DARBO SU TEKSTO REDAKTORIUMI BAIGIAMASIS DARBAS

KAUNO KOLEGIJOS
EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETO
TEISĖS KATEDRA
Darbo su teksto redaktoriumi Ms Word baigiamasis darbas
Atliko
Dėstytoja
Kaunas,2004

TURINYS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMAS 3
LENTELĖ 14
ĮGALIOJIMAS 15
BALDAI 16
ILIUSTRACIJA 17
ABĖCĖLINĖ RODYKLĖ 18

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija:
Nr. VIII-854, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.67-1940 (98.07.29)
Švietimas – prioritetinė valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą.
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo sistemos sandaros, švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos ir vaaldymo pagrindus.
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai
Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai yra:
1) puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti tvirtus dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti intelektą, sudaryti sąlygas individualybei plėtoti;
2) suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį išsilavinimą, atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį;
3) sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio lavinimosi galimybes;
4) ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai, tautai, visuomenei ir Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį dalyvauti Lietuvos Respublikos kultūriniame, visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime;
5) užtikrinti tradicinių religinių bendrijų nariams tokias pat teises ir sąlygas kaip ir viisiems gyventojams ugdyti savo vaikus švietimo įstaigose pagal įsitikinimus.
2 straipsnis. Lietuvos švietimo sistema

1. Lietuvos švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį vaikų ir jaunimo lavinimą, profesinį ir aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, įgyvendinamą šių tipų švietimo įstaigose:
1) ikimokyklinio ugdymo įstaigose;
2) bendrojo lavinimo mokyklose;
3) profesinio mo

okymo įstaigose, įmonėse;
4) aukštesniosiose mokyklose;
5) aukštosiose mokyklose;
6) papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose.
2. Lietuvos švietimo sistemoje įgyvendinamas mokymosi perimamumas tarp atitinkamo tipo (lygio) švietimo įstaigų.
3. Švietimo įstaiga – nuolat arba su pertraukomis veikianti institucija, vykdanti ir organizuojanti ugdymo, mokymo arba savišvietos procesą pagal atitinkamas programas.
3 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas
1. Ikimokyklinio amžiaus vaikai, jeigu tėvai (ar vaiko globėjai) pageidauja, ugdomi lopšeliuose, darželiuose ir darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi vaikų globos įstaigose.
2. Valstybė remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose, teikia kompensacines išmokas. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus namuose, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos teikia metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.
4 straipsnis. Bendrasis vidurinis išsilavinimas
1. Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali sudaryti atskiras savarankiškas įstaigas: pradinę (4 metai), pagrindinę (6 metai) ir vidurinę (2 metai) mokyklas. Mokslo metų trukmę jose reeglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerija.
2. Bendrojo lavinimo žinios kartu su pradiniais darbo įgūdžiais yra teikiamos jaunimo mokyklose.
3. Atskiri bendrojo lavinimo mokyklų tipai yra gimnazija ir tarptautinio bakalaureato mokykla.
4. Bendrasis vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir atitinkamo lygio profesinėse mokyklose.
5. Suaugusieji bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose (mokymo centruose), bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų skyriuose (klasėse).
6. Sanatorijose gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali įgyti sanatorinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Ligoninėse , namuose besigydantys moksleiviai, gydytojams leidus, yra mokomi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
7. Asocialaus elgesio moksleiviai mokomi specialaus re
ežimo bendrojo lavinimo bei profesinėse mokyklose.
5 straipsnis. Profesinis mokymas

1. Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio mokymo įstaigose (profesinėse mokyklose, profesinio mokymo centruose, kursuose ir specializuotose profesinio mokymo įstaigose) bei įmonėse. Profesinis mokymas siejamas su bendruoju lavinimu.
2. Į profesines mokyklas paprastai priimami moksleiviai, įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal vieno ar kelių lygių programas. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka mokytis gali būti priimami ir neturintys pagrindinio išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 14 metų. Profesinį mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas.
6 straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas

1. Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu rengia aukštesniosios mokyklos (kolegijos, konservatorijos ir kt.). Į aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo turėti bendrąjį vidurinį arba pagrindinį išsilavinimą.
2. Studijos šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų.
3. Aukštesniosios mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo skyrius.
4. Į aukštesniųjų mokyklų studijų programas gali būti įtraukiamos su aukštąja mokykla suderintos ir jos akredituotos programos (moduliai), atitinkančios bakalauro kvalifikacinio laipsnio reikalavimus. Tęsiant studijas aukštojoje mokykloje, šios studijų programos (moduliai) gali būti įskaitomi.
7 straipsnis. Aukštasis išsilavinimas

1. Aukštasis išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.
2. Aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, studijų tvarką bei veiklos, valdymo ir finansavimo pagrindus reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas, kiti įstatymai bei aukštųjų mokyklų statutai.
3. Nevalstybinės aukštosios mokyklos gali veikti tik turėdamos Vyriausybės raštišką leidimą.
8 straipsnis. Papildomas ugdymas
Norintieji papildomai ugdomi įvairiomis formomis organizuotose švietimo institucijose: meno, sporto, ka
albų, technikos bei kitokio profilio mokyklose, kursuose, būreliuose.
9 straipsnis. Išsilavinimo cenzas
Lietuvos Respublikoje nustatomas toks išsilavinimo cenzas: pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.
10 straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas ir
likvidavimas
1. Valstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat apskričių viršininkai Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu.
2. Valstybines švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir likviduoti gali kitos ministerijos bei Vyriausybės įstaigos Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu.
3. Savivaldybių tarybos Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybių švietimo įstaigas, teikiančias pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą; apskričių viršininkų raštišku sutikimu – ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo įstaigas.
4. Švietimo įstaigos gali būti steigiamos kelių steigėjų sutarties pagrindu. Tėvų pageidavimu valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigos (klasės, grupės) gali būti sutarties pagrindu steigiamos kartu su valstybės pripažinta tradicine religine bendrija šios bendrijos, savivaldybių tarybos ar valstybės institucijos iniciatyva. Šių švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, suderintą su valstybės pripažintomis tradicinėmis religinėmis bendrijomis, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
5. Valstybinės švietimo įstaigos gali būti steigiamos kartu su užsienio juridiniais asmenimis, gavus Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.
6. Nevalstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos Respublikos piliečiai, gavę Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką sutikimą. Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys ga
ali steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų steigėjai, gavę Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.
7. Jeigu nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia įstatymus, Švietimo ir mokslo ministerija pareikalauja per nurodytą laiką pašalinti nustatytus pažeidimus. Švietimo įstaigai per nurodytą laiką nepašalinus nustatytų pažeidimų, ginčas sprendžiamas teismine tvarka.
8. Švietimo įstaigos turi juridinio asmens teises ir yra pavaldžios steigėjams. Švietimo įstaigos registruojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
9. Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja bendrieji nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
11 straipsnis. Leidimai mokyti
1. Jeigu nevalstybinėse švietimo įstaigose (įmonėse) baigus mokymą išduodami valstybės pripažinti išsilavinimo pažymėjimai, mokyti jose leidžiama tik turint Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką leidimą.
2. Leidimų mokyti išdavimo tvarką reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
12 straipsnis. Dėstymo kalba
1. Lietuvos Respublikos mokyklose dėstymo kalba yra lietuvių kalba (išskyrus tautinių mažumų bei tarptautinio bakalaureato mokyklas).
2. Vietovėse, kuriose gyvena tautinė mažuma arba yra daug jos narių, jiems sudaromos sąlygos turėti valstybines, savivaldybių ar nevalstybines ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo mokyklas ir pamokas gimtąja kalba, jeigu šie asmenys to prašo ir jeigu toks prašymas atitinka realų poreikį. Tėvai (ar vaiko globėjai) parenka vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą atitinkama dėstymo kalba.
3. Negausioms tautinėms grupėms gimtajai kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai, taip pat sekmadieninės mokyklos.
4. Ne lietuvių kalba dėstomose švietimo įstaigose lietuvių kalba ir literatūra dėstoma lietuvių kalba. Jeigu tėvai ar moksleiviai pageidauja, sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų lietuvių kalba.
5. Visos bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti valstybinės lietuvių kalbos mokėjimą pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą standartą.
6. Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos sąlygos mokytis lietuvių kalba.
13 straipsnis. Sveikatos apsauga

Švietimo įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų sveikatai išsaugoti ir stiprinti. Ministerijos ir kitos Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, vietos savivaldybių institucijos, organizacijos ir piliečiai, turintys savo žinioje švietimo įstaigas, užtikrina teisės aktuose nustatytas auklėtinių mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose įstaigose, taip pat auklėtinių apsaugą nuo fizinę ir psichinę sveikatą žalojančio poveikio (tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų).
14 straipsnis. Vaikų ir moksleivių, turinčių fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, ugdymas
1. Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, turintys fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, yra ugdomi namuose, ikimokyklinių įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiosiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar specialiosiose klasėse bei specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų gyvenamosios vietos.
2. Specialųjį ugdymą tėvų (ar vaiko globėjų) sutikimu skiria, atsižvelgdamos į vaiko ar moksleivio pageidavimus, švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar (ir) pedagoginė psichologinė tarnyba Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Apmokėjimas už mokymą

1. Mokymas Lietuvos Respublikos valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Ugdymas valstybinėse ir savivaldybių ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus vaikų globos), taip pat papildomo ugdymo institucijose yra iš dalies apmokamas.
2. Už mokymą nevalstybinėse švietimo įstaigose mokama pagal susitarimą.
16 straipsnis. Materialinė parama moksleiviams ir studentams
Moksleiviams ir studentams, kuriems reikia materialinės paramos, valstybė teikia pašalpas bei skiria lėšų stipendijoms ir kreditams.

17 straipsnis. Pedagogų darbo apmokėjimas
1. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagogai gauna atlyginimą pagal pedagoginio darbo stažą, turimą išsilavinimą, įgytą kvalifikacinę kategoriją ir atliktą darbą.
2. Valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose pedagogams mokama už papildomą nepamokinį darbą.
3. Materialiai skatinami pedagogai, dirbantys švietimo įstaigose kaime, taip pat vietovėse bei švietimo srityse, kurių plėtotei būtina speciali valstybės parama. Šiems pedagogams teikiamos lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Pedagogų rengimas
1. Pedagogus Lietuvos švietimo sistemai rengia aukštosios ir aukštesniosios mokyklos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
2. Aukštosiose mokyklose rengtinų pedagogų skaičių užsako Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės reikmes, Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu.
3. Valstybinėse aukštesniosiose mokyklose rengiamų pedagogų skaičių bei specialybes nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

19 straipsnis. Vaikų ir jaunimo organizacijos

Lietuvos švietimo įstaigose gali veikti vaikų ir jaunimo organizacijos, kurių veikla skatina moksleivių dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Šių organizacijų veikla grindžiama nustatyta tvarka įregistruotais įstatais ir neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams. Švietimo įstaigose veikiančioms vaikų ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos.
20 straipsnis. Dorovinis (religinis) ugdymas valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose
1. Valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu dvasinės vyresnybės įgalioti asmenys moko tikybos (valstybės pripažintų tradicinėmis konfesijų).
2. Valstybės ir savivaldybių globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal jų šeimoje ar giminėje išpažįstamą tradicinę religiją.
3. Nelankantiesiems tikybos pamokų tuo metu dėstoma etika.
4. Dviejų steigėjų (valstybės ar savivaldybių ir valstybės pripažintos tradicine religinės bendrijos) švietimo įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti ne tikybos, bet etikos ar kitos tradicinės religijos pamokas.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ, PEDAGOGŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
21 straipsnis. Moksleivių teisės
Moksleiviai turi teisę:
1) stoti į pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės (sveikata, dėstymo kalbos mokėjimas ir kt.) atitinka priėmimo į ją sąlygas;
2) sukakę 15 metų, savarankiškai apsispręsti dėl tikybos mokymosi;
3) burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, plėtoti jų veiklą, lavintis saviugdos ir saviveiklos būreliuose;
4) dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka;
5) eksternu laikyti bet kurios bendrojo ar profesinio lavinimo mokyklos klasės (kurso) arba mokyklos baigimo egzaminus;
6) dėvėti uniformą.

22 straipsnis. Moksleivių pareigos

Moksleiviai privalo:
1) mokytis, iki sueis 16 metų, bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;
2) laikytis švietimo įstaigos taisyklių, nuolat lankyti bendrojo lavinimo arba kitokią formaliojo švietimo sistemos mokyklą.
23 straipsnis. Tėvų (ar vaiko globėjų) teisės

Tėvai (ar vaiko globėjai) turi teisę:
1) savo vaikams laisvai parinkti valstybinę, savivaldybės arba nevalstybinę švietimo įstaigą;
2) leisti vaikus į tėvų gyvenamajai vietai priskirtą arba kitą pageidaujamą ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą;
3) dalyvauti švietimo įstaigų savivaldoje;
4) gauti iš švietimo įstaigos informaciją apie savo vaikų mokymąsi, elgesį, taip pat mokymosi sąlygas.
24 straipsnis. Tėvų (ar vaiko globėjų) pareigos
Tėvai (ar vaiko globėjai) privalo:
1) sudaryti vaikams gyvenimo ir mokymosi sąlygas, laiduojančias sveiką ir saugią jų dvasinių bei fizinių galių plėtotę, dorovinį brendimą, atsakyti už vaikų auklėjimą ir vystymąsi;
2) leisti į bendrojo lavinimo mokyklą vaikus nuo 6-7 metų, jei jie yra pakankamai fiziškai ir psichiškai subrendę. Pateikę vaiko psichofizinę brandą liudijančius dokumentus, tėvai gali leisti į mokyklą vaiką, mokslo metų pradžios dieną neturintį 6 metų, arba neleisti į mokyklą vaiko, kuriam yra suėję 7 metai;
3) bendrauti su švietimo įstaigomis sprendžiant vaikų bei moksleivių mokymosi klausimus, užtikrinti, kad vaikai lankytų bendrojo lavinimo ar kitokią formaliojo švietimo sistemos mokyklą, iki jiems sueis 16 metų.
25 straipsnis. Teisė dirbti pedagoginį darbą

1. Teisę dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigoje turi asmenys, įgiję pedagoginį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, taip pat asmenys, įgiję nepedagoginį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir valstybės nustatytą pedagogo kvalifikaciją.
2. Teisę mokyti profesijos profesinio mokymo įstaigose turi ir asmenys įgiję tik profesinį išsilavinimą. Šie asmenys privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
3.Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovai skiriami viešo konkurso tvarka penkeriems metams. Kvalifikacinius reikalavimus pretendentams ir viešo konkurso organizavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Viešo konkurso komisija sudaroma jos sudėtį suderinus su apskrities viršininku.

26 straipsnis. Pedagogų atestacija
1. Pedagogams, švietimo įstaigų vadovams, inspektoriams sudaromos kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos sąlygos.
2. Pedagogai, švietimo įstaigų vadovai privalo būti atestuojami:
1) jei nėra įgiję kvalifikacinės kategorijos;
2) jei atestuoto pedagogo turima kvalifikacinė kategorija neatitinka jo specialybės;
3) jei steigėjas ar švietimo įstaigą prižiūrinti institucija nustato, kad vadovo ar pedagogo praktinė veikla neatitinka turimos kvalifikacinės kategorijos reikalavimų.
3. Pedagogai, švietimo įstaigų vadovai, pageidaujantys įgyti aukštesnę nei turima kvalifikacinę kategoriją, atestuojami pačių prašymu.
4. Pedagogų, švietimo įstaigų vadovų, inspektorių kvalifikacinių kategorijų reikalavimus bei atestavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu Vyriausybės patvirtinti atestavimo nuostatai.

27 straipsnis. Pedagogų teisės

Pedagogai turi teisę:
1) laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;
2) nustatyta tvarka tobulinti kvalifikaciją ir gauti ją atitinkantį atlyginimą;
3) į tinkamas darbo sąlygas;
4) į kasmetines pailgintas atostogas;
5) dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje;
6) jungtis į profesines sąjungas ir kitas visuomenines organizacijas;
7) gauti iki vienerių metų apmokamų atostogų vadovėliams rašyti.

28 straipsnis. Pedagogų pareigos
Pedagogai privalo:
1) ugdyti tvirtas auklėtinių dorovės bei pilietines nuostatas, laiduoti saugią ir sveiką jų asmenybės galių plėtotę;
2) siekti, kad moksleiviai įsisavintų ugdymo programas;
3) laikytis pedagoginės etikos normų;
4) dalyvauti nepamokinėje veikloje, padedančioje tenkinti moksleivių saviraiškos bei saviugdos poreikius, plėtoti jų kultūrinius interesus;
5) tobulinti savo kvalifikaciją, nustatyta tvarka atestuotis, įgyti kvalifikacinę kategoriją;
6) bendradarbiauti su auklėtinių tėvais (ar vaiko globėjais) sprendžiant vaikų mokymo ir auklėjimo klausimus.
29 straipsnis. Moksleivių, tėvų (ar vaiko globėjų) ir pedagogų
atsakomybė

1. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, atsako švietimo įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka.
2. Tėvai (ar vaiko globėjai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja auklėtinius, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

LENTELĖ

UAB Statyba ir architektūra Data: 2000m. vasario 1d.

Urbanistikos skyrius 2000m. SAUSIS

Eil.Nr Pavardė Vardas Pareigos Pareigybiniskoeficientas Atlyginimas Pajamųmokestis Sodra Viso išskaityta Išmokėtilitais

1 Jonaitis Saulius Vedėjas 5 850 217,47 8,5 225,97 624,03

2 Mikėnas Linas Inžinierius 4,5 765 189,42 7,65 197,07 567,93

3 Kruopis Levas Architektas 4,7 799 200,64 7,99 208,63 590,37

4 Rokienė Stasė Buhalteris 4 680 161,37 6,8 168,17 511,83

5 Kupstienė Regina Ekonomistas 4 680 161,37 6,8 168,17 511,83

6 Binkis Kostas Geodezistas 3,8 646 150,15 6,46 165,61 489,396

7 Morkus Jonas Vairuotojas 2,1 357 54,78 3,57 58,35 298,65

Viso:

Kasai išmokėti litų (žodžiais)

Direktorius: Buhalteris:

ĮGALIOJIMAS
Dėl civilinės bylos vedimo
ĮGALIOJIMAS

, tūkstantis devyni šimtai
(sudarymo vieta)

, metų mėnesio diena
AŠ,
(vardas, pavardė)
gyvenantis
(adresas)
įgalioju pil
(vardas, pavardė)
gyvenantį
(adresas)
visose teismo įstaigose vesti mano civilinę bylą dėl
su visomis teisėmis, įstatymo suteiktomis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ir nukentėjusiajam su teise visiškai ar iš dalies atsisakyti ieškininių reikalavimų, keisti ieškinio pagrindą, sudaryti taikos sutartį, taip pat apskųsti teismo sprendimą ar nutartį kasacine tvarka.
Įgaliojimas galioja iki tūkstantis devyni šimtai

metų mėnesio dienos.
(parašas)

BALDAI
I) Stalai
01) Valgomieji
02) Rašomieji
a) Vienos spintelės
b) Dviejų spintelių
03) Atlenkiami
04) Kompiuteriniai
05) Svetainės
a) Kvadratiniai
b) Apskriti
c) Stačiakampiai
06) Virtuviniai
07) Sodo
II) Kėdės
01) Virtuvinės
02) Foteliai
03) Valgomojo
04) Darbo
05) Sodo
III) Spintos
01) Drabužių
02) Knygų
03) Virtuvinės

ILIUSTRACIJA
1. Lietuvos Respublikos mokyklose dėstymo kalba yra lietuvių kalba (išskyrus tautinių mažumų bei tarptautinio bakalaureato mokyklas).
2. Vietovėse, kuriose gyvena tautinė mažuma arba yra daug jos narių, jiems sudaromos sąlygos turėti valstybines, savivaldybių ar nevalstybines ikimok yklines įstaigas, bendrojo lavinimo mokyklas ir pamokas gimtąja kalba, jeigu šie asmenys to prašo ir jeigu toks prašymas atitinka realų poreikį. Tėvai (ar vaiko globėjai) parenka vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą atitinkama dėstymo kalba.
3. Negausioms tautinėms grupėms gimtajai kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai, taip pat sekmadieninės mokyklos.

ABĖCĖLINĖ RODYKLĖ

KAUNO 1
kompensacines 4
kultūros 3
lavinimą 4
Lietuvos 3
lygių 5
mokyklas 3
Moksleiviai 13
mokslo 3
padėti 3
Pagrindiniai 3
prioritetinė 3
sistemoje 4
sritis. 3
stiprina 3

Leave a Comment