Kompiuterine spauda

TURINYS

Spaustuvės samprata..............................1
Paruošimas spaudai ..............................2
Spauda..............................3
Kompiuterizuotas procesų valdymas..............................3
Spaudos specialistų paruošimas..............................4
Naudota literatūra..............................6Spaustuvės samprata
„Iliustruotas enciklopedinis žinynas“ žodį spaustuvė arba leidykla apibūdina kaip – „asmenį (leidėją), asmenų grupę, taip pat organizaciją ar įstaigą, rengiančia ir leidžiančia knygas, bei kitą spaudos produkciją“.

Šiuolaikinė spaustuvė – ne vien spaudos paslaugos, tai visa paslaugų sistema. Šiandien spaustuvės teikia ne vien spaudos, bet ir dizaino, maketavimo, „repro“(spalvų skaidymo ir plėvių gamybą), turi sandėlius, teikia logistikos paslaugas. Visi tie darbai tiesiogiai surišti su IT technologijomis.Paruošimas spaudai
Leidinių paruošime spaudai neįmanoma apsieiti be kompiuterio. Su joo pagalba kuriamas dizainas, maketuojami spaudos projektai. Visa tai atliekama aukšto lygio kompiuterinių programų pagalba, tokiomis kaip Adobe Photoshop, CorelDRAW, InDisain ir t.t. Didžiausiose leidyklose naudojami „Macintosh“ kompiuteriai, kurie pasak specialistų geriausiai tinka darbui su grafika. Tačiau šie kompiuteriai yra labai brangūs, todėl dauguma spaustuvių naudojasi „IBM“ tipo kompiuteriais. Repro centrai taip pat turi kompiuterizuotas darbo vietas, būtent kompiuteriai atlieka spalvų skaidymo operacijas. Repro paslauga sulaukė didžiausio dėmesio leidėjų visuose poligrafijos ir spaustuvinės įrangos parodose pvz. Vokietijoje Diusendorfo mieste kas keeturi metai vyksta svarbiausia spaudos pramonės paroda – „Drupa“. Šiais metais toje parodoje pristatytos naujausios „DuPont Imaging Technologies“ kompanijos analoginės ir skaitmeninės fotopolimerinės fleksografinės plokštės. Per 30 metų sukurta nemaža fotopolimerų šeima (daugiau nei 20 tipų, neskaitant specialios paskirties plokščių), pakeičiama į keturių naujų ti

ipų plokštes:
• Minkštas. „Cyrel TDR“ plokštė skirta spausdinti aukštos kokybės spaudinius ant gofruoto kartono, maišų ir kitų nelygių paviršių.
• Vidutinio kietumo „Cyrel Neos“ nauja universali plokštė rastriniams ir toniniams darbams, spausdinant aukštos kokybės spaudinius. Specialus matinis paviršius leidžia padidinti dažų pernešimą ir gauti dideli spaudos kontrastą.
• Kietas. „Cyrel NOW“ aukščiausios klasės universali plokštė smulkiems pusiau toniniams, rastriniams, štirichiniams bei ištisiniams darbams spausdinti. Ji yra atspari ozonui ir dažams, turintiems padidintą agresyvumą.
• Labai kietas „Cyrel HIQS“, nauja, ozonui atspari, labai kieta plokštė garantuoja puikų spaudos kontrastą. Ji skirta švelniems pustoniams, smulkiems rastriniams ir štrichiniams darbams, esant labai aukštai liniatūrai. Leidžia pasiekti aukštą rezoliuciją ir minimalų taško išplėtimą.
• Toliau plėtojama „Cyrel Fast“ sistema. Sukūrus visiškai naują terminių fotopolimerų šeimą ir jų sausą, fototerminę, labai greitą ir produktyvią appdirbimo technologiją gaminant klišes, ši sistema tobulinama ir toliau. Analoginių fotopolimerų šeimą papildė skaitmeninė vaizdo ant jos paviršiaus užrašymo versija. Toks žingsnis, kaip skaitmeninis „Cyrel Digital Fast“ leido gerokai pagerinti visą spaudos procesą, sumažinti spaudos ciklo laiką bei pasiekti aukščiausią spaudos kokybę. Tai pasiekta labai sparčios informacijos tėkmės dėka.
Šiuo metu Lietuvoje dauguma spaustuvių ruošiant spaudos formas naudoja plevelias. Tačiau braunasi nauja beplevelinė technologija, toje technologijoje įpatyngą svarba turi kompiuterinės technikos įvaldymas.Spauda
Priklausomai nuo produkcijos tiražų ir darbų atlikimo terminų spaustuvės įsigyja ar
rba lapines arba rulonines spaudos mašinas, tačiau kokio tipo spaudos mašina bebūtų, visos jos turi kompiuterizuotą valdymo pultą reikalaujantį aukštos kvalifikacijos specialisto ir užtikrinantį aukštą produkcijos kokybę (tikslų formatų, spalvų atitikimą).
Spaustuvės gamina knygas, periodinę spaudą (laikraščius, žurnalus), reklaminę produkciją, įpakuotę. Priklausomai nuo užduoties užsakovui galima pasiūlyti atlikti darbą trafaretine, skaitmenine, fleksografine, ofsetine spauda. Tačiau nei viena technologija šiandien be IT technologijų, net trafaretinė spauda, kurioje daugiausia rankinio darbo neįmanoma be kompiuterinio paruošimo spaudai.
„Sėkmingo darbo principus poligrafinėje įmonėje lemia greita orientacija, patirtis, žaibiškas problemų sprendimas, technologijų išmanymas, dalyvavimas (bet ne stebėjimas) naujų technologijų įdiegime, komunikabilumas.“ Sigito Petkevičiaus (AB spaustuvės „Spindulys“ generalinis direktorius) žodžiais.Kompiuterizuotas procesų valdymas
Racionalus informacinių technologijų taikymas yra labai svarbus veiksnys, lemiantis įmonės sėkmę sudėtingoje dabartinėje verslo aplinkoje.
Svarbu įvertinti ir tai, kad ‘kompiuterinės technikos ir technologijų atpigimas sudarė galimybę plėtotis šiuolaikinėms vadybos sistemoms.
Šiuolaikinės spaustuvės – rimti gamybiniai susivienijamai. Darbo procesas prasideda klientų paieška ir užsibaigia gatavos produkcijos pristatymu užsakovui. Todėl IT technologijos padeda spręsti bendras įmonės problemas: vadybos valdymas, gamybinių procesų valdymas, logistika (sandėliai, transportas), buhalterinė apskaita. Įmonėje sudaroma bendra duomenų bazė kurioje visi padaliniai yra apjunkti į vieningą sistemą ir leidžia ne tik užtikrinti gamybos kokybę ir terminus bet ir atlikti tyrimus, analizes.
Didelę reikšmę turi ne tik pagamintos produkcijos apskaita, bet ir
r informacija apie turimas medžiagas. Kompiuterizuota sandėlių apskaita tampa neatskiriama bendro proceso dalimi, o lobistai iš techninių darbuotojų tampa atsakingais gamybos organizavimo darbuotojais.
Logistikoje labai plačiai paplito informacinės sistemos. Informacinės sistemos – tai kompiuterių komunikacinis tinklas žmonių informacijai patenkinti, komunikacinėms reikmėms palaikyti. Šios sistemos, klasifikuojamos į vadybos informacines sistemas (VIS), leidžia didelių įmonių vadybininkams priimti strateginius sprendimus, ir į operacines informacines sistemas, sudarančias galimybę nedidelių įmonių vadovams apdoroti kasdienių verslo funkcinių operacijų duomenis. Asmeninis kompiuteris – pagrindinė šiuolaikinės technologijos rūšis, padedanti atlikti logistikos operacijas. Čia kaupiama, analizuojama ir panaudojama informacija planuoti bei vykdyti. Tinkamai sprendžiant šį uždavinį, būtinas platus elektroninis duomenų apdorojimas, materialinių-techninių ryšių standartizavimas, mokslinės funkcinės analizės (ypač modeliavimo metodų taikymo) ir racionalus struktūrizavimas, taip pat naujų technologijų, suteikiančių galimybę automatizuoti visas šias operacijas, taikymas.
Informacinis aprūpinamas integruotoje logistikoje prasideda nuo pradinio srautų judėjimo stebėjimo ir valdymo, nuo jų įėjimo į sistema ir išėjimo iš sistemos ir šių srautų kontroliavimo iki vartotojo galutinio aptarnavimo. Todėl valdant logistinę sistemą, informacinė logistika ir informaciniai srautai susieja visus logistikos elementus į bendrą (holistinę) sistema. Taigi visi logistikos valdymo objektai (sistemos) kompiuteriniu informaciniu tinklu gali būti susieti į viena visumą, kuri sudaro komunikacinės sistemos funkcionavimo pagrindą. Logistui reikia analizuoti ir atsakingai spręsti daugelį vadybos strateginio ir operatyvaus pobūdžio uždavinių. Šiam darbui atlikti gali bū
ūti pasitelkiamos sprendimo priėmimo ir palaikymo sistemos – interaktyvios kompiuterinės sistemos, kuriose naudojami įvairūs sprendimo priėmimo modeliai ir specializuotos duomenų bazės, padedančios atsakingiems darbuotojams priimti sprendimus. Tai skaičiavimo technikos (asmeninių kompiuterių irt. t.) programinių priemonių kompleksas, kurio pagrindinis ypatumas – sugebėjimas perdirbti žinias. Ekspertinė sistema gali akumuliuoti keletos specialistų – ekspertų, dirbančių skirtingose srityse, žinias ir patyrimą. Labai kvalifikuotų ekspertų darbas labai daug kainuoja ir jų paslaugų reikia ne kasdieną. Todėl galimybė gauti ekspertų patarimą, bendraujant su kompiuteriu, leidžia kvalifikuotai ir greitai spręsti sudėtingus uždavinius, padidinti personalo produktyvumą ir kartu nereikalauja didelių sąnaudų brangiai apmokamiems specialistams. Be to, tai padeda išsaugoti įmonės inovacines paslaptis, nes už organizacijos ribų neišnešama patirtis ir žinios, esančios ekspertinėje sistemoje.
Rengiant ekspertinę sistemą, vis labiau praktiškai taikomi dirbtinio intelekto tyrimai. Šių sistemų atsiradimas susijęs su naujos mokslo šakos – žinių inžinerijos – atsiradimu. Tokių sistemų programinis aprūpinimas leidžia vartotojams iškelti klausimą „kas, jeigu?” ir interaktyviojo režimo et.apuose modeliuoti konkrečių veiksmų.Spaudos specialistų paruošimas
Spaustuvių vadovų nuomone šiandien Lietuvoje trūksta spaudos specialistų. Pono Edvardo Kukanausko (AB spaustuvė “Titnagas“ direktorius) žodžiais – „Poligrafija sparčiai tobulėja techniškai, labai didėja konkurencija. Technika gali padaryti daug ką, o žmogus, kuris su ja dirba, profesinis pasirengima yra daug mažesnis. Labai trūksta šios srities specialistų.“.
2004-jų pavasarį įveiktas dar vienas etapas, kuriant leidybos specialistų rengimo sistemą: Lietuvos Švietimo Ir Mokslo Ministerija patvirtino Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto pateiktą Leidybos bakalauro studijų programą.
Rengiama mokymo programa buvo derinama su Matematikos ir informacijos institutu, sukūrusiu elektroninės leidybos mokomuosius projektus, taip pat Kauno Universitetu, Kauno kolegija ir Vilniaus technikos universitetu, kur rengiami poligrafijos specialistai. Konkrečiai siekiama formuoti įgūdžius, kad būtų galima:
• Kvalifikuotai atlikti leidybos institucijai būdingą specifinę organizacinę vadybinę, verslo, finansinę, informacinę, rinkodaros, reklaminę, gamybinę, prekybinę, redakcinę ir projektų vadybos veiklą,
• Įsisavinti leidybos darbų bei užduočių ekspertizės, paslaugų teikimo klientui ir visuomenei metodiką,
• Išlavinti valdymo ir konkuravimo rinkos aplinkoje įgūdžius,
• Naudotis elektroninėmis laikmenomis ir duomenų bazėmis,
• Organizuoti komercinį ir nekomercinį leidinių platinimą.
Ypatingas dėmesys specialistų paruošime skirtas IT technologijoms ir jų pritaikyme spaudoje.Naudota literatūra
Žurnalas „Formatas“ 2004 / NR. 08
Žurnalas „Reklamos ir Marketingo Idėjos“ 2004 / NR. 8
„Iliustruotas Enciklopedinis Žinynas“ UAB „Jotema“, Vilnius 2003
Internetas http://www.terra-print.ru/article/9.html
“PC-SPS für die Steuerung komplexer Druckmaschinen” iš žurnalo Deutscher Drucker”, 2003 / NR. 17

Leave a Comment