“Balta drobule”

Antanas Škėma – modernus vakarietiškas rašytojas. Jo intelektualinis – psihologinis romanas “Balta drobulė” parašytas baudojant “sąmonės srauto” metoda. Išeivijos kritika pabrėžia, kad “Balta drobule” – autobiografinis romanas, atskleidęs sunkų, kupiną praradimo skausmo paties autoriaus gyvenimą,emigranto dalią.
Nagrinėjama ištrauka paimta iį Antano Škėmos romano “Balta drobulė”. Pavadinime balta slapva simbolizuoja susitaikymą, gerį, drobulė – audeklą, kuriuo buvo apgaubiami žmonės, iškeliaujantys į aną pasaulį. Ištraukos pradžioje laikas nusakomas labai tiksliai :”Penkiolika minučių iki starto.”- tai rodo veikėjo buvimo beprasmybę. Pasakotojas ištraukoje psihologiškai artimas herojui; iš pasakojimo trečiuoju asmeniu peereinama į pirmąjį. Trečiasis asmuo parodo erdvę, laiką, kuriame vyksta laikas :”. nusilupusios spintelės durys, dėžė nuo coca-cola.” Veiksmo erdvė uždara. Tai automatinio susvetimėjimo pasaulis darbe (viešbūčio keltuvo dėžė): “. apvožė cheminiu gaubtu”,namuose keturios sienos. Ištraukoje jaučiamas pesimizmas, ironija, pabrėžiamas žmogaus menkumas, nevertinimas. Žmogus vaizduojamas kaip daiktas :” Operetinėje uniformoje gali susirgti žmogus, kurio numeris – 87.” Nagrinėjamoje ištraukoje naudojami palyginimai “.nusilupusių durelių kontūrai lyg milžiniška ausis.”
Pagrindinis ištraukos veikėjas Antanas Garšva save tapatina su lietuvių kauku iš Johann Strausso operetės, drabužius, kabančius spintelėje: škotiškus maršinius ir ruudas kelnes, sumoderninta Johann Strauss – keltuvininko uniforma.
Ištraukoje minimas Martynas Mažvydas – lietuvių rašytojas. Pateikiama perfrazuota ištrauka iš pirmosios lietuviškos knygos “Katekizmo” :”Imkiet mane is numarinkiet, ir tatai marindami permanykiet.” Naudojami lietuvių liaudies motyvai :”. bičiute, bitele, kadijo!”
Ištraukos pabaigoje herojus kalba pirmuoju as

smeniu, vaizduojama Antano Garšvos kasdienybė :” Celiulioido šovinėlis ištirpo, kartūs milteliai apkuto smegenis. Jau ir ramiau jau ir smagiau 87-ajam.” Romano konpozicija pagrįsta retrospektyviu vaizdo kūrimu (praeities vaizdavimas nesibaigia dviejų savaičių senumo įvykiais). Tai galima pastebėti paskutiniuose ištraukos sakiniuose. Visoje ištraukoje kalbama apie darbą, kasdienybę, o pabaigoje atsiranda Elena, kuriai Antanas Garšva nebepadovanos karneolio žiedo ir užmiršto vagono Queens aikštėje.
Antano Škėmos žmogus grumiasi su meiles, blogio ir gėrio, mirties ir amžinybės problemomis, tačiau šią kova pralaimi. Šis rašytojas sunkiai prieinamas, reikalaujantis nemažo išsilavinimo, modernios kūrybos principų supratimo, taip pat ir tolerancijos, šokiruojantis tradicinį pasaulėvaizdį sukrečiančiais požiūriais ir vaizdiniais.

Leave a Comment