TURINYS
ĮŽANGA……………………………………………………………………………….3
INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ RAIDA…………………..……………………..4
INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS………………………………………….…5
INTERNETO PRIVALUMAI VIEŠĄJAME ADMINISTRAVIME…………………..6
INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SVARBA VIEŠĄJAME ADMINISTRAVIME……………………………………………………………………………………….7
INFORMACINĖS SISTEMOS VIEŠĄJAME ADMINISTRAVIME………………….8
ELEKTRONINĖ VALDŽIA- NAUJAS VALDYMO ĮRANKIS…………………………9
E-VALŽIA IR VIEŠĄSIS ADMINISTRAVIMAS LIETUVIJE………………………..10
IŠVADOS……………………………………………………………………………..11
NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI……………………………………….12
ĮŽANGA
Duomenys ir informacija skaitmeniniame amžiuje tampa turtu, kurio kiekis ir vertė nuolatos auga. Šio turto valdymas tampa pagrindine daugelio organizacijų veiklos kryptimi. Suteikia klientams pranašumą rinkoje, kuriant ir diegiant jų veiklai pritaikytas duomenų ir informacijos valdymo priemones. Organizacijų veiklos sėkmę lemia sprendimai, pagrįsti išsamia informacija, žiniomis. Tai yra labai didelis turtas. Šiuos išteklius reikia naudoti, valdyti ir paskirstyti taip, kad būtų gaunama didžiausia nauda.
INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ RAIDAPirmykštės žmonės nemokėjo net kalbėti. Informacija keitėsi sutartiniais ženklais, judesiais, ar riksmais. Laikui bėgant jie išmoko tarti ilgesnius skiemenis ir taip atsirado kalba. Gyvenimas pasikeitė. Jie jau galėjo apsakyti savo būsena, mintis, jausmus ir t.t. Dalintis mintimis su draugais, vaikais, anūkais. Informacija keliavo iš kartos į kartą, iš vieno pasaulio krašto į kitą. Bet dažnai informacija iškrypdavo, arba pasimesdavo. Ir žmonės pradėjo informaciją užrašinėti molinėse lentose, iškalti akmenyse. Simboliai darėsi vis įvairesni ir sudėtingesni- taip atsirado pirminis raštas. Prieš 4000 metų egiptiečiai tekstus pradėjo rašyti ant papiruso. Laikui bėgant atsirado daugiau raštingų žmonių ir pradėjo daugėti knygų. Pasiuntiniai keliavo po pasaulį ir supirkinėjo pergamento ritinius ir rankraščius. Prasidėjo didelių informacijos kiekių kaupimas ir saugojimas. Vėliau, įvairiuose šalyse buvo išrastas būdas popieriui gaminti. Tai buvo pigiausias ir patogiausias rašymo būdas, todėl labai sparčiai išplito. Bet tai nebuvo patogus būdas skubiai informacijai perduoti. Apie pavojus reikėdavo pranešinėti kuriant laužą, arba skubant į kitą gyvenvietę.
Didėlį sprogimą informacijos perdavimo srityje padarė XIXa. pradžioje amerikiečio S. Morzės išrastas telegrafo aparatas. Iš esmės pasikeitė pateikiamos informacijos greitis ir tikslumas. Tačiau norint juo naudotis reikėjo mokėti Morzės abėcėlę, kuri sudaryta iš taškų ir brūkšnių. Dėl skubėjimo galima buvo greitai susipainioti. Todėl 1837m. amerikietis A.G. Belas išrado telefoną. Visa tai labai pagreitino informacijos perdavimą, nes nereikėjo rašyti laiškų ir laukti, kol jie pasieks adresatą. Tapo įmanoma labai greitai susisiekti tu tolimomis gyvenvietėmis.Bet atsirado problema, kaip naudotis ryšiu, jei neįmanoma pratęsti laido. Ir 1895m. rusų mokslininkas A. Popovas sukūrė pirmąjį radijo imtuvą. Radijo bangoms nebereikėjo laidų ir kabelių. Garsas skriejo erdve. Sekantis tobulėjimo etapas buvo ieškoti, kaip perduoti vaizdą. XX am. Pirmoje pusėje. Labiausiai išsivisčiusiose šalyse pradėtos transliuoti televizijos laidos. Gyventojai galėjo ne tik girdėti garsą, kaip per radiją, bet ir matyti vaizdą. Informacijos perdavimas per trumpą laiką pažengė į priekį.Tačiau žmogus stengėsi automatizuoti ne tik fizinį, bet ir protinį darbą – informacijos apdorojimą. Taip buvo sukurta pirmoji elektroninė mašina. Ji buvo skirta balistikos uždaviniams spręsti. Ilgainiui tokios mašinos tobulėjo ir pradėjo apdoroti vis įvairesnę ir įvairesnę informaciją. O 1976m. JAV buvo sukurtas pirmasis asmeninis kompiuteris. Bet jis labai skyrėsi nuo to, ką mes turime dabar. Dėl brangumo, griozdiškumo, dažnų gedimų juo daugiausia naudojosi mokslininkai.Šiuolaikiniai kompiuteriai gali apdoroti tekstinę, vaizdinę, grafinę, garsinę ir kitą informaciją. Jie įsikišo į viso pasaulio žmonių gyvenimą. Didžiųjų pasaulio bankų, gamyklų darbą iš dalies valdo kompiuteriai. Jie patys kontroliuoja kitų įrenginių darbą, parduotuvėse skaičiuoja pirkinių kainas. Taigi daug darbo iš žmonių perima kompiuteris. Elektroninė kompiuterių kalba yra ateities kalba. Ateityje juo naudotis reikės išmokti taip kaip skaityti ir rašyti.Bet didžiausią perversmą ryšių technologijose padarė interneto atsiradimas. Prie jo naudos mes dar sugrįšime nagrinėjant naujas informacines komunikacines technologijas.INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS
Informacinės technologijos-kas tai? Šiame XXI amžiuje turbūt jau nėra žmogaus, kuris nežinotų, kas yra televizorius arba internetas. Gal ir ne visi yra susidūrę su visomis technologijomis, nes jų yra begalės, bet tikrai bet kas žino, kad kompiuteris nėra įrenginys skirtas valgiui virti.Informacinėmis technologijomis vadinami procesai įvairios informacijos rinkimui, saugojimui, analizei, pertvarkymui, siuntimui ir pateikimui vartotojams, kompiuterinės įrangos pagalba. Tobulėjant kompiuterinei ryšio technikai, kompiuterių tinklams ir patiems kompiuteriams neatskiriama daugumos darbuotojų ir tarnautojų dalimi tapo naujos kartos personaliniai kompiuteriai. Viešąjame administravime kompiuterinę sistemą paprastai sudaro: kompiuterinė aparatūra, programinė įranga, informacija, procedūros, taip pat asmuo, dirbantys su kompiuteriu. Norėdami kuo efektyviau išnaudoti kompiuterių galimybes, darbuotojai privalo būti susipažinę su informacinėmis technologijomis. Stebėti vis atsirandančias naujoves. Darbdaviai privalo pasirūpinti tarnautojų apmokymu ir žinių pritaikymu darbo vietose, jei nori, kad organizacija sėkmingai veiktų ir būtų konkurencinga.Pirmąja komunikacine revoliucija buvo pavadintas telefono atsiradimas. Antrąją galima būtų vadinti atsiradimą bendrųjų kompiuterius jungiančių komunikacinių tinklų, globalų garsą ir vaizdą platinančios įrangos paplitimą, skaitmeninių telefonų atsiradimą. Tačiau didžiausią perversmą ryšių technologijose padarė interneto atsiradimas. Kad ir kaip keista, bet jis buvo kurtas ne tik tokiems tikslams, kaip dabar naudojamės. JAV reikėjo patikimos kompiuterinės sistemos, kuri išliktų gyvybinga net branduolinio smūgio atveju, kai sunaikinus vieną valdymo centrą, jo valdymą perimtų kitas ir t.t. Tokia sistema įgavo pirmąjį veikiantį pavidalą 1969m. ir vadinosi Arpanetas. 1971m. per kompiuterių tinklą buvo pasiusta pirmoji elektroninio pašto žinutė. Po poros metų R. Metkalfas sukūrė technologiją Elthernet, skirta palaikyti ryšiui tarp atskirų kompiuterių, ir sukonstravo pirmąsias tinklo kortas. Vėliau, praėjus didžiausiam karo pavojui, rinkos jėgos išstūmė šią sistemą iš vyriausybės glėbio. Tačiau ji, kai pagrindinis interneto kamienas, veikė tik iki 1990m. Specialus tinklinio protokolo TCP/IP sukūrimas žymi, jog atsirado internetas. Taip pačiais 1990m. Šveicarijoje buvo sukurtas WWW (pasaulio voratinklio) prototipas.
Prasidėjo masinis interneto serverių augimas. WWW dokumentai gali būti įvairiausių formų: tekstas, grafika, vaizdas (video), garsas (audio). Internetas stumia gyvenimą už senų fizikinių laiko ir erdvės ribų, įgalina klajoti po pasaulį neišeinant iš namų, susipažinti su naujais žmonėmis, keistis mokslinių tyrimų rezultatais su kolegomis visame pasaulyje, skaityti ką tik pasirodžiusius straipsnius ir t.t. Dešimtys milijardų skaičiais užkoduotų žodžių kasdien cirkuliuoja internete. Informacinės technologijos plinta ir tobulėja neregėtu greičiu. Bet kokia informaciją galima paskleisti po pasaulį per dieną. Niekas nežino kokie ryšių tinklai seks po interneto.INTERNETO PRIVALUMAI VIEŠĄJAME ADMINISTRAVIME
Kalbant apie interneto įtaka viešąjam administravimui negalima nepaminėti šių interneto savybių.1.Internete yra sukauptas milžiniškas kiekis informacijos. Ji yra kaupiama tarnybinėse stotyse (serveriuose). Prie kiekvienos tarnybinės stoties paprastesniemis ryšio linijomis prijungiama nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių interneto vartotojų kompiuterių. Kiekvienoje tarnybinėje stotyje informacija kaupiama neatsižvelgiant į kitas. Šis procesas nėra kaip nors reguliuojamas arba koordinuojamas ir įgyvendina keitimosi informacija laisvę. Interneto paslaugų teikėjų tarpusavio sujungti tinklai – tai greito ryšio linijos nutiestos nuo Šiaurės Amerikos iki Japonijos.2.Jokių geografinių sienų neturinti bendra elektroninė komunikacinė erdvė.. Ji aprėpia visą pasaulį. Yra lengvai prienama per bet kurį prie interneto prijungtą kompiuterį. Kiekvienas turi galimybę patekti į bendrą elektroninę erdvę ir keistis informacija su bet kuo. Iškyla tik poreikis šiuos srautus kontroliuoti, nes internete daugėja specifinio pobūdžio nusikaltimų. Tai daro keletas pasaulio šalių, taip pat atskiros didžiausios firmos.3. Paprasta informacijos paieška. Nors internete informacijos milžiniškas kiekis, jos paieška atliekama labai paprastai dėl to, kad informacijos paieškai naudojamas vieningas keitimosi informacija unifikuotas TCP/ IP protokolas. Jis teikiamas automatiškai, todėl nereikia rūpintis, ar kitas kompiuteris ją supras. Taip pat sukurta nauja, efektyvi ir lengvai suprantama programinė įranga, skirta informacijos paieškai. Tai interneto naršyklės. Informaciją iš interneto galima lengvai nusikopijuoti ir išsisaugoti savo asmeniniame kompiuteryje. Visa informacija saugoma hipertekstine forma, naudojant WWW (Word Wide Web). WWW naudojama unikali adresavimo sistema. Sukurtos specialios efektyvios informacijos paieškos sistemos ir mechanizmai.
Informacijos paieška internete palengvina bendra adresavimo sistema. Iš adreso galime sužinoti tam tikrą informaciją apie tinklapio savininką. Interneto adresas turi būti unikalus. Adresavimo schema kiekvienam prie interneto prijungtam kompiuteriui suteikia unikalų iki dvylikos skaitmenų ilgio adresą, kuris vadinamas IP adresu.Dar viena interneto adresų indeksavimo sistema, tai domenų sukūrimas. Identifikavimo vienetas, kitaip vadinamas domenu, yra paskiriamas firmai ar organizacijai, jis jungia kelis, ar keliolika kompiuterių. Bet žinoti tik jo pavadinimą nepakanka. Reikia tiksliai žinoti, kurioje to serverio vietoje yra reikiama informacija. Visa tai sudaro bendrą informacijos šaltinio lokacijos vietą – URL. Identifikuoti adresą padeda svarbiausiais taškais atskirti dešinieji adreso elementai. Kraštutinis dešinysis dviejų arba trijų raidžių adreso elementas parodo interneto tarnybinės stoties šalį arba paskirtį. Pvz. Lietuvos interneto stotims atpažinti skirtos raidės .lt, Rusijos – .ru ir t.t. Registruojant tarnybinę stotį pagal paskirtį suteikiamos adreso galūnės: .edu – švietimo ir mokymo įstaigos,.gov – vyriausybės organizacijos, .net – tinklai. Gretimi vienas arba keli adreso elementai pateikia unikalų tarnybinės stoties pavadinimą.Efektyvios informacijos paieškos sistemos buvo sukurtos įvertinant milžinišką informacijos kiekį. Kad lengviau būtų ieškoti reikalingos informacijos internete į pagalbą mums atėjo tokios žinomos sistemos, kaip Altavista, Yahoo, Google ir daug kitų. Pagal vieną ar kelis žodžius per trumpą laiką peržvelgiama milijonai interneto puslapių ir pateikiamas tinklapių sąrašas, kuriuose buvo surasti ieškomi žodžiai.4.Didelis komunikavimo greitis. Apsikeisti informacija su tolimiausiu pasaulio kraštu galima vos per kelėta minučių. Greitis priklauso nuo ryšio kanalų paketinio režimo. Tai yra , kaip dažnai yra sudaromi ir siunčiami duomenų paketai. Labiausiai mažina greitį siauri ryšio kanalai tarp tarnybinių stočių ir vartotojų. Tai ypač būdinga ekonomiškai atsilikusioms stotims, su pasenusiais telefoninio ryšio kanalais.5. Negalima nepaminėti pasikeitimo informacija pigumo. Internetas nėra pelno siekianti organizacija, todėl informacijos perdavimas internetu kainuoja daug mažiau, negu telefonu arba paštu. Kainuoja tik prisijungimas prie vietinės tarnybinės stoties. O tai vartotojams atveria naujas galimybes.INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SVARBA VIEŠĄJAME ADMINISTRAVIME.
Naujos informacinės technologijos, sparti interneto plėtra lėmė didžiulius pokyčius ir valdymo bei viešojo administravimo srityse. Pasikeitė valdymo aplinkos , informacinės valdymo sistemos tampa vis svarbesnės administruojant institucijas. XX a. pradžioje klestėjo biurokratija. Vadovavimas buvo personaliniu „menu“, ir vyko tiesiogiai bendraujant. Organizacijų vadovavimas pasižymėjo griežta centralizacija ir hierarchija Tokie biurokratijos požymiai, kaip socialinės veiklos formalizacija, standartizacija, rutinizacija ir fragmentacija iki šiol dar yra kliūtimi organizacijoms pereinant prie modernių technologijų. XX a. antroje pusėje tradicinė centralizuota biurokratija pradėjo keisti sukurtos kompiuterinės sistemos ir informacinės technologijos. Jos pakeitė senas administravimo galimybes į naujas valdymo galimybes. Informacija, žinios ir informacinės technologijos tampa svarbiausiais organizacijų ištekliais, strateginį vaidmenį šiuolaikinėse organizacijose ima vaidinti informacinės valdymo sistemos.Informacinės technologijos ir internetas transformuoja šiuolaikines organizacijas ir valdymo procesą ir labai keičia šiuolaikines valdymo aplinkas. Svarbiausi valdymo aplinkų pokyčiai yra: globalizacija, industrinės ekonomikos virsmas į žiniomis ir informacija paremtą ekonomiką, organizacijos transformacija. Naujos technologijos suteikia galimybes naujajam globaliam valdymui, išplečia rinką po visą pasaulį. Valdyti, pirkti, parduoti, konkuruoti tampa įmanoma per atstumą. Plėtojama globali ekonomika. Elektroninė komercija keičia valdimo bei administravimo poreikius. Informacija paremtoje ekonomikoje žinios tampa pagrindiniu visuomenės produktu ir strateginiu resursu. Keičiasi darbo jėgos sudėtis. Kyla reikalavimai darbuotojams. Kompiuterinis, informacinis ir internetinis raštingumas kiekvienam tarnautojui tampa privalomas. Neužtenka tik žinoti, reikia mokėti pritaikyti turimas žinias, išnaudoti naujas galimybes. O sparti technologijų plėtra reikalauja iš tarnautojų pastovaus kvalifikacijos kėlimo ir nuolatinio mokymosi.
Naujos informacinės ir komunikacinės technologijos keičia valdymo stilių. Naujas stilius pasižymi decentralizacija, lengvesniu prisitaikymu prie pokyčių. Jis dar nėra nusistovėjęs, dar yra kuriamas ir tobulinamas, bet neįmanomas be naujų informacinių komunikacinių technologijų. O informacinių technologijų vietai organizacijoje turi įtakos organizacijos aplinka, struktūra, atliekamos standartinės procedūros, priimami valdymo sprendimai, verslo sprendimai, politika, organizacijos kultūra ir kiti veiksniai.INFORMACINĖS SISTEMOS VIEŠĄJAME ADMINISTRAVIME.
Informacinės valdymo sistemos renka, išsaugo, apdoroja, perduoda, pateikia organizacijoje informaciją. Jų pagalba palengvinami planavimo, valdymo, koordinavimo, bei kontrolės sprendimai. Jos leidžia naudotis tikslia ir naujausia informacija.. Tokios valdymo sistemos teikia žinių apie praeitį, ateitį ir organizacijai svarbius vidaus bei išorės įvykius. Informacinės valdymo sistemos padeda analizuoti, vizualizuoti informaciją, palengvina įvairaus lygio vadovų ir administratorių darbą.Šiose valdymo sistemose kaupiama informacija apie organizacijai svarbius procesus, daiktus, žmones, vietas, apdorojami organizacijos arba jos aplinkos duomenys ir pateikiami žmogui patogia forma.Skirstomi tris informacinių valdymo sistemų informacinės veiklos etapai: įvedimas, apdorojimas, išvedimas.Įvedimas – renkami arba įvedami organizacijos arba išorinės jos aplinkos duomenys;Apdorojimas – duomenys keičiami pagal konkrečius žmogaus poreikius;Išvedimas – apdorota informacija pateikiama žmogui patogia forma.Pagal atliekamas funkcijas informacinės valdymo sistemos sudarytos iš trijų dalių. Organizacinėje dalyje aprašytos taisyklės, kaip apdoroti duomenys, informaciją. Tai pagrindinė veikla, gamyba, finansai, buhalterija, žmoniškieji ištekliai, darbuotojai. Informacinėje dalyje aprašyta organizacijos struktūra bei hierarchija. Informacinės valdymo sistemos skirstomos į keturis lygius. Aukščiausias, kai strateginio lygmens informacinėmis valdymo sistemomis naudojasi organizacijų vadovai kurdami strategijas, ilgalaikius organizacinius planus, prognozuodami pokyčius ir organizacijų plėtrą. Taktinio valdymo lygmens informacinėmis sistemomis naudojasi vidutinio lygio vadovai, atsakingi už strategijos, planų, tikslų, uždavinių įvykdymą. Žinių lygmens informacinės valdymo sistemomis naudojasi darbuotojai, kurdami naujas žinias ir dokumentus. Transakcijų lygmens informacinėmis valdymo sistemomis naudojamasi organizuojant kasdienę veiklą.
Trečią, technologinę dalį sudaro įvairi elektroninė, kompiuterinė bei ryšio aparatūra, programinė įranga, informacijos saugojimo technologijos, komunikacinės technologijos ir informaciniai tinklai.Yra įvairus informacinių sistemų valdymo tipai – strateginės valdymo sistemos, vadybos informacinės sistemos, sprendimų palaikymo sistemos, žinių kūrimo sistemos, biurų automatizavimo sistemos ir transakcijų apdorojimo sistemos.Strateginio valymo lygmens informacinės valdymo sistemos yra skirtos padėti organizacijų vadovams parengti organizacijos penkerių metų veiklos, biudžeto, pelno, darbo jėgos planus bei atlikti penkerių metų prognozes.Vadybos informacinėmis sistemomis naudojasi viduriniojo lygio vadovai. Šios sistemos parodo esamą bei buvusią organizacijos būklę ir yra skirtos kontroliuoti darbo premijas bei išlaidas, taip pat analizuoti personalą paskirstymą bei perskirstimą. Rezultatai pateikiami įvairių ataskaitų pavidalu.Sprendimų palaikymo sistemos taip pat yra skirtos viduriniojo lygio vadovams . Šios sistemos paprastai turi didžiules analitines ir modeliuojamąsias galimybes. Tai leidžia analizuoti duomenys bei informaciją, modeliuoti įvairius procesus ir priimti pusiau struktūrizuotus ir nestruktūrizuotus sprendimus.Žinių kūrimo lygmens informacinės valdymo sistemos yra skirtos sukurti, organizuoti ir integruoti naujas žinias į organizacijos veiklą bei padėti organizacijai kontroliuoti popierinių dokumentų srautą. Transakcijų lygmens informacinės valdymo sistemos užtikrina pinigų pervedimus bei išmokas, kasdienę medžiagų bei užsakymų kontrolę, darbuotojų laiko apskaitą, gamybinius tvarkaraščius ir kt.ELEKTRONINĖ VALDŽIA- NAUJAS VALDYMO ĮRANKIS
Šiandien, naudojantis informacinėmis technologijomis, nepriklausomai nuo buvimo vietos, galima sutvarkyti ne tik daugelį finansinių reikalų, bei ir pasinaudoti įvairiomis viešojo administravimo paslaugomis: pateikti mokesčių deklaraciją, pranešti apie gimusį ar mirusį žmogų, deklaruoti gyvenamąją vietą, užsakyti įvairias pažymas ir pan. Šie pokyčiai prasidėjo 1999m., kai Europos Komisija paskelbė naują politinę iniciatyvą, numatančią būdus, kaip Europos Sąjungai sėkmingai pasiruošti ir gėriau išnaudoti su informacine visuomene susijusias permainas. Ši politinė programa buvo pavadinta „Elektroninės Europos iniciatyva“.
Elektroninės Europos programa paspartino teigiamus pokyčius Europos Sąjungoje. Tai labai svarbus ekonominis uždavinys, o kartu ir socialinis iššūkis Europos Sąjungai. Siekiami pagrindiniai uždaviniai: sujungti į bendrą kompiuterių tinklą visą Europa, pasiekti, kad visi piliečiai, viešosios įstaigos, įmonės galėtų naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis. Sukurti elektronikai išprususią Europą, kurioje verslo struktūros bus pasirengusios finansuoti ir plėtoti naujas idėjas. Elektroninės Europos programa siekia užtikrinti, kad šis kūrimo procesas būtų socialiai patrauklus, skatintų vartotojų pasitikėjimą ir stiprintų socialinius ryšius.Buvo pasiūlytos svarbiausios veiklos sritis. Visu pirma pasirūpinti, kad visos mokyklos ir švietimo įstaigos atitiktų informacinės visuomenės reikalavimus ir turėtų priėjimą prie interneto. Siekti sumažinti priėjimo prie interneto kainas ir padidinti pasirinkimo galimybes. Sukurti palankia teisinę aplinką elektroninei komercijai, padidinti viešųjų pirkimų, atliekamu per internetą dalį. Skatinti kiekvieną pilietį atsiskaityti elektroninėje terpėje elektroninėmis kortelėmis. Užtikrinti, kad kuriant informacinę visuomenę, būtų atsižvelgta į neįgaliųjų problemas ir poreikius. Taip pat siekti pagerinti piliečių priėjimą prie informacijos apie sveikatos apsaugą, pagerinti sveikatos priežiūros efektyvumą. Naudojant naujausias informacines technologijas padidinti viešojo transporto sistemų saugumą ir efektyvumą. Užtikrinti, kad piliečiai internetu galėtų gauti valstybės institucijų informaciją bei dalyvauti priimant sprendimus.Po trijų mėnesių po „Elektroninės Europos iniciatyvos“ dokumento paskelbimo Europos Komisija paruošė pažangos ataskaitą , kurioje nurodė sekančias kliūtis, kurios labiausiai trukdo įvaldyti skaitmenines technologijas. Tai brangus, nesaugus ir lietas priėjimas prie interneto ir elektroninės prekybos, nepakankamai raštingi naudodamiesi kompiuteriu gyventojai, į verslą ir paslaugas nukreiptos kultūros trūkumas, valstybinis sektorius, nevaidinantis pakankamai aktyvaus vaidmens, suteikiantys galimybę plėtoti naujas programas ir paslaugas.E-VALŽIA IR VIEŠĄSIS ADMINISTRAVIMAS LIETUVIJE
Lietuva prieš pusantrų metų tapo ES narė. Daugelis mūsų teisės aktų harmonizuojami su ES teise. Negalima atskirti ir viešojo administravimo. Todėl atsirado būtinybė jį tobulinti. Į daugelį dalykų teko pažvelgti europiečio žvilgsniu. Siekiama, kad viešąsis administravimas kiekvienoje ES šalyje nebūtų skirtingas, o viešosios paslaugos būtų teikiamos vienodai. Modernizuojant viešąsias paslaugas, prioritetas Europos Sąjungoje teikiamas viešosioms paslaugoms, nurodytoms Europos Sąjungos programiniuose dokumentuose (e. Europos 20 pagrindinių viešųjų paslaugų sąrašas 12 iš jų skirta gyventojams, 8 – verslo žmonėms), ir vadinamosioms europinėms paslaugoms.Šiandien Lietuva siekia, kad iki 2008 metų į elektroninę erdvę būtų perkelta 90 proc. valstybės institucijų teikiamų pagrindinių viešųjų paslaugų. Yra sudarytas sąrašas viešųjų paslaugų, kurias siekiama perkelti į elektroninę erdvę, atsižvelgiant į Europos Sąjungos programinius dokumentus. Taip pat yra nurodytos ir kitos Lietuvos institucijų administruojamos ir į elektroninę terpę planuojamos perkelti viešosios paslaugos. Nustatytos už šių paslaugų administravimą atsakingos Lietuvos institucijos, viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę brandos lygiai, terminai, bei laukiami rezultatai. Planui įgyvendinti bus naudojamos nacionalinės bei struktūrinių fondų lėšos.Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plane daug dėmesio skiriama nurodytų viešųjų paslaugų teikimo tobulinimui, t.y. palaipsniui į elektroninę erdvę kuo aukštesniu brandos lygiu bus siekiama perkelti tokias svarbias gyventojams ir verslo subjektams paslaugas, kaip viešuosius pirkimus, įvairių liudijimų bei kitokių dokumentų išdavimą, gyvenamosios vietos deklaravimą, konkursų į valstybės tarnybą organizavimą, taip pat įvairias kitas viešąsias paslaugas, susijusias su švietimu, sveikatos apsauga bei kitas.Šiuo metu Lietuvoje geriausiai išvystytos elektroninės viešosios paslaugos, susijusios su gyventojų ir juridinių asmenų mokesčių deklaravimu, valstybinio socialinio draudimo įmokomis, muitinės deklaracijų ir statistinių duomenų pateikimų, įdarbinimu, viešųjų bibliotekų teikiamos paslaugos.
IŠVADOS
Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali, geba ir nori visose savo veiklos srityse dirbti šiuolaikinėmis informacinių technologijų aplinkoje, naudotis šalies bei pasaulio informacijos resursais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
Lietuvos informacinės visuomenės plėtos strategijoje išdėstyti svarbiausieji valstybės siekiai, užtikrinantys informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje: apibrėžta valstybės viziją, prioritetai, tikslai, numatytas šios strategijos įgyvendinimo ir stebėsenos modelis. Jo prioritetai, tai gyventojų kompetencija ir socialinė sanglauda. Siekiama sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams įgyti žinias ir įgūdžius, reikalingus sėkmingam informacinių technologijų taikymui kasdieninėje veikloje, bei užtikrinti galimybes ir tolygią šalies raidą. Kitas prioritetas, tai viešojo administravimo modernizavimas, panaudojant informacines technologijas. Svarbiausios į gyventoją orientuotų naujos kartos elektroninės valdžios paslaugų savybės – paslaugų kokybė, paprastas naudojimas, prieinamumas. Trečiasis strategijos prioritetas skirtas skatinti žiniomis, inovacijomis, mokslo pasiekimas, informacinėmis technologijomis grindžiamos ekonomikos plėtra. Viena iš pagrindinių priemonių įgyvendinant viešojo administravimo reformą gali tapti e- valdžios teikiamos naujos galimybės. E – valdžios pamatai – orientacija į kiekvieną klientą, laiko bei finansinių išteklių taupymas bei lanksčių elektroninio verslo valdymo modelių pritaikymas valstybės institucijų darbe – pasitelkus informacines technologijas gali būti efektyviai įdiegti.Skaidresnis valstybės valdymas, valstybės tarnautojų asmeninė atsakomybė, aiški atskaitomybės sistema, skaidrūs sprendimų priėmimo mechanizmai – tai tik keletas tiesiogiai su valdymu susijusios e- valdžios naudos aspektų.E–valdžios projektų įgyvendinimas viešojo administravimo srityje yra susijęs su dideliais struktūriniais pokyčiais. Keičiasi valdymo struktūra, iš valstybės tarnautojų reikalaujama geresnių informacinių technologijų žinių bei gebėjimų, aukštesnės darbo kokybės ir produktyvumo. Diegiant e-valdžios projektus siekiama, kad darbuotojų mokos fondai nedidėtų, o būtų perskirstomi. Šių projektų įgyvendinimas yra didžiulis išbandymas viešojo administravimo sektoriui, nes keičiasi sprendimų priėmimo modeliai, trūksta reikiamų darbo įgūdžių, reikia spręsti netinkamos informacijos ir komunikacijos infrastruktūros, nepakankamo duomenų saugumo ir vartotojų identifikavimo problemas. Viešojo administravimo sektoriui reikia daug pastangų prisitaikyti prie visų pokyčių, tačiau rezultatai su kaupu atperka investuotas pastangas ir lėšas.NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTYNIAI
1. “Informacinių technologijų taikymas viešėjame administravime“. R. Petrauskas