Untitled
Informacijos valdymo pagrindai
Literatūra
GINEVIČIUS, Romualdas; SŪDŽIUS, Vytautas. Organizacijų teorija. Vilnius, Technika. 2007. ISBN 978-9955-28-150-4.
DZEMYDIENĖ, Dalė. Intelektualizuotų informacinių sistemų projektavimas ir taikymas. Vilnius, Mykolo Romerio universitetas. 2006. ISBN 9955-19-051-5.
LANGER, Arthur M. Analysis and Design of Information Systems. Springer. 2008. ISBN 9781-8462-865-51
Literatūra
www.verslas.in
http://www.inc.com/
http://www.britannica.com/
http://www.uml.org/
www.omg.org
http://www.sparxsystems.com/resources/uml2_tutorial/uml2_activitydiagram.html
http://www.omg.org/spec/BPMN/2.0/
http://www.bpmnquickguide.com/
Organizacijos samprata
Organizacija (sen.gr. organizō ‘surengiu, sutvarkau’) – žmonių kolektyvas, susidaręs arba sudarytas tam tikrai veiklai ar darbui.
Organizacija dažniausiai turi atskirą turtą bei valdymo organus.
Paprastai organizacija laikoma įmonė, įstaiga, susivienijimas, visuomeninė organizacija. Valstybė – ypatingas organizacijos tipas.
Organizacija gali būti juridinis asmuo.
Kokia pirmoji organizacija?
Organizacijos samprata
Organizacija – gali būti suvokiama:
kaip procesas,
kaip reiškinys,
kaip objektas.
Organizacijos samprata
(Kaip procesas) (Latfulin G.R., Raičenko A.V. 2005) – kryptingų veiksmų ar procesų, užtikrinančių būtinus elementų ryšius, visuma. Ji g.b. suvokiama kaip oficiali įstaiga ar visuomeninė struktūra.
Organizacijos samprata
(Kaip objektas) (Milner B.Z. 2003) – objektas turintis vidinęsutvarkytą struktūrą, palaikomą daugialypiais ryšiais :
fiziniais,
technologiniais,
ekonominiais,
teisiniais ir
žmonių santykiais.
Organizacijos samprata
(Kaip reiškinys)- koordinuotas darinys susidedantis mažiausiai iš dviejų žmonių,kurie dirba siekdami bendro tikslo ar tikslų visumos (Gibson J. 2000)
Organizacijos samprata
(kaip sistema) 1950 Chester I. Barnard -“dviejų ar daugiau asmenų sąmoningai koordinuojamos veiklos ar jėgųsistema“.
Organizacijos, kaip valdymo sistemos, g.b. skirstomos pagal
Sistemos valdymo struktūrą
(hierarchinę, matricę, daugiaryšę, linijinę, tinklinę, mišriąja ir kt.);
Valdymo formas
(valdoma iš vidaus, iš išorės, mišriai)
Valdymo proceso organizavimą
(programinės, prisitaikančiosios, mišriosios);
Sistemą sudarančių elementų ir ryšiųtarp jų turinį bei savybes:
fizines (technines, mechanistines), biologines (apima fiz.), socialines visuomenines (apima tech. ir biolog.).
Sistemos bendrąsias savybes:
mažosios ir didžiosios, paprastosios ir sudėtingosios,
statinės ir dinaminės, uždarosios ir atvirosios,
valdomosios ir nevaldomosios, tikslingos ir betikslės.
Organizacijos samprata
Edgar H. Schein organizacijos kategorijos:
Koordinavimas.
Individai, kurie susirenka ir koordinuoja (derina) savo protinę ir fizinę energiją, gali įvykdyti tokius didžiulius projektus kaip Egipto piramidės, AIDS gydymas, kelionė į Marsą ir t.t.
Bendri tikslai.
Tai būtina sąlyga, kad būtų galima koordinuoti kiekvieno dalyvio, siekiančio visų geidžiamo tikslo, energiją.
Darbo pasidalijimas.
Jis verčia specializuotis, padalijant darbo užduotis taip, kad turimi ištekliai būtų naudojami efektyviau.
Hierarchinė struktūra.
Ji reiškia teisę tvarkyti kitų veiksmus. Kai nėra aiškios sprendimų hierarchijos, sunku koordinuoti žmonių grupės energiją.
Organizacijų veiklos terpė
Vyriausybė
Savivaldybė
Visuomenė
Šeima ir namų ūkis
Politika
Ekonomika
Socialinis gyvenimas
Kultūra
Organizacijos analizės būdai
Struktūrinis, orientuotasį org. vidinę sandarą, nustatant funkcijas ir vertinant valdymą racionalumo požiūriu.
Tai statiškas tyrimo būdas, nevertinama išorės dinaminių pokyčių.
Dinaminis, kai org. ryšiai siejami su aplinka ir su išteklių šaltiniais
Ištekliai <-> Organizacija <-> Aplinka
Organizacijas tiria šie mokslai
(Мильнер Б.З.,2003; Kardelis K. 2002):
Organizacijų teorija (OT)
Valdymo teorija
Psichologija
Sociologija
Socialinė psichologija
Antropologija
Ergonomika
Ekonimikos mokslai
Technologijos mokslai
Fiziniai, biomedicinos ir kt. Mokslai
Teisės mokslai
Informatika
OT susijusi su
įmonės ekonomika,
versloinfratruktūra,
elektroniniu verslu,
visuomenės mokslais,
viešuoju administravimu,
žinių valdymu,
ekologija,
gamtos mokslais
ir kt.
OT papildo tokius mokslus:
lyderystės,
organizacinės elgsenos,
valdymo,
pramonės ir organizacinės psichologijos,
organizacinės plėtros ,
žmogiškųjų išteklių tyrimus
Ir k.t.
OT tiria
Formalių socialinių organizacijų mokslas, kuris tiria:
verslą ir biurokratiją bei
jų sąveiką su aplinka,
kurioje jie vykdo veiklą.
OT tiria
Verslo analitikai, ekonomistai ir akademinių mokslininkai svarstė keletą teorijų, kurios bando paaiškinti kaip organizacija:
priima sprendimus,
skleidžia galią ir kontrolę,
sprendžia konfliktą,
skatina pokyčius arba atsispiria jiems atsispiria.
Ot tiria
(Jeffrey Pfeffer “Naujos organizacijų kryptys”) OT tiria:
socialinių organizacijų poveikį individų, priklausančių organizacijai, elgesiui bei nuostatoms,
individų savybių ir veiksmų poveikį organizacijai,
organizacijų veiklą, sėkmę,ir išlikimą,
Abipusį aplinkos (išteklių ir užduočių, politinės ir kultūrinės) ir organizacijos poveikį,
Epistemologiją (pažinimas) ir metodologiją, kuria remiamasi organizacijų tyrimuose.
pasikartojam
Organizacijai būdinga:
Koordinavimas (derinimas).
Bendri tikslai.
Darbo pasidalijimas.
Hierarchinė struktūra.
OT tiria:
socialinių organizacijų poveikį individams,
individų savybių ir veiksmų poveikį organizacijai,
organizacijų veiklą, sėkmę, ir išlikimą,
Abipusį aplinkos ir organizacijos poveikį,
Epistemologiją (pažinimas) ir metodologiją, kuria remiamasi organizacijų tyrimuose.
OT ir istorija
Kodėlsudėtingėjo organizacijos?
Prisiminkite pirmąją organizaciją, kas buvo po to?
Pirmosios organizacijos
Gentys
Žemdirbystė – šeimų ūkis
Bažnyčia, kariuomenė -> valstybėje naudojami panašūs principai
OT istorija. Industrinė revoliucija. Miestas ir atlyginimų sistema
XIX amžius
Taylor’o “prakaito sunkimo sistema”
XX amžius
Fayol’io departamentinė sistema
Weber’io “Biurokratinė sistema”
XXI amžius:
Verslo reinžinerijos procesai
Taylor’o teorija
Klasikinė departamentų sistema
Biurokratija departamentų sistemoje
Biurokratijos pokyčiai
Tradicinio požiūrio principai
Valdymo apimtis
Organizacijos aukštis
Žmogiškųjų santykių mokykla
Žmogiškųjų santykių mokyklaElton Mayo (1880-1949)
Western Electric Hawthorne kompanijos atliktų
eksperimentų dėka, susiformavo žmonių santykių
judėjimas.
Tyrimai prasidėjo bandymu nustatyti ryšį tarp
darbo vietos apšvietimo ir darbuotojų darbo
našumo.
Draugiškas vadovavimo stilius stiprino tyrime dalyvavusių darbuotojų motyvaciją.
Tyrinėtojai padarė išvadą, kad darbuotojai dirbtų dar geriau, jei tikėtų, jog administracija rūpinasi jų gerove.
Žmogiškųjųsantykių mokyklaElton Mayo (1880-1949) kritika
Tyrimas įtakojo darbuotojų emocijas, tačiau nenurodė kaip toliau skatinti jų produktyvumą.
Žmogiškųjų santykių mokykla. A. Maslow (1943)
A. Maslow’as surinkęs ir išanalizavęs daug konkrečių sociologinių tyrimų medžiagos, nustatė, kad žmones dirbti, veikti skatina noras patenkinti savo poreikius.
Pasak A. Maslow’o žmones skatinantys poreikiai sudaro tam tikrą hierarchiją.
Žmogiškųjų santykių mokykla. A. Maslow 1943
Fiziologiniai poreikiai
maistas, apranga, seksas ir kt.;
Saugumo poreikiai
apsisaugoti nuo šalčio ar karščio, pavojingų gyvūnų bei kitų pavojų; tenkinant šiuos poreikius būtinas būstas;
Bendravimo poreikiai
žmogus yra socialinė būtybė ir jam būtina gyventi, veiktigrupėse, kuriose jis jaučiasi komfortabiliai;
Pagarbos, pripažinimo poreikiai
žmogus patenkintas, kuomet jį už vienus ar kitus darbus, nuopelnus pripažįsta ir gerbia organizacija, visuomenė;
Savęs išreiškimo poreikiai
pasiekus savo profesinėje ar kitoje veikloje vieną lygį, žmogus siekia aukštesnio lygio ir t.t., ir tai tampa jo veiklos bei gyvenimo prasme.
Žmogiškųjų santykių mokykla. A. Maslow 1943 kritika
Kai kuriems darbas yra tik būdas patenkinti žemesniosios pakopos poreikius.
Kitus labiausiai vilioja galimybė patenkinti jų aukščiausio lygio poreikius.
Žmonės gali pasirinkti net jų saugumui pavojingą darbą, kad tik galėtų įgyvendinti savo išskirtinius asmeninius tikslus.
Geras vadovas privalo žinoti, kad nėra dviejų visiškai tapačių žmonių, ir siekdamas daryti įtaką savo darbuotojams, turi bandyti suderinti motyvavimo metodus su jų individualiais poreikiais.
Valdymo teorijų palyginimas
Sistemų atsitiktinumo požiūris
Sistemų atsitiktinumo lyderystės požiūris. Hersey ir Blanchard (1977)
Efektingiausias lyderiavimo stilius toks, kuris kinta priklausomai nuo pavaldinių “pasirengimo” laipsnio.
Pasirengimas apibūdinimas kaip noras laimėti, siekti prisiimti atsakomybę ir įgyti užduočiai būtinų sugebėjimų, įgūdžių bei patyrimo.
4 vadovavimo taktikos pagal pasirengimo lygį:
Įsakymas
Įtikinimas
Dalyvavimas
Delegavimas
Sistemųatsitiktinumo lyderystės požiūrio kritika
Ši teorija teigia, kad tik vienintelis lyderis gali išspręsti problemas su kuriomis susiduria organizacija.
Šiuolaikinės organizacijos suskirstymas
Matricinė org. struktūra
Organizacijos valdymo lygiai
Org.Valdymo lygiai ir informacijos charakteristikos
PASIKARTOJAM
XIX amžius
Taylor’o “prakaito sunkimo sistema”
XX amžius
Fayol’io departamentinė sistema
Weber’io “Biurokratinė sistema”
XXI amžius:
Verslo reinžinerijos procesai – Mayo, Maslow žmogųkųjų santykių teorija, Hersey ir Blanchard Sistemų atsitiktinumo
Tradicinio požiūrio principai
Šiuolaikinės organizacijos suskirstymas
Klausimai ir idėjos