Internetas, jo populiariausios paslaugos

Turinys

1 Įvadas 3
2 Interneto istorija 3
3 Žiniatinklis 4
3.1 Hipertekstinių dokumentų struktūra 5
4 Bylų paieška 6
5 Elektroninis paštas 7
6 Bylų siuntimas 9
6.1 FTP 9
6.2 P2P 10
7 Telnet 11
8 Tiesioginiai pokalbiai internete 12
9 Apibendrinimas 14
10 Literatūros šaltiniai 151 Įvadas
Internetas yra didžiausias pasaulio kompiuterinis tinklas, suprantamas kaip pasaulinis tinklas, jungiantis dešimtis tūkstančių kompiuterių tinklų visame pasaulyje, ir kaip tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą. Kompiuterinio tinklo pagrindinis tikslas – greitas informacijos perdavimas. Internetas jungia vyriausybines organizacines, firmas bei pavienius asmenis. Vartotojų požiūriu, internetas reiškia įvairias paslaugas, tokias kaip pasaulinį tinklą (WWW arba World Wide Web ), elektroninį paštą (e-mail), IRC (Internet Relay Chat), failų persiuntimus (FTP, P2P) ir ktt. Interneto vartojimo tikslai šiandien labai yra įvairūs. Jis yra apėmęs ne tik darbo, bet jau ir laisvalaikio sferą, kaskart pasiūlydamas vis naujas pramogas. Su kiekviena diena žmonių, negalinčių įsivaizduoti savo gyvenimo be interneto, skaičius didėja, ir tie augimo tempai nelėtėja, o, tiesą sakant, priešingai – jis vis dar auga.2 Interneto istorija
Interneto pradžia siekia “šaltojo karo” laikus. Tačiau pradžioje tai buvo uždaras kelių universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas (ARPANET). Pirma vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų konferencijoje. Iš konferencijoje įrengto teerminalo buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. Tai tuomet sukėlė didžiulę visų nuostabą ir paskatino tinklo tobulinimo procesą. 1983 metais ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinių užduočių vykdymui ir ARPANET – civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas da

arinys pavadintas Internetu. 1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kada Nacionalinis mokslo fondas sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija. Viena iš žymiausių Interneto vystymąsi skatinusių naujovių yra hiperteksto pritaikymas informacijos Internete vaizdavimui 90-tųjų pradžioje. 1990 metais tai buvo pavadinta “Pasauliniu voratinkliu” (World Wide Web, The Web, WWW). Pirma grafinės hipertekstinės informacijos peržiūros programa (browser ar lietuviškai naršyklė) Mosaic tapo didžiausiu Interneto vystymosi stimulu. Iki devintojo dešimtmečio pradžios Internetu daugiausiai naudojosi su mokslu ir švietimu susiję žmonės, vėliau atsirado ir greitai pradėjo didėti komercinių mazgų skaičius.3 Žiniatinklis
Žiniatinklis (angl. World Wide Web arba WWW), kuris kitaip dar yra vadinamas pasauliniu tinklu, yra interneto dalis, resursai, kuriuos internete galima pasiekti naudojant URL (Vieningus Resursų Identifikatorius). Dėl savo naaudojimo populiarumo jis yra neretai supainiojamas apskritai su visu internetu, tačiau tai tėra tik viena iš interneto paslaugų. Pasaulinis tinklas daugiausia remiasi Hipertekstu (HTTP protokolu bei HTML kalba). Hipertekstas (ang. Hypertext) – tai tekstas, kurio atskiros dalys siejamos hipersaitais (ang. Hyperlink) su kitais dokumentais arba to paties dokumento kita vieta. Hipersaitas – tai hipertekste esanti nuoroda, turinti matomą dalį ir po ja paslėptą komponentą, t.y. nurodomo objekto adresą, pagal kurį gali rasti ir parodyti nuorodos rodomą dokumentą bei atversti jį nurodytoje vietoje. Ma
atoma dalis hipertekste kokiu nors būdu išskiriama: nuspalvinama arba pabraukiama.

1 Pav. Hiperteksto pavyzdys

Hipertekste nėra griežtai numatytos sekos, pagal kurią skaitomi atskiri informacijos fragmentai. Informacijos peržiūros seką nusistato pats naršytojas. Hipertekstas remiasi asociatyvaus informacijos parinkimo principu, t.y. nuo vienos minties pereinama prie kitos, grįžtama prie buvusios ir t.t. Paprastame tekste skaitoma nuo pradžios iki galo, nuosekliai sekant autoriaus mintį. O žiniatinklyje naršytojas gali pats valdyti informacijos srautą — pasirinkti tai, ką skaityti ir ko ne.
Žiniatinklį sudaro hipertekstiniai dokumentai, kurie yra saugomi interneto tinklo serveriuose ir yra prieinami kiekvienam žiniatinklio naršytojui. Vartotojas, eidamas nuo vieno saito prie kito, t.y juos aktyvindamas, gali keliauti tiek iš vieno dokumento į kitą, tiek po tą patį dokumentą. Žiniatinklio klientas (programa, programa, su kuria naršome po internetą, arba tiesiog naršyklė) siunčia užklausas (pagal hipersaite nurodytą adresą) į žiniatinklio tarnybinę stotį – programą, analizuojančią ir nusiunčiančią reikalingą dokumentą atgal klientui. Klientai ir tarnybinės stotys tarpusavy bendrauja vadinamuoju hiperteksto perdavimo protokolu , o patys žiniatinklio dokumentai kuriami standartine hiperteksto žymėjimo kalba . HTML – tai kalba, apibūdinanti žiniatinklio dokumento teksto apipavidalinimą: jo stilių, formatą šriftus ir kt. Taigi šia kalba galima kurti įvairius hipersaitus, taip pat įterpti į dokumentą grafinius bei judančius vaizdus, garso įrašus, garso failus ir pan.

Hiperteksto privalumai Hiperteksto trūkumai
Greitai surandama reikiama informacija Dalinis informacijos pa

ateikimas. Perskaičius dalį informacijos vartotojas dažnai nežino kur rasti tęsinį, t.y. kokia linkme iš daugelio pasiūlytų variantų pasukti ir ko toliau ieškoti.
Skatinamas tiriamasis mokymasis Informacijos perteklius. Pateiktą informaciją visą laiką reikia vertinti, sunku atrinkti reikalingą ir atmesti nebūtiną.
1 Lentelė. Hiperteksto privalumai ir trūkumai3.1 Hipertekstinių dokumentų struktūra
Pagrindinės hiperteksto charakteristikos — tai hipersaitai ir rodmenys. Hipersaitai arba tiesiog saitai sujungia rodmenis — hiperteksto dokumentus (animaciją, video ir kt.) ar kitas esamo dokumento dalis. Jeigu hipertekstinį dokumentą sudarantys informacijos fragmentai tik tekstiniai, tuomet toks dokumentas vadinamas hipertekstu. Jeigu hipertekstinį dokumentą sudaro informacijos vienetai, kurių turinys gali būti tiek tekstinė, tiek grafinė, tiek garsinė ar kt. informacija, tuomet toks dokumentas vadinamas hipermedia.

Hipertekstinį dokumentą sudaro dvi dalys:
1. Antraštė, kurioje nurodomas hipertekstinio dokumento pavadinimas.
2. Pagrindinė dalis, kurioje gali būti:
a) Neaktyvus ir aktyvus tekstas (saitas);
b) Neaktyvi grafika (nejudantys ir judantys paveiksliukai, žemėlapiai ir pan.) ir aktyvi grafika (turinti hipersaitą);
c) Fonas, kuris gali būti: įprastas ar spalvotas, grafinis, įgarsintas.
d) Tekstinio dialogo langas – sritis, kurioje galima vykdyti duomenų paiešką, rinktis alternatyvius peržiūros būdus, atsakyti į pateiktus klausimus, pildyti duomenų bazes ir pan.;
e) Langai su kitais dokumentais ar programų darbo rezultatais.

Tinklalapis (ang. Web Page, Page) — tai žiniatinklio dokumentas parašytas hipertekstu. Kai iš konteksto yra aišku, koks tai dokumentas, jis dar būna vadinamas puslapiu. Tinklalapiams rašyti vartojama HTML kalba arba jos modifikacijos. Tinklalapių, ku

uriuos sieja bendra tematika, priklausomybė vienai įstaigai ar grupei, arba kitokie bendri dalykai, rinkinys vadinamas svetaine (ang. Web Site, Site). Viename kompiuteryje gali būti kelios svetainės ir atvirkščiai – ta pati (didelė) svetainė gali būti keliuose kompiuteriuose.4 Bylų paieška
Didžiausia Interneto problema – surasti tai, ko ieškai. Daugumą bylų galima surasti anoniminiuose FTP serveriuose, bet kuo toliau, tuo tai tampa vis sudėtingiau. Interneto tinklas plečiasi kur kas greičiau, nei vienas žmogus pajėgia įsisamoninti naują informaciją. Be to tas plėtimasis nereiškia, kad daugėja ir aiškumo greičiau atvirkščiai. Internetas, vaizdžiai tariant, darosi panašus į didelę daiktų krūvą; pradžioje ji buvo nedidelė: keletas draugų sumetė keletą daiktų į krūvą „bendram naudojimui”, bet kasdien vis prisidėdavo keletas naujų žmonių, pageidaujančių pasinaudoti kitų daiktais, mainais už davimą naudotis savais ir krūva pasidarė tokia didelė, kad pasidarė neįmanoma ką nors surasti joje. Paskutiniu metu intensyviai kuriamos paieškos sistemos. Tai vadinamos paieškos sistemos – serveriai, kurie specialių programų – dažnai vadinamų robotais – pagalba ieško po tą didelę informacijos krūvą, vadinamą internetu, ir, naudodami įvairiausius algoritmus, bando susisteminti gautą informaciją ir patogia forma pateikti ją galutiniam vartotojui.
Yra daug ir įvairiausių bylų paieškos programų:
Files.lt – Bylų paieška FTP Serveriuose.
Ges beta – Eksperimentinė vaizdų internete paieška pagal jų turinį. [www.ges.projektas.lt]
Google – Pasaulinė tinklapių paieška.
Lietuva Internete – Paieška tarp populiariausių lietuviškų svetainių.

Lietuviškų tinklapių katalogas „TiKa“ – Lietuviškų tinklapių katalogas.
Omni.lt – Omnitel www katalogas.
Ooo.lt – Švari lietuviška paieška.
Penki.lt – Tinklapių katalogas.
Search.lt- Interneto puslapių katalogas ir paieška.
Surask.lt – Lietuviškų svetainių paieška ir katalogas.
Takas – A-Z katalogas.
Pačios didžiausios bylų paieškos programos: Google, Yahoo, Msn, Search. Jos padeda surasti informacijos perpildytame internete reikalinga katalogą, muzikos kūrinį, nuoroda į dominančią interneto svetainę, reikalingą frazę. Šiuo metu, be šių programų, tai padaryti būtų labai sunku, nes kiekvieną dieną į internetą plūsta vis daugiau ir daugiau informacijos.

2 Pav. bylų paieška5 Elektroninis paštas
Elektroninis paštas – viena plačiausiai naudojamų internete paslaugų. Pagrindiniai tokio pašto privalumai – operatyvumas ir patogumas. Elektroninį laišką galima parašyti ir išsiųsti bet kuriuo metu, o respondentą jis pasiekia gerokai greičiau, nei tradicinis laiškas. Prie laiško galite prijungti bet kokią rinkmeną, dokumentą, fotografiją, brėžinį. Elektroninis paštas sukurtas naudojant tradicinio pašto metaforą – žinutės vadinamos laiškais, laiškai siunčiami į pašto dėžutes, iš kurių juos galima bet kada išsiimti skaitymui. Pašto dėžutes palaiko pašto serveriai, aptarnaujantys tam tikros vardų erdvės pašto adresus. Paprastai priėjimas prie pašto serverio (pašto dėžutės) yra apsaugotas slaptažodžiu.
Informacija gavėjui dažniausiai siunčiama ne tiesiogiai, bet per tarpines grandis – SMTP serverį, kuris laiškus nugabena į serverį, atsakingą už pašto dėžutes (POP arba IMAP). Tarp šių serverių gali būti dar keletas kitų (dažniausiai – SMTP) pašto serverių.
IMAP– elektroninio pašto serverio protokolas. Šis protokolas reglamentuoja elektroninių laiškų laikymą ir tvarkymą serverio kompiuteryje, neatsiunčiant jų į gavėjo kompiuterį. Naudojant IMAP protokolą vietoj POP protokolo, nereikia vietos laiškams gavėjo kompiuterio diske ir galima iš bet kurios vietos tvarkyti savą paštą – sukurti aplankus ir laikyti juose laiškus, dirbti su laiškų juodraščiais ir atlikti kitus veiksmus. Pakanka turėti tik prieigą prie interneto. Darbas su IMAP serveriu per modemą gali būti spartesnis negu su POP serveriu dėl to, kad peržiūrėjimui galima parsisiųsdinti tik laiškų antraštes. Galima paieška žinučių tekstuose jų neatsisiunčiant (serverio pusėje). Saugumui padidinti perduodami slaptažodžiai gali būti šifruojami. IMAP yra naujesnis ir didesnes galimybes turintis protokolas, tačiau IMAP serverius turi ne visi elektroninio pašto paslaugų teikėjai. IMAP protokolas nenaudojamas laiškams išsiųsti. Laiškai dažniausiai išsiunčiami naudojant SMTP protokolą ar kitokį metodą. Elektroninio pašto siuntimas paprastai yra nemokamas, tačiau elektroninio pašto dėžučių išlaikymas daugeliu atveju yra mokamas. Tokios pašto dėžutės dažniausiai yra didelės talpos. Elektroninis paštas yra labai lankstus instrumentas, jį galima naudoti išsiunčiant pranešimus ir netekstines bylas, pavyzdžiui, grafinius vaizdus, garso bylas, video vaizdus.
Beveik kiekvienas žmogus naudojasi elektroninio pašto paslaugomis, kaip vienu iš patogiausių būdų keistis informacinėmis žinutėmis, ir beveik kiekvienas susiduria su elektroninėmis šiukšlėmis. Elektroninės šiukšlės – nepageidaujamos masiškai siunčiamos žinutės, naudojant elektroninį paštą ar kitus komunikacijos būdus, priemones. Tokios žinutės dažniausiai yra nepageidaujama reklama; terminu „spam״ gali būti vadinama ir bet kokia nepageidaujama reklama. Elektroninis paštas yra patogi terpė elektroniniam šiukšlinimui: žinučių pristatymas yra sąlyginai nemokamas, paslauga naudojasi itin daug žmonių, daug elektroninio pašto adresų galima surinkti automatiniais būdais (adresai skelbiami žiniatinklio puslapiuose, susirašinėjimo sąrašų archyvuose, naujienų grupėse), elektroninio pašto sistema yra decentralizuota (dėl to sunkiau iš karto pastebėti naujo tipo spamą statistiniais metodais). Dėl to elektroninio pašto šiukšlinimas ir yra labiausiai paplitęs.

3 Pav. Elektroninio pašto siuntimas

Elektroninės šiukšlės siuntėjui praktiškai nieko nekainuoja, tačiau dideli jų srautai ne tik mažina tinklų pralaidumą, bet pašto gavėjui tenka gaišti laiką, rūšiuojant korespondenciją. Bandant išvengti elektroninių šiukšlių, buvo sukurtos specialios programos:
• Windows: MailWasher, K9 AntiSpam, Email Control, Mailboxfilter, Panda ActiveScan Pro Online
• Linux: MailScanner, Active Spam Killer.
• Mac (shareware): Spamnix, Spamfire.6 Bylų siuntimas
6.1 FTP
Rinkmenų – programų, aprašymų, paveikslėlių ir pan.- parsisiuntimui užtenka bet kurios populiarios naršyklės. Tačiau, jei reikia rinkmenas siųsti tarp kliento kompiuterio ir serverio, teks ieškoti kurios nors FTP paslaugai skirtos programos Total Commander, CuteFTP, SmartFtp, WS-FTP32, FileZilla ir t.t. FTP protokolas yra taip pat naudojamas ir standartinėse naršyklėse Internet Explorer arba Netscape Navigator.

4 Pav. Naršymas po FTP serverį su programa FileZilla6.2 P2P
P2P (angl. Peer-to-peer) yra kompiuterinis tinklas, kuris remiasi tinklo dalyvių kompiuteriais, o ne sąlyginai nedideliu skaičiumi serverių. Tai priešingybė kliento-serverio modeliui (FTP). Gryname P2P tinkle nėra kliento ir serverio sąvokų – abu susijungę vartotojai yra lygiaverčiai, kiekvienas veikia ir kaip klientas, ir kaip serveris. Vienas iš P2P pavyzdžių yra IRC DCC pokalbis ar failo siuntimas.

P2P tinklai P2P klientai (programos)
Ares Ares Galaxy, Warez P2P, Filecroc
BitTorrent Azureus, BitComet, BitTorrent, BitTornado, KTorrent, Morpheus, Opera
Gnutella LimeWire, Morpheus
eD2K eDonkey, eMule, xMule, aMule
iMesh iMesh, Morpheus
Kademlia eMule
Kazaa Kazaa, Morpheus
Soulseek Soulseek
2 Lentelė. P2P tinklai ir klientai

Egzistuoja du pagrindiniai Peer–to–peer architektūrų modelių tipai:
1. Decentralizuoti:
a) Bet kuris mazgas veikia ir kaip klientas, ir kaip serveris.
b) Nėra centrinio serverio.
2. Hibridiniai:
a) Yra centrinis serveris, saugantis informaciją apie mazgus ir prireikus teikiantis informaciją.
b) Šis serveris nesaugo duomenų, kuriais mazgai nori dalintis tarpusavyje. Pavyzdžiui, mazgas informuoja serverį, kokius failus jis gali pateikti. Kitas mazgas kreipiasi į serverį, prašydamas šių duomenų. Serveris tiesiog nurodo, kur yra duomenis saugants mazgas.7 Telnet
Telnet – tai programa, naudojama prisijungti prie nutolusio Internet tinklo kompiuterio per kompiuterinius tinklus. Jūs galite prisijungti ne tik prie kompiuterio, esančio tame pačiame kambaryje ar pastate, bet ir prie kompiuterio, esančio kitame pasaulio krašte. Toks prisijungimas prie nutolusio kompiuterio yra vadinamas terminalo emuliacija. Dauguma tinklo kompiuterių naudoja VT100 tipo terminalo emuliaciją. Prisijungę prie nutolusio kompiuterio, savo kompiuterio klaviatūrą jūs naudojate komandoms ir duomenims įvesti, o ekraną – informacijos iš nutolusio kompiuterio skaitymui. Jūs galite naudotis visais nutolusio kompiuterio resursais

5 Pav. Darbo nutolusiu kompiuteriu schema

Kliento programa telnet suteikia galimybes:
1. Peržiūrėti nutolusio kompiuterio katalogus.
2. Jungtis prie duomenų bazių ir ten ieškoti jums reikalingos informacijos.
3. Jungtis prie pasaulio bibliotekų ir patikrinti, ar jose yra jums reikalingų knygų.
4. Registruotis įvairioms mokymo programoms.
5. Užpildyti jums reikalingos informacijos užsakymo ir gavimo formas.8 Tiesioginiai pokalbiai internete
Tai pokalbiai realiame laike su kitais vartotojais. Kitais žodžiais – tai interaktyvioji komunikacija. Dviejų ar daugiau asmenų realiajame laike bendravimo forma, kai keičiamasi rašytine informacija. „Kalbama“ renkant tekstą, kuris siunčiamas visiems to paties pokalbio dalyviams. Šių pokalbio dalyvių tekstas matomas kompiuterio ekrane. Apsikeičiant spausdintais pranešimais, kurio metu reikia turėti vieną svetainę, kuri tarnaus pranešimų saugyklą (tai ir yra svetainė, kurioje vyksta pokalbis) ir grupę bendraujančių interneto vartotojų. Kartais privatus pokalbis gali vykti tarp dviejų vartotojų, kurie pirmąkart susitiko pokalbių svetainėje. Pokalbiai gali būti nuolat besitęsiantys arba paskirti tam tikram laikui ir besitęsiantys tam tikrą laiką. Šiuo metu tiesioginiai pokalbiai yra labai populiarūs ir paplitę visame pasaulyje. Yra daugybe svetainių suteikiančia galimybe tiesiogiai bendrauti internetu: MSN, Skype, Google, mRC WSIRC, InteRfaCe, Virc, ChatMan, Pirch, NSCHAT, Comic Chat, icq ir daug kitų analogiškų svetainių. Didžiausias jų privalumas, jog esant žmonėms skirtinguose pasaulio kampeliuose, galima tiesiogiai bendrauti nepatiriant kelionės išlaidų, bei matyti tiesiogiai žmogų.
2007.09.22Atsiradus internete garso kanalams, daugelis pokalbių svetainių suteikia savo vartotojams galimybių apsikeisti ir balso pranešimais: Skype, MSN ir kitos. Be to kai kurios programos leidžia bendrauti balso pranešimais tiesiogiai matant žmogų, su kuriuo bendraujate, kitaip vadinama tiesioginiai vaizdo pokalbiai.

6 Pav. Tiesioginiai pokalbiai internete9 Apibendrinimas
XXI a. kompiuteris ir internetas tampa vis labiau neatsietinas nuo mūsų kasdienio gyvenimo. Tai įrodo tiesiog milžinišku tempu tobulėjantys kompiuteriai ir internetinės paslaugos. Jeigu dar prieš 50 metų internetinių mazgų buvo labai mažai, o kompiuteriai buvo gremėzdiški ir atlikdavo tik paprasčiausius veiksmus, tai dabar žmonija gali pasigirti, kad yra tikrai patobulinusi informacines technologijas: labai galingi mikroprocesoriai, šviesolaidinis internetas ir daugybė kitų naujovių. Tai parodo, jog žmonija tikrai niekada nebuvo sustojusi tobulėjimo kelyje.
Didžiulį interneto plėtimąsi ir populiarėjimo didėjimą lėmė daugybė jo siūlomų paslaugų: tai ir tiesioginiai pokalbiai, ir elektroninis paštas, duomenų siuntimasis ir kt.

Metai Interneto mazgų skaičius
1969 m 4
1971 m 23
1974 m 62
1977 m 111
1981 m 213
1982 m 235
1983 m 562
1984 m 1 024
1985 m 1 961
1986 m 5 089
1987 m 23 174
1988 m 56 000
1989 m 159 000
1990 m 313 000
1991 m 617 000
1992 m 1 136 000
1993 m 2 056 000
1994 m 3 864 000
1995 m 6 642 000
1996 m 12 881 000
3 Lentelė. Interneto mazgų skaičiaus didėjimas 1969 – 1996 metais10 Literatūros šaltiniai
http://distance.ktu.lt/kursai/informatika1/9/teorija1.html
http://www.kaunas2006.lt/~g.rastauskiene/paskaita/internet/3_9.htm
http://lt.wikipedia.org/wiki/FTP
http://www.emokykla.lt/svetaines/Semeliuniene2.html
http://www.kaunas2006.lt/~g.rastauskiene/paskaita/internet/3_5.htm
http://lt.wikipedia.org/wiki/IRC
http://lt.wikipedia.org/wiki/P2P
http://elinara.ktu.lt/informatika1/kursas/telnet/telnetas.html
http://www.kaunas2006.lt/~g.rastauskiene/paskaita/internet/3_6.htm
http://lt.wikipedia.org/wiki/Elektroninis_pa%C5%A1tas
http://www.kaunas2006.lt/~g.rastauskiene/paskaita/internet/3_9.htm
http://lt.wikipedia.org/wiki/Elektronin%C4%97s_%C5%A1iuk%C5%A1l%C4%97s
http://lt.wikipedia.org/wiki/Internetas
http://distance.ktu.lt/kursai/informatika1/9/teorija1.html
http://distance.ktu.lt/kursai/informatika1/9/teorija2.html
http://distance.ktu.lt/kursai/informatika1/9/teorija5.html
http://distance.ktu.lt/kursai/informatika1/9/teorija7.html
http://up.on.lt/20050824.htm
http://www.kf.vu.lt/~regis/?page_id=239
http://en.mcommunity.biz/go/sites/mview/tingek1/10623246%3bjsessionid=FCCDB2ED85B15A78ACEAC3946A4DE793.c3?u=tingek1&p=10623246&jsid=FCCDB2ED85B15A78ACEAC3946A4DE793.c3

Leave a Comment