INTERNETAS JO PASLAUGOS, VIRUSAI, SERVERIAI

Turinys
1. Bendros žinios 2
1.1. Elektroninis paštas 3
1.1.1. Elektroninis paštas ir virusai 3
1.1.2. Viruso veikimo principas 4
1.1.3. Nemokami ONLINE antivirusai 4
1.1.4. SPAM`as – nepageidaujami laiškai 5
1.2. SPYWARE, ADWARE 5
1.3. FTP serveris 7
1.3.1. Telnet servisas 7
1.3.2. WWW servisas 7
1.3.3. IRC servisas 81. Bendros žinios
Internet’as apibrėžiamas kaip tarptautinis (pasaulinis globalus) tinklas. Kompiuterių tinklas – tai kompiuterių sistema, paprastai sudaryta iš dešimčių ar šimtų kompiuterių, sujungtų specialiais kabeliais taip, kad jie galėtų naudotis vienas kito ar bendrais resursais, pavyzdžiui: bylomis, spausdintuvais ir pan. Tokius vietinius kompiuterių tinklus turi tik stambios organizacijos. Internet’o paskirtis ir yra sujungti tinklus į vieną pasaulinį kompiuterių tinklą, vadinamą globaliu kompiuterių tinklu, telefono linijomis, optiniais kabeliais, peer palydovinį ryšį.
Eiliniam vartotojui organizacijų tinklai nepasiekiami. Jam tenka bendrauti su vadinamaisiais Internet’o paslaugų tiekėjais – tarpininkais, kurie, patys turėdami ryšį su Internet’u, už tam tikrą mokestį suteikia jį kitiems. Vartotojas, jei tik turi telefoną, per specialų įtaisą (modemą) susiskambina su Internet’o paslaugas teikiančia firma, kuri ir sujungia su Internet’u.
Dauguma Internet’o tinklo paslaugų rūšių realizuota vadinamuoju kliento-serverio architektūros principu. Kliento programa sudaro patikimą ryšį su vartotoju, pavyzdžiui, priima jo įvedamą klaviatūra informaciją arba išveda duomenis, matomus displėjaus ekrane, o serverio programa užžtikrina, kad užduotys, kurias perduoda klientas, bus įvykdytos ir rezultatai persiųsti.
Serveris suteikia klientui resursų ir informacijos, kurios jis savo kompiuteryje neturi. Klientai priima vartotojų užklausas bei jų įvedamą informaciją ir siunčia ją į serverį. Serveryje informacija atitinkamu būdu apdorojama, o rezultatai si

iunčiami atgal klientui. Pastarasis tuos rezultatus pateikia vartotojui jau šiam priimtina forma, paprastai displėjaus ekrane.1.1. Elektroninis paštas
1.1.1. Elektroninis paštas ir virusai
Turbūt kiekvienas esame gavę nepageidaujamų elektroninių laiškų bei virusų. Šiuo metu vienas populiariausių būdų virusams plisti yra elektroniniu paštu. Virusas būna prisegtas prie laiško, o pačio laiško tekstas dažniausiai būna sugeneruotas ir iššaukiantis. Virusas – tai programa, sukurta siekti tikslo, o tikslas – kuo plačiau paplisti, todėl jis stengiasi visais įmanomais būdais daugintis: el. paštu, diskeliais, internetu, vietiniu tinklu. šiame aprašyme aptarsime tik elektroniniu paštu plintančius virusus.1.1.2. Viruso veikimo principas
Kompiuteris, užkrėstas virusu, kuris plinta elektroninių paštu kaip taisyklė būna prijungtas prie interneto. Populiariausias viruso plitimo būdas – siųsti laiškus su juose prisegtais viruso failais žmonėms, kurie yra įvesti į adresų knygelę. Virusas pakeičia siuntėjo el. pašto adresą, toodėl viruso gavėjas nemato tikrojo siuntėjo ir dažnai apkaltina visai nekaltą žmogų. Neskubėkite daryti išvadų, jei iš draugo gavote virusą, tikrasis siuntėjas gali būti ir ne jis. Išsiaiškinti kas yra tikras siuntėjas nesunku, tereikia pažiūrėti laiško papildomą informaciją (header) ir ten galima rasti IP adresą, iš kurio siųstas laiškas su virusu. Pasitaiko atvejų, kai gavėjas gauną virusą pats nuo savęs, pasižiūrėjus papildomą laiško informaciją bus nesunku įsitikinti, kad laiškas siųstas ne iš jūsų kompiuterio. Jei viruso siuntėjas turi jūsų pašto ad
dresą savo adresų knygelėje, jis apsimetė jumis. Kovoti su šiomis blogybėmis nėra labai pigu, bet namų sąlygomis galima išvengti piniginės tuštinimo pasinaudojus nemokamais antivirusais namams, pvz.: AVG (www.grisoft.com). Taip pat galima atsargiau atidarinėti prisegtus failus prie laiškų pasinaudojant šiais patarimais:

· Neatidarinėkite failų su plėtiniais: exe, pif, bat, com, vbs, hta.
· Neatidarinėkite failų, kurie atsiųsti iš nežinomo adresato, arba to failo jūs nelaukėte. Dažnai siuntėjas parašo ką jis siunčia, kitu atveju yra didelė tikimybė, kad tai virusas.
· Jei turite antivirusinę programą, pradžioje patikrinkite failą ar jis „švarus“.
· Laiškai su virusais dažniausiai būna angliški, būkite budrūs.
· Jei laiškas tuščias arba jame prirašyta neaiškių frazių, prie laiško prisegtas failas, o siuntėjas nežinomas – greičiausiai tai laiškas su virusu.

Kiekvienas žinome, kad norint apsisaugoti nuo virusų reikia turėti gerą antivirusinę programą, o dar svarbiau yra ją atnaujinti. Įsitikinkite, jog ji yra atnaujinta. Atnaujinimas reikalingas papildyti naujų virusų sąrašus, kad jie būtų atpažinti. Jei viruso sukūrimo data bus naujesnė nei jūsų antiviruso atnaujinimas – tikėtina, kad jo nepastebės antivirusas ir jūsų kompiuteris bus užkrėstas.

Požymiai, kurie rodo, jog jūsų kompiuteris apkėstas:

· Neveikia antivirusinė programa arba ji negali atsinaujinti.
· Sulėtėjo kompiuterio darbas.
· Neveikia kai kurios operacinės sistemos funkcijos.
· Kompiuteris ilgai kraunasi arba pats išsijunginėja.
· Interneto greitis žymiai sulėtėjęs.1.1.3. Nemokami ONLINE antivirusai
Jei neturite antivirusinės programos ir nenorite jos instaliuoti, galite pasinaudoti ONLINE an

ntivirusu. Šis antivirusas atsisiunčiamas per puslapį ir leidžia patikrinti jūsų kompiuterio failus. Šio antiviruso privalumai – nereikia instaliuoti jo į kompiuterį, kiekvieną kart juo naudojantis esi tikras, kad jis yra atnaujintas. Minusai – netikrina jūsų elektroninio pašto- ir failų realiuoju laiku. Jis virusą aptinka ne tada kai jis bando „įlysti“ į kompiuterį, bet kada jau yra įlindęs. Online Antivirusas dažnai neveikia, jei kompiuteris yra jau apkrėstas. Šiuo antivirusu galite pasinaudoti čia:

· housecall.trendmicro.com – gana spartus ir patogus antivirusas, deja dažnai pasitaikydavo, kad jis neveikdavo.
· www.pandasoftware.com/activescan – geras ir patogus antivirusas.
· www.ravantivirus.com/scan – turbūt sparčiausias iš čia išvardintų.1.1.4. SPAM`as – nepageidaujami laiškai
Be virusų, jūsų elektroniniame pašte dažnai papuola reklaminiai laiškai (SPAM), jie būna ne tik angliški, lietuviški, bet ir kiniški ar kitos kalbos. Klausimas – iš kur reklamos siuntėjas gavo jūsų el. pašto adresą? Dažniausiai el. pašo adresai gaunami iš:

· Jūsų internetinio puslapio, kur paskelbti kontaktai. Šiuo atveju rekomenduojame neskelbti elektroninio pašto adreso tekstiniu būdu. Rodykite savo adresą kaip piešinėlį, tokiu atveju nepavyks adresų rinkėjams automatiškai pamatyti jūsų adreso.
· Registravotės įvairiose internetinėse svetainėse, dažniausiai loterijose, nemokamose pramogose. Apsisaugoti šiuo atveju galite turėdami dvi pašto dėžutes – vieną skirtą tokios registracijoms, kur bus siunčiamas SPAM`as ir kurią tikrinate retai, bei dėžutę, kuria naudojatės dažnai.
· Naujienų konferencijose, diskusijose nurodę tikrąjį savo el. pašto adresą. Šiuo metu paplitęs apsisaugojimo būdas – į savo el

l. pašto adresą įvedant papildomų simbolių, pvz. vardas#@takas.lt, jei žmogus, dalyvaujantis diskusijoje norės jums parašyti laišką, jis ištrins nereikalingus simbolius ir laiškas pasieks jus.
· Iš trečių rankų. PVZ. Jūs pranumeravote žurnalą internetu, kur buvote nurodęs savo el. pašto adresą. Žurnalo redakcija už tam tikrą mokestį perdavė adresus savo partneriams.

Apsisaugojimui nuo SPAM`o yra sukurtos specialios programos, kurios pagal sukurtas taisykles filtruoja gaunamus laiškus ir juos suskirsto. Tiesa sakant išbandęs jų tris – nusivyliau, nei viena tinkamai neapsaugojo manęs nuo šiukšlių. Dažnai geras laiškas buvo palaikytas SPAM`u, o SPAM`as – geru laišku. Tad bent jau kol kas nerekomenduoju naudoti antiSPAM programų – sumokėsite daug, o naudos bus mažai. Viena labiausiai man patinkančiu antiSPAM sistemų yra įdiegta google mail sistemoje (www.gmail.com), ji gan teisingai nuspėja kur yra SPAM`as ir 90% jų nepraleidžia. Didelis pliusas, kad šis el. paštas yra nemokamas ir didelės talpos.1.2. SPYWARE, ADWARE
Kas tai yra Spyware? („spy“ – iš anglų kalbos „sekti“). Interneto kenkėjiškų programų pavadinimų yra tiek daug, jog nesunku pasimesti (spyware, adware, parasites, malware, scumware, worms, trojans, keyloggers), dėl to sunku atrinkti kas yra kas. Spyware – tai programa, kuri seka jūsų veiklą, paspaudimus, slaptažodžius, kreditinių kortelių numerius ir kt. ir dažnai siunčia šią informaciją Spyware`o sukūrėjams. Kūrėjų tikslas – kuo daugiau sužinoti apie vartotoją, kartais sužinoti slaptą informaciją, kad vėliau ja galėtų pasinaudoti. Dažniausiai informacija renkama statistikai rinkti, kad galima būtų analizuoti interneto rinką ir vartotojų elgesį.

Kas tai yra Adware? („Advertising-supported software“ iš anglų kalbos – reklamą palaikanti programinė įranga). Tai programa, kuri skirta reklamuoti tam tikrus produktus ar paslaugas. Adware pastebėti nesunku, jų yra kelios rūšys:

· Iššokinėjantys langai su reklamomis (dažnai pasitaiko ir erotinėmis).
· Papildomi mygtukai interneto naršyklėje (BUY, SEARCH ir kt.). Šių papildomų funkcijų kūrėjai teigia, kad jos yra naudingos vartotojui. Iš tikrųjų yra atvirkščiai, tokių mygtukų pagalba rasite tik pasiūlymus pirkti ir visai ne to ko jūs ieškote.
· Pradinis interneto naršyklės puslapis nustatomas į visai jums neįdomų, o pakeisti jo neišeina.
· Per prievartą siūlomos interneto svetainės pagal tematiką. PVZ surenkate adresą BMW.COM, o jums atidaro BUYCARS.COM svetainę.

Spyware ir Adware plinta tuo pačiu būdu:

· Kartu su nemokamomis programomis, kurias atsisiunčiate iš interneto ir galvojate, kad jos tikrai nemokamos. Iš tikrųjų jos mokamos – jūs už jas sumokate savo nervais ir laiku – atsiranda aukščiau aprašytos problemos.
· Vaikštant po warez (piratų), porno ir kt. puslapius. Yra du būdai „prisiveisti“ nepageidaujamų programų, o kartais ir virusų: 1. Norint pamatyti nuotraukas, filmukus ar kitą jus dominančia informaciją siūloma instaliuoti papildomus modulius, kurie leis jums pasiekti tikslą. Neapsigaukite ir niekada nesutikite su šiais siūlymais. 2. Turint neatnaujintą operacinę sistemą ar interneto naršyklę, kenkėjiškos programos gali pasinaudoti jos skylėmis ir instaliuotis į jūsų kompiuterį net nepaklaususios. Šiuo atveju rekomenduojama naudoti nemokamą MOZILLA FIREFOX (www.mozilla.org) interneto naršyklę, nes ji nėra tokia populiari kaip Internet Explorer, o dauguma kenkėjiškų programų kaip tik ir yra kuriamos populiariausiai interneto naršyklei.

Kaip matome, Spyware ir Adware yra pakankamai kenkėjiškos programos, kurios gali atimti daug laiko ir nervų. Yra nemažai būdų kovoti su jomis. Paprastam vartotojui geriausia naudoti nemokamas antiSpyware programas, pvz. „Spy-bot search and destroy“ (http://security.kolla.de), „Ad-aware“ (www.lavasoftusa.com). Tereikia jas instaliuoti, atnaujinti ir patikrinti kompiuterį. Deja jos neišvalo kompiuterio 100%, bet tikrai padeda atsikratyti bent dalies šiukšlių. Yra sukurtas įrankis daugiau išmanantiems vartotojams, vadinamas HijackThis (www.spywareinfo.com/~merijn), su juo galima 100% išvalyti kompiuterį pasirenkant kokius komponentus reikia ištrinti, bet tai ne visi žino ir gali sugadinti sistemą, dėl to nerekomenduojamas, jei nesate tikras, kad žinote ką darote.

Elektroninis paštas- viena plačiausiai naudojamų Internet’o paslaugų. Pagrindiniai jo privalumai yra operatyvumas ir patogumas. Elektroninis paštas gali būti perskaitytas ir išsiųstas bet kokiu patogiu laiku.
Elektroninis paštas- tai globalinė sistema, įgalinti nusiųsti laišką į bet kurį pasaulio kompiuterių tinklo tašką per keliasdešimt sekundžių. Elektroninių laiškų perdavimui naudojamas vienas iš TCP/IP šeimos protokolų: SMTP (Simple Mail Transfer Protocol). UNIX sistemoje ši protokolą palaiko programa sendmail. I ją kreipiasi vartotojo programos mail, Lotus Notes ir kitos. SMTP sistema veikia eilių principu. Elektroninio respondento adreso struktūra:
respondento_ vardas@kompiuterio _ adresas
Dauguma elektroninio pašto sistemų neturi persiunčiamų fai.lų formatų apribojimo, tačiau ribojamas failų dydis. Internet`o elektroninio pašto sistemos naudoja 7 bitų ASCII simbolių kodavimo sistema. To visai pakanka tekstiniams failams. Dvejetainiams duomenims pervesti į ASCII ir atvirkščiai pasitelkiamos perkodavimo programos UUEncode ir UUDecode. Pašto sistemos negali persiųsti neperkoduotų dvejetainių failų. Visa siunčiama informacija automatiškai pervedama į 7 bitų ASCII kodus. Elektroniniu paštu persiųsti galima bet kurio tipo failus – dokumentus, programas ir t.t. Elektroninio pašto paskirtis- persiusti nedidelius pranešimus.1.3. FTP serveris
FTP – tai failų persiuntimo protokolas, reglamentuojantis duomenų perdavimą tarp dviejų tinklo kompiuterių. Serveryje yra FTP programa, kuri tvarko to serverio informacijos resursus. Kiekvienas FTP vartotojas turi atlikti registracijos procedūrą. Tam tikslui serveryje yra rezervuoti anonymous arba guest vartotojai, kurie gali prisijungti, vietoje slaptažodžio nurodę savo elektroninį adresą. FTP serverių pagrindiniuose kataloguose yra README, INDEX arba DIRINFO failai, kuriuose yra papildomi duomenys apie saugomą informaciją. FTP privalumas tas, kad, žinant adresą, galima operatyviai pasiimti informaciją. Blogai, kai tiksliai nežinoma, kur ir kas padėta kuriame nors FTP serveryje.
Norint atlikti failų persiuntimo veiksmus, reikia žinoti tam tikras komandas. Internet`e galite surasti įvairiausios informacijos. Informaciją galima atsiųsti ne tik FTP priemonėmis, bet ir naudojant Gopher ar WWW paslaugas. Taigi, FTP – tai:
· galimybe pasinaudoti Internet`o failų bibliotekomis; FTP leidžia persiųsti tuos failus į savo kompiuterį;
· failų persiuntimas tarp nutolusių Internet`o kompiuterių, kurie bendruoju atveju gali būti skirtingos architektūros.1.3.1. Telnet servisas
Telnet- tai paslauga, leidžianti naudoti nutolusio kompiuterio resursus. Galima prisijungti ne tik prie kompiuterio tame pačiame kambaryje ar pastate, bet ir prie kompiuterio, esančio kitame pasaulio krašte. Toks prisijungimas prie nutolusio kompiuterio vadinamas terminalo emuliacija. Dauguma tinklo kompiuterių naudoja VT100 tipo terminalo emuliaciją.
Prisijungę prie nutolusio kompiuterio, kompiuterio klaviatūra naudojama komandoms ir duomenims įvesti, o ekranas- informacijai ir nutolusio kompiuterio skaityti. Galima naudotis visais nutolusio kompiuterio resursais. Kliento programa Telnet suteikia galimybes:
· peržiūrėti nutolusio kompiuterio katalogus;
· jungtis prie duomenų bazių ir ten ieškoti reikalingos informacijos;
· jungtis prie pasaulio bibliotekų ir patikrinti, ar ten yra jums reikalingų knygų;
· registruotis įvairioms mokymo programoms;
· užpildyti jums reikalingos informacijos užsakymo ir gavimo formas.
Norint pradėti darbą Telnet programa, pirmiausia reikia žinoti nutolusio kompiuterio skaitmeninį IP adresą arba vardą. Dažnai jungiantis reikia turėti savo prisijungimo vardą ir slaptažodį tame kompiuteryje. Kai kurie nutolę kompiuteriai (serveriai) leidžia prisijungti, vartojant prisijungimo vardus guest, info, anonymous ir pan. Su Telnet programa prisijungti galima ne prie visų kompiuterių, o tik prie tų, kurie teikia šią paslaugą. Telnet programą galite vykdyti visose operacinėse aplinkose.1.3.2. WWW servisas
Kompiuteriu tinklo pagrindinis tikslas- greitai perduoti informacija. Naudojant FTP paslaugą, galima žinomu adresu kreiptis i FTP serverį ir persiųsti duomenis. Naudojant WWW, tai nebūtina. Vartotojui nebūtina žinoti ir saugomos informacijos formatus. Vaizduojant dokumentą, sistema pažins jo formatą ir konvertuos į sau patogią formą.
Vartotojas, naudodamas WWW paslaugą, gali atsiųsti į savo kompiuterį bet kokio formato dokumentą. Peržiūrint dokumentą, realizuotas perėjimas į kitą dokumentą, kuris gali būti bet kuriame Internet`o tinklo serveryje. WWW dokumentai vadinami WWW puslapiais. Jiems aprašyti vartojama HTML kalba. Šia kalba galima aprašyti namų puslapius, kuriuose yra tekstinė, grafinė, garso, vaizdo informacija, taip pat nuorodos į kitus WWW dokumentus, dialogo langai ir kitos priemones.
Daugialypės informacijos tinklas (Web, WWW)- populiariausia Internet`o paslauga. WWW labai lengva naudoti – informacijai išrinkti nereikia jokiu komandų. Be to, Web leidžia jungtis ir prie FTP kompiuterių. Svarbiausia Web populiarumo priežastis yra hipertekstas ir hipernuorodos. WWW objektas – tai ir tekstas, ir vaizdas, ir garsas. Pasirinkę išryškintą hipernuorodos žodį ar frazę ir paspaudę , gauname papildoma arba visiškai nauja informacinį dokumentą. Savo veiksmais Web panašus į Gopher servisą, tačiau žymiai pažangesnis ir tobulesnis. Vietoj meniu sąrašo, čia gaunamas išsamus aprašymas. Web tinklas pasiekia hipertekstines informacijos bibliotekas tūkstančiuose Internet`o serverių. WWW yra palaikomas ryšys ir su kitais Internet`o servisais (FTP, Telnet, WAIS, Gopher ir kt.).1.3.3. IRC servisas
IRC paslauga- tai puiki galimybė bendrauti viso pasaulio kompiuterių tinklo vartotojams realiu laiku. Pagrindinis IRC tikslas- tinklo vartotojų bendravimas.
IRC darbą reglamentuoja bazinis Internet`o protokolas-TCP/IP. IRC sudaro du komponentai- klientas ir serveris. IRC klientas- tai programinės įrangos dalis, kuri turi būti instaliuota vartotojo kompiuteryje. Ši programinė įranga leidžia prisijungti prie IRC serverio, kuris aptarnauja daug klientų. IRC serveriai yra išsidėstę Internet`o tinkle, todėl galima prisijungti prie bet kurio IRC serverio bet kurio kanalo. Geriausi IRC klientai UNIX- zircon ir Windows- IRC yra labai lankstūs ir kartu labai paprasti.
IRC serveriai- tai sistemos šerdis. Juose saugoma informacija apie šiuo momentu pasiekiamus kanalus. Apie kiekviena naujai prijungta kanalą informuojami kiti IRC serveriai. Ten pat saugoma informacija apie prisijungusius prie IRC vartotojus. Ši informacija be paliovos atnaujinama. IRC serverius aptarnauja IRC operatoriai. Šiuo metu Internet`e yra imtai IRC serverių. Pagrindiniai IRC serveriai Lietuvoje yra šie:
irc.is.lt-VI infrastruktūra;
irc.ktu.lt-KTU SC;
irc.elnet.lt-IRC serveris, Vilnius;
irc.omnitel.net-Omnitel;
irc.litnet.lt-LITNET.
Keli populiarus pasaulio IRC serveriai:
irc.netsys.com-California;
irc.indiana.edu-IndianaUniversity;
irc.tc.umn.edu-Universsity of Minesota.

1.4. Interneto tinklo valdymo platforma

Interneto tinklo valdymas – sudėtingas (kompleksinis) tinklo valdymo procesas, leidžiantis maksimizuoti tinklo efektyvumą ir našumą.

1.4.1. Tinklo valdymo sistemos:
Pagrindinės valdymo sistemos dalys:
· grafinis vartotojų interfeisas (GUI-Graphical User Interface),
· tinklo planas (network map),
· duomenų bazės valdymo sistema (DBMS-Database Management System),
· standartinis įrenginių apklausos metodas,
· įvykių registravimas (An Event Log).

1.4.2. Tinklo valdymo architektūros:
Tinklo valdymo platformų įgyvendinimui naudojamos trys pagrindinės tinklo valdymo architektūros:
· centralizuota,
· hierarchinė,
· paskirstyta.

1.4.3. Funkcinės valdymo sritys (pagal ISO):
Tarptautinė Standartizavimo organizacija (ISO) tinklo valdymą suskirstė į penkias funkcines sritis:
1. Klaidų ir gedimų valdymas (Fault Management),
2. Konfigūracijos valdymas (Configuration),
3. Saugumo valdymas (Security),
4. Veikimo valdymas (Performance),
5. Apskaitos, resursų valdymas (Account

1.5. Tinklo valdymo sistemos komponentai:
Interneto tinklo valdymo sistema daugeliu aspektu atkartoja valdymo struktūrą, kurią mes galime pamatyti darbe: yra direktorius ir grupė dirbančiųjų, atsiskaitančių jam. Yra tam tikros taisyklės ir normos, valdančios ryšį tarp direktoriaus ir jo darbuotojų. Tinklo valdymo sistemą taipogi sudaro menedžeris (manager), grupė agentų (agents), valdymo protokolas menedžeriui “bendrauti “ su agentais ir valdymo informacinė bazė (MIB), kurioje saugoma informacija apie valdomus tinklo elementus.

Tinklo valdymo procesai: tinklo valdymo procesas gali būti inicijuotas tiek menedžerio, tiek agento, tačiau jis gali būti užbaigtas tik dalyvaujant tiek menedžeriui, tiek agentui. Visi SNMP valdymo procesai gali būti suskirstyti į tris bendras kategorijas:
· Užklausimo procesas: menedžeris užklausia agentą informacijos apie tinklo elemento būklę.
· Nustatymo procesas: menedžeris pareikalauja, kad agentas pakeistų informaciją savo MIB bazėje apie to tinklo elemento būseną.
· Pranešimas apie įvykį: agentas praneša menedžeriui apie įvykusį “nenormalų” (abnormal) įvykį.

1.6. Interneto valdymo informacijos bazė (MIB):
MIB tikslas yra programiškai atvaizduoti valdomus tinklo elementus, tokius kaip maršrutizatorius, darbo stotis ir pan. Tinklo valdymo stotis tiesiogiai nesąveikauja su valdomais tinklo elementais, o sąveikauja netiesiogiai per valdomus objektus.
MIB pateikia žodyną menedžerio ir agento ryšiui. Tad tiek menedžeris, tiek agentas turi turėti MIB. Menedžerio ir agento MIB yra dinaminiai. Teoriškai, menedžerio MIB. turėtų apjungti visų agentų, su kuriais susiriša menedžeris, MIB, kadangi menedžeris privalo žinoti visų agentų žodynus, kad galėtų su jais komunikuoti. Tačiau dažniausiai menedžerio MIB sudaro tik dalies agentų MIB, t.y. tų agentų MIB, su kuriais tuo metu yra “dirbama”.

1.6.1. Interneto tinklo valdymo protokolai:
Tinklo valdymo protokolai nusako būdą kaip pasiekti ir gauti standarto nustatytas reikšmes iš skirtingų gamintojų pagamintų įrenginių, ir kaip jas panaudoti tinklo valdyme.
Valdymo protokolai teikė priemones informacijos iš tinklo įrenginių gavimui, instrukcijų šiems įrenginiams perdavimui, bei surinktos informacijos panaudojimui.

1.7. SNMP tinklo valdymo protokolas:
SNMP protokolas naudojamas pranešimams perduoti iš vieno objekto į kitą. Protokoliniai duomenys (PDU) formuojami pagal ASN.1 struktūrą ir tada perduodami autentifikatoriui kartu su vartotojų grupės vardu bei siuntėjo ir gavėjo adresais. Autentifikatorius patikrina, ar siuntėjas bei gavėjas gali apsikeisti pranešimais. Tokio patikrinimo rezultatas – autentifikavimo neįvykimas arba ASN.1 objektas yra išsiunčiamas atgal į PE (Protocol Entity). Jei pranešimo autentifikavimas įvyko, formuojamas pranešimas naudojant BER (Basic Encoding Rules) ir jis išsiunčiamas gavėjui. SNMP protokolas reikalauja transportinio ir tinklo lygmenų. Transporto lygmuo atlieka multipleksavimo ir demultipleksavimo paslaugas. Tai leidžia sudaryti visi-visi ryšius tarp SNMP objektų. Taipogi transportinis protokolas numato kontrolinę sumą, taip užtikrinant perduodamų duomenų patikimumą. Tinklo lygmuo numato maršrutizavimo tarp tinklų galimybes. Be to šis lygmuo numato skirtingo dydžio paketų, perduodamų per tinklą, fragmentavimą ir surinkimą.

1.7.1. SNMPv2 tinklo valdymo protokolas:
SNMP nebuvo išvystyta informacijos apsauga. Dėl šio trūkumo buvo išleista SNMP antroji versija (SNMPv2). Išleidus ją, kilo daug diskusijų dėl administravimo ir saugumo schemos. Vienas iš pirmųjų nusiskundimų – sudėtingumas; tinklo administratoriams tapo sunku naudoti administravimo ir apsaugos schemą.

1.7.2. SNMPv3 tinklo valdymo protokolas:
SNMPv3 yra SNMPv2 struktūros išplėtimas. Jį sudaro naujas SNMP pranešimo formatas, saugumo pranešimai ir prieigos kontrolė. Pirminiai SNMPv3 tikslai buvo saugumo ir valdymo struktūros formavimas, panaudojant kiek galima daugiau idėjų ir darbų iš SNMPv2. SNMPv3 standartai apima RFC 2271 – 2275.

1.7.3. CMIS/CMIP tinklo valdymo protokolas:
CMIS/CMIP (Common Management Information Services/Common Management Information Protocol). Tai OSI tinklo valdymo protokolas, apibrėžiantis pagrindines priemones, teikiamas kiekvienos tinklo komponentės valdymui. Lyginant su SNMP, nurodo valdomam įrenginiui atlikti daug daugiau užduočių. CMIS/CMIP paskirsto valdymą gan tolygiai visiems įrenginiams.

1.7.4. ICMP tinklo valdymo protokolas:
Interneto darbą stebi maršrutizatoriai. Kai tik atsitinka kas nors neįprasta, apie tai pranešama pagal ICMP (Internet Control Message Protocol). Jis naudojamas ir Interneto testavimui. ICMP protokolas nusako >20 pranešimų tipų. Svarbiausi pateikti lentelėje. Kiekvienas pranešimas patalpinamas IP pakete.

LITERATŪRA
1. www.omni.lt
2. www.moku.lt
3. www.sociumas.lt
4. V.Dagienė, A.Žandaris Informacinės technologijos- V.,2005

Leave a Comment