KOKIA „LIETUVOS PAŠTO“ ATEITIS

KOKIA „LIETUVOS PAŠTO“ ATEITIS

Pirmiausia noriu pasakyti, kad pati pašto sistema yra pasaulinė. Šioje sistemoje visi atliekami darbai yra panašūs. Labiausiai skiriasi jų mechanizavimo lygis. Tačiau tokiuose stambiuose renginiuose paprastai aptariami svarbiausi pokyčiai paštų sistemoje, numatoma tolesnė nacionalinė paštų strategija. Pastaraisiais metais Europos valstybių paštuose padėtis ėmė smarkiai keistis. Tai akivaizdžiai rodo toks pavyzdys. Dabar beveik visose Europos valstybėse, tarp jų ir Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Švediją ir Suomiją, įvesta palyginti svarbi lengvata. Valstybių nacionaliniams paštams suteikta išskirtinė teisė pristatyti laiškus ikki 350 g. Tokio masto laiškai sudaro didžiąją pašto dalį. Sunkesniems laiškams pristatyti monopolio nėra. Nuo 2007 m. Europos Sąjungos šalyse ši lengvata naikinama. Demonopolizuojama palaipsniui, kad nacionaliniai paštai galėtų pakoreguoti paslaugų struktūrą, nesusidurtų su sunkumais ir turėtų pakankamai laiko perėjimui prie konkurencijos bei jos įgyvendinimui. Daugelis Europos šalių jau dalyvauja konkurencinėje veikloje. Kai kurių nacionalinių paštų pasikeitė ir pavaldumas. Jie jau tapo akcinėmis bendrovėmis. Tik rytinėse Europos valstybėse šioje srityje permainų beveik nėra. Iš artimiausių kaimynų tik Latvijos ir Esijos paštai jaau treji metai kaip pakeitė pavadinimą. Tapęs akcine bendrove, mūsų kaimynų paštas ir toliau vykdo valstybės įpareigojimus, numatytus Pašto įstatyme. Tačiau akcinės bendrovės statusas suteikia daugiau savarankiškumo. Jie gali lanksčiau planuoti savo veiklą, operatyviau spręsti iškilusias problemas.
Kita didelė naujovė, akcentuota Eu

uropos šalių paštų vadovų pasitarime, tai prasidėjęs paštų privatizavimas. Privatizuotas paštas Olandijoje, kur privatus sektorius valdo daugiu kaip 50% akcijų. Tam tikrą dalį akcijų užsienio valstybei pardavė Malta. Privatizavimo programas rengia nemaža kitų Europos valstybių.
Europos šalių pasitarimas jokių sprendimų bei nutarimų nepriima. Jis teikia siūlymus Europos komisijai, o pastaroji – Europos Sąjungai. Tačiau paštas yra gana sudėtinga struktūra ir visi supranta, kad šioje srityje negalima daryti staigių posūkių.
Tikslią datą vargu ar galima dabar pasakyti. Šio klausimo sprendimas priklauso ne vien nuo „Lietuvos pašto“ vadovų. Tai ilgas ir sudėtingas kelias. Pirmiausia savo nuomonę turėtų pareikšti Lietuvos susisiekimo ministerija bei Vyriausybė. Valstybės įmonė „Lietuvos paštas“ įtraukta į svarbių ir neprivatizuotinų objektų sąrašą. Manau, kad negalime atsilikti nuo kitų valstybių, ypač dabar, ruošiantis stoti į Europos Sąjungą. Prraktiškai jau beveik visų Europos Sąjungai priklausančių šalių paštai yra akcinės bendrovės. Kai kurios jų šį žingsnį jau žengė, o kitos ruošiasi lemiamam žingsniui einant nacionalinių paštų privatizavimo keliu.
Galima sakyti, kad šis pasaulio šalių reguliatorių ir pašto tarnybų darbuotojų pasitarimas buvo analogiško Europos šalių pasitarimo tęsinys. Jo metu buvo aptariama pasaulio šalių paštų strategija iki 2010 metų. Darbotvarkėje buvo du pagrindiniai klausimai: privatizavimas ir išvežiojamojo pašto kokybė. Šios temos susirinkusiems nebuvo didelė staigmena.
Daugelyje valstybių privatizavimas jau vyksta. Antai Naujojoje Zelandijoje paštas jau pr
rivatizuotas. Jis privatizuojamas Australijoje, Brazilijoje. Kitos nuomonės kol kas yra JAV pašto vadovai. Jie pareiškė, kad JAV paštas liks valstybinė komercinė įmonė. Tačiau pasaulio šalių pašto darbuotojų pasitarime dalyvavo ir daugelio Afrikos, Azijos valstybių paštų atstovai, kuriems dar aktualūs kiti klausimai. Jie nagrinėja tokias problemas, kurias esame išsprendę prieš keletą ar keliolika metų. Bene svarbiausia jų – pašto pristatymas šalies viduje. Panašių klausimų yra ir daugiau.
Neatsitiktinai į pasitarimo darbotvarkę buvo įtrauktas kokybės klausimas. Valstybės viduje kuriasi konkuruojančios firmos, kurias galima vadinti konkuruojančiais paštais, nors jos ir privačios bendrovės. Pašto darbuotojams keliami du reikalavimai: greitis ir kokybė. Klientas turi žinoti, kad jo laiškas arba siuntinys adresatą pasieks per minimalų laiką ir kad bus užtikrintas pašto saugumas bei kokybė. Europos valstybių paštams vykdyti šiuos reikalavimus yra daug paprasčiau. Jų naudojama šiuolaikinė technika, modernūs kompiuteriai, galingos automatinės laiškų skirstymo mašinos, kita įranga atitinka visus keliamus paštams reikalavimus. „Lietuvos paštas“, lyginant su išsivysčiusių šalių tokio pat profilio įmonėmis, turi technikos mažiau, mechanizavimo lygis žemesnis, transporto reikėtų daugiau, bet mes nesam taip labai atsilikę nuo jų, kaip dar daugelis Azijos bei Afrikos valstybių.
Jūs ne kartą paminėjote, kad bene svarbiausi Europos Sąjungos keliami reikalavimai pašto darbuotojams yra pristatymo kontrolinis laikas ir kokybė. Ar „Lietuvos paštas“ nenusižengia šiems reikalavimams?
Europos Są
ąjungos nacionaliniams paštams sudarytos palankios sąlygos spręsti kokybės klausimus. Tarp šalių veikia kontrolės sistema, kurios duomenų bazė yra Briuselyje. „Lietuvos paštas“ turi programą su Europos Sąjungos šalimis. Pašto judėjimas kontroliuojamas kompiuteriais. Gavę paštą iš bet kurios valstybės, mūsų darbuotojai Pervežimų centre įveda duomenis į kompiuterį, kurie patenka į duomenų bazę Briuselyje. Kompiuteryje galima stebėti, kaip iš Lietuvos iškeliauja pašto siuntos, laiškai į kitas šalis ir kaip iš pastarųjų gauname analogiškas siuntas. Nurodoma ir pašto keliavimų dienų skaičius. Galima pamatyti, ar paštas laikosi grafiko. Šį procesą kompiuterių dėka galima valdyti, nustatyti, kur ir kodėl paštas nebuvo išsiųstas, ir kaip šį procesą paspartinti.
Įėję į duomenų bazę Briuselyje, galime stebėti ir kitų Europos Sąjungos šalių, kurios tą informaciją teikia, pašto judėjimą. Lygiai taip pat kitų šalių pašto tarnybos gali matyti Lietuvos pašto kelią. Įdiegta Europos Sąjungos nacionalinių paštų kontrolės sistema yra irgi vienas iš darbo kokybės gerinimo būdų.
Yra ir daugiau sutarčių, pasirašytų su Europos valstybėmis pašto kokybės gerinimo klausimais. Tokia sutartis veikia tarp Skandinavijos ir Baltijos šalių. Sutartyje numatytos valandos ir net minutės, iš kur, kada išsiunčiamos oro paštu siuntos ir kaip jos turi būti pristatomos į kiekvieną iš pasirašiusių sutartį šalių. Po sutarties pasirašymo atsakingiau pradėjo dirbti pašto tarnybos. Netrukus susilaukėme ir teigiamų rezultatų, kurie labai pagerino aptarnavimo kokybę.
Nemažos įt
takos pašto darbo kokybei turi oro paštas, ypač su tomis valstybėmis, kurių keleiviniai lėktuvai kasdien atskrenda į Vilnių. Tai Vokietija, Anglija, Skandinavijos kraštai, „Lietuvos avialinijų“ reisai į kitas šalis. Paprastai klientų laiškai bei siuntiniai su šitomis šalimis neužtrunka ilgiau kaip tris dienas. Bet mūsų norai ir pageidavimai dar didesni. Turime tikslą šią kelionę sutrumpinti dar viena diena ir apsiriboti dviem dienomis.
Kad žmonės nori tarpusavyje bendradarbiauti, akivaizdžiai rodo besiplečiantys ryšiai su Vakarais. Paskutiniais metais ypač jaučiamas glaudus bendradarbiavimas su Ispanija. Nors ši valstybė palyginti toli nuo Lietuvos, tačiau mūsų tautiečių srautas į šią šalį smarkiai didėja. Apie tai galima spręsti iš vis didėjančių pašto siuntų bei piniginių perlaidų siuntų srautų. Daug siunčiama bei gaunama pašto dėl besiplečiančių ryšių tarp Lietuvos ir Airijos. Prie šių valstybių galima priskirti ir Angliją, su kuria irgi plečiasi pašto ryšiai.
„Lietuvos paštas“ ieško būdų, kaip pagerinti ryšius su Rytų kraštais. Dar ilgai pašto siuntų kelionės užtrunka į Rusiją, nekalbant apie Kaukazo, Vidurinės Azijos valstybes. Spendžiant iš siunčiamo ir gaunamo pašto su šių šalių žmonėmis Lietuvos piliečiai dar palaiko glaudžius ryšius. Todėl su Rytų šalimis irgi geriname pašto ryšius. Maskvoje yra įsikūrusi NVS šalių Pašto operatorių sąjunga. Mes neesame jos nariai, bet, kaip ir Latvijos ir Estijos, Vokietijos, kitų valstybių nacionalinių paštų atstovai, kviečiami stebėtojais į šios sąjungos posėdžius. Svarstant aktualius klausimus dalyvaujame kai kuriuose posėdžiuose.
Grįžkime prie „Lietuvos pašto“ veiklos, kuriame nuolat vyksta permainos. Jums vadovaujant pertvarkoma Lietuvos pašto sistemos valdymo struktūra. Ar galima sakyti, kad ji artėja prie pabaigos?
Dalis pertvarkos jau įgyvendinta. „Lietuvos paštas“ jau perėjo nuo trijų valdymo struktūros pakopų prie dviejų. Apskričių centriniai paštai perėmė rajonų paštų kai kurias funkcijas. Rajonų paštai nebeteko valdymo grandies. Buvo panaikinti ekonomistų, buhalterių, kai kurie kitų vadovaujančių darbuotojų etatai. Rajonų paštuose pasiliko tik gamybinis personalas. Greitai sukaks metai, kai dirbame be šios valdymo grandies. Reikia pasakyti, kad ši reforma buvo gerai apgalvota, jai tinkamai pasiruošta. Darbo kokybei tai įtakos neturėjo, o „Lietuvos paštas“ sutaupė apie 3 mln. litų darbo užmokesčio sąskaita.
Valdymo struktūrą numatoma ir toliau reorganizuoti. Mūsų nuomone, filialų, kurie yra kiekvienoje apskrityje, šiuo metu yra per daug. Todėl permainų valdymo srityje gali būti ir daugiau.
Kai kurias naujoves numatome įgyvendinti gamybos srityje. Šiaulių apskrityje atliktas eksperimentas rodo, kad yra darbo tobulinimo rezervų pašto pristatymo grandyje. Šį darbą, panaudojus transportą bei kitas galimybes, gali atlikti mažiau laiškininkų. Dabar pašto pristatymo tarnybų patirtį, sukauptą Šiaulių apskrityje, numatoma įgyvendinti Klaipėdos apskrityje.
Ieškome būdų pašto tarnybos darbuotojų atlyginimams didinti. Iki šiol dauguma šios tarnybos darbuotojų gaudavo minimalų atlyginimą. Dabar Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse numatoma pakeisti darbo užmokesčio sistemą. Kuo daugiau laiškininkas užprenumeruos laikraščių ar žurnalų, tuo didesnį gaus atlyginimą. Kitaip tariant, bus įvestas darbo apmokėjimas nuo išdirbio. Tokį darbo apmokėjimą praktikuoja Estijos paštas.
Viena iš naujiesnių teikiamų „Lietuvos pašto“ paslaugų yra „Prekės paštu“. Ar ji plačiai prigijo tarp Lietuvos gyventojų?
Ši paslauga tapo populiari. Gyventojai, išsirinkę prekes iš katalogų, gali per paštą jas užsakyti iš įvairių kraštų. Antai Skandinavijos kompanija „Hobby Hall“, turinti didelę parduotuvių tinklą, siūlo įvairiausių prekių. Populiariausios iš katalogų užsakomos prekės yra įvairios paskirties: patalinė, drabužiai, virtuvės reikmenys, sporto prekės. Pavasarį ypač didelę paklausą turi sėklos ir sodinukai. Šias prekes galima užsisakyti iš katalogo „Florexlit“. Ja daugiausiai naudojasi kaimo gyventojai. Pasirinkę pageidaujamų sėklų iš katalogų, jie palyginti lengvai apsirūpina sėklomis. Paslauga ekonomiškai naudinga: nereikia vykti į miestą, leisti kelionei pinigų. Ir laiko sutaupo.Belieka užsimokėti paštui už paslaugą.
„Lietuvos paštas“ teikia dar vieną svarbią paslaugą – leidžia pašto ženklus. Kokiais naujais pašto ženklais žadate pradžiuginti kolekcionierius?
Pagrindinė pašto ženklų paskirtis turbūt visiems žinoma. Jis naudojamas kaip priemonė apmokėti už suteiktą paslaugą gyventojams siunčiant laiškus tiek šalies viduje, tiek susirašinėjant su užsienio valstybių piliečiais.
Nuo praėjusių metų „Lietuvos paštas“ leidžia Lietuvos tūkstantmečiui pažymėti pašto ženklų seriją. Iki 2009 m., Lietuvos tūkstantmečio datos, kasmet pasirodys po 4 naujus pašto ženklus. Šiai svarbiai sukakčiai paminėti bus išleista 36 ženklų serija. Du blokai po keturis ženklus jau išleisti.
Kokią įsivaizduojate „Lietuvos pašto“ ateitį?
Manau, kad iki 2010 metų dar bus daug naujovių ir didelių permainų pašto srityje. Paštų privatizavimo banga apims visą Europą. Jeigu Europos Sąjungos šalys sutiks privatizuoti nacionalinius paštus parduodant akcijas, tai jų skaičius gali smarkiai sumažėti. Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos, Olandijos nacionalinių paštų vadovai žada aktyviai dalyvauti tarptautiniuose konkursuose ir įsigyti kitų šalių pašto įmonių akcijų. Tai daugeliu atveju priklausys nuo valstybių vyriausybių sprendimų. Paprastai sakoma, kad viskas daroma kliento labui. Pastarajam nesvarbu, kas valdo ar kam priklausys nacionalinis paštas. Klientui svarbu, kad paslaugos kaina būtų nedidelė ir aukšta kokybė.
Lapkričio 16 d. sukanka 84 metai nuo Lietuvos pašto įkūrimo. Nuoširdžiai sveikinu visus pašto darbuotojus Lietuvos pašto įkūrimo 84 metinių proga ir linkiu kūrybinės sėkmės, daug laimės, džiaugsmingų ir giedrių dienų.

Kalbėjosi JONAS BAZYS

Valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ generalinis direktorius Jonas Šalavėjus

Lietuvos delegacija pasaulinėje pašto darbuotojų konferencijoje. Iš kairės į dešinę: Ryšių reguliavimo tarnybos departamento direktorius Alfredas Bacevičius, valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ generalinis direktorius Jonas Šalavėjus, „Lietuvos pašto“ tarptautinio skyriaus viršininkė Regina Vėšūnienė ir Lietuvos susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas

Leave a Comment