IP telefonijaReferatas
Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………………………………..31.IP TELEFONIJA………………………………………………………………………………….41.1 IP telefonijos atsiradimo istorija ir prognozės…………………………………………..41.2 IP telefonijos technologiniai aspektai………………………………………………………..51.3 Ko reikia norint pasinaudoti IP telefonijos paslaugomis ir kaip tai veikia….6 1.3.1 Skambinimas iš kompiuterio į kitą kompiuterį……………………6 1.3.2 Skambinimas iš kompiuterio į paprastą telefoną…………………7 1.3.3 Skambinimas iš paprasto telefono į kompiuterį…………………..7 1.3.4 Skambinimas iš paprasto telefono, pasinaudojant internetu..81.4 IP telefonijos pliusai ir minusai………………………………………………………………..9IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………11LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………..12
.
INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS Savarankiškas darbasĮVADAS
Telefonas jau seniai yra tapęs būtinybe, be kurios negalime įsivaizduoti savo gyvenimo. Telefonu mes bendraujame, palaikome ryšį su artimais žmonėmis, klientais, bendradarbiais. Toks bendravimas mus verčia apmokėti didžiules sąskaitas už telefoną. Galime prisimint tuos laikus, kuomet pokalbio minutės nebuvo skaičiuojamos, vietiniai pokalbiai buvo nemokami, nebuvo jokių sujungimo mokesčių. Tokie laikai IP telfonijos pagalba vėl sugrįžo į mūsų namus.Šiuo metu galima paskambinti draugui, esančiam toli užsienyje, į mobilųjį telefoną už tokią kainą, tarsi jis būtų Lietuvoje – šią galimybę suteikia skambučių internetu paslauga – IP telefonija, o jei draugas taip pat naudojasi IP telfonijos paslaugomis, tai jam galima skambinti ir nemokamai.IP telefonija greitai taps alternatyva fiksuotajam ryšiui, nes vidiniais numeriais ji leidžia kalbėti nemokamai.Norit naudotis IP telefonijos paslaugomis, tereikia turėti internetą. Taip pat yra galimybė prijungti paprastą telefona prie interneto ir juo kalbėtis su kuo tik norite. Tam reikalningas specialus suderintuvas.
Darbą atliko: VV1 gr. Stud. Milena Seredienė
1. IP telefonija
IP telefonija (angl. Internet Telephony, arba Voice over IP, VoIP) – balso ryšys perduodamas duomenų perdavimo tinklais naudojant interneto protokolą.Tokiuose tinkluose informacija, nepriklausomai nuo jos pobūdžio (vaizdinė, garsinė, tekstinė) yra suskaidoma į individualius skaitmeninius paketus, kurie į savo tikslą juda visiškai nepriklausomai vienas nuo kito, o atsižvelgia į tam tikros tinklo dalies apkrovimą. Kiekvienas paketas yra “įvelkamas” į koduotą “voką” (TCP). Tokiu būdų informaciją gaunantis įrenginys iš siunčiančio įrenginio turi užklausti informaciją apie trūkstamus paketus, sutvarkyti gautus paketus reikiama tvarka ir galų gale atkoduoti juose esančius duomenis bei juos paversti atitinkama informacija.
Pagrindinė problema naudojant duomenų perdavimo tinklus realaus laiko pokalbiams buvo ta, kad aukščiau aprašytas procesas turi vykti itin sparčiai ir pati duomenų perdavimo kokybė turi būti tinkama, kad nebūtų uždelsimų bei iškraipymų. Nors iš pradžių atsiradusi programinė ir techninė įranga neleido užtikrinti tinkamos kokybės pokalbio perdavimo, tačiau laikui bėgant technologijos tobulėjo ir šiai dienai galima teigti, kad balso perdavimo kokybė beveik atitinka tradicinės balso telefonijos standartus.1.1. IP telefonijos atsiradimo istorija ir prognozės
Pirmieji bandymai persiųsti garso signalą per duomenų paketų tinklus buvo 1970 pabaigoje 1980 pradžioje. 1970 metų pabaigoje buvo diskuotuojama ir vykdomi eksperimentai siunčiant garsą suskaidytą į atskirus paketus per ARPANET tinklą, taip pat buvo pirmą kartą išbandomas Inernetas naudojant IP protokolą ir specialių kodavimų ir paketų sudarymo įrangą. Tikrasis IP telfonijos vystymasis prasidėjo 1995 metais. VocalTec buvo pirmoji, kuri pristate IP telefonijos pirma produktą – programą kuri sujungė du kompiuterius per IP tinklą. Produktas idealiai tiko internetui. Iš karto po to pasirodė keletas naujų programinių paketų. 1996 metais atsirado pirmieji bandomieji telefonai kurie veikė tarp IP protokolo pagrindu veikiančių tinklų ir paprastų telefonų tinklų. 1997 metais Delta Three pristatė pirmą paslaugą telefonas su telefonu komerciniam naudojimui.
Ateityje IP telefonija bus naudojama tarp mobilių IP tinklų kaip kad GPRS (General Packet Radio Service) ar UMTS (Universal Mobile Telecommunications System). Tai yra nauja galimybė mobiliosiso telfonijos operatoriams, kadangi jie neturi statyti atskirų tinklų ar jų dalių garsui ir duomenims. Tai taip pat naujos galimybės sukurti naujas programas mobiliesiems telefonams. 1.2 IP telefonijos technologiniai aspektai
IP telefonija kitaip VoIP (voice over Internet Protocol). VoIP apbūdina kategoriją techninės ir programinės įrangos, kuri įgalina žmones skambinti naudojant internetą. Garso signalai paverčiami į duomenų paketus, kurie yra siunčiami viešais interneto tinklais išvengiant privačių telefonijos tinklų.
Yra du populiariausi VoIP tipai: tai SIP ir H.323 kurie yra priimtiniausi viso pasaulio vartotojams. H.323 buvo populiariausias prieš kelis metus. Tačiau jo populiarumas sumažėjo vietiniuose tinkluose (kurie turėjo išėjimas į internetą per vieną IP adresą) dėl prasto suderinamumo su NAT (network address translation) ir ugniasienėm. Tai paskatino labiau vystytis naminėms VoIP paslaugoms. Šiuo metu SIP (Session Initiation Protocol) plačiai naudojamas komerciniuose produktuose. SIP yra labai naudingas vietiniuose tinkluose, jo pagrindas yra H.323. Šiuo metu vykdomi reikšmingi H.323 pakitimai, kad butų lengvai galima pereiti NAT ir ugniasienių įrenginius. Galimas dalykas, kad H.323 po kažkiek laiko pasidarys vėl populiaresnis už SIP.H.323 yra ITU-T (ITU-T – oragnizacija koordinuojanti telekomunikacijų standartus tarp viso pasaulio telekomunikacijų sąjungų) rekomendacija, kuri apibrėžia protokolus, kurie reguliuoja audiovizualines komunikacijų sesijas bet kokiame paketiniame tinkle. Ši protokolų grupė naudojama tokiuose produktuose kaip NetMeeting ar Ekiga. H.323 pagrinde yra naudojama garsui arba videokonferencijoms perduoti per IP pagrindu parengtą tinklą. SIP (Session Initiation Protocol) yra protokolas sukurtas „IETF MMUSIC Working Group“. Jis pateikia interaktyvios sesijos inicializavimo, modifikavimo ir užbaigimo standartus tokiems multimedios tipams kaip video, garso, susirašinėjimo, žaidimų tinkle ir virtualios realybės. Tai vienas iš pirmaujančių protokolų IP telefonijoje.1.3 Ko reikia norint pasinaudoti IP telefonijos paslaugomis ir kaip tai veikia?
Norint pasinaudoti IP telfonijos paslaugomis reikia pagrindinio dalyko – interneto. Internetas turi būti bent jau 128kbps duoenų srauto pralaidumo. Taip pat reikia ir kitų įrenginių, priklausomai nuo to kaip norima naudotis IP telefonija. Yra keturi pagrindiniai būdai, kaip galima naudotis IP telefonija. Jie skirstomi pagal tai iš kur ir į kur skambinama:1. skambinimas iš kompiuterio į kitą kompiuterį;2. skambinimas iš kompiuterio į paprastą telefoną;3. skambinimas iš paprasto telefono į kompiuterį;4. skambinimas iš paprasto telefono į paprastą telefona pasinaudojant internetu.
1.3.1 Skambinimas iš kompiuterio į kitą kompiuterį
Šis būdas yra pats paprasčiausias. Ir jam keliami reikalvimai yra patys paprasčiausi. Norint tokiu būdu pasinaudoti IP telefonijos paslaugomis reikia turėti tinklo plokštę ar modema, garso plokštę, ausines ir mikrofoną, taip pat turi būti suinstaliuota speciali programinė įranga. Tokia pati proograminė įranga turi būti suinstaliuota abiejuose kompiuteriuose tarp kurių vyks pokalbis, kadangi garsas užkoduojamas ir suskaidomas į paketus pagal vieną algoritmą, todėl jis turi būti atkoduojamas pagal tą patį algorimtą.
1 pav. skambinimas iš kompiuterio į kompiuterį.
1.3.2 Skambinimas iš kompiuterio į paprastą telefoną
Šis IP telefonijos tipas yra sudėtingesnis. Norint paskambinti iš kompiuterio į paprastą telefoną reikia tokią paslaugą teikiančios organizacijos pagalbos. Žmogui, kuris skambina iš kompiuterio į telefoną nereikia jokių naujų prietaisų. Nebent, patogumo dėlei, jis gali įsigyti specialų IP telfoną, kuriuo galetų rinkti numerį kaip paprastame telefone.Skambinant šiuo būdu garso signalas specialios programinės įrangos pagalba paverčiamas į duomenų paketus. Pradžioje duomenų paketai eina interneto tinklu, vėliau jie turi buti pervedami į signalus, kuriuos suprastų paprasti telefonai. Vėliau signalai keliauja paprastų telefonų tinklu iki gavėjo telefono aparato. Perėjimo iš vieno tinklo į kitą vietoje stovi specialus įrenginys „vartai“ (gateway), kuris pekeičia paketus sukurtus pagal IP protokolą į paprastus kalbos signalus, kuriuos supranta paprasti telefonai.
2 pav. Skambinimas iš kompiuterio į telefoną
1.3.3 Skambinimas iš paprasto telefono į kompiuterį
Šis IP telefonijos būdas yra beveik toks pat kaip ir prieš tai buvęs. Visa techninė ir progaraminė įranga yra tokia pati kaip ir prieš tai buvusiame variante. Skirtumas yra tame, kad kai vyksta skambinimas pradžioje paprasto telefono pagalba garso signalas išsiunčiamas paprastų telefonų tinklu, kaip analoginis arba skaitmeninis signalas, vėliau tie signalai prieina „vartus“ (gateway) ir jame paverčiami į paketinius duomenis pagal IP protokolą, suprantamus kompiuteriui, toliau paketiniai duomenys keliauja internetu iki atitinkamo maršrutizatoriaus, kuris duomenis nukreipia reikiamam gavėjui. Gavėjo kompiuteryje esanti programinė įranga duomenis atkoduoja ir paverčia į garso signalą.
3 pav. Skambinimas iš telefono į kompiuterį
1.3.4 skambinimas iš paprasto telefono į paprastą telefona pasinaudojant internetu
Šis skambinimo būdas yra pats sudėtingiausias savo technologija. Skambutis šiuo būdu pradžioje keliauja paprastu telefonų tinklu, kaip paprastas garso signalas, vėliau jis prieina „vartus“ (gateway). Čia graso signalas pekeičiamas pagal IP protokolą į duomenų paketus. Duomenų paketai keliauja iki reikiamų kitų „vartų“ (gateway) ir pakeičiami atgal i garso signalą. Nuo čia vėl signalas keliauja paprastu telefonų tinklu iki reikiamo gavėjo.
Norint pasinaudoti šia paslauga, tereikia turėti paprasto telefono aparatą. Nereikia net interneto. Tačiau reikalinga kompanija, kuri tokią paslaugą teikia. Tokiu būdu, norint paskambinti kitam IP telefonijos vartotojui turinčiam paprastą telefoną, reiktu pradžioje skambinti į įmonę teikiančią tokia paslaugą, tada įmonės operatoriai sujungtų abu vartotojus per internetą. Taip įvyktų skambutis. Šis būdas tinka skambinti į užsienį, kadangi pokalbio minutės kaina sumažėja kelis kartus.4 pav. Skambinimas iš telefono į telefoną pasinaudojant internetu
1.4 IP telefonijos pliusai ir minusai
Pagrindiniai IP telefonijos pliusai yra šie: a) ekonomiškumas – tai vienas iš pagrindinių dalykų, darančių IP telefoniją pranašesne. Skambinant Lietuvoje bei į užsienį tarifai yra ženkliai mažesni, nei skambinant iš fiksuoto ar mobiliojo ryšio; b) kokybė – niekuo nenusileidžia tradicinio ar net mobiliojo ryšio kokybei, ypač skambinant į užsienį, daugeliu atvejų ji yra net geresnė; c) universalumas ir lankstumas – garantuojamas realaus laiko ryšys į bet kurią valstybę skambinant iš asmeninio kompiuterio ar telefono; d) įvairiapusiškumas – IP telefonija galima naudotis pasirenkant vieną iš Jums priimtiniausių variantų, tai yra : 1) kompiuteris – kompiuteris; 2) kompiuteris – telefonas; 3) telefonas – kompiuteris arba 4) telefonas – telefonas pasinaudojant internetu; e) modernumas – išskirtinę IP telefoniją daro ir jos veikimo principas. Šiuo atveju balso pranešimas negali būti persiunčiamas įprastiniu būdu. Jis yra paverčiamas tam tikrais interneto paketais, o interneto vartai („Gateway“) tuos paketus apdoroja ir paverčia įprastiniais signalais bei prijungia prie paprasto, komutuojamojo tinklo. Tokiu būdu, esant kokybiškam interneto ryšiui, garantuojama aukšta skambučio kokybė.Minusų IP telefonijoje sunku surasti, nebent tai, kad jei pas žmogų besinaudojantį IP telefonijos paslaugomis yra nestabilus internetas tuomet garso kokybė yra prasta, arba net neįmanomas skambutis. Taip pat kad ir kokį gera interneto prlaidumą tiri žmogus, vistiek internetas kartais „nulūžta“ tuomet IP telefonija tampa neįmanoma. Žinoma visi pliusai atperka šiuos mažus minusus, kadangi interneto nestabilumai ar „lūžiai“ yra labai greitai tvarkomi.
IŠVADOS
• Oficiali IP telfonijos pradžia 1995 metai, ateityje IP telfonija persikels į mobiliuosius telefonus;• Šiuo metu populiariausi du IP telefonijos protokolai: SIP ir H.323;• Aprūpinus kompiuterį reikalinga garso įranga (garso korta, kolonėlės arba ausinės, mikrofonas) ir naudojant IP telefoniją, galima paskambinti į bet kurį telefoną pasaulyje.• Internetu telefono pokalbius galima perduoti, naudojant tokias pagrindines įrangos konfigūracijas: 1) kompiuteris – kompiuteris, 2) kompiuteris – telefonas, 3) telefonas -kompiuteris, 4) telefonas – telefonas.• IP telefonijos privalumai: 1) ekonomiškumas, 2) kokybė, 3) universalumas ir lankstumas, 4) įvairiapusiškumas, 5) modernumas• Skambučiai iš kompiuterio į kompiuterį – nemokami. Skambučiai iš kompiuterio į paprastą telefoną arba atvirkščiai – mokami, bet yra pigesni jei skambutis tarptautinis.• Naudojant interneto telefoniją, tarifai yra ženkliai mažesni, nei skambinant iš fiksuoto ar mobiliojo ryšio (ypač apsimoka skambinti į užsienio valstybes).
LITERATŪRA
1. Prieiga per Internetą http://users.tkk.fi/~lhuovine/study/iwork99/voip.html 2. Prieiga per Internetą http://en.wikipedia.org/wiki/IP_telephony 3. Prieiga per Internetą http://www.phone-cards-cheap.pushline.com/u/ip-telephony-history.html 4. Prieiga per Internetą http://www.packetizer.com/voip/h323/ 5. Prieiga per Internetą http://www.javvin.com/protocolSIP.html 6. Prieiga per Internetą http://www.5ci.lt/Default.asp?DL=L&TopicID=174&EditionID=12