Cedasu baznycia

Bažnyčia – parapijos centras

Pirmoji Čedasų kaimo bažnyčia

Viduramžių laikais pagrindiniai akcentai besikuriančioje visuomenėje buvo dvaras ir bažnyčia. Pirmąją Romos Katalikų bažnyčią apie 1516 metus Čedasuose pastatė Gedeonas Rajeckis. 1620 – 1644 metais bažnyčia atiteko reformatams, kurie čia skaitydavo pamokslus. Bet XVII amžiaus antrojoje pusėje jų parapija sunyko.

Antroji Čedasų kaimo bažnyčia

Antroji medinė bažnyčia pastatyta 1772 – 1793 metais Teofilio Komaro žemėje. 1796 metais Čedasų bažnyčioje buvo skaitomas lietuviškas katekizmas. Yra išlikęs 1844 metais bažnyčios perdavimo kunigui Martynui Paškevičiui – Čedasų klebonui – inventoriaus aktas.

Bažnyčia buvo statyta iš tašytų eglinių rąstų. 36 x 17 aršinų, sttačiakampė, Apaštalų Šv. Petro ir Šv. Povilo vardo. Priešakyje buvę du maži bokšteliai, o ant jų geležiniai kryžiai. Bažnyčia buvusi dengta malksnomis, apmušta lentomis. Asla lentinė, sienos iš vidaus išmuštos drobe ir išdažytos aliejiniais dažais. Lubos dvigubos. Buvo dvi zakristijos. Pastatyta Marijos Rachelės Gorskienės lėšomis. Ši bažnyčia tarnavo iki 1913 metų.

Trečioji Čedasų kaimo bažnyčia

Trečiosios naujos bažnyčios statybai pradėta ruoštis 1899 metais. Statyba baigta ir bažnyčia pašventinta 1913 metais.

Bažnyčios statyba rūpinosi ir daug savo pinigų paskyrė klebonas – kunigas Juozapas Kuzmickas. Miško medžiagas davė Panemunio grrafienė Elzbieta Krasickienė. Parapijiečiai paaukojo 5000 aukso rublių, suvežė medžiagą ir teikė darbo jėgą. Keli parapijiečiai keliaudami po šiaurinės Lietuvos bažnyčias, sekmadieninių pamaldų metu rinko aukas bažnyčios statybai. 1913 07 14 bažnyčią pašventino Obelių dekanas – kunigas Mykolas Daleckis.

Tas pats klebonas – kunigas Kumickas savo lė

ėšomis pastatė kleboniją ir kitus ūkinius pastatus. Jis mirė 1925 12 18 ir buvo palaidotas savo paties rūpesčiu įruoštoje bažnyčios kriptoje.

Karo metu nukentėjusi bažnyčia

1944 metais karo veiksmų metu, frontui ilgiau sustojus palei Vyžuonos upę, bažnyčia skaudžiai nukentėjo. Buvo pramušti bokštai, trijose vietose sužalotos sienos, puošnūs vitražo langai išdaužyti, skardiniai stogai sudraskyti. Bet 1946 – 1947 metais klebono – kunigo K. Čyplio rūpesčiu, parapijiečiams padedant buvo atlikti visi būtiniausi remonto darbai.

Dabartinė Čedasų kaimo bažnyčia

Dabartinė Čedasų bažnyčia – tai nepaprasto grožio akmenų – plytų mūro architektūros kūrinys. Bažnyčios ir zakristijos bendras plotas 35 x 19 metrų. Aukštis iki skliautų – 15 metrų, iki stogo kraigo – 23,4 metro nuo pamato viršaus.

Du fasadiniai bokštai yra 53,2 metrų aukščio iki kryžių.

“Bažnyčios fasado detalė”

Fasadinis pastatas turi sudėtinę laiptuotą arką. Virš jos yra platus 8 metrų aukščio langas chorui apšviesti.

“Langas chorui apšviesti”

Bažnyčios viidus

Sienos padabintos ornamentų juostomis. Karnizai, durų ir langų rėmai, arkos plytiniai. 1938 metais stogas buvo apdengtas cinkuota skarda. Sienose yra aukšti, maždaug 6 metrų aukščio langai su smailiomis arkomis. Sakykla – medinė, gotiška, paauksuota, papuošta keturių evangelistų statulėlėmis. Varpinė įrengta dešiniajame bažnyčios bokšte. Jame buvo trys varpai, tačiau 1915 metais išgabeno į Rusiją. Viduje gausu Rokiškio krašto tautodailininko Lauryno Masiliausko kūrinių. 1913 – 1914 ir 1918 – 1919 metais jis sukūrė daug skulptūrų, paveikslų, padarė klausyklas, sostus, suolus, spintas ir kt.

Bažnyčioje yra trys altoriai su gotiškomis puošmenomis. Didysis altorius – medinis su bo

okšteliais. Jį padarė meistras Zaborskas. Altorius – paauksuotas ir pasidabruotas, papuoštas statulomis ir drožiniais. Viduryje – Šv. Petro ir Šv. Povilo paveikslas, viršuje – švenčiausiojo Jėzaus Širdies statula. Šoniniai altoriai padaryti iš tos pačios medžiagos ir yra to pačio stiliaus. Kairiajame altoriuje Šv. Juozapo su kūdikėliu Jėzumi ant rankų paveikslas, Šv. Petro, Šv. Povilo ir Šv. Antano statulos. Dešiniajame – Dievo Apvaizdos paveikslas ir Šv. Pranciškaus statula. Šventorius aptvertas akmens mūro tvora.

“Altoriai”

Vargonai – mechaniniai, gotiško stiliaus, papuošti kolonomis ir drožiniais. Jie 1913 metais buvo perkelti iš senosios bažnyčios.

“Vargonai”

Čedasų kaimo kapinės

Čedasų kapinės yra šalia bažnyčios, pačiame šventoriuje. Jos įsteigtos 1788 metais. 1947 metais kapinės apėmė 2400 kvadratinių metrų plotą. Jos iš trijų pusių aptvertos akmenine mūro siena. Šventoriuje stovi XX-ojo amžiaus meistro R. Čižiūno padarytas dviaukštis koplystulpis su geležiniu ornamentuotu kryželiu viršuje. Kapinėse yra labai daug paminklų. Vieni nauji ir gražūs, kiti seni, niekieno neprižiūriami. Laikui bėgant kapinės vis didės ir didės.

Čedasų kaimo kunigai

Nuo 1900 metų Čedasuose klebonavo kunigai: P. Vainauskas, Kisielis, K. Čyplys, J. Lukša, Jasiūnas, M. Gylys, S. Uždavinys, Babrauskas, Masys, J. Vaškevičius, K.A. Sungaila, V. Šimukėnas.

Nuo 1972 metų Čedasuose klebonavo kunigas Kazimieras – Aloyzas Sungaila. Jis gimė 1935 metais. Į kunigus įšventintas 1961 metais. Tačiau 2004 metų vasarą jis mirė.

Dabartinis kunigas yra Virginijus Šimukėnas. Jis ne tik mišių metu skaito pa

amaldas, bet ir Čedasų pagrindinėje mokykloje mokiniams veda tikybos pamokas. Kadangi kunigas neseiniai apsigyveno Čedasuose visi kaimo gyventojai stengiasi būti draugiški ir jam padėti.

Senovėje ne visuose kaimuose būdavo bažnyčios, tačiau dabar neįsivaizduojame nei vieno miesto ar kaimo be jos. Bažnyčia – tai neatsiejama kaimo ar miesto dalis. Rokiškio rajone yra daug bažnyčių. Vienos medinės, kitos mūrinės. Kad ir kaip keičiasi pasaulis, tačiau tikrai atsiras tokių žmonių, kuriems bus reikalinga bažnyčia ir ateityje. Tai vieta, kur gali pabūti vienas, pamastyti apie gyvenimą, mintimis pabendrauti su Dievu.

Čedasų bažnyčia yra labai graži ir didelė. Įėjus į ją pasijunti tarsi būtum rojuje. Priešakyje altorius, aplink daug paveikslų, dideli vitražiniai langai. Šią bažnyčią išlaikyti labai sunku. Todėl žmonės ne būkite abejingi ir apsilankykite. Kiekvienas jūsų paaukotas litas padės išsaugoti šią nuostabią bažnyčią.

Literatūra:
1. Čedasų kraštas;
2. Petras Blaževičius “Rokiškio krašto bažnyčios”.

Leave a Comment