atstumiamas savo merginos ir visų kitų, nes niekas nebetiki (ar net iš vis netikėjo) jo talentu. Tačiau Martynas Idenas, kaip jau minėjau, sulaukia pripažinimo. „Tu pamilai mano pinigus ir šlovę. Aš nepasikeičiau …“ – šie Ideno žodžiai Rutai – įrodymas, jog jokie turtai tauraus žmogaus nekeičia, o žmonės, besivaikantys „blizgučių“, nesupranta amžintųjų vertybių. Ši sukrečianti romano pabaiga privers skaitytojus susimąstyti apie žmogaus ir visuomenės santykį.
Autobiografinis romanas „Martynas Idenas“ privers susižavėti žmogaus individualizmu, atkaklumu ir noru tapti kitokiam gerąja prasme. Kūrinys gan sudėtingas, gausus įvairių pamąstymų, todėl iš pradžių jį skaityti gali būti sunku. Ši knyga skirta tiems, kurie yra individualistai, mėgstantys analizuoti žmogaus poelgius ir psichologiją. Iš kitos pusės, ją turėtų perskaityti visi, nes Martynas Idenas asmenybė, jo vyriškas ryžtas, atkaklumas ir turtingas dvasinis pasaulis privers žavėtis šiuo personažu.