A.Škėmos žmogaus pasaulis

Pasaulis kuriame gyvena A. Škėmos žmogus („Balta drobulė”)

Nuo pat JAV susikūrimo visa jų gyventojų veikla skirta savo gerovei. Viskas matuojama pinigais ir nauda sau. Gyvenimas pagal principus: pinigai kvapo neturi ir kas turtingesnis – tas gudresnis. Tuo tarpu Lietuvoje, ypač kaime, ryškios tautiškos tradicijos, paremtos draugiškumu, tarpusavio pa piniginio atlygio. Žmogui tokiam kaip A. Škėma arba jo „Baltos drobulės” veikėjui A. garšvai sunku prisitaikyti visiškai kitoje aplinkoje, priprasti prie kitokio gyvenimo būdo. Škėma pristato veikėją Antaną Garšvą, žinomą lietuvių poetą, emigravusį į JAV ir dirbantį liftininku, kurio vardas ir pavardė tik 87 numeris. Liftas viso Antano gyvenimo Amerikos didmiestyje simbolis. Šiame gyvenime nereikia mąstyti, nereikia kurti – reikia dirbti. Antano vidinio pasaulio jėgą rodo nepritapimas prie gyvenimo lifte. Jis kuria eilėraščius sau. Eilėraščiai – tai Garšvos saugiklis, kuris neleidžia prarasti europietiškos prigimties. Kūryboje ir prisiminimuose Garšva priešinasi erdvę ribojančiam liftininko pasauliui. Prisiminimų srautas – prieštara realybei. Iš prisiminimų sužinome, kad Antanas nepripažįsta kišimosi į asmeninį gyvenimą ir kūrybą. Dėl to ir pasaulis, supantis Antaną, dažnai jo nesupranta. Gaaršva nesutinka bendradarbiauti su sovietiniu saugumu, todėl nukenčia. Jis lieka nesuprastas ir DP pabėgėlių stovykloje. Antano nesupranta ar neįvertina ir bendradarbiai Amerikos liftininkai. Tik Stenlis, kurį irgi kamuoja beprasmis gyvenimas ir noras nusižudyti, sugeba įsigilinti į Antano išgyvenimus. Ryškiausi Garšvos atsiminimai ir

r išgyvenimai susiję su moterim. Su jaunystės Jone Antanas pažįsta gyvenimo malonumus, išmoksta apgaudinėti, meluoti, sužino apie savo psichikinę ligą, dėl kurios atsisako vesti Jonę. Amerikoje Antanas susitinka Eleną, kuri buvo jo eilėraščių skaitytoja, draugė. Ir vėl Garšva atsisako mylimos moters dėl savo ligos. Antanas palieka moteris, supratęs, kad jis gali tapti joms našta. „Laimėjau Jonę jos atsisakęs”, – taip savo poelgį motyvuoja Garšva. Jonė lieka kaip moters idealas ir jaunystės prisiminimas. Pasaulis gniuždo Antaną ir morališkai, ir fiziškai. Motinos išprotėjimas, liga, Simučio teroras ir priverstinė emigracija – aplinkos smūgiai, smarkai paveikę Garšvą, privedę prie išprotėjimo. Didelę įtaką turi ir „šinšiliškas” gyvenimas išeivijoje, kur nereikalaujama galvoti, o tik nuolankiai dirbti. Škėma „Baltoje drobulėje” vaizduoja žmogų supantį pasaulį, kuris trukdo pasireikšti žmogaus asmeniui, inndividualybei, kuriame vertinamos išorinės savybės, o ne žmogaus intelektas ir jo kūryba. Tokiame pasaulyje kūryba – tai kančia ir riba. Nėra įpročio už viską reikalauti sistemingas savęs naikinimas. Teisus T. Manas, kuris teigia, kad „tas, kuris gyvena, tas nekuria. Tad reikia numirti, kad taptum tikru kūrėju.” Garšva panašiai ir pasielgė – nusižudė.

Leave a Comment