Išvesties įrenginiai

by

TurinysIšvestines įrenginiai 2Spausdintuvai 2Kontaktiniai 2Nuoseklieji 2Matriciniai 2Lygiagretieji 2

Išvestines įrenginiai

Šie įrenginiai patiekia duomenų apdorojimo rezultatus – informaciją.Teisinga informacija, gauta tinkamiausiu laiku, efektyviai išsprendžia vartotojo problemas ir uždavinius.Kad informacija būtu efektyvi, ji vartotoju turi būti pateikta tinkama forma. Išvesties įrenginiai (Outup hardware )pateikiama: Dokumentine kopija (hardkopy ) – informacija pateikiama popieriuje ar mikrofilmu, Nedokumentine kopija (soft kopy ) – informacija pateikiama displėjaus ekrane ar balsu.Dokumentines kopijos išvestines įrenginiai yra šie: Spausdintuvai ( printers ), skiriami: Kontaktiniai (impact ):  Nuoseklusis ( serial ), Matricinis ( dot matrix ), Lygiagretusis ( line ), Nekontaktiniai ( nonimpact ), skiriami:  Rašaliniai ( ink-jet ), Terminis ( thermal ), Lazerinis ( laser – jet ), Braižytuvai (plotters), skiriami: Rašiklinis (pens): Būgninis (drum), Planšetinis (flatbed), Elektrostatinis (electrostatic), Matricinis (dot- matrix), Terminis (thermal), Rašalinis (ink-jet).Dokumentinė kopija gali būti ir mikrofilmais (Computer Output Microfilm – COM). SpausdintuvaiSpausdintuvai išspausdina popieriuje raides, skaitmenines ir kitokius simbolius, grafikus, piešinius.Spausdintuvai skirstomi pagal veikimo principą.t.y. ar mechanizmas liečia ar neliečia popieriaus .Kontaktiniai spausdintuvai turi kontaktą su popieriumi.Spausdinimo rezultatas gaunamas suduodant plaktukėliu, kuriame įtaisytas gaunančios įtampą adatėlės, į rašalo juostelę, esančią prieš popierių.Nuoseklieji spausdintuvai,skirti spausdinti tekstus, vadinami abėcėliniais.Dirba panašiai kaip rašomoji mašinėlė – plaktukėlis, gavęs įtampą, suduoda į rašymo juostelę.Jų trūkumai – lėti, triukšmingi, nespausdiną grafikų .Matriciniai spausdintuvai – didesnio greičio ir lankstumo nei nuoseklieji spausdintuvai .Tekstą, reikiamus simbolius formuoja spausdinimo galvute, kuri sudaryta iš eilės mažu spausdinimo plaktukėlių (kartais vadinamų adatėlėmis). Kiekvienas plaktukėlis gavęs įtampą, atskirai suduodą į rašalo juostelę, o jei spausdintuvas spalvotas – į įvairių spalvų rašalo juostelę.Pagrindinis matricinių spausdintuvų trūkumas – lėti ir triukšmingi.Lygiagretieji spausdintuvai sukurti spausdinti didelius duomenų masyvus.Jie vadinami lygiagrečiaisiais, nes spausdina eilutę simbolių iš karto – lygiagrečiai .Lygiagretieji spausdintuvai, priklausomi nuo panaudoto veikimo mechanizmo, gali būti būgniniai, juostiniai.Naudojami ir vieni ir kiti. Kiekvienas iš šių spausdintuvu turi daug spausdinimų simbolių kopijų ir daug plaktukėlių , kurie, gavę įtampą, suduoda į po plaktukėlį esantį popierių. Jie greitesni nei matriciniai , bet gana lėtoki, palyginti su nekontaktiniais spausdintuvais, kurie spausdina visą puslapį iš karto.Pagrindinis trūkumas triukšmingi.

Nekontaktiniai spausdintuvai neturi kontakto su popieriumi Jų veikimo principas pagrįstas spausdinimo medžiagos dalelių nukėlimu ant popieriaus per atstumą Nekontaktiniai spausdintuvai yra vadinami puslapiniais spausdintuvais, nes iš karto išspausdiną visą puslapį iš karto.Jų pranašumas greiti ir dirba be triukšmo.Rašaliniai spausdintuvai dirba panašių principu kaip matriciniai, tik tekstą, vaizdą, grafikus formuoja ne adatėlėmis, bet iš mažų rašalo lašelių, kurie išpurškiami ant popieriaus.Dėl šios priežasties rašaliniai spausdintuvai kartais vadinami purškiančiaisiais. Šių spausdintuvų greitis toks kaip matricinio spausdintuvo, bet jie dirba be triukšmo ir dažniausiai naudojami kaip spalvoti.Terminiuose spausdintuvuose naudojamas specialus šilumai jautrus popierius. Neriekia nei juostos, nei rašalo.Šie spausdintuvai turi spausdinimo galvutę su adatėlėmis, kurios nors ir nepaliečia popieriaus, tačiau priklausomai nuo gaunamos įtampos dydžio įkaitinamos ir skirtingai paveikia termini popierių, sukurdamas jame tekstą ir vaizdą. Tai labai kokybiški ir brangus spausdintuvai. Gaminami aukštos kokybės vaško terminiai spausdintuvai,kuriuose naudojama speciali vaško juostelė. Išspausdinto lapo paviršius padengiamas plonyčių vaško sluoksniu, suteikiančiu spaudiniu ne tik atsparumo,bet ir puošnumo.Lazerinių spausdintuvu veikimo technologija, žymiai mažiau mechaninė nei kontaktinių, kadangi atsisakyta spausdinimo galvutės judesio ar adatėlių įkaitinimo.Lazerinio spindulio technologija pasižymi dideliu spausdinimo greičiu.Lazerio spindulys, valdomas tam skirto mikroprocesoriaus, nukreipimas į šviesiai jautrus būgno paviršių, kuriam suteikiamas teigiamas krūvis. Jame išdeginamos dėmelės, kurias užfiksuoja speciali medžiaga.Veikiant karščiu bei slėgiu vaizdas perkeliamas ant popieriaus lapo. Po to būgno paviršiuje panaikinamas krūvis – būgnas paruošiamas kito lapo spausdinimo ciklui.Šių spausdintuvų pagrindiniai privalumai: Labai didelis spausdinimo greitis, Nedideli eksploatavimo reikalavimai, Labai aukšta vaizdo kokybė,
 Puikios grafikos galimybės.Lazeriniai spausdintuvai gali išspausdinti įvairaus dydžio ir stilių teksto šriftą (fontus)bei pateikti aukštos kokybės ataskaitas leidinius. Daugelis lazerinių spausdintuvu turi vidinius fontus, taip pat gali turėti kasetinius fontus, kurie įrašomi ROM mikroschemoje.Be to, vartotojai gali norimus fontus įsirašyti į standujį diską, po to įdiekti į RAM arba spausdintuvą.Pagal galimybes, greiti kaina gaminami labai plačios skalės lazeriniai spausdintuvai.Skiriamos jų tris klasės: žema kokybė, aukšta kokybė, spalvoti.Žemos kokybės spausdintuvu kainos mažiausios,jie gana lėti.Aukštos kokybės – daug greitesni nei žemos kokybės, turinti gana didelę skiriama gebą.Dažnai naudojami kompiuterių tinklų aplinkoje, kur daug vartotojų vartotojų dalinasi vienu spausdintuvu. Spalvoti lazeriniai spausdintuvai dažniausiai naudojami projektavimo leidybos srityse. Naujausi lazeriniai spausdintuvai yra daugiafunkciniai .Jie gali skenuoti, spausdinti, faksuoti, kopijuoti.Paplitus nešiojamiesiems asmeniniams kompiuteriams buvo sukurti nedideli, mažai sveriantis spausdintuvai – matriciniai, rašaliniai, terminiai, lazeriniai.Gaminami ir specialūs spausdintuvai, skirti spausdinti adresus ant voku, įvairias žymes, adresų lapus, standartinius brūkšninius kodus ir kt. Braižytuvai skirti aukštos kokybės grafiniams vaizdams spausdinti. Juos naudoja projektoriai, architektai, menininkai, įvairių sričių dizaineriai.Rašikliniuose braižytuvuose grafini vaizdą piešia judantys rašikliai, kuriuos valdo specialiai tam skirtas mikroprocesoriusBūgninis-toks braižytuvas, kuriame popierius juda sukamo būgno paviršiumi, o virš jo esantys rašikliai užima horizontalinėje tam tikrą padėtį. Rašikliai, gavę įtampą, nusileidžia ant popieriaus ir juda pagal duotą programą kairėn ar dešinėn. Baigus braižyti vaizdą, rašikliai pakeliami nuo paviršiaus ir grąžinami į pradinę padėtį .Planšetinis – toks braižytuvas, kurio veikimo principas:popieriaus padedamas ant plokščio paviršiaus nejuda, o rašikliai juda horizontaliai ir vertikaliai.Elektrostatinis – toks braižytuvas, kurio principas: elektrostatiniai krūviai popieriuje iš labai mažų specialios medžiagos taškelių sukuria tekstus, vaizdus. Elektrostatiniai braižytuvai greitesni už rašiklinius ir išgauna labai aukštos skiriamos gebos vaizdus.
Matricinių, treminių ir rašalinių braižytuvų veikimo principas toks pats kaip ir spausdintuvų.MikrofilmaiTai išvesties įrenginiai, kurie duomenis pateikia mikrofilme.Šie įrenginiai pasižymi greičiu, dydžiu, kaina.Didžiausias šių išvesties įrenginių trūkumas – tai kad informacija išvedama mikrofilmu, todėl reikia specialių didinamųjų įrenginių, kad butu patogiai skaityti. Be to tokie į renginiai yra brangūs.Dažniausiai jie naudojami bibliotekose, skaityklose, kai informacija gaunama mikrofilmų pavidalo.Nedokumentinės kopijos išvesties įrenginiai yra šie : Displėjai (displays):vamzdinis (Cathode-Ray Tube-CRT),plokščiasis (flat screen).Kalbinės išvesties įtaisai (voice output devices )DisplėjaiVisos kompiuterinės sistemos turi displėjus, kuriuose vizualiniai pateikiama informacija.Dažniausiai naudojamas— vamzdinis displėjus, kuriame vaizdas gaunamas dviem būdais: taškinis (raster) –vaizdas kuriamas iš mažiausių vaizdo elementų-taškelių. vektoriniu (vector) vaizdas kuriamas naudojant judantį spindulį – vektorių Vamzdinį displėjų sudaro elektroninis vamzdis, skleidžiantis elektronų emisiją, kurią valdo elektrodų magnetinis laukas, nukreipdamas elektronus į fosforu padengtą ekraną.Fosforui reaguojant į elektronų emisijos šviesą ekrane sukuriamas vaizdas, kurį sudaro maži vaizdo elementai-taškeliai.Kuo mažesni taškeliai ir kuo jie glaudesni , tuo geresnė displėjaus ekrano viena iš pagrindinių charakteristikų – skiriamoji geba.Jei ekrano skiriamoji geba 1024×768, tai reiškia, kad ekrano horizontalėje esančios eilutės turi 1024 taškelius, o vertikalėje— 768 taškelius.Ekrano skiriamoji geba apibrėžiama ir kaip taškeliai per colį.Kuo daugiau taškelių telpa colyje, tuo geresnis vaizdas.Skiriamoji geba nusako ekrano kokybę.Vaizdo kokybę ekrane nusako: skiriamoji geba (resolution), spalvų skaičius (color number), vaizdų atmintis (vaizdų RAM—VRAM).Vaizdų atmintis reikalinga tam, kad būtų galima periodiškai pakartoti vaizdų duomenis displėjaus ekrane.Vaizdų duomenys laikomi RAM dalis. Ji ypatinga tuo, kad ją sudaro dvieigė mikroschema, kuri tuo pačiu momentu ir priima, ir išsiunčia duomenis. VRAM svarbi ir todėl, kad nuo jos priklauso skiriamosios gebos dydis, skleidžiamų spalvų sodrumas, t.y. kiek bitų galėsime skirti vienam taškeliui išlaikyti ekrane.Tai demonstruoja lentelė:
Bitų skaičius vienam taškui išlaikyti ekrane VRAM(MB) Spalvų skaičius Skiriamoji geba

481624 0,250,501,001,00 162566553616777246 640×480640×480640×480640×480481624 0,250,501,001,50 162566553616777246 800×600800×600800×600800×600481624 0,501,001,502,50 162566553616777216 1024×7681024×7681024×6781024×768481624 1,001,502,504,00 162566553616777216 1280×10241280×10241280×10241280×1024481624 1,002,004,006.00 162566553616777216 1600×12001600×12001600×12001600×1200Vaizdo kokybė ekrane priklauso nuo spalvų skaičiaus.vamzdinių displėjų ekranai gali būti spalvoti ir nespalvoti. Vienspalviai ekranai gali būti trijų spalvų: Balti, Gintaro spalvos, Balti.Pagrindinis skirtumas tarp vienspalvių ir spalvotu ekranų yra tas, kad vienspalvis turi viena elektroninį vamzdį (elektronų prožektorių ), spalvotas tris elektroninius prožektorius:raudoną, žalią, mėlyną.Taigi spalvotame ekrane mažiausias ekrano elementas taškelis sudarytas iš trijų spalvų.Pirmieji vamzdiniai displėjai pateikdavo tik tekstą, sudarytą iš raidžių ir simbolių. Vėliau sukurti programinei įrangai turėjo būti sudaryta galimybė pateikti grafikus bei vaizdus,todėl buvo sukurti displėjai, kurie geba pateikti ir grafinius vaizdus.Vamzdiniai displėjai pagal pateikiamą vaizdą ekrane skirstomi į:simbolinius (character mapped),bitinės raiškos (bit mapped),Šiandien simboliniai displėjai gali pateikti ne tik tekstą, bet ir grafikus. Bitinės raiškos displėjai, bitinės raiškos displėjai vaizdą, pateikia ir tekstinę, ir grafinę informaciją.Pagrindiniai displėjų tipai yra šie: MDA (Monochrom Display Adapter), CGA (Color Graphic Adapter), EGA (Enhanced Graphic Adapter), VGA (Video Graphic Adapter), SVGA (Super VGA), XGA (Extended Graphic Array).MDA – vienas pirmųjų vienspalvis displėjus, kartais dar naudojamas darbo stotyje,įvedant skaitmeninius duomenis.Šių displėjų charakteristikos pateikiamos lentelėje:Displėjaus tipas Spalvų skaičius Skiriamoji geba VRAM (KB)CGA 4 320×200 EGA 16 640×350 VGA 25616 320×200640×480 150Super VGA 256256 800×6001024×768 469768XGA 25665536 1024×7681024×768 7681536 16777216 1024×768 2304Vamzdinių displėjų ekrano matmenys yra riboti.Turint 14 colių įstrižainės 1024×768 skiriamosios gebos ekraną, piešiniai gaunami ryškesni ir mažesni nei 640×480 skiriamos gebos ekrano.Pavyzdžiu, 14 colių įstrižainės VGA gerai ,bet 1024×768 skiriamosios gebos SVGA riekia 16 ar 17 colių įstrižainių ekrano. Vartotojai, dirbantys su grafine įranga ar leidybinėmis sistemomis, naudoja didesnius ekranus – 19,20 ar net 21 colio įstrižainių.

Vamzdinių displėjų pagrindiniai trūkumai: dideli matmenys, sunaudoja daug elektros energijos, pažeidžiami transportuojant, netinkami nešiojamiesiems kompiuteriams.Vamzdinių displėjų trūkumai ir buvo plokščiųjų displėjų sukūrimo priežastis. Pirmieji plokštieji displėjai sukurti nešiojamiesiems kompiuteriams. Dabar plokštieji displėjai gaminami ir asmeniniams kompiuteriams.Plokštieji displėjai pagal gamybos technologijas skirstomi į: skystakristalius displėjus (Liquid Crystal Display – LCD),  plazminius displėjus (Gas Plasma Display – GPD), elektroliuminescensinius displėjus (Electroluminescens Display – ELD).Skystakristaliniai displėjai – tai displėjai, kuriuose skysta chemine medžiaga dedama tarp dvejų stiklo plokščių, padengtų labai plonomis vielelėmis, kuriomis tekanti elektros srovė priverčia cheminėje medžiagoje esančias pailgas metalo molekules, gavusias krūvį, dreifuoti iš ilgai ekrano. Skystakristaliniai displėjai gali būti vienspalviai ir spalvoti.Plazminiai displėjai – tai pirmieji displėjai, pagaminti naudojant neono dujas arba neono ir argono dujų mišinį, dedamą tarp elektrodų. Tekant srovei dujos švyti. Maišant įvairias dujas spalva kinta nuo oranžinės iki raudonos.Elektroliuminescensiniai displėjai – tai displėjai, kuriose naudojama plona filmo juosta, padegta, padengta specialia medžiaga,kuri švytinti tekant elektros srovei.Norint gauti švytintį taškeli, srovė leidžia filmo juostos horizontalėmis ir vertikalėmis jų susikirtimo taškuose ekranas švyti.