Savęs pristatymas būsimam darbdaviui

TURINYS

1. Įžanga...........................2
2. Pasirengimas pokalbiui.....................3
3. Elgesys pokalbio metu su darbdaviu .................. 6
3.1. Laikysena pokalbio metu...................6
3.2. Tinkama apranga......................6
3.3. Geros manieros.........................7
3.4. Bendravimas su darbdaviu....................7
3.4.1. Komunikaciniai gebėjimai bendravime............7
3.4.2. Informacijos pateikimas apie save ir atsakymas į klausimus....7-8
3.4.3. Mokėjimas paklausti...................8
3.4.4. Kompetetingumo įrodymas bei mokėjimas bendrauti......8
4. Elgesys po interviu su darbdaviu..............10-11
5. Elgesys gavus darbą......................12-13
6. Išvados...........................14
7. Literatūra..........................15

1. ĮŽANGA

Nedarbas skaudžiai pakeičia kiekvieno žmogaus gyvenimą, bet ypač apmaudu, kad savarankiško gyvenimo kelią darbo biržoje pradeda šimtai ir net tūkstančiai aukštos kvalifikacijos jaunų specialistų. Kiekvienas nesėkmingos darbo paieškos mėnuo mažina jų pasitikėjimą savo jėgomis, pamažu blėsta darbo patirtimi nepa-remiamos žinios.

Dauguma absolventų darbo paieškos teorinius pagrindus išklauso mokymo įstaigose veikiančiuose kaarjeros centruose, bet ne visada turi įgūdžių šias žinias taikyti praktikoje. Sunku tikėtis sulaukti viliojančių darbdavių pasiūlymų vien tik paskelbus savo duomenis ir pageidavimus internete ar spaudoje. Sėkmė dažniausiai aplanko tuos, kurie darbo paiešką planuoja iš anksto ir tai daro sistemingai. Būtina įsisąmoninti, kad svarbiausią darbą teks atlikti pačiam. Darbo biržos konsultantai, psichologai, draugai bei artimieji karjeros kelyje tegali būti tik patarėjai ir pagalbininkai.
Dauguma žmonių turi nedaug bendravimo su būsimu darbdaviu įgūdžių. Nepatyrę asmenys dažniausiai bijo su juo kalbėtis. Neigiamas emmocijas sukelia tai, kad galvojame, jog situaciją pokalbio metu kontroliuoja darbdavys. Kalbant su darbdaviu daugelis jaučia įtampą, todėl jų atsakymai būna perdaug trumpi, pašnekovas negauna norimos informacijos.

Darbdaviai dažniausiai tikisi paprasto, natūralaus ieškančiojo darbo elgesio. Todėl būtina vengti įtampos, nesielgti taip, ly

yg būtumėte kuo nusikaltęs.

Reikia kruopščiai ruoštis pokalbiui su būsimu darbdaviu, kuo geriau viską apgalvoti, visa tai mums padės geriau jaustis pokalbio metu.
Todėl iškeliami šie darbo tikslai:
1. Reikalingų veiksmų iki susitikimo su darbdaviu atskleidimas.
2. Savo nerimo įveikimas dėl būsimo susitikimo su darbdaviu rezultatų.
3. Informacijos apie pokalbio vedimo “techniką” atskleidimas.
Pagrindinis kontrolinio darbo uždavinys – savęs tinkamas pristatymas būsimam darbdaviui.

2. PASIRENGIMAS POKALBIUI

Pirmiausia, susitinkant su darbdaviu, apsvarstykime ar mums šis darbas tinkamas, ar mūsų kvalifikacija atitinka visus ieškomam darbui keliamus reikala-vimus. Kokia mūsų tikimybė įsidarbinti:

aukšta
darbo
vietos
kokybė

Tikimybė įsidarbinti
žema
žema aukšta

Darbo vietos kokybė – tai “geras” darbas, atitinkantis žinias, sugebėjimus bei pageidavimus atlyginimui.

Norint tinkamai save pristatyti būsimam darbdaviui būtina savianalizė ir tinkamas pasiruošimas. Reikėtų žinoti, kad dauguma darbdavių nėra specialiai pasiruošę pokalbiams, ypač žemesnio rango ar vyresnio amžiaus darbdaviai. Todėl mums šii situacija yra paranki, nes galime pateikti tik tą informaciją, kuri mums naudinga. Todėl turėtume surinkti informaciją apie darbdavį, jo charakterį, požiūrius, pomėgius. Tai irgi labai pravers pokalbiui ir pačio pokalbio metu.

Rengiantis pokalbiui su darbdaviu reikėtų pagalvoti apie konkretų darbą, kurį mes galėtume ir norėtume ditrbti, ar būtinai turime ieškoti darbo kokį dirbome iki šiol, kokias turime kvalifikacijas, gal mums tikslinga jas pakeisti.

Turime numatyti, kad darbdavys turi iš ko rinktis sau reikalingus darbuotojus, todėl galimas atvejis, kad bus pasiūlytas darbas, ne

eatitinkantis mūsų pageidavimų. Reikėtų pagalvoti, kaip tokiu atveju mums reikėtų elgtis.

Einant pas darbdavį būtina pasiimti visus dokumentus apie buvusias darbo vietas, asmens liūdijimą, diplomus ir įvairių kursų pažymas.
Reikėtų turėti gyvenimo aprašymo kopiją. Dokumentus turėtume tvarkingai sudėti į aplanką, nes tai sukelia mažiau triukšmo (atidarinėjant ir uždarinėjant portfelį triukšmo neišvengsime).

Labai svarbu žinoti apie firmą, organizaciją, kurioje ketiname įsidarbinti. Jei įmanoma , iš pažįstamų žmonių, dirbančių toje firmoje turėtume surinkti informaciją apie jos veiklą (pvz. Kuo įmonė garsi, ką gamina, kokie darbo tikslai ir t.t.). Visa tai svarbu panaudoti pačio pokalbio metu.

Bet dažniausiai pokalbio metu darbdavys paprastai siekia gauti trūkstamos informacijos apie kandidato asmenybę, profesinę kvalifikaciją, požiūrius ir nuostatas darbo, laisvalaikio interesų ir kitais atžvilgiais. Tikėtina, kad darbdavys turi susidaręs tam tikrą pokalbio planą, kuriame bus greičiausiai numatyti tokie svarbiausi jį dominantys klausimai:
1. darbinė pretendento veikla, santykiai su kolegomis ir pasiekimai joje;
2. išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir jų atitikimas siūlomam darbdaviui;
3. sveikatos būklė, materialinė padėtis, darbo keitimo ar siekimo įsidarbinti būtent šioje įmonėje motyvai ir pan.
Pokalbio metu darbdaviai paprastai domisi pretendento asmenybe ir dažnas jų pageidauja, kad naujas kolega turėtų visumą šių svarbių savybių ir sugebėjimų:
– protingas, supratingas, turintis puikią nuovoką;
– turintis gerus analitinius ir loginius sugebėjimus;
– gebantis planuoti savo veiklą ir orentuotis pagal turimą tiklslą;
– komunikabilus;
– gebantis lyderiauti ir dirbti gr
rupėje;
– geros sveikatos, malonios išvaizdos;
– dėmesingas ir jautrus aplinkiniams;
– sąžiningas, lojalus, teisingas, turintis atsakomybės jausmą;
– politiškai susipratęs, bet nelinkęs aukoti tam daug laiko ir energijos;
– linksmas, turintis jumoro jausmą, optimistiškas, pasitikintis savimi;
– įdomi asmenybė, žingeidus, nebijantis sunkumų. (“Darbo paieškos vadovas” 75-76 psl.)
Būtna žinoti, kad šiuo tikslu gali būti pateikti atskiri klausimai pokalbio metu arba psichologiniai testai, kurie įprasti užsienio kompanijose, beje šios metodikos naudojamos ir lietuvoje. Tada pokalbis su darbdaviu vyksta kai jau žinomi testų rezultatai. Jeigu darbdavys pradeda pokalbį komentuodamas testo rezultatus būtina nepasiduoti nerimui ir baimei. Būtina atsikratyti tokių minčių, kaip:
– esu per senas arba jaunas;
– per mažai kvalifikuotas;
– per mažai patyręs;
– per trumpai dirbu paskutinėje darbovietėje.
Pokalbio metu reikėtų stengtis nesinervinti, šypsotis, nepulti į isteriją ar agresiją, jei ir manote, jog visa tai nesąmonė, jog testų rezultatai neatspindi tikrovės. Reikėtų stengtis ramiai atsakinėti į klausimus ir prisiminti, kad tobulų asmenybių nebūna.

Labai būtų naudinga turėti pasiruošus penkiolikos minučių pokalbio monologą. Be galo svarbu pasirengti trumpai ir aiškiai apibūdinti, kokią patirtį turime darbe į kurį pretenduojame, nes niekas nesumenkins turimų pasiekimų, kaip nesugebėjimas apie juos papasakoti. Vertėtų ne tik iš anksto pasiruošti būsimam pokalbiui, bet ir parepetuoti namuose.

Svarbu iš anksto sužinoti kada bus kalbamasi su darbdaviu. Stengtis esant būreliui pretendentų neiti kalbėtis pirmam, nes darbdaviui ar pokalbyje dalyvaujantiems sepcialistams reikia “sušilti”. Dėl panašių priežasčių ne
evertėtų dalyvauti pokalbyje iškart po pietų. Paskutiniajam kandidatui paprastai jau ribojamas pristatymo laikas, nes paaiškėja, jog kažkam jau reikia išeiti ar pan., todėl manoma, jog daugiausia šansų gerai pasirodyti ir gauti darbą turi priešpaskutinieji pokalbio dalyviai.

Žinotina, jog didelėje įmonėje įdarbinimo procedūra yra patikėta personalo direktoriui, todėl pokalbį ves jis. Mažoje ir vidutinėje įmonėje dažniausiai tenka kalbėtis su pačiu jos vadovu. Gali tekti kalbėtis su keletu įmonės specialistų iš karto ar pavieniui. Reikėtų iš anksto sužinoti jų vardus, pavardes ir pareigas.

Labai svarbus geras išankstinis nusiteikimas. Būtina atvykti į pokalbį pasitikint savimi, turint galvoje visas gerąsias savo savybes, o ne su amžino nelaimėlio nuostata. Prieš einant pokalbiui būtina numatyti savo elgesį jei bus atsakyta neigiamai ir darbo negausime. Stengtis turėti aiškų tolesnių veiksmų planą – žinojimas, jog šis darbas nėra paskutinis šiaudas skęstančiąjam (t.y., mums), leis geriau ir laisviau jaustis pokalbio metu. Patartina iš vakaro gerai išsimiegoti, prieš susitikimą užkąsti, nusiteikti ramiai ir pasitikinčiai.
Prieš išvykdami pokalbiui su darbdaviu patikrinkime:
• Ar nagai ir plaukai švarūs?
• Ar drabužiai neskylėti ir nepurvini?
• Ar nublizginti batai?
• Ar pasikartojome surinktą informaciją?
• Ar pasiėmėme bent porą gyvenimo aprašymų ir rekomendacinių egzempliorių? O plunksnakotį?
• Ar pasitikslinom pokalbio laiką?
• Ar žinome tikslų kompanijos adresą, kuriame aukšte ji įsikūrusi ir per kiek laiko ten nuvyksime?
• Ar gerai žinome pašnekovo pareigas ir pavardę?
(“Bendravimo psichologija” 223-224 psl.)

3. ELGESYS POKALBIO METU SU DARBDAVIU

Būtina jokiu būdu nevėluoti į pokalbį. Geriausia atvykti 15-30 minučių anksčiau numatyto laiko, bet jeigu laiko yra dar daugiau reikėtų palūkėti automobilyje arba nueiti išgerti kavos į barą. Laukdami pokalbio pradžios stenkimės perskaityti viską ką apie kompaniją rasime jos reklaminuose stenduose, lankstinukuose ir kt. Daugiau nei 50 procentų viso bendravimo sudaro neverbalinis. Mūsų laikysena, veido išraiška, akių kontaktas, apranga – tai neverbalinės komunikacijos dalys.

3.1. Laikysena pokalbio metu

Pokalbio sėkmė priklauso ir nuo to, kaip pasiseka užmegzti tarpusavio kon-taktą tarp jo dalyvių. Svarbu mokėti tinkamai prisistatyti ir padaryti gerą įspūdį jau pirmosiomis pokalbio sekundėmis. Tyrimai rodo, jog dažnai galutiniai sprendimai būna nulemti pirmojo įspūdžio. Todėl į kabinetą, kai mus pakviečia, įeikime tvirtu žingsniu, nesiblaškykime po patalpą, nemindžikuokime vietoje. Tvirtai spauskime ranką pašnekovui. Tarp rankos paspaudimo ir asmenybės tiesioginio ryšio nėra, tačiau daugelis į tai kreipia dėmesį. Niekas neduos darbo remdamasis rankos paspaudimu, bet tvirtas ir draugiškas spustelėjimas gali prisidėti prie bendro įspūdžio. Pasisveikindami žiūrėkime tiesiai darbdaviui į akis, pasakykime, kad malonu susipažinti ir padėkokime už tai, kad sutiko mums skirti laiko. Venkime stebėti interjerą, paveikslus, vaizdus už lango. Gyvai reaguokime į pašnekovą ir šypsokimės. Stenkimės išmokti laikyti rankas, kojas:
– rankų plaštakas laikykime žemiau alkūnių, jos galėtų “ilsėtis” ant šlaunų;
– jei jaudinamės, rankas sunerkime;
– venkime plačių mostų, negestikuokime;
– kojas sukryžiuokime žemai, ties kulkšnimis, arba užimkime “atleto” poziciją”: vieną koją pakiškime po kėde taip, kad batų galais liestume grindis. Kitą koją visa pėda padėkime ant grindų, lygiagrečiai kėdės kojos krypčiai.

3.2. Tinkama apranga

Ne veltui naudojamas posakis – pagal aprangą sutinka, pagal protą palydi. Todėl būtina žinoti, kad tvarkinga išvaizda išreiškia mūsų pagarbą pašnekovui, liudija apie asmenybę, apie charakterio bruožus ir gali turėti poveikį galutinei nuomonei. Todėl kostiumas ir kaklaraištis (vyrui) ar kostiumėlis (moteriai arba merginai) nepakenks niekada. Jeigu organizacijoje yra nustatyti nors minimalūs reikalavimai darbuotojų aprangai, pasistenkime apsirengti atitinkamai. Tuo parodysime, kad esame susipažnę su organizacijos kultūra ir norime atrodyti kaip tos “komandos” narys. Apie įstaigos stilių informaciją gausime nesunkiai. Keletą kartų apsilankę mus dominančioje firmoje pietų pertraukos metu įsitikinsime, kokio stiliaus ir spalvų drabužius bei aksesuarus dėvi tos firmos darbuotojai. Per pokalbį geriau nesistengti sublizgėti ir pritrenkti nei šukuosena, nei aprangos originalumu. Vaikinui nepakenks nublizginti pusbačiai. Moterys turėtų nepadauginti papuošalų ir kvepalų.

3.3. Geros manieros

Be punktualumo labai svarbu ir geros manieros. Tutėtume būti mandagūs su visais įstaigos darbuotojais, kuriuos sutiksime pakeliui pas būsimą darbdavį. Sekretorė gali būti tas žmogus, kurio žodis nulems mūsų likimą. Jei iš pradžių nemandagiai elgsimės su įstaigos darbuotojais darbdavys gali pamanyti jog ir ateityje neįstengsime tinkamai elgtis su kolegomis ir užsakovais.

3.4. Benravimas su darbdaviu

Pirmiausia leiskime darbdaviui pradėti dialogą, atidžiai jo klausykimės. Įsitikinkime ar siūlomas darbas atitinka mūsų norus, įsitikinimus, kompetenciją.

3.4.1. Komunikaciniai gebėjimai bendravime

Leidus pašnekovui mums kalbėti pasistenkime nenukrypti nuo temos, pokalbis turi suktis tik apie su darbu susijusius ir profesinius dalykus. Pokalbio trukmė nėra ribota. Jis gali užtrukti nuo keliolikos minučių iki valandos. Kuo ilgiau trunka pokalbis, tuo aiškiau darosi, kad mes esame tinkamai įvertinti, tuo pačiu padidėja įsidarbinimo tikimybė. Kad ir kas mus priėmė pokalbiui nepamirškime padėkoti ir paklausti kiek mums laiko numatoma skirti. Tai siūloma padaryti todėl, kad dauguma darbdavių visą laiką kalba, o mums telieka prisistatymui vos kelios minutės į pokalbio pabaigą. Tai žinodami mes racionaliau galėsime dalyvauti pokalbyje. Visada būtina pasitikslinti ar papildomai paklausti jei ko nesupratome. Pokalbio metu būtina per daug nekalbėti ir netylėti, kaip vandens prisisėmus į burną. Jei pretenduojame į vietą, kur reikalingas bendravimas su klientais, į visus klausimus atsakyti “taip” arba “ne” nepakaks, būtinas išsamus bendravimas. Tačiau žinoma jog “tyleniai” yra tie, kurie neturi reikiamos informacijos apie būsimą įmonę, darbą, nėra apgalvoję savo biografijos ir nepasirengę ją pateikti.
Kalbant reikėtų stengtis išlaikyti vienodą balso tembrą, vidutinį kalbos tempą. Reikėtų stengtis suvaldyti nervingumą, svarbu nieko neglamžyti ir nekramtyti.

3.4.2. Informacijos pateikimas apie save ir atsakymas į klausimus

Būtina žinoti, kad įsimenama informacija pateikiama pokalbio pradžioje ir pabaigoje (vadinamoji U formos kreivė). Būtent nuo pirmųjų mūsų žodžių priklausys ar darbdavys mūsų ir toliau įdėmiai klausys, ar nutars jos neverta toliau gilintis į šią kandidatūrą, ir ką besakytume vėliau, priims tai per šios nuostatos prizmę. Būtina parodyti, jog esame neblogai informuoti apie šios kompanijos veiklą, bei jos siūlomą darbą. Visus klausimus sutikime su šypsena. Astsakykime sąžiningai ir tiesiai. Prieš atsakydami sudėliokime atsakymą galvoje. Neskubėkime, tačiau būkime ryžtingi. Ypač svarbu tinkamai ir išsamiai paaiškinti, kodėl norime šio darbo, susiejant žinias apie kompaniją su savo gebėjimais ir įgūdžiais. Informaciją apie save pateikime trumpais aiškiais sakiniais. Niekada nekalbėkime ilgiau nei 1-2 minutes. Jei tai viršijome, verta nutraukti pokalbį. Jei pašnekovui bus įdomu jis mus paprašys tęsti pokalbį. Išmokime “laikraštinio “ stiliaus ir netik pokalbyje su darbdaviu, bet ir kituose dalykiniuose bendradarbiavimuose atrodysime puikiai:
– antraštė apibendrina straipsnį;
– pirmoji pastraipa atskleidžia visą pranešimo esmę;
– pirmas kiekvieno paragrafo sakinys pasako, apie ką yra visas paragrafas;
– svarbiausi faktai pateikiami pirmiausia, antraeilė ir labiau detalizuota informa-cija dėstoma vėliau.
Baigiant pokalbį apibendrinkime kodėl mes esame tinkamiausias kandidatas. Paminė-kime stipriąsias puses, kurias pamiršome paminėti pokalbio metu. Jei norime šio darbo tai ir pasakykime.

3.4.2. Mokėjimas paklausti

Mūsų klausimai turėtų parodyti darbdaviui tai, kad mes išmanome įmonės veiklą ir dabartinę situacją bei savo darbo specifiką. Geriausia užduoti tokius klausimus kurie rodo domėjimąsi būsima veikla įmonėje. Nors ir teigiama, jog darbdavys neturėtų teisės klausinėti apie amžių, šeimos sudėtį, tautybę, tikėjimą, tačiau realybėje dažnas tuo domisi. Mokėkime kiekvienu atveju parodyti, jog tai yra antraeiliai dalykai ar argumentuotai sumažinkime darbdavio abejones dėl neigiamos šių veiksnių įtakos mūsų tolimesniam darbui. Pokalbis yra dialogas, bet nemonologas. Sėkmingiausiai jis pavyksta tuomet, kai pašnekovai po lygiai kalba ir klauso. Tačiau, jeigu darbdavys nukrypsta nuo temos, nenutraukime jo. Atidžiai įsiklausykime į jo klausimus. Susijaudinus ir išsigandus lengvai pamesime pokalbio giją. Atminkime, kad pašnekovo intonacija ir žodžių niuansai gali daryti įtaką mūsų atsakymams. Taip pat nederėtų užduoti savanaudiškų klausimų: ar reikės dirbti viršvalandžius, kiek dienų truks mūsų pirmosios atostogos. To galėsime paklausti tik gavę darbą. Nepatartina pokalbio metu rūkyti. Jei mums pasiūloma cigaretė geriausia jos mandagiai atsisakyti, net jei pašnekovas rūko.

3.4.3. Kompetetingumo įrodymas bei mokėjimas bendrauti

Norėdami darbdaviui įrodyti, kad mes kompetetingi, reikėtų įrodyti savo kompetenciją pavyzdžiais, kurie pilnai atskleistų, kieno iniciatyva, su kuo ir per kiek laiko atlikome užduotį, koks buvo jos tikslas ir kokie pasiekimo rezultatai ir kur tai buvo pritaikyta. Supraskime, jeigu mes taip informuosime savo kompetetingumą, sunku bus rasti kontrargumentus tam paneigti. Nebijokime įtikinėti darbdavį net ir tada, jei matome, kad pokalbio metu reikalai klostosi ne visai taip, kaip mes norėtume. Visada remkimės argumentais. Svarbu būti pasirengus motyvuotai atsakyti į visus užduodamus darbdavio klausimus. Nes kai kuriose įmonėse stengiamasi kandidatą išmušti iš vėžių ir tuo patikrinti, bei įvertinti mūsų reakciją nepalankiai susiklosčiusiai situacijai. Kitur stengiamasi nesukelti pokalbio metu kandidatui jokios įtampos, bet padėti atskleisti kompetetingumą ir sugebėjimus. Kad ir kaip sunkiai sektųsi bendrauti nesistenkime meluoti ir gudrauti. Geriausia būti sąžiningiems, nes patyrusi akis gali tuoj pat mus perprasti ir visa tai neigiamai atsilieps mūsų kandidatūrai. Jeigu nesame primygtinai klausiami, gerau jau susilaikyti nuo išsames-nių komentarų. Pokalbio metu pasistenkime išlikti kuklūs, pasakodami apie save naudokime frazes:
• Žmonės pasakytų, kad aš.
• Draugai man sakė, kad aš moku.
• Kolegos visada man sako.
• Kartą mano viršininkas pastebėjo, kad aš.
• Mane rekomenduojantis asmuo pasakytų, kad aš.
• Mano patyrimas rodo, kad galiu.
• Turiu keletą pažymėjimų, patvirtinančių mano.
Kalbėdami nevartokime tariamosios nuosakos, kai kalbėsime apie viltis ir troškimus. Frazė “aš jaučiu” susilpnina viską, kas bus mūsų pasakyta vėliau. Didelis skirtumas tarp “Aš jaučiu, kad galiu gerai dirbti” ir “Aš galiu gerai dirbti”.

Bendraudami supraskime, kad pokalbis – ne vieta ir ne laikas juokams. Imkime pavyzdį iš darbdavio ir juokaukime tik tiek kiek reikia. Nepradėkime pasakoti linksmų istorijų, nes tai atims laiko ir vargu ar pagerins mūsų galimybes gauti darbą.
Įsiminkime, kad dėl atlyginimo per pokalbį, kol dar negavome darbo netinka užsiminti. Taigi tik pokalbio pabaigoje galima derėtis dėl atlyginimo. Šiuo klausimu laikykimės šių principų:
• derėkimės tik tada, kai jaučiamės stiprus;
• derėkimės tik su priimančiu sprendimą;
• žiūrėkime, kiek gali pasiūlyti, o ne kiek mums reikia;
• jei galime, diskusiją apie atlyginimą atidėkime vėlesniam laikui.
Supraskime, kad pokalbio trukmė gali būti įvairi, tačiau iš mūsų sužinojęs darbdavys svarbiausią informaciją leis suprasti, kad pokalbis baigtas. Tada turime pakilti ir ruoštis išeiti.. Jeigu baigiantis pokalbiui nebus pasakyta, koks sprendimas priimtas, paklauskime, kada ir kokiu būdu apie tai galėtume sužinoti. Po to, žiūrėdami pašne-kovui į akis, paspauskime ranką, padėkokime už susitikimą ir atsisveikinkime.
(“Darbo paieškos vadovas” 80-88 psl.)

4. ELGESYS PO INTERVIU SU DARBDAVIU

Paprastai žmonės ieškantys darbo, grįžę po interviu su darbdaviu, tiesiog atsipalai-duoja, nuleidžia rankas ir laukia darbdavio skambučio. Lietuvoje nėra įprasta elgtis kitaip. Tačiau tvirtai pasiryžus susirasti darbą reikia imtis visų įmanomų priemonių.
Praėjus interviu mes galime nusiųsti darbdaviui padėkos laišką. Tai gali nuskambėti keistai, tačiau tuo mes tikrai išsiskirtumėte iš kitų savo konkurentų. Šiuo žingsniu dar kartą atkreipsime darbdavio dėmesį į save. Nuolatos kelkime sau klausimus: “ką paprastai daro kiekvienas ieškantis darbo?”, “ką aš dar galėčiau padaryti kitaip siekdamas įtikinti darbdavį, jog aš esu geriausias kandidatas, tinkantis siūlomam darbui?”. Nebijokime neįprastus veiksmus parodyti darbdaviui, kad mes tikrai esame geriausias žmogus šiam darbui.
Padėkos laiškas mūsų darbo paieškoje yra ne tik teisingas sprendimas, bet ir efektyvi darbo paieškos strategija. Kiekviena padėka yra papildoma galimybė parodanti mūsų kvalifikaciją, žinias ir sudaranti teigiamą įspūdį skaitytojui. Ieškant darbo mes turime parodyti savo atkaklumą. Nelaukime galimybių įsidarbinti – sukurkite jas patys.
Padėkos laiškas išsiunčiamas vienos dienos laikotarpyje po mūsų interviu. Pradžioje pažymėkime poziciją, į kurią pretendavome ir kada vyko interviu. Laiškas turi būti asmeniškai adresuotas žmogui, su kuriuo vyko pokalbis. Kreipiamasi vardu, pavarde ir pareigomis. Laiške dar kartą pažymėkime, jog mes esate susidomėję siūloma darbo vieta bei firma, kurioje tektų dirbti. Taip pat parašykime, jog mes bet kada galime ateiti papildomam pokalbiui arba atsiųsti papildomos informacijos, jei reikia.
Pagrindinės padėkos laiško dalys:
• Kreipimosi pagrindas
• Susidomėjimas darbu
• Trumpas mūsų savybių, žinių, kvalifikacijos pristatymas
• Galimybė parašyti papildomą informaciją, kurios nepaminėjome interviu metu
• Padėka
• Pažymėjimas laiko, kuriuo mes susitarėme dėl darbdavio atsakymo

Padėkos laiško pavyzdys:

Gerb. p. A. Adomaiti,

Dėkoju už suteiktą galimybę susitikti su Jumis šį rytą dėl pardavimų vadybininko darbo vietos. Mūsų pokalbis leido geriau susipažinti su firmos “Adomaitis ir ko” veikla bei keliamais reikalavimais darbui.
Mano gilios specialybės žinios ir turima darbo patirtis tikrai teigiamai įtakotų Jūsų kompanijos veiklą. Mano puikios anglų kalbos žinios ir darbas kompiuteriu praverstų dirbant pardavimų vadybininku.
Aš susisieksiu su Jumis sekančią savaitę pasiteirauti apie Jūsų sprendimą dėl darbuotojo pardavimų vadybininko vietai užimti,
Dar kartą dėkoju už sugaištą laiką ir suteiktą dėmesį man.

Su pagarba,
V. Giedrys

Atminkime, kad AČIŪ nekainuoja nieko, bet nulemia daug ką.

Pravartu žinoti, jog kandidatūra dažnai atmetama ne dėl išilavinimo ar netgi darbo patirties stokos, o pirmiausia dėl pastebėto pretendento polinkio į valdingumą, egoizmą, agresyvumą, jo nervingumą, o taipogi dėl entuziazmo ir intereso darbui, savitvardos ir konfidencialumo stokos bei akyvaizdaus prasto pasirengimo pokalbiui. Pasibaigus pokalbiui vertėtų apgalvoti, kaip mums sekėsi, kokių klausimų nesitikėjome, į kokius sekėsi atsakyti lengviau ir į kokius sunkiau, ko galime iš to pasimokyti ir pan. Jei sužinojome, jog į darbą mūsų nepriėmė, vertėtų pasiteirauti mus kalbinančiojo asmens apie mūsų klaidas pokalbio metu. Nediskutuokime, tik išklau-sykime. Jokiu būdu neremkime prie sienos, klausdami, kodėl mūsų nepriėmė į darbą, nedemonstruokime savo nusivylimo ar pasipiktinimo. Pasistenkime pasimokyti iš savo buvusių klaidų.

Gali atsitikti taip, kad būsime pakviesti antram pokalbiui su darbdaviu. Tai reikštų, jog pirmo pokalbio metu liko neaptarti, ar nepakankamai išryškėjo tam tikri mūsų gebėjimai ar kitos aplinkybės. Būkime tam pasirengę ir supraskime, kad gali būti vis dar keletas atrinktų pretendentų gauti darbą ir iš jų bus pasirinkta ypač patraukli ir pasitikinti savimi asmenybė.

5. ELGESYS GAVUS DARBĄ

Praėjus ilgam darbo paieškos etapui, jei mes viską darėme teisingai, mums nusišypsojo laimė ir mes gavome darbą. Atorodo, jog tai – kaip tik tai, ko mes siekėme. Tačiau nepamirškime, jog išlaikyti gerą darbą yra ne ką mažiau svarbu už jį gauti. Pateiksime keletą gerų patarimų, ko reikėtų nepamiršti naujajame darbe. Galima šiuos patarimus įgyvendinti ir ieškant darbo. Atminkime, jog pirmasis įspūdis, kur jūs padarysite naujajame darbe savo kolegoms, nulems tolimesnę jūsų sėkmę. “Pirmas įspūdis antrą kartą nepasikartos”.

Dažniausiai darbdaviai nepatenkinti naujų darbuotojų požiūriu į darbą, darbo įpročiais, nors jie ir sugeba tą darbą padaryti.

Darbdaviai iš mūsų tikisi:

• Teigiamų emocijų. Teigiamas požiūris yra vienas iš svarbiausių faktorių siekiant sėkmės darbe. Neikite į darbą su niūriomis nuotaikomis, neigiamomis emocijomis, savo problemomis, palikite jas namuose, bare, gatvėje.

• Niekada nevėluokite. Nustatykite, kiek laiko užtruks jūsų kelionė į naująją darbovietę. Pridėkite kelias papildomas minutes prie šio laiko automobilių kamščiams, kitiems nenumatytiems atvejams. Būdamas punktualiu jūs įgysite darbdavio pagarbą ir pasitikėjimą.

• Informuokite savo viršininką iš anksto, jei jūs vėluosite į darbą, sergate ar dėl kitų priežasčių neatvyksite į darbo vietą.

• Stenkitės vadovautis firmos, kurioje dirbate, vidaus tvarka, taisyklėmis, tradicijomis, įpročiais.

• Pateisinkite jums keliamus vadovo lūkesčius ir viltis.

BENDRAVIMAS

• Kai norite pakalbėti su vadovu, iš anksto susitarkite dėl pokalbio laiko.

• Būkite komandos nariu. Stenkitės būti paslaugus. Venkite situoacijos “aš viską pats žinau”, konsultuokitės su kolegomis.

• Paprašykite pagalbos, jei jums jos reikia. Neslėpkite savo klaidų, bet stenkitės jas ištaisyti.

• Palikite savo asmenines problemas namuose. Nesinaudokite darbe firmos įranga (telefonu, kopijavimo aparatu, fakso aparatu ir pan.) siekiant išspręsti savo asmenines problemas.

• Būkite kantrus pačiam sau ir bendradarbiams. Turi praeiti šiek tiek laiko, kol jūs adapuositės naujame darbe, naujame kolektyve.

• Priimkite kritiką. Nesipriešinkite ir nesiginkite kritikuojami kitų bendradarbių. Išnagrinėkite kritikos esmę ir, jei ji pagrįsta, imkitės visų įmanomų priemonių tai pakeisti.

• Gerbkite kiekvieną firmos narį. Atminkite, jog kildami karjeros laiptais jūs sutiksite tuos pačius žmones kaip ir leisdamiesi.

6. IŠVADOS

Savo darbe išnagrinėjus, kaip tinkamai bendrauti su darbdaviu, priėjau išvados, kad reikėtų vadovautis posakiais: “Gera pradžia – pusė darbo” ir “Malonus įspūdis darbdaviui – įdirbis ateičiai.”
Pokalbio su darbdaviu kokybė priklauso nuo kritiško žvilgsnio “į save – iš šalies”, tai reikalinga teigiamo įvaizdžio formavimui.
Aktyvumo dėsnis:
1. stiprus noras;
2. teigiamos emocijos;
3. valia;
4. konkreti veikla.
Išaiškėjo priežastys, dėl kurių darbdaviai dažniausiai nepriima žmogaus į darbą ir paskatina dažniausiai pasakyti potencialiam kandidatui “ne”:
• Skurdi žmogau išvaizda.
• Per didelis aktyvumas.
• Nesugebėjimas aiškiai reikšti savo mintis.
• Susidomėjimo darbu ir entuziazmo stoka.
• Tolimesnės karjeros neplanavimas, neturėjimas jokių siekių ir tikslų.
• Nervingumas, pasitikėjimo savimi trūkumas.
• Pagrindinio dėmesio sukoncentravimas tik į gausų pinigų kiekį.
• Gerų manierų, takto ir kantrybės stoka.
• Neigiami atsiliepimai apie buvusį darbdavį.
• Akių kontakto su pašnekovu nebuvimas.
• Pavėlavimas į interviu.

Taigi stenkimės išvengti paminėtų klaidų, daugiau pasitikėjimo savimi ir tiesiu keliu į sėkmę!

7. LITERATŪRA

1. Almonaitienė J., Antinienė D, Lekavičienė R. “Bendravimo psichologija” – 2001 KTU Psicologijos katedra.
2. Kučinskienė R. “Darbo paieškos vadovas” – 2000, Klaipėdos Universitetas.
3. Nauckūnaitė Z. “Iškalbos mokymas.- V.:Šviesa, 1998m.
4. Lietuvos darbo birža “Kaip kalbėtis su būsimu darbdaviu” – 2000, Vilnius.
5. “Darbo biržos naujienos” 2003, Vilnius.
6. Lietuvos darbo birža “Darbo klubų užsiėmimų medžiaga” – 2002, Vilnius.

Leave a Comment