SUPLANUOTOS TERITORIJOS DETALUSIS PLANAS PANAUDOJUS AUTOCAD IR ARCVIEW PROGRAMINIUS PAKETUS

TURINYS

ĮVADAS 3
1. GEOGRAFINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS (GIS) 4
1.1 GIS NAUDOJIMO SRITYS 5
1.2 DUOMENŲ MODELIAI 6
2. AUTOCAD PROGRAMINIS PAKETAS IR JO PAGRINDINĖS KOMANDOS 9
3. SKAITMENINIO ŽEMĖLAPIO SUDARYMAS ARC VIEW PAGALBA 12
3.1 SUSIPAŽINIMAS SU ARCVIEW PROGRAMA. ARC VIEW PROGRAMOS PAGRINDINĖS KOMANDOS 12
3.1.1 Susipažinimas su ArcView programa 12
3.1.2 ArcView programos pagrindinės komandos 14
3.2 SKAITMENINIO ŽEMĖLAPIO SLUOKSNIŲ IR ATRIBUTINIŲ DUOMENŲ SANDOROS FORMAVIMAS 17
3.2.1 Geometrinės duomenų bazės formavimas 17
3.2.2 Atributinės duomenų bazės formavimas 19
3.3 SKAITMENINIO ŽEMĖLAPIO SUDARYMAS 20
3.4 SKAITMENINIO ŽEMĖLAPIO VIZUALIZAVIMAS NAUDOJANT ARCVIEW PROGRAMINĮ PAKETĄ 24
4. EKONOMINIAI SKAIČIAVIMAI 27
APIBENDRINIMAS 27
LITERATŪRA 28ĮVADAS
Pastaruoju metu vis dažniau taikomas skaitmeninis apdorojimas, kuris leidžia sukurti duomenų bazes panaudojant geografinę informaciją. Atsiradus skaitmeninėms technologijoms pasikeitė duomenų forma: iš analoginės (popierinės) į skaitmeninę, duomenų gamintojai reenka duomenis ir struktūrizuoja erdvinius duomenis duomenų bazėse, kuriose gali būti topologija ir naujausia atributinė informacija. GIS – tai informacinės sistemos dalis, organizuojama geografiniu principu, t.y. dirbanti ne tik su aprašomąja (lentelių, atributine ir kt.), bet ir su koordinuota – orientuota erdvėje, informacija.
AUTOCAD paketas – tai komandų, skirtų primityvams braižyti, redaguoti bei kitoms operacijoms atlikti, sistema. ArcView programoje dirbama su vaizdais, lentelėmis, grafikais, maketais ir skriptais, kuriuos apjungia vienas failas vadinamas projektu (failo plėtinys *.apr). Jis apjungia visus naudojamus komponentus konkrečiam uždaviniui išspręsti arr tikslui pasiekti.
Darbo tikslas: susipažinti su geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS) bei pradinės situacijos žemėlapio pagrindu suplanuoti teritorijos detalųjį planą Autocad ir ArcView programų pagalba.

Darbo užduotys:
 susipažinti su Autocad ir ArcView programų pagrindinėmis komandomis;
 suplanuoti Autocad programos pagalba detalųjų planą;
 sukūrti skaitmeninį žemėlapį (A

ArcView programiniu paketu);
 sukūrti duomenų bazę;
 surišti duomenų bazę su žemėlapiu;
 atlikti apytikrius ekonominius skaičiavimus.1. GEOGRAFINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS (GIS)
Geografinė informacinė sistema yra geografinių objektų, jų charakteristikų ir kitos su Žeme susijusios informacijos kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo, paieškos ir pateikimo kompiuterizuota informacinė sistema, skirta projektavimo, modeliavimo, analizės, mokslo ir kitiems geografinės erdvės tyrimo bei tvarkymo uždaviniams spręsti.
GIS yra tarpdisciplininė ir holistinė technologija, kuri palengvina duomenų interpretavimą sprendžiant įvairius krantonaudos ir krantotvarkos uždavinius. GIS taikymas leidžia sėkmingai spręsti keletą techniškai sudėtingų krantotvarkos uždavinių [1]:
• tinkamai kaupti ir interpretuoti didelius erdvinės informacijos bei duomenų kiekius, išsamiai apibūdinančius kranto zonos būklę;
• objektyviai nustatyti kranto zonoje vykstančių procesų erdvinę įvairovę, gradientus (stipriausio poveikio ir pokyčio kryptis) bei ribas, skirtingų fizinių, ekologinių ir socialinių procesų erdvinės sąveikos formas irr charakteristikas;
• efektyviai taikyti kranto zonos stebėsenos (monitoringo) rezultatus rengiant ir tvirtinant kompleksinės krantotvarkos bei erdvinio planavimo programas, o vėliau – jas įgyvendinant bei vertinant jų rezultatus;
• gaminti aukštos kokybės žemėlapius ir jūrlapius.

GIS – tai informacinės sistemos dalis, organizuojama geografiniu principu, t.y. dirbanti ne tik su aprašomąja (lentelių, atributine ir kt.), bet ir su koordinuota – orientuota erdvėje, informacija [2].
Maždaug 1960 metais kompiuterinė technika pradėta sparčiai diegti įvairiose gyvenimo srityse. Tekstiniai duomenys pradėti skaitmeninti, kuriami skaitmeniniai archyvai – duomenų bazės. Informacijai valdyti atsiranda naujos technologijos –

duomenų bazių valdymo sistemos (DBVS). Atsirado pirmosios kompiuterinės grafikos priemonės (CAD – Computer Aided Design), kuriomis buvo galima kurti grafinius vaizdus (žemėlapius, brėžinius), juos saugoti ir spausdinti.
Vystantis kompiuterinei ir programinei įrangai, atsirado poreikis sujungti šias viena kitą papildančias technologijas – DBVS ir CAD. Tokiu būdu apie 1970 metus atsiranda nauja – GIS technologija, kurios spartus vystymasis prasidėjo 9 –ame dešimtmetyje. Geografinė informacinė sistema susieja duomenis ne tik su tradiciniais geografinės analizės metodais bet ir naujomis analizės ir modeliavimo priemonėmis.
GIS integruojamąją funkciją galima įžvelgti ir šios technologijos kilmėje. GIS vystymasis buvo ir yra glaudžiai susijęs su naujovėmis, diegiamomis tokiose disciplinose kaip: geografija, kartografija, fotogrametrija, distanciniai tyrimai, geodezija, civilinė inžinerija, statistika, demografija, t.y. gamtos, socialinių ir inžinerinių mokslų šakose. Pastaraisiais metais informacijos valdymas ir informacinių srautų integravimas tapo ne tik būtinybe, bet ir tolesnio ekonominio bei socialinio progreso sąlyga. Būtent tai sąlygojo dar spartesnį GIS, kaip informacijos integravimo ir valdymo technologijos, vystymą ir panaudojimą.
Geografinė informacinė sistema gali būti taikoma ir naudojama daugelyje sričių, todėl ir skyriaus pradžioje pateiktas sąvokos apibrėžimas yra nevienintelis:

William Huxhold (Introduction to Urban Geographic Information System. New York: Oxford University Press, 1991) nuomone, pagrindinis tradicinės GIS tikslas yra erdvinė analizė;

C. Dana Tomlin (Geographic Information Systems and Cartographic Modeling. Englewood Cliffs, NJ
J: Prentice-Hall,1990) galvoja, kad geografinė informacinė sistema yra priemonė, skirta žemės paviršiaus duomenų interpretavimui, paruošimui, pateikimui;

ESRI (Aplinkos sistemų tyrimų institutas) pateikiamas apibrėžimas skambėtų taip: GIS – tai kompiuterinės bei programinės įrangos, geografinių duomenų ir dirbančio personalo visuma, sukurta efektyviam darbui su visomis orientuotos erdvėje informacijos formomis.
Pagrindinis GIS privalumas – operavimas erdvine (koordinuota, orientuota erdvėje) informacija. Taigi, informacija apie tam tikrą miestą ar jo dalį gali būti pateikiama visos eilės konkrečios teritorijos tematini.ų žemėlapių, atspindinčių tam tikrą vietovės bruožą, pavidalu.

Paveiksle matyti žemėlapių, reikalingų urbanizuotos teritorijos transporto sistemos planavimui, rinkinys. GIS tokie tematiniai žemėlapiai vadinami sluoksniais arba temomis; kiekviename iš jų yra saugoma tam tikros teritorijos vienarūšė informacija (pvz.: žemės sklypų sluoksnis, autobusų maršrutų, kelių, prekybos centrų sluoksniai). Kadangi tai yra tos pačios teritorijos sluoksniai, visi objektai yra koordinuoti ir tvarkingai tarpusavyje suderinti. Visa tam tikros teritorijos informacija, suskaidyta sluoksniais – temomis, gali būti analizuojama atskirais sluoksniais arba kaip reikalingų sluoksnių kombinacija.
Atsiradus naujiems objektams, atnaujinamas tiktai tas sluoksnis, kuriame saugomi tos rūšies duomenys arba jei tokių nėra, kuriamas naujas.
Turint tam tikros teritorijos daugiasluoksnę duomenų bazę su įvairia informacija (pvz.: kelių ir vamzdynų tinklai, hidrografija, demografinės charakteristikos, administracinės ribos, ekonominės zonos ir rodikliai), galima ją naudoti praktiškai bet kokios srities problemoms spręsti –

teritoriniam planavimui, gamtinių ir ekonominių išteklių tvarkymui ir prognozėms, transporto sistemos modeliavimui ir t.t.. Galimybė suskaidyti informaciją sluoksniais, o vėliau sujungti ir kurti įvairias kombinacijas – tai vienas iš GIS privalumų.
Šiuolaikinės geografinės informacinės sistemos funkcionuoja arba yra diegiamos valstybinėse įmonėse ir privačiose struktūrose, padeda tvarkyti ir kontroliuoti įmonės darbą, analizuoti turimus išteklius, rinką, klientų poreikius, modeliuoti tolimesnį vystymąsi.1.1 GIS NAUDOJIMO SRITYS
• Inžineriniai tinklai (elektros, vandens, dujų, tinklai, telekomunikacijos). Tai kompanijos turinčios dešimtis tūkstančių klientų, tūkstančius kilometrų besitęsiančių vamzdynų sistemą, begalę sklendžių, transformatorių, jungiklių, stulpų. Tokioms kompanijoms labai svarbu: reguliariai tikrinti visos sistemos darbą, laiku gauti informaciją apie atsiradusį gedimą ar problemą ir tiksliai nustatyti jo padėtį, pastoviai kaupti duomenis apie klientus, sistemą, gedimus, greitai pateikti reikalingą informaciją klientams;
• Kelių ir transporto tarnyboms reikalinga informacija apie kelių tinklą, jų būklę, kelių ženklų inventorizaciją, duomenys apie avarijas. Krovinių pervežimo kompanijas domina automobilių judėjimo stebėjimo galimybės, optimaliausio maršruto (kaip greičiausiai nuvykti iš punkto A į B) modeliavimas;
• Miškininkystė. Atskirų miškų masyvų monitoringas, duomenys apie miškų išsidėstymą, būklę, plotų, kurie turi būti iškirsti ar atsodinti planavimas, miško kelių, reikalingų medienos išvežimui ar rekreacijai, modeliavimas;
• Teritorinis planavimas ir valdymas lokaliai ir valstybiniu mastu. Bendrojo teritorijos vystymo plano sukūrimas, saugomų teritorijų kūrimas, apsauga, valdymas, retų augalų ir gyvūnų paplitimo vietų lokalizavimas, antropogeninio poveikio aplinkai įvertinimas ir modeliavimas, žemės kadastras, turto apskaita, valdymas.
• Žemės ūkis. Detalių žemėlapių ir palydovinių vaizdų analizė būsimo derliaus modeliavimui, optimalus trąšų ir chemikalų paskirstymas, atsižvelgiant į reljefą, šlaitų nuolydį ir t.t.
• Karyba. Mokomųjų ir karinių veiksmų strategijos ir taktikos modeliavimas, topografinės situacijos analizė.
• Švietimas. Pasaulio supratimo aiškinimas, geografinės objektų padėties nustatymas, projekcijų, mastelių, azimuto ir t.t. sąvokų paaiškinimas.
• Daugelis kitų.1.2 DUOMENŲ MODELIAI
Realus pasaulis gali būti vaizduojamas tik modeliais, kurie priklauso nuo GIS tikslų. Toks realybės interpretavimas, kai naudojami realaus pasaulio bei duomenų modeliai, vadinamas duomenų modeliavimu. Išskirtiniai reiškiniai suklasifikuojami ir aprašomi realaus pasaulio modeliu. Šis transformuojamas į duomenų modelį, naudojant geometrijos ir kokybės parametrus. Duomenų modelis perduodamas į duomenų bazę, kurioje duomenis galima apdoroti, analizuoti bei pateikti norimu formatu [3]. Šis procesas pavaizduotas 1.1 pav.

1.1 pav. Modeliavimo procesas

Norint panaudoti realaus pasaulio modelį, reikia jo tipus, atributus ir ryšius patalpinti duomenų bazėje. Tai padaroma per duomenų modelį. Kompiuteriai gali manipuliuoti geometriniais objektais kaip taškais, linijomis ar plotais, kurie naudojami duomenų modeliuose.
Realaus pasaulio modelio pavaizdavimui kuriami kelių matmenų duomenų modeliai. Matmenys įvedami tiek geometriniams, tiek ryšių (topologiniams) ir tematiniams duomenims. Šiuo metų naudojami šie GIS objektų geometrinių elementų duomenų modelių matmenys [3]:
1) dvimatis (2D), kai objektai vaizduojami plokštumoje ir apibrėžiami X, Y koordinatėmis. Toks modelis atitinka įprastinį, klasikinį žemėlapį, kuriame vaizduojama tik situacija. Šis modelis turi akivaizdžių trūkumų, pvz.: reikia įvesti specialius simbolius, norint pažymėti, kuris kelias eina viaduku, o kuris yra apačioje.
2) 2.5-matis, kai objektai vaizduojami plokštumoje, o Z koordinatė yra tiesinė X, Y komponenčių funkcija, išreikšta diskretiniais taškais. Toks apibrėžimas apima tiek 2.5-mačius žemėlapius, tiek skaitmeninius reljefo modelius.
3) trimatis (3D), kuris pilniausiai atspindi erdvinį realaus pasaulio modelį. Objekto taškai tokiame trimačiame duomenų modelyje apibrėžiami X, Y, Z koordinatėmis. Skiriami trys trimačių modelių rūšys: linijų, plokštumų bei tūrių.
4) keturmačiai (kinematiniai, 4D), kuriuose be geometrinių duomenų, išreikštų koordinatėmis X, Y, Z, dar dalyvauja laiko faktorius t.

Vienas iš GIS privalumų yra tai, kad geometrinė ir aprašomoji informacija yra glaudžiai tarpusavyje susijusios (pvz.: gatvės padėtis ir jos pavadinimas, tilto lokalizacija ir jo plotis). Taigi iš sukurtų duomenų bazių galima sužinoti ne tik objekto formą ar geografinę padėtį, bet ir nustatytą identifikatorių (kodą), pavadinimą, klasę, tipą.Geografinių objektų atributai saugomi atributinėse lentelėse [4].
Geografinėse informacinėse sistemose naudojami trys duomenų pateikimo modeliai:
• vektorinis;
• rastrinis;
• paviršiaus – TIN.
Šie modeliai kuriami, laikantis tam tikrų realaus pasaulio struktūrizavimo principų:
• realaus pasaulio vaizdas turi būti logiškai suskirstytas į objektus;
• objektai turi būti išreikšti elementais – plotais, linijomis, vektoriais, taškais arba reikšminėmis celėmis;
• kiekvieno objekto padėtis turi būti apibrėžta geografinėje erdvėje;
• kiekvieno elemento charakteristikos – atributai turi būti aprašyti.

1.2.1 Vektorinis duomenų modelis. Realaus pasaulio objektai yra įvedami ir saugomi duomenų bazėse kaip koordinačių porų (x, y) rinkinys (z koordinatė – kai kaupiami duomenys trimatėje erdvėje), geometrinių elementų (taškas, linija, plotas) pavidalu [5].
Objektų, kurie yra per maži pavaizduoti juos kaip linijas ar plotus (gręžinių vietos, elektros stulpai, medžiai), vieta nusakoma taškais. Taškais vaizduojami ir tie objektai, kurie neturi ploto (kalvų viršūnės). Taško vietą nusako viena koordinačių pora. (žr. paveikslo kairėje)
Linijos vaizduoja tokius objektus, kurie tam tikrame mastelyje yra per siauri, vaizduoti juos kaip plotus (gatvės, elektros linijos, upės), arba objektus, kurie turi ilgį, bet neturi ploto (izolinijos, gatvių ašinės linijos). Linijos padėtį aprašo pradžios ir pabaigos taškų koordinatės. Tam tikrai objektų, vaizduojamų linijomis, grupei, svarbi charakteristika yra kryptis (upės ašinė linija, inžineriniai tinklai). Nurodžius kryptį, galima atlikti papi.ldomas GIS analizės funkcijas ir taisyklingai pavaizduoti asimetriškus simbolius.
Plotai bei yra uždaros figūros, vaizduojančios vienarūšių objektų formą padėtį vietovėje (ežerai, dirvožemio tipai, miškų masyvai). Plotui aprašyti reikalingos bent jau trys koordinačių poros.

1.2.2 Rastrinis duomenų modelis. Tokiame modelyje kiekvienas realaus pasaulio taškas suprantamas kaip celė (pikselis) (žr. paveikslo dešinėje). Celių matrica, sudaryta iš eilučių ir stulpelių, formuoja koordinačių tinklelį. Struktūrizuotame rastrinių duomenų modelyje, realaus pasaulio objektas aprašomas tam tikros spalvos celių rinkiniu. Rastriniai duomenys yra geografiškai orientuoti vieningoje sistemoje ir gali būti naudojami kartu su kitų rūšių duomenimis tam tikrai teritorijai. Rastrinių žemėlapių sudarymo šaltiniai yra skenuoti juodai balti ir spalvoti žemėlapiai, palydoviniai arba aerofotometodais gauti Žemės paviršiaus vaizdai.
Realaus pasaulio reiškiniai ir objektai pagal nustatytus geometrijos ir kokybės parametrus yra transformuojami į duomenų modelius ir perduodami į duomenų bazes, kuriose duomenis galima apdoroti, analizuoti bei pateikti norima forma.

1.2.3 Paviršiaus duomenų modelis TIN (Triangular Irregular Network). Toks modelis tam tikrą paviršių apibūdina, kaip sujungtų trikampių viršūnių grupę. Paviršiaus modelis sukuria ne stačiakampių, o trikampių tinklą, saugodamas informaciją apie trikampių tarpusavio ryšius. TIN naudojamas vaizduoti nenuosekliems paviršiams[5].
Yra skiriami du geografinių duomenų komponentai: geometrinė informacija ir atributiniai aprašomieji duomenys. Vienas iš GIS privalumų yra tai, kad geometrinė ir aprašomoji informacija yra glaudžiai tarpusavyje susijusios (pvz.: gatvės padėtis ir jos pavadinimas, tilto lokalizacija ir jo plotis). Taigi iš sukurtų duomenų bazių galima sužinoti ne tik objekto formą ar geografinę padėtį, bet ir nustatytą identifikatorių (kodą), pavadinimą, klasę, tipą. Geografinių objektų atributai saugomi atributinėse lentelėse.2. AUTOCAD PROGRAMINIS PAKETAS IR JO PAGRINDINĖS KOMANDOS
AutoCAD – populiariausia automatizuoto projektavimo sistema. Tai bazinė sistema, kurios pagrindu sukurta visa eilė taikomųjų programų. AutoCAD turi tobulas dvimačio projektavimo ir brėžinių formavimo priemones ir patogius trimačių objektų modeliavimo instrumentus. Naujausios sistemoje esančios technologijos užtikrina efektyvų kolektyvinį darbą projektuojant, įvertinant įmonės standartus ir įvarius projektavimo metodus [6].
AUTOCAD paketas – tai komandų, skirtų primityvams braižyti, redaguoti bei kitoms operacijoms atlikti, sistema. Visos komandos naudojasi ta pačia duomenų baze, todėl ir kalbama ne apie komandų rinkinį, bet apie sistemą. Kiekviena komanda paprastai turi keletą tolesnės eigos variantų. Be to, komandai įvykdyti paprastai reikia nurodyti vieną ar kelis parametrus [7].
Šios komandos paskirtis – braižyti brėžinius, modeliuoti sudėtingas plokščias ir erdvines konstrukcijas, naudojamas įvairiose veiklos srityse: statyboje, mechanikoje, elektrotechnikoje, žemėlapių, drabužių, baldų projektavime ir t.t. Darbo režimai – autonominis arba tinklinis.
Sistemos komandos gali būti parenkamos keliais būdais:

Iš viršutinio (iškrentančiojo) (pull-down) meniu.

Iš šoninio ekrano (screen) meniu.

Iš nurodymo įrenginio klavišų (pointing-device) meniu.

Iš planšeto (digitizing-tablet) meniu.

Iš grafinio (image) meniu.

Iš pagalbinio (kontekstinio) (cursor) meniu.

Iš komandų piktogramų liniuotės.

Įvedamos klaviatūra komandų ir pranešimų eilutėje.
Komandai įvesti klaviatūra reikia komandų ir pranešimų eilutėje dešiniau raginimo įrašyti komandos pavadinimą ir paspausti arba , arba tarpo klavišą, arba spragtelti dešiniuoju pelės klavišu grafinėje darbo srityje. Kai kurias komandas galima įvesti įrašant ne jų pilnus pavadinimus, bet jų sutrumpinimus. Sutrumpinimai nurodomi faile ACAD.PGP. Pvz., komandos LINE sutrumpinimas – L, CIRCLE – C ir t.t.

Viršutinio meniu komandų grupių paskirtys [7]:

FILE – darbas su failais, brėžinių spausdinimas, perkėlimas į kitų formatų failus, išėjimas iš sistemos.
EDIT – failų redagavimas.
VIEW – komandos, skirtos darbui su vaizdu: padidinimas, sumažinimas, įvairių projekcijų ir aksonometrijų formavimas, matomumo, šešėlių nustatymas ir t.t.
INSERT – blokų ir brėžinių įterpimas, kitokio formato failų įterpimas.
FORMAT – brėžinio formato ir kitų parametrų nustatymas, teksto, matmenų, multilinijų stiliaus nustatymas.
TOOLS – vartotojo koordinačių sistemos nustatymas, darbas su duomenų bazėmis, informacinės komandos.
DRAW – 2D ir 3D primityvų braižymo komandos, paviršių ir kūnų formavimo komandos, kūnų pjūvių ir kirtinių atlikimo komandos.
DIMENSION – matmenų braižymo komandos.
MODIFY – primityvų ir brėžinio redagavimo komandos, 3D transformacijos ir kūnų kompozicijų komandos.
HELP – pagalbinės komandos, informacija apie AUTOCAD.

Darbo AutoCAD sistema scenarijus brėžiniui kurti toks:
1. Programos iškvietimas:
• Start meniu komandų sąrašo Programs skyriuje parinkau AutoCAD startavimo komandą.
2. Rastro, kurio pagrindu bus suplanuotas detalusis planas, įkėlimas.
• Rastras įkeliau į programos langą: Insert – Raster Image.

3. Matavimo vienetų ir brėžinio matmenų nustatymas:
• File» New. » Use a Wizard.
• Sąraše Select a Wizard parinkau: Quick Setup.
• Suaktyvinus skyrių Step1: Units parinkau Decimal (dešimtainė matavimo vienetų sistema).
• Suaktyvinus skyrių Step2: Area įrašiau brėžinio matmenis.
• Paspaudžiau komandinį mygtuką Done.
4. Pagalbinio tinklelio ir grafinio žymeklio traukos intervalų dydžių nustatymas:
• Tools» Drawing Aids.
• Srities Grid laukuose X Spacing, Y Spacing įrašiau pagalbinio tinklelio žingsnio dydį (10).
• Srities Snap laukuose X Spacing, Y Spacing įrašiau traukos intervalo žingsnio dydį (5).
• Paspaudžiau komandinį mygtuką OK.
5. Papildomo sluoksnio sukūrimas.
• Atvertame dialogo lange Layer&Linetype Properties suaktyvinu skyrių Layer ir paspaudžiu komandinį mygtuką New;
• skil.tyje Name sistemos siūlomo sluoksnio vardo Layer1 vietoje įrašau pvz.: Tvora;
• įvestą vardą užfiksuoju nuspaudžiant klavišą arba spragtelint pele šalia vardo lauko;
• skiltyje Name sluoksnių sąraše pažymiu sluoksnį TVORA;
• paspaudžiu komandinį mygtuką Details>>, srityje Details išplėstiniame sąraše Color parenku Red, o sąraše Linetype – parenku Center;
• paspaudžiu komandinį mygtuką OK. Analogiškai kūriu ir kitus sluoksnius, pvz.: ŠALIGATVIS, PAGRINDINĖ GATVĖ ir kt.
6. Brėžinio braižymas (teritorijos planavimas).
• Braižau primityvų braižymo mygtuku pagalba.
• Redaguoju primityvų redagavimo mygtuku pagalba.
7. Brėžinio išsaugojimas:
• Brėžiniui išsaugoti norimu vardu reikiamame kataloge standartiniu AutoCAD formatu (DWG) skirta komanda SAVE AS:
1. File» Save As.
2. Išplėstiniame sąraše Save in: parenku diską , po to ir katalogą, kuriame noriu išsaugoti kuriamą/redaguojamą brėžinį.
3. Lauke File name: įrašau brėžinio failo vardą. Vardo išplėtimas – DWG – pridedamas automatiškai.
8. Brėžinio spausdinimas. Prieš spausdinant brėžinį verta apžiūrėti jo vaizdą ekrane – galima pastebėti ir ištaisyti pasitaikiusias klaidas. Spausdinimo procesas valdomas komanda PLOT: File» Print. Komandos parametrai, pateikiami atvertame dialogo lange Print/Plot Configuration:
• srityje Scale, Rotation and Origin parenku spausdinimo mastelį Scaled to Fit (spausdinimo sritis pilnai sutalpinama į popieriaus lapą); srityje Plot Preview parenku Full (spausdinimo vaizdo peržiūros ekrane režimą), paspaudžiu komandinį mygtuką Preview ir peržiūriu vaizdą; paspaudžiu klaviatūros klavišą (išankstinio vaizdo peržiūrai baigti); paspaudžiu komandinį mygtuką OK (brėžinys spausdinamas).
9. Darbo pabaiga:
• File» Exit .

Suplanuotos teritorijos detalusis planas yra pateikiamas prieduose (1 priedas).3.1 SUSIPAŽINIMAS SU ARCVIEW PROGRAMA. ARC VIEW PROGRAMOS PAGRINDINĖS KOMANDOS
3.1.1 Susipažinimas su ArcView programa
ArcView yra populiariausia pasaulyje GIS programinė įranga, suteikianti GIS duomenų vizualizacijos, erdvinių ir atributinių užklausų, analizės, tyrinėjimui, GIS ir atributinių duomenų integravimo, kūrimo ir redagavimo galimybes. ArcView programinę įrangą gamina ESRI firma. Pagrindine ArcView ypatybe, kad su šia programine įranga galima nesunkiai dirbti su grafine ir lenteline informacija, analizuojant ją geografiškai.
Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos galima spręsti ArcView pagalba [4]:
 Pavaizduoti ARC/INFO duomenis;
 Pavaizduoti lentelių duomenis vaizduose;
 Importuoti lentelių duomenis, juos sujungti su duomenimis esančiais vaizde ir pavaizduoti geografiškai;
 Pasinaudoti SQL priemonėmis informacijos gavimui iš duomenų bazių;
 Atlikti geokodavimo operacijas;
 Surasti bet kokių bruožų atributus;
 Klasifikuoti bruožus pažymint juos skirtingais simboliais pagal atributus;
 Išrinkti bruožus pagal jų panašumą su kitais bruožais;
 Surasti vietas, kuriose tam tikri bruožai sutampa;
 Apibendrinti ir statistiškai apdoroti bruožų atributus;
 Sukurti grafikus atspindinčius bruožų atributus;
 Paruošti žemėlapių maketus ir atspausdinti juos arba išeksportuoti i kitą programą;
 Avenue programavimo kalbos pagalba pritaikyti ArcView, kad jis atitiktu dirbamą darbą;
 Avenue programavimo kalbos pagalba kurti programas, kurias naudos kiti vartotojai.
ArcView programoje dirbama su vaizdais, lentelėmis, grafikais, maketais ir skriptais, kuriuos apjungia vienas failas vadinamas projektu (failo plėtinys *.apr). Vienu metu galima dirbti su vienu projektu. Jis apjungia visus naudojamus komponentus konkrečiam uždaviniui išspręsti ar tikslui pasiekti. Programos struktūra yra nesudėtinga ir lengvai perprantama.
ArcView pagrindinis langas tarnauja kaip karkasas visoms ArcView operacijoms. Jame išskiriami šie elementai:

Meniu juosta. Šioje juostoje išilgai ArcView pagrindinio lango patalpinti programos išsiskleidžiantys meniu. Meniu punkto pasirinkimui naudojama pele arba klaviatūros klavišų kombinacija. Kai kurios klavišų kombinacijos yra prirašytos prie atitinkamų meniu punktų. Meniu juostos turinys kinta, priklausomai nuo to kokie duomenys vaizduojami aktyviame lange. Paaiškinimą, ką vienas ar kitas meniu punktas atlieka, galima gauti užvedus ant jo pele ir neatleidžiant perskaityti trumpa paaiškinimą būsenų juostoje apačioje.
Mygtuku juosta. Po meniu juosta esančioje mygtukų juostoje išrikiuotos ikonos leidžia greitai pasiekti dažniausiai naudojamas funkcijas. Funkcijos kinta priklausomai nuo to kokie duomenys vaizduojami aktyviame lange.

– projekto išsaugojimas; – pagalba.
Įrankių juosta. Po mygtukų juosta esanti įrankių juosta laiko įvairius įrankius reikalingus darbui. Įrankis lieka įjungtas tol, kol nepasirenkamas kitas įrankis. Įrankių juostos turinys kinta priklausomai nuo aktyvaus lango tūrinio. Dirbant projekto lange arba su skriptais įrankių juostos nėra. Taip pat įrankių juostoje yra rodomas aktyvaus vaizdo mastelis ir koordinates.
Projekto langas. Kai kuriamas naujas projektas arba atverčiamas jau išsaugotas, projekto langas atsiranda pagrindiniame ArcView lange. Jame būna išvardinti visi projekto komponentai, kuriuos bus galima valdyti. Komponentai atidaromi spragtelėjus ant jų pele. Projekto lango pavadinimo juosta rodo projekto pavadinimą.
Būsenų juosta. Lango apačioje esančioje būsenų juostoje rodoma: operacijų progresas ; trumpi pasirinktu meniu punktų apibudinimai; trumpi mygtukų ir įrankių apibūdinimai, kuomet pelė užvedama ant jų; matavimų rezultatai atlikti su matavimo įrankiu; karkasų, nubrėžtu vaizde su braižymo įrankiu, matmenys; žymėjimo lauko, su kuriuo pažymimi bruožai vaizde, matmenys; matavimai ir dimensijos vaizduojamos būsenų juostoje tada kai dirbama su vaizdu parodytu vaizdo atstumo vienetuose; kita informacija, kuri gaunama dirbant su ArcView pietiniais.
Programoje ArcView su geografiniais duomenimis dirbama interaktyviuose žemėlapiuose vadinamuose vaizdais. Juose ga.lima pateikti, tyrinėti, užklausti ir analizuoti geografinius duomenis. Vaizde apibrėžiami geografiniai duomenys su kuriais dirbama, bet patys vaizdai šių duomenų neturi. Vaizduose laikomi tik failų ryšiai. Vaizdas yra dinamiška struktūra, nes jis atspindi esamą apibrėžtų duomenų būseną. Jai pasikeitus duomenų šaltinyje, tai atsispindės vaizde. Vaizdai gali dalintis tais pačiais duomenimis. Skirtingi vartotojai gali kurti skirtingus vaizdus su tais pačiais duomenimis. Vaizdą sudaro tam tikros vietoves geografines informacijos sluoksniai. Kiekvienas sluoksnis tai geografiniu objektų, tokių kaip upes, ežerai, šalys, miestai ir pan., rinkinys. ArcView šie sluoksniai vadinami temomis. Tema – tai atskiras geografinių objektų rinkinys vaizduojamas vektorinės grafikos elementais – taškais, linijomis ir poligonais. Temos taip pat vaizduoja ir rastrinę grafiką.3.1.2 ArcView programos pagrindinės komandos
ArcView horizontaliame meniu yra tokios komandos:
File – failas, Edit – redagavimas, View – vaizdas, Theme – tema, Graphics – grafikai, Window – langas, Help – pagalba.
Kiekviena horizontali komanda turi vertikalių komandų menių:

Close – vaizdo (pvz:View1) uždarymas;
Close All – uždaromi visi langai;
Set Working Directory. – pasirinkti failą, kuriame bus saugomos sukuriamos temos (pvz: c:temp) (darbinio katalogo nustatymas);
Save Project – projekto išsaugojimas;
Save Project As. – projekto išsaugojims kitu vardu arba kitoje vietoje;
Extensions. – papildomų paprogramių įtraukimas;
Print. – pasirinkto vaizdo arba lentelės spausdinimas;
Print setup. – spausdinimo parametrų nustatymas;
Export. – duomenų eksportas į kitus grafinius formatus;
Manage Data Sources. – duomenų šaltinių valdymas (temos kopijavimas, pervardinimas arba ištrinimas);
Exit – ArcView programos uždarymas (darbo pabaiga).
Cut Themes – temų iškirpimas (nukopijuoti temas į atmintį pašalinant iš turinio);
Copy Themes – temų kopijavimas paliekant turinyje;
Delete Themes – temų panaikinimas;
Undo Feature Edit – atšaukti objektų redagavimą (grįžimas į prieš tai buvusią būseną, per vieną operaciją);
Redo Feature Edit – atstatyti objektų redagavimą (grįžimas vienu veiksmu į priekį);
Cut Features – geoobjektų iškirpimas (nukopijuoti objektus į atmintį pašalinant iš vaizdo);
Copy Features – geoobjektų kopijavimas (nukopijuoti objektus į atmintį paliekant vaizde);
Delete Features – geoobjektų panaikinimas;
Combine Features – geoobjektų modeliavimas (derinti objektai);
Union Features – geoobjektų sujungimas;
Subtract Features – sustambinti objektus;
Intersect Features – perkirsti objektus;
Paste – nukopijuoto ar iškirpto objekto įterpimas;
Select All Graphics – pažymėti visus grafinius elementus.

Properties. – vaizdo parametrų nustatymas;
Add Theme. – pridėti sukurtą temą;
Geocode Addresses. – geokodų adresai;
Add Event Theme. – įtraukti temą;
New Theme. – naujos temos sukurimas;
Themes On – visų temų atvaizdavimas;
Themes Off – visų temų paslėpimas;

Layout. – atveriamas maketų redaktorius;
TOC Style. – teksto parametrų pasiririnkimas;
Full Extent – viso vaizdo patalpinimas ekrane;
Zoom In – vaizdo didinimas;
Zoom Out – vaizdo mažinimas;
Zoom To Themes – tam tikros temos visų elementų atvaizdavimas ekrane;
Zoom To Selected – didina iki pažymėtų aktyvios temos objektų;
Zoom To Previous – grįžtama prie prieš tai buvusio padidinimo;
Find. – objekto ieškojimas pagal tam tikrą informaciją;
Locate Address. – nustatyti/surasti adresą.

Properties. – temos charakteristikų nustatymas;
Stop Editing – redagavimo pabaiga;
Save Edits – redagavimo išsaugojimas;
Save Edits As.- redagavimo išsaugojimas tam tikru vardu;
Convert to Shapefile. – aktyvi tema konvertuojama į Shape failą;
Edit Legend. – sutartinių ženklų (elementų simbolių) redagavimas;
Hide/Show Legend – paslėpti/parodyti elementų simbolius temos užrašo apačioje;
Auto-label. – automatinis teksto užrašimas šalia jį atitinkančio elemento;
Remove Labels – pašalinami ženklinimai;
Remove Overlapping Labels – pašalinami persiklojantys ženklinimai;
Convert Overlapping Labels – persiklojančių ženklinimų konvertavimas;
Table. – aktyvios temos atributų lentelės atidarymas;
Query. – užklausų formavimas;
Select By Theme. – atranka pagal tam tikrus parametrus;
Create Buffers. – sukuriama buferinė zona apie norimą objektą;
Clear Selected Features – ištrinti pažymėtus geoobjektus.

Properties. – grafinių parametrų nustatymas;
Text and Label Defaults. – teksto ir žymeklių išankstinių parametrų nustatymas;
Size and Position. – grafinių elementų dydis ir vieta;
Align. – išlyginimas;
Bring to Front – iškėlimas į priekį;
Send to Back – nukėlimas į “dugną”;
Group – grupavimas;
Ungroup – išskaidymas;
Attach Graphics – pridėti grafinius element.us;
Detach Graphics – nuimti grafinius elementus.

Tile – visi langai išdėstomi ekrane;
Cascade – langai išdėstomi vienas kitą perdengiant;
Arrange Icons – ikonų sutvarkymas;
Show Symbol Window. – iškviečiamas simbolių langa

Help Topics. – pagalbos temos;
How to Get Help. – kaip pasinaudoti pagalba (Help);
About ArcView. – informacija apie ArcView3.2 SKAITMENINIO ŽEMĖLAPIO SLUOKSNIŲ IR ATRIBUTINIŲ DUOMENŲ SANDOROS FORMAVIMAS
ArcView programa pasižymi tokiomis savybėmis: leidžia vizualizuoti, užklausti ir analizuoti duomenis erdviškai.
Ši programa naudoja Shape tipo failus geometriniams ir atributiniams duomenims saugoti. Shape tipo failai saugo šio tipo informaciją kaip taškus, linijas ir poligonus. Objektai gali būti skirstomi sluoksniais pagal jų tipą – taškai, linijos, poligonai. Viename sluoksnyje saugomi objektai gali turėti įvairaus tipo atributus.
ArcView programa leidžia laisvai keisti teksto dydį, spalvą, stilių bei tipą, laisvai orientuoti erdvėje, nurodyti atvaizdavimo kampą. Taškiniai ir linijiniai objektai gali būti vaizduojami skirtingo tipo simboliais, spalvomis, orientacija.3.2.1 Geometrinės duomenų bazės formavimas
Egzistuoja trys geometriniai elementai, kuriais nusakomi geoobjektai [8]:
1) Taškai – tai yra paprasčiausia vaizdavimo priemonė, kuria nusakoma objekto vieta arba išreiškiami tokie objektai, kurie yra per maži pavaizduoti juos kaip linijas ar plotus, arba žymimi objektai neturi ploto. Taškas neturi erdvinių matmenų (neturima galvoje taško skersmens), tačiau gali būti vaizduojamas žemėlapyje ar rodomas ekrane kaip simbolis. Kartais sunku nuspręsti, ar objektus vaizduoti taškais, ar plotais, pvz.: miestus. Dažniausiai tai priklauso nuo žemėlapio mastelio: smulkaus mastelio žemėlapyje miestai vaizduojami taškais, arba sutartiniais simboliais, kurie iš esmės taip pat yra taškai, stambaus mastelio žemėlapiuose – plotais. Taškinis geoobjektas duomenų bazėje formuojamas paprastai, nes sudaromas iš vieno rinkinio koordinačių ir atributų, susietų su vienu tašku;
2) Linijos – jungia mažiausiai du taškus ir vaizduoja objektus, kurie turi vieną dimensiją – ilgį. Linijomis išreškiami geoobjektai, kurie yra per siauri, kad juos galima būtų sukurti kaip plotus (gatvės, upės, kanalai, atraminės sienelės), arba yra tam tikro ilgio, bet neturi ploto (izolinijos, horizontalės, sklypo ribos, elektros kabeliai, gatvių centrinės linijos ir pan.).
Atskiras linijų atvejis yra vektoriai, kuriuose ypatingai svarbi linijos įvedimo kryptis. Geometriniams objektams (ašinė upės linija, šlaito viršus), kurie grafiniu pavidalu išreškiami linijiniais elementais, svarbi charakteristika yra kryptis (Pvz.: ašines upių linijas reikia įvesti pagal vandens tekėjimo kryptį). Krypties įvedimas leidžia atlikti papildomas GIS analizės funkcijas ir teisingai išreikšti (vaizduoti) asimetrinius linijinius simbolius. Tiems objektams, kuriuos reikia asimetriškai pažymėti, linijos vedimo kryptis, pradedant pirmu tašku ir einant link sekančio, ženklinama dešinėje linijos pusėje (Pvz.: šlaitai ar skardžiai įvedami taip, kad nuolaidžioji šlaito ar stačioji skardžio dalis liktų dešinėje linijos pusėje);
3) Plotai – uždaros figūros, kurios atitinka vienarūšių kartografinių objektų formą ir padėtį plokštumoje, t.y. padėtį vietovėje (ežerai, namai, miškai, rajonai). Duomenų bazėje plotai išreiškiami poligonais, t.y. plokštumomis, kurias sudaro mažiausiai trys linijos, jų susikirtimo vietose yra taškai ir yra aprašomi laužtėmis. Kartais vietoje termino “plotas” naudojamas – “poligonas”.Plotas mažiausiai apibrėžiamas trimis linijomis.

Taškas Linija Plotas

Taigi tokiu būdu, kiekvienas geoobjektas, priklausomai nuo išvaizdos ir matmenų, gali būti atvaizduotas tam tikru geometriniu elementu.

Atsidarius ArcView langą ir kliktelėjus ant New, kompiuterio ekrane atsiras lentelė:

Norint sukurti naują sluoksnį iš horizontalaus meniu View pasirenkame New Theme ir išrenkame geometrinį elementą:

Sluoksnio pavadinimas įrašomas sekančiame lange:

Prieš pradedant braižyti geoobjektus, reikia nusistatyti matavimo vienetus. Jie nustatomi iš View vertikalaus meniu pasirinkus komandą – Properties. Lentelės laukelyje Map Units ir Distance Units nusistatome reikiamus matavimo vienetus, pvz.: metrus.

Prieš pradedant dirbti norimame sluoksnyje, Theme vertikaliame meniu reikia pasirinkti Start Editing. Kiekvieną linijinį objektą vektorizuojama paspaudus ikoną Draw Line, taškinį – Draw Point, plotinį – Draw Polygon.3.2.2 Atributinės duomenų bazės formavimas
ArcView GIS lentelės – atributinės lentelės – tai aprašomoji informacija apie konkrečios temos geoobjektus. Lentelės gali būti suformuojamos iš labai įvairių šaltinių arba kuriamos pačioje ArcView aplinkoje. Lentelių duomenys gali būti redaguojami: sujungiamos atskiros lentelės į sudėtingas. Galima lentelių informaciją panaudoti grafikų kūrimui, analizei, modeliavimui.
Taigi formuojant sluoksnius, kartu kuriama ir atributinių duomenų lentelė kiekvienam sluoksniui.
Kiekvienam sluoksniui automatiškai sukuriama atributinių duomenų lentelė. Ją sudaro keli stulpeliai (automatiškai sukuriami dažniausiai du stulpeliai: Shape, Id). Pirmajame stulpelyje (Shape) yra vienodi įrašai visiems tam tikrame sluoksnyje esantiems geometriniams elementams, t.y. Polygon, Point, Line. Stulpelio Id (numeravimas) gali ir nebūti.

Norint pradėti kaupti duomenis, reikia susikurti stulpelį. Iš horizontalaus meniu Table pasirenkame Start Editing. Iš horizontalaus meniu Edit pasirenkame Add Field. Atsidariusiame lange yra pasirenkamas:
 laukų tipas: Number, String, .....
ir įrašomas:
 stulpelio pavadinimas,
 stulpelio plotis, o jei laukai realūs, tai ir pozicijų po kablelio skaičius.

Renkamės ikoną ir kliktelime ant pirmos eilutės sukurto stulpelio, suvedinėjame informaciją:3.3 SKAITMENINIO ŽEMĖLAPIO SUDARYMAS
Paleidžiu programą ArcView. Sukuriu naują vaizdą (View 1) paspaudus ant mygtuko New.

Spaudžiu komandą View – Add Theme arba ikoną . Iš atsiradusio lango pasirenku failą 150a.tif ir spaudžiu mygtuką OK.

Laukelyje Data Source Types turi būti užrašyta – Image Date Source. Vaizdo View meniu atsiranda užrašas 150a.tif. Žemėlapis atvaizduojamas ekrane paspaudus mygtuką, esanti šalia užrašo 150a.tif:

Pasirenku komandą New Theme iš View vertikalaus meniu. Atsidariusiame lange New Theme išrenku geometrinį elementą Line ir paspaudžiu mygtuką OK.

Dirbant su tam tikru sluoksniu jį aktyvuojame Theme – Start Editing, o baigus darbą su juo atliekame Theme – Stop Editing.
Sekančiame lange nurodau sluoksnio pavadinimą, mano atveju Sklypo ribos ir išsaugau failą. Prieš pradedant projektuotiti visu pirma nusistatau vienetus (metrus) paspaudus iš horizontalaus meniu juostos komandą View – Properties ir įjungiu snapinimą (Theme – Properties) – užsiduodu apskritimo pagalba kokiose ribose bus pritraukiamos linijos viena prie kitos( pvz.: 0,3).

Panelėje atsiranda mygtukas . Dabar galima pradėti darbą.
Paspaudžiu ant mygtuko ir išbraižau sklypo ribas. Analogiškai sukuriu ir kitus linijinius sluoksnius: įvažiavimus, šaligatvius, tvoras, ir t.t.
Vaizdą ekrane pastumiu reikiama kryptimi komandos Pan pagalba.
Duomenys apie objekto atributiką surašau į atributinę lentelę, kuri atsidaro paspaudus mygtuką .
Pasirenku komandą Add Field iš Edit vertikalaus meniu. Atsidariusiame lange Field Definition nurodau reikalingus parametrus:

Name – naujo stulpelio pavadinimas, Type – skaičių tipas (sveiki, realūs.), Widht ir Decimal Places – kiek iš viso skaičių (laukelio plotis) ir kiek po kablelio. Šiuo atveju skaičiai po kablelio nenurodomi, nes GKODAS yra realus skaičius. Lentelę pildau mygtuko pagalba.
GKODAI buvo paimti iš “Vilniaus plano”geometrinių duomenų bazių topografinių sluoksnių kodų lentelės. Pavyzdžiui buvo panauduoti tokie kodai:

Kodas Kodo reikšmė Geometrinis elementas
6000 Pastatų kontūrai linija
6230 Tvorų su kapitalinėmis atramomis kontūras linija
6243 Tvorų stulpai taškas
4301 Pavieniai lapuočiai medžiai taškas
5011 Šaligatviai, pėsčiųjų, dviračių takai, alėjos linija
5010 Įvažiavimai į kiemus, parkavimo aikšteles, pravažiavimai be bordiūro linija
5001 Gatvių važiuojamosios dalies riba su bordiūru linija

Projekto išsaugojimas. Išsaugau projektą pasirinkus iš File vertikalaus meniu komandą Save Project As.

Laukelyje File Name užrašau projekto pavadinimą, mano atveju kursinis.apr. Projektą išsaugau direktorijoje c:my documentskursinis.3.4 SKAITMENINIO ŽEMĖLAPIO VIZUALIZAVIMAS NAUDOJANT ARCVIEW PROGRAMINĮ PAKETĄ
Vizualizavimas atliekamas komanda Layout iš View vertikalaus meniu. Lapo orientavimas nustatomas lange Template Manager. Aš pasirenku Portrait ir spaudžiu OK.

Atsidaro Layout langas, kuriame yra automatiškai atliktas vizualizavimas:

Pasikeitimus galima daryti šiame lange mygtuko Pointer pagalba arba pasirinkti Layout – New ir mygtukų pagalba vizualizuoti viską pačiam. Pasirenkant mygtuką Pointer, reikia spausti kairiuoju pelės klavišu ant žemėlapio ir atsidariusiame lange nustatyti reikalingus parametrus. Vizualizuojant pačiam iš meniu juostos prireiks tokių mygtukų:

View Frame – šio mygtuko pagalba įkeliu nuvektorizuotą žemėlapį į tuščią lapą:

Laukelyje View pasirenku View1 ir laukelyje Scale – Preserve View Scale. Pažymėtoje vietoje atsirado nuvektorizuotas rastras.

Legend Frame – pasirinkus šį mygtuką pažymėtoje vietoje atsirado visi sluoksniai su savo GKODAIS, spalvomis ir pavaizdavimu.

Scale Bar Frame – šiuo mygtuko pagalba galima pasirinkti mastelio pateikimo stilių, matavimo vienetus:

North Arrow – pasirenkamas žemėlapio orientavimas.

Žemėlapio pavadinimą užrašiau mygtuko Text pagalba.
Atlikus visus šiuos veiksmus atspausdinau skaitmeninį žemėlapį.

Spausdinimas. File – Print arba mygtuku .

Sudarytas skaitmeninis žemėlapis yra pateikiamas prieduose (2 priedas).4. EKONOMINIAI SKAIČIAVIMAI
Ekonominiai skaičiavimai yra atliekami naudojant statistinės, finansinės apskaitos, sociologinių tyrimų, apklausos ar stebėjimų medžiagą. Šių skaičiavimų tikslas – įrodyti atskirų techninių alternatyvų ekonominį racionalumą ir objekto bei gamybos naudingumą rinkos sąlygomis.
Panaudojant skaitmeninio žemėlapio duomenys galima atlikti, suplanuotos teritorijos detaliojo plano, ekonominius skaičiavimus. Pavyzdžiui, žinant tvoros ilgį bei medžiagas galima suskaičiuoti kiek galėtų kainuoti tokios tvoros pastatymas. Panašiai galima atlikti visų objektų ekonominius skaičiavimus.APIBENDRINIMAS
Atliekant darbą susipažinau su geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS) bei pradinės situacijos žemėlapio pagrindu suplanavau teritorijos detalųjį planą Autocad pagalba ir ArcView programos pagalba – skaitmeninį žemėlapį. AutoCad programos paskirtis – braižyti brėžinius t.y. projektuoti automatizuotai, ArcView programos pagalba yra atliekamas jau ne brėžinys, bet skaitmeninis žemėlapis. Kiekviena linija, taškas ar poligonas savyje turi užslėpta informacija atributinėse lentelėse. Kiti ArcView privalumai:
• ArcView programa leidžia geoobjektus sugrupuoti sluoksniais ir dėl to yra patogiau bei efektyviau valdomi duomenys;
• Pagal užkoduotus duomenis nesunku atlikti paiešką, vizualizuoti bei analizuoti, net jeigu jie saugomi skirtingose duomenų bazėse.LITERATŪRA
1. www.ku.lt
2. www.elektronika.lt
3. E. Paršėliūnas. Geoinformacinės sistemos: duomenų bazės. Mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 1997, 139 psl.
4. LR Aplinkos Ministerija. Teritorijų planavimo departamentas. Geografinė informacinė sistema. Mokomoji medžiaga. Geoduomenų pavyzdžiai. Vilnius, 1999, 68 psl.
5. Ž. Stankevičius. Skaitmeniniai žemėlapiai. Mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2002, 79 psl.
6. www.aga-cad.lt
7. GKTR2.03.02.: 2001. Lietuvos Respublikos mastelio M 1:10 000 žemėlapio kartografinių duomenų bazė KDB10LT. Specifikacija, versija 2.1. Antrasis leidimas. Vilnius, 2001.

Leave a Comment