Ubuntu operatyvinė sistema

Ubuntu Linux

“Ubuntu Linux” – staiga išpopuliarėjusi “Debian GNU/ Linux” atšaka, finansuojama „Canonical Ltd.“. Jei nupasakoti trumpai, tai „Debian“, turinti draugišką vartotojui aplinką.

1.1 Faktai

Naujausia versija 5.10 (Breezy)
OS branduolys 2.6.12
“X.Org” grafinė aplinka 6.8.2
Vartotojo aplinka GNOME 2.12.1
GCC versija 4.0.1
Biuro paketas OpenOffice.org 2 Beta 2

1.2 Aprašymas

“Ubuntu Linux” tai laisva „Debian GNU/Linux” atšaka, kuri yra finansuojama „Canonical Ltd.“ bendrovės. Šio projekto tikslas sukurti laisvą operacinę sistemą, kuria galėtų naudotis visi norintys, todėl „Debian“ tam tinka bene geriausiai. Tiesa „Ubuntu“ nėra tiesioginė „Debian“ kopija, todėl nesitikėkite, kad bus galima be jokių nesklandumų diegti vienos sistemos paketus kiitoje (nors tai ir įmanoma). „Ubuntu“ yra laikas nuo laiko suderinamas su tuo metu esančia eksperimentine „Debian Sid“ versija ir toliau tobulinamas atskirai. Tiesa nemaža dalis specialistų, prižiūrinčių „Ubuntu“ taip pat rengia ir „Debian“, kitaip tariant vyksta abipusis bendradarbiavimas. „Ubuntu“ kolektyvas užsibrėžė vartotojams pateikti patogią ir dažnai atnaujinamą (kas 6 mėnesius) operacinę sistemą ir atrodo, kad kol kas jiems tai pavyksta.

1.2 Įpatybės

Nenustebkite – šiame pakete siūloma tik viena vartotojo aplinka – GNOME. Jei norėsite KDE, tai užuot diegę papildomus KDE paketus, geriau iš karto siiųskitės alternatyvų – „Kubuntu“ paketą. „Ubuntu“ diegimo diskų nebūtina siųstis internetu, jį galite užsisakyti internetu – http://www.shipitubuntu.com svetainėje. Šis paketas tikrai vertas dėmesio, ne veltui per nepilnus metus jis tapo populiariausiu „Linux“ paketu. Jis gal nėra geriausias ir sparčiausias, tačiau jis tiesiog di

irba. „Ubuntu“ yra pritaikytas šioms populiariausioms asmeninių kompiuterių architektūroms: x86, x86-64 ir „PowerPC“

1.4 Pliusai ir minusai

+ Lengvas diegimas, stabilus darbas, daug programinių paketų (perkelta didelė dalis „Debian“ bazės), paprastas administravimas.

– Gali būti kiek lėtokas senesniuose kompiuteriuose.

2. Skirtumai nuo motininės Operacinės Sistemos (OS)

Ubuntu – tai Debian GNU/Linux atšaka, į kurią įdiegta vartotojui draugiškesnė sąsaja. Laikydamiesi bendros sistemos, projekto autoriai nusprendė pasirinkti tik vieną grafinę aplinką – GNOME. Žinoma, tai nereiškia, kad negalėsite naudotis KDE aplinkos programomis – jos tiesiog neįtrauktos į pagrindinį Ubuntu programų rinkinį. Norintieji dirbti KDE aplinkoje gali rinktis Kubuntu Linux.

Nors Debian – vienas populiariausių „Linux“ paketų, tačiau net ir jis dažnai sulaukia priekaištų dėl ne itin patogaus sistemos administravimo ir pasenusių elementų. Taigi visiškai nenuostabu, kad jau atsirado keletas Debian atšakų. Viena jų – Ubuntu (http://www.ubuntulinux.org), pasirodžiusi daaugiau nei prieš metus ir jau dabar tapusi populiariausia „Linux“ (www.distrowatch.org). Ubuntu – senovės Afrikos tautų žodis, reiškiantis žmoniškumą. Toks operacinės sistemos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai.

Ubuntu paketas yra ir bus platinamas nemokamai. Jei neturite galimybės atsisiųsti CD atvaizdo internetu, http://shipit.ubuntu.com svetainėje užsisakykite nemokamą CD. Tiesa, būtų geriau, jei susitartumėte su draugais, taip pat norinčiais išmėginti Ubuntu, ir užsisakytumėte keletą CD iš karto. Nekantriausieji gali pasiskolinti CD iš kitų Ubuntu vartotojų.

Diegimo rinkinyje rasite du CD – diegimo ir iš CD įkraunamos sistemos. Je

ei yra interneto ryšys, vieną kartą įdiegus Ubuntu, kompaktinio disko daugiau nereikės.

Nuo Debian paketo Ubuntu bene labiausiai skiriasi naujesnėmis programinės įrangos versijomis ir dažnesniais operacinės sistemos atnaujinimais. Kiti skirtumai, darantys Ubuntu sistemą gerokai patrauklesnę, mažiau pastebimi.

Tai yra Debian ar ne Debian?

Išoriškai Ubuntu diegimo programa ne itin skiriasi nuo Debian, tačiau Ubuntu vartotojui pateikia gerokai mažiau klausimų ir didesnę dalį darbų nudirba pati. Tiesa, jei Ubuntu bus antra operacinė sistema, diską teks skaidyti savarankiškai, nes, pasirinkus automatinio disko skaidymo funkciją, bus ištrinti visi diske buvę skirsniai!

Labiau patyrusius kompiuterininkus disko skaidymo programa gali šiek tiek nervinti (viską reikia labai nuosekliai nurodyti), tačiau ji padeda išvengti klaidų.

Mažiau patyrusiems vartotojams gali būti sunkoka suderinti tinklo nuostatas programai nepavykus automatiškai gauti tinklo adreso ar rasti modemo, tačiau tokių pat bėdų neišvengiama diegiant ir kitas Linux sistemas ar net Windows.

Baigus antrąjį diegimo etapą, atsiveria grafinė aplinka ir gražus darbalaukis. Nepamirškite, kad visų 16 tūkstančių programinių paketų į vieną CD neįrašysite, todėl įdiegę Ubuntu atverkite Applications>System tools>Add/Remove Programs langus ir papildykite sistemą trūkstamomis programomis.

Norėdami įdiegti papildomą programinę įrangą, kuri galbūt neįtraukta į Ubuntu komplektą, sužadinkite „Synaptic“ paketų tvarkyklę ir pridėkite papildomus „universe“ bei „multiverse“ rinkinių šaltinius.

Pirmiausia atverkite programos skyrių Settings>Repositories ir, paspaudę my

ygtuką Add, įtraukite papildomus šaltinius. Ši programa taip pat padės lengviau atnaujinti programinės įrangos paketus – paspaudus vos vieną mygtuką, programa pati sužymės atnaujintinus paketus, patikrins jų versijas.

Įdėjus CD ar USB laikmeną, maloniai nuteikia automatiškai prijungiamos rinkmenų sistemos.

Regis, smulkmena, tačiau naujokui gali būti per sunku suderinti automatinę funkciją rinkmenų sistemoms prijungti. Pagrindinių sistemos nuostatų keitimo funkcijos yra dviejuose meniu punktuose „Settings“ ir „Administration“, todėl keičiant tinklo nuostatas, diegiant papildomą spausdintuvą bėdų kilti neturėtų.

Tiesa, Ubuntu kūrėjai nusprendė pašalinti daugeliui namų kompiuterių Windows bei Linux būdingą saugumo spragą – darbą administratoriaus teisėmis. Šioje OS nebūtina kurti „root“ vartotojo.

Sužadinus programą, reikalaujančią administratoriaus teisių, prašoma įvesti pirmo sukurto vartotojo slaptažodį (pats vartotojas nėra administratorius). Užsiregistruoti kaip „root“ vartotojui apskritai nepavyksta. Žinoma, labiau patyrę kompiuterininkai susivoks, kaip atkurti „root“, o naujokus tokia sistema (nusižiūrėta nuo „Mac OS X“) apsaugos nuo atsitiktinio sistemos sugadinimo ar greito „interneto zombių“ būrio papildymo.

Be didelių rūpesčių man pavyko sužadinti trimatės grafikos spartinimo programą. Tiesa, teko pačiam įkelti reikiamos tvarkyklės pavadinimą (xorg.conf rinkmenoje pakeisti „ati“ į „fglrx“), nes sistemos priemonių tam rasti nepavyko.

Kita vertus, sistema darbui buvo parengta greičiau nei per valandą, o baigiant rašyti šį straipsnį buvo atsiųstos ir įdiegtos naujausios pataisos, nurodytos papildomos programos.

Žinoma, klaidų yra ir

r Ubuntu. Pavyzdžiui, pasirinkus „expert“ diegimo būdą ir lietuvių kalbą, diegimo procesas kažkodėl nutrūko. Diegiant „expert“ režimu, iš meniu nepavyko sužadinti „root“ teisių reikalaujančių programų, nors iš komandinės eilutės šios programos puikiausiai paleidžiamos.

Apibendrinant galima drąsiai teigti, kad Ubuntu iš Debian perėmė daug gerųjų savybių ir šią sistemą tikrai verta naudoti ar bent jau išmėginti asmeniniame kompiuteryje. Lieka tikėtis, kad tarp Ubuntu ir Debian kūrėjų kilę ideologiniai nesutarimai nesutrukdys jiems ir toliau artimaibendradarbiauti.

3. Dažniausia atšaka – Kubuntu

Kubuntu yra labiausiai paplitusi Ubuntu atmaina. Ji išlaikė geriausias Ubuntu OS savybes: stabilumą, lengvą įdiegimą, draugišką vartotojo sąsają, universalumą, Ubuntu programinius paketus bei daugelį kitų gerųjų Ubuntu sąvybių. Taipogi šis paketas papildytas keletu naujų dalykų: geresnis techninės įrangos (hardware) palaikymas, naujų programinių paketų, lengvesnis programinių paketų (Software) įdiegimas, daugiau paprastiems vartotojas skirtu vedlių (Wizards), supaprastinančių OS konfiguravimą bei valdymą, be to Kubuntu visuomenė yra greičiausiai plintanti, o tai garantuoja greita klaidų (bugs) aptikimą, o atviras kodas – greitą jų šalinimą.

3.1 Kubuntu ir Ubuntu skirtumai

Kubuntu pagrindinis skirtumas nuo Ubuntu yra grafinė vartotojo sąsaja. Ubuntu yra pagemta GNOME X Window sąsaja, o Kubuntu kiek kitokia – KDE, kitai dar žinoma kaip K Desktop Enviroment. Tai turbūt ir vienintelis jų skirtumas, nes Ubuntu ir Kubuntu kūrėjų komandos yra tos pačios. T.y. tie patys žmonės kuria ir Ubuntu ir Kubuntu. Jie tie patys siekiai ir idialai: kad programinė įranga (Software) turi būt nemokama, bei prieinama kiekvienam, funcionali bei patikima. Tuo pačiu suteikdama vartotojui teisę keist programos kodą (sorce code), taip daug labiau padėdami pritaikyti operacinę sistemą vartotojo poreikiams.

3.2 Kubuntu vartotojo grafinė sąsaja

Užduočių juosta (Toolbar)

Paveiksle 1.

Užduočių juosta susideda iš daug dalių, išdėstomų darbastalio (Desktop) apačioje (pagal nutylėjimą). Pagal nutylėjimą užduočių juosta turi tik pagrindines dalis, tačiau jų kiekis tikrai neapsiriboja tuo, ką matote paveikslėlyje. Šios pagrindinės užduočių juostos dalys yra ypač naudingos ir naudojamos sąlyginai dažnai.

Grafinės sąsajos KDE meniu (The K Menu)

Paveiksle 2.

Tai bene dažnaiusiai naudojama grafinės sąsajos dalis, tuo pačių ir užduočių juostos dažnaiusiai naudojama dalis. Šiame meniu yra įdiegtų programinių paketų nuorodos. Dažnaiusiai atveriami dokumentai ir t.t. Atitikmuo Ms Windows Start mygtukas.

4. 5. 6. 13.

14. 7. 8. 9. 10. 11. 12.
2. 1.

3.

Panelės sutrumpinimai (Panel Shortcuts)

Paveiksle 3.

Panelės sutrumpinimai yra dešiniau Grafinės sąsajos KDE meniu. Šioje užduočių juostos dalyje galima patalpinti nuorodas į dažnaiusiai naudojamas programas ar kitus dažnai atveriamus duomenis.

Prisijungimo prie interneto nuoroda

Paveiksle 4.

Dažnai naudojama bei funkcionali funkcija, kuria pagal nutylėjimą reikia pirmiausia reikia sukonfiguruoti. Beje naujausioje Kubuntu versijoje prideta Mozilla (interneto naršyklė).

Elektroninio pašto programos nuoroda

Paveiksle 5.

Dažnai naudojama ir labai naudinga nuoroda, naudojama net paga nutylėjimą. Iš pradžių reikia ja sukonfiguruot, kad ji veiktu korektiškai.

Darbastalių tvarkyklė (Desktop Pager)

Paveiksle 6.

Linux OS šeima, kuriai priklauso ir Ubuntu, bei aišku jos „duktė“ Kubuntu yra daugiadarbastalinė. T.y. Nebūtina mažinti programos langų, kad galėtum pasiekt kurią nors nuorodą darbalaukyje. Papraščiu pereiti į kitą darbastalį. Pagal nutylėjimą jų yra keturi, tačiau jų skaičių riboja tik vartotojo techninės įrangos galimybės.

Langų tvarkyklė (Window List)

Paveiksle 14.

Ji yra monitoriaus apačioje. Atidarius programos langą joje atsiranda langelis su atverstos programos pvadinimu. Jis skirta lengviau pereit iš vieno programos lango iki kito.

Sisteminė panelė (System Tray)

Paveiksle 7., 8., 9.

Ji naudojama OS nustatimams keisti. O butent tiems nustatymams, kuriuos reikia dažnai keisti. Pvz.: Klaviatūros išdėstymas, garsumas ir t.t.

Šiukšledėžė (Trash Bin)

Paveksle 10.

Šiukšledėžėje laikomi dumenys kurie buvo ištrinti, tačiau tai dar nėra patvirtinta. Taip apsaugojami duomenys nuo netyčinio ištrynimo.

Laikrodis (Clock)

Paveiksle 11.

Laikrodis yra dešinaim apatinaim e monitoriaus kampe. Jis gali keisti formatą taip pat ir vaizdavimo forma ir išvaizdą.

Užduočių juostos paslėpimo mygtukas (Toolbar Slider Button)

Paveiksle 12.

Užduočių juostos paslėpimo mygtukas yra maža žydra strėlytė apatiniame dešiniajame darbastalio kampe. Ji naudinga, kai reikia didesnio darbastalio matomumo. Nuspaudus ją užduočių juosta pasislepia ir jos užimamą plotą galima panaudot programos matomumui.

Darbalaukis (Desktop)

Paveiksle 13.

Darbalaukio plotas ekrane didžiausias. Jis naudojamas nuorodoms ir duomenims talpinti. Kad jie visad būtu po ranka.

4. Naudota literatūra

Žunrnalas „Kompiuterija“, Bangimantas Starkus
„English for Computer Scence“ Ian MacKenze, Kaunas, Technologija 2005
http://www.ubuntulinux.org/
http://www.ubuntuguide.org/
http://www.kubuntu.org.uk/
http://www.kubuntu.org/docs/
http://lt.wikipedia.org/wiki/Ubuntu
http://www.ubuntu.lt/

Leave a Comment