Žmogus ir kompiuterisŽmogus, kūręs kompiuterį, padarė jį panašų į save. Kompiuterį galima suskaidyti į tris atskiras dalis, pagal paskirtį primenančias žmogų:1. 1. įvesties-išvesties įrenginius (panašius į žmogaus akis, ausis, nosį, burną, rankas, kojas…);2. 2. sisteminį bloką (panašų į smegenis);3. 3. išorinę atmintį (panašią į žmogaus dienoraštį, užrašus, knygas…).Įvesties įrenginiais, dažniausiai klaviatūra ir pele, informacija perduodama sisteminiam blokui, o išvesties įrenginiais – displėjumi, spausdintuvu – ji išvedama. Sisteminį bloką sudaro vidinė atmintis ir centrinis procesorius. Centrinis procesorius apdoroja informaciją, saugomą vidinėje atmintyje. Išorinės atminties įrenginiai, dažniausiai diskeliai naudojami informacijai saugoti ilgą laiką.Struktūrinė kompiuterių schema nepriklauso nuo jų tipo, dydžio, kainos ar modernumo ir visų kompiuterių yra panaši. Kiekvienas kompiuteris turi bent po vieną įvesties-išvesties įrenginį bei, žinoma, sisteminį bloką. Juk ir žmonės, kad ir kokie skirtingi būtų, turi tokius pačius organus.
Įvesties įrenginiai
Prie įvesties įrenginių priskiriami šie: klaviatūra, pelė, valdymo rutulys, skaitlys, valdymo sritis, vertiklis, šviesos pieštukas, sensorinis ekranas, balso atpažinimo įrenginys ir t. t.Klaviatūra yra pagrindinis informacijos įvesties įrenginys. Pagal klavišų skaičių ji skirstoma į du tipus:• • standartinę, turinčią 92 klavišus;• • išplėstąją, turinčią 101 -102 klavišus.Pagal paskirtį klavišai grupuojami į: teksto rašymo; valdymo; funkcinius; papildomus skaitmeninius.Teksto rašymo klavišais rašomos raidės, skaičiai, kiti simboliai. Kadangi skiriasi įvairių šalių abėcėlės ir tradicijos, teksto rašymo klavišai klaviatūroje išdėstomi nevienodai. Angliška klaviatūra”QWERTY”, pavadinta pagal viršutinės eilutės pirmas raides. Prancūziška klaviatūra vadinasi “AZERTY”. Lietuvoje naudojama angliška klaviatūra, o lietuviškos raidės išdėstomos skaičių klavišuose.Kiti lietuviškas raides išdėsto nenaudojamų lietuviškoje abėcėlėje raidžių klavišuose.
Valdymo klavišai dažniausiai būna pilkesni negu teksto rašymo.Papildomi skaitmeniniai klavišai vykdo kai kurių valdymo klavišų funkcijas arba, rašo skaičius.Klaviatūros klavišai sudėlioti ant matricos eilučių ir stulpelių susikirtimo taškų. Speciali mikroschema nuolat tikrina, ar paspaudus klavišą nesužadinta matrica. Jei klavišas paspaustas ar laikomas nuspaustas, tai iš stulpelio bei eilutės numerio sudaromas vietos kodas ir siunčiamas į sisteminį kompiuterio bloką apdoroti.Pelė sukurta 1970metais XEROX firmoje. Jos viduje yra rutuliukas. Stumdant pelę stalu arba specialiu padėklu, tas rutuliukas juda ir sukioja du vienas kitam statmenus ritinėlius, kurių galuose įtaisyti plyšiuoti diskeliai.Vienoje diskelio pusėje yra spinduliuojantis įtaisas, kitoje – fotoelementas. Sukantis diskeliui, spinduliuojančio įtaiso skleidžiama šviesa pro plyšelius pasiekia fotoelementą. Pagal jo signalus nustatoma rutuliuko judesio kryptis ir atstumas. Rutuliuko judėjimas susijęs su žymeklio judėjimu ekrane.Pelių būna įvairių. Jos skiriasi viena nuo kitos klavišų skaičiumi ( du arba trys) bei skiriamąja geba (jautrumu).Pelei analogiškas prietaisas yra valdymo rutulys. Tai tarsi apversta pelė, veikianti tuo pačiu principu. Skirtumas tik tas, kad pelės rutuliukas juda stalo paviršiumi, o valdymo rutulio sukaliojamas ranka. Skaitlys naudojamas bet kokio dokumento vaizdui perkelti į vidinę kompiuterio atmintį. Skaitlio veikimas pagrįstas dokumento kopijavimu į kompiuterio atmintį naudojant fotoelementą surinktą ir stipriai apšviesto dokumento atspindėta šviesa. Skaitliai gali būti staliniai ir rankiniai, spalvoti ir nespalvoti. Vertikliu galima gauti ar perduoti informaciją,ateinančią telefoninio ryšio linijomis į kompiuterį. Kompiuterio signalą jis keičia telefoniniu ir, atvirkščiai. Vertikliai būna išoriniai ir vidiniai. Jų kokybę nusako informacijos perdavimo (priėmimo) greitis. Šiuo metu jis 2400 arba 14400, arba 28800 bitų per sekundę, bet šiuolaikinei technikai tai dar ne riba.Šviesos pieštukas įveda informaciją į kompiuterį vedžiojamas ekranu, o sensorinis ekranas – prisiliečiant prie jo pirštu. Jais pažymėta informacija perduodama sisteminiam blokui. Šie įrenginiai nelabai populiarūs, jiems reikia specialios programinės įrangos, gana didelė jų kaina ir, vedžiojant pieštuką ekranu, pavargsta ranka.Išvesties įrenginiai
Išvesties įrenginių paskirtis – apdorotą informaciją išvesti iš kompiuterio sisteminio bloko. Išvesties įrenginiai yra displėjai, specialieji projektoriai, spausdintuvai, braižytuvai, garsiakalbiai.Displėjus turi beveik visi kompiuteriai. Jų paskirtis – išvesti grafinę ir tekstinę informaciją. Pagal konstrukciją displėjai skirstomi į kineskopinius ir plokščiuosius. Displėjuje tuo pačiu metu galima matyti tik grafinį arba tekstinį vaizdą. Jo ekrano dydis matuojamas coliais. Paprasčiausių kineskopinių displėjų ekranai būna 14 colių. Specialieji projektoriai displėjuje regimą vaizdą perkelia į paprastą ekraną.Spausdintuvai kompiuterio darbui nebūtinas, tačiau be jo neįmanoma apsieiti, norint atsispausdinti dokumentą.Spausdintuvai skirstomi á dvi stambias grupes: kontaktinius ir bekontakčius. Prie kontaktinių spausdintuvų priskiriami ir adatiniai , prie bekontakčių – rašaliniai ir lazeriniai.
Išorinė atmintis
Išorinė atmintis susideda iš dviejų dalių: informaciją saugančio įrenginio (diskelių, kietųjų diskų, kompaktinių diskų ir t. t.), vadinamo laikmena, ir tą informaciją iš laikmenos skaitančio bei ją į laikmeną įrašančio įrenginio. Pastarąjį sudaro varikliukas, sukantis laikmeną (diską), ir skaitymo (įrašymo) galvutė, skaitanti (įrašanti) informaciją į laikmeną. Lankstūs diskai, arba diskeliai, šiuo metu dažniausiai naudojami informacijai perkelti iš vienos vietos į kitą ir jai saugoti ilgesnį laiką. Pagal dydį jie skirstomi á du tipus: 5,25 ir 3,5 colio. Tačiau tai nereiškia, kad didesniame diskelyje telpa daugiau informacijos.
Optiniai diskai būna 3,5 ir 5,25 colio skersmens, juose telpa apie 300 – 600 MB atminties. Į juos, skirtingai nei į kompaktinius diskus, informacija gali būti įrašoma. Dažniausiai jie naudojami perduoti labai dideliam kiekiui informacijos.Kompaktiniai diskai. Į juos informacija įvedama jau gamykloje ir dirbant negali būti keičiama. Šių diskų privalumai – didesnė talpa (500 – 600 MB), gera apsauga nuo išorinio poveikio. Perdavimo greitis – apie 160 – 300 KB per sekundę. Kietasis diskas yra stacionarinis įrenginys, kurį sudaro keletas specialių diskelių, užmautų ant bendros ašies, kelios skaitymo/rašymo galvutės, “plaukiančios” ant oro pagalvėlių, tiksli mechaninė dalis, hermetiškas korpusas, pripildytas inertinių dujų. Nemažas kietojo disko informacijos perdavimo greitis (<1000 bps), didesnė talpa (keli G baitai).
Sisteminis blokas
Kompiuterio sisteminio bloko paskirtis – teikiamą informaciją priimti, apdoroti ir perduoti išvesties įrenginiams. Šį bloką sudaro:* centrinis procesorius,* vidinė atmintis,* valdikliai,* įvesties-išvesties jungtys, * magistralės.
Centrinis procesorius ir vidinė atmintis – tai kompiuterio širdis, “plakanti” milijonus kartų per sekundę. Centrinis procesorius yra pagrindinė kompiuterio dalis. Jį sudaro aritmetinis-loginis ir valdymo įtaisas bei nedidelė procesorinė atmintis. Aritmetinis-loginis įtaisas atlieka paprasčiausius aritmetinius veiksmus, lygina skaitines registrų reikšmes. Valdymo įtaisas koordinuoja visų kitų įrenginių, siunčiančių ir priimančių loginiam-aritmetiniam įtaisui siunčiamą informaciją, darbą. Registrai naudojami trumpam užrašyti informaciją – skaičius, su kuriais centrinis procesorius atlieka veiksmus, ląstelių adresus, skaitiklį ir pan.Centrinio procesoriaus darbo greitis didžiąja dalimi nulemia ir viso kompiuterio darbo greitį. Jis priklauso nuo “žodžio” ilgumo, kurį gali apdoroti procesorius, ir procesoriaus darbo dažnio.Vidinė atmintis – tai milijonai ląstelių, turinčių savo adresą bei talpinančių po vieną “žodį” informacijos. Vidinė atmintis skirstoma á keturis tipus:1. 1. skaitomąją atmintį (ROM),2. 2. tiesioginės kreipties atmintį (RAM),3. 3. atsargos atmintį (Cache memory),4. 4. vaizdo atmintį (VRAM).Jungtys, valdikliai ir magistralės palaiko ryšį tarp vidinės atminties, centrinio procesoriaus bei kitų įrenginių.Magistralės – tai laidai, jungiantys visus kompiuterio įrenginius. Magistralės plotis priklauso nuo informacijos kiekio, kurį gali iš karto priimti centrinis procesorius. Kiekvienu magistralės laidu keliauja vienas bitas informacijos.Jungtimis vadinami tam tikri magistralės taškai, prie kurių prijungti įvairūs įrenginiai. Jungtys gali būti lygiagrečios (LPT1 – LPT3) arba nuoseklios (COM1 – COM3). Lygiagrečiomis jungtimis greičiau pasikeičia informacija, tačiau joms prijungti reikia daugiau laidų.Valdiklius sudaro tam tikros elektroninės schemos, turinčios nedidelius procesorius. Jie tarsi tarpiniai tarp jungčių ir įrenginių. Valdikliai padeda suderinti centrinio procesoriaus komandas su įrenginio galimybėmis.