Algoritmai

2139 0

Algoritmas – tai nurodymų seka tam, kas turės atlikti užduotį.

Algoritmas – tai aiškūs ir tikslūs nurodymai, kaip ir kokių veiksmų seką reikia atlikti norint pasiekti užsibrėžtą tikslą arba išspręsti suformuluotą uždavinį.

Algoritmas – tai aiškiai suformuluotas taisyklių rinkinys kuriam nors tikslui pasiekti.

Informacijos (duomenų) apdorojimo taisyklės vadinamos algoritmais. T.y. algoritmas – tai taisyklių rinkinys, kuriuo nurodoma, kaip iš vienų duomenų gauti kitus.

Duomenys, kurie žinomi prieš atliekant algoritmą, vadinami pradiniais duomenimis arba argumentais.

Duomenys, kurie gaunami atlikus algoritmą, vadinami galutiniais duomenimis arba rezultatais.

Algoritme gali būti irr tokių duomenų, kurie nėra nei argumentais, nei rezultatais. Tokie duomenys vadinami papildomais arba tarpiniais duomenimis. T.y. Papildomais arba tarpiniais duomenimis vadinami tokie duomenys, kurie nėra nei argumentai, nei rezultatai.

Dydžiai, kurių raikšmė niekuomet nekinta, vadinami konstantomis.

Galimybė išskaidyti algoritmo veiksmus žingsniais vadinama algoritmo diskretumu.

Algoritmo aiškumas – tai jo pateikimas vykdytojui suprantama ir aiškia kalba.

Norint gauti rezultatą, atliekamų veiksmų skaičius visuomet turi būti baigtinis. Ši algoritmo savybė vadinama baigtinumu.

Algoritmo tinkamumas įvairioms pradinių duomenų reikšmėms vadinamas universalumu.

Algoritmo rezultatyvumas: algoritmas turi duoti kokį nors konkretų reezultatą.

Algoritmavimo ir programavimo kalbos – tai žymenų ir taisyklių sistemos, pritaikytos veiksmams ir jų atlikimo tvarkai aprašyti taip, kad algoritmą galėtų atlikti kompiuteris ar koks kitas automatas.

Logo kalbos autorius – Seimūras Papertas

Paskalio kalbos autorius – Niklausas Virtas (Niklaus Wirth)

Programomis vadinami algoritmai, kuriuos gali įv

vykdyti kompiuteris.

Paskalio kalbos abėcėlę sudaro:

1) raidės: a, b, c .

2) skaitmenys: 0, 1, 2, 3, .

3) skyrybos ženklai: : ; . ? .

4) operacijų (veiksmų) ženklai: +, -, >, .

5) keletas dešimčių sutartinių žodžių, pvz. program, begin, end.

Sutartiniai žodžiai programavimo kalbose vadinami baziniais žodžiais.

Algoritmas – tai nurodymų seka tam, kas turės atlikti užduotį.

Algoritmas – tai aiškūs ir tikslūs nurodymai, kaip ir kokių veiksmų seką reikia atlikti norint pasiekti užsibrėžtą tikslą arba išspręsti suformuluotą uždavinį.

Algoritmas – tai aiškiai suformuluotas taisyklių rinkinys kuriam nors tikslui pasiekti.

Informacijos (duomenų) apdorojimo taisyklės vadinamos algoritmais. T.y. algoritmas – tai taisyklių rinkinys, kuriuo nurodoma, kaip iš vienų duomenų gauti kitus.

Duomenys, kurie žinomi prieš atliekant algoritmą, vadinami pradiniais duomenimis arba argumentais.

Duomenys, kurie gaunami atlikus algoritmą, vadinami galutiniais duomenimis arba rezultatais.

Algoritme gali būti ir tokių duomenų, kurie nėra nei argumentais, nei rezultatais. Tokie duomenys vadinami paapildomais arba tarpiniais duomenimis. T.y. Papildomais arba tarpiniais duomenimis vadinami tokie duomenys, kurie nėra nei argumentai, nei rezultatai.

Dydžiai, kurių raikšmė niekuomet nekinta, vadinami konstantomis.

Galimybė išskaidyti algoritmo veiksmus žingsniais vadinama algoritmo diskretumu.

Algoritmo aiškumas – tai jo pateikimas vykdytojui suprantama ir aiškia kalba.

Norint gauti rezultatą, atliekamų veiksmų skaičius visuomet turi būti baigtinis. Ši algoritmo savybė vadinama baigtinumu.

Algoritmo tinkamumas įvairioms pradinių duomenų reikšmėms vadinamas universalumu.

Algoritmo rezultatyvumas: algoritmas turi duoti kokį nors konkretų rezultatą.

Algoritmavimo ir programavimo kalbos – tai žymenų ir taisyklių sistemos, pritaikytos veiksmams ir jų

ų atlikimo tvarkai aprašyti taip, kad algoritmą galėtų atlikti kompiuteris ar koks kitas automatas.

Logo kalbos autorius – Seimūras Papertas

Paskalio kalbos autorius – Niklausas Virtas (Niklaus Wirth)

Programomis vadinami algoritmai, kuriuos gali įvykdyti kompiuteris.

Paskalio kalbos abėcėlę sudaro:

6) raidės: a, b, c .

7) skaitmenys: 0, 1, 2, 3, .

8) skyrybos ženklai: : ; . ? .

9) operacijų (veiksmų) ženklai: +, -, >, .

10) keletas dešimčių sutartinių žodžių, pvz. program, begin, end.

Sutartiniai žodžiai programavimo kalbose vadinami baziniais žodžiais.

Algoritmas – tai nurodymų seka tam, kas turės atlikti užduotį.

Algoritmas – tai aiškūs ir tikslūs nurodymai, kaip ir kokių veiksmų seką reikia atlikti norint pasiekti užsibrėžtą tikslą arba išspręsti suformuluotą uždavinį.

Algoritmas – tai aiškiai suformuluotas taisyklių rinkinys kuriam nors tikslui pasiekti.

Informacijos (duomenų) apdorojimo taisyklės vadinamos algoritmais. T.y. algoritmas – tai taisyklių rinkinys, kuriuo nurodoma, kaip iš vienų duomenų gauti kitus.

Duomenys, kurie žinomi prieš atliekant algoritmą, vadinami pradiniais duomenimis arba argumentais.

Duomenys, kurie gaunami atlikus algoritmą, vadinami galutiniais duomenimis arba rezultatais.

Algoritme gali būti ir tokių duomenų, kurie nėra nei argumentais, nei rezultatais. Tokie duomenys vadinami papildomais arba tarpiniais duomenimis. T.y. Papildomais arba tarpiniais duomenimis vadinami tokie duomenys, kurie nėra nei argumentai, nei rezultatai.

Dydžiai, kurių raikšmė niekuomet nekinta, vadinami konstantomis.

Galimybė išskaidyti algoritmo veiksmus žingsniais vadinama algoritmo diskretumu.

Algoritmo aiškumas – tai jo pateikimas vykdytojui suprantama ir aiškia kalba.

Norint gauti rezultatą, atliekamų veiksmų skaičius visuomet turi būti baigtinis. Ši algoritmo savybė va

adinama baigtinumu.

Algoritmo tinkamumas įvairioms pradinių duomenų reikšmėms vadinamas universalumu.

Algoritmo rezultatyvumas: algoritmas turi duoti kokį nors konkretų rezultatą.

Algoritmavimo ir programavimo kalbos – tai žymenų ir taisyklių sistemos, pritaikytos veiksmams ir jų atlikimo tvarkai aprašyti taip, kad algoritmą galėtų atlikti kompiuteris ar koks kitas automatas.

Logo kalbos autorius – Seimūras Papertas

Paskalio kalbos autorius – Niklausas Virtas (Niklaus Wirth)

Programomis vadinami algoritmai, kuriuos gali įvykdyti kompiuteris.

Paskalio kalbos abėcėlę sudaro:

11) raidės: a, b, c .

12) skaitmenys: 0, 1, 2, 3, .

13) skyrybos ženklai: : ; . ? .

14) operacijų (veiksmų) ženklai: +, -, >, .

15) keletas dešimčių sutartinių žodžių, pvz. program, begin, end.

Sutartiniai žodžiai programavimo kalbose vadinami baziniais žodžiais.

Algoritmas – tai nurodymų seka tam, kas turės atlikti užduotį.

Algoritmas – tai aiškūs ir tikslūs nurodymai, kaip ir kokių veiksmų seką reikia atlikti norint pasiekti užsibrėžtą tikslą arba išspręsti suformuluotą uždavinį.

Algoritmas – tai aiškiai suformuluotas taisyklių rinkinys kuriam nors tikslui pasiekti.

Informacijos (duomenų) apdorojimo taisyklės vadinamos algoritmais. T.y. algoritmas – tai taisyklių rinkinys, kuriuo nurodoma, kaip iš vienų duomenų gauti kitus.

Duomenys, kurie žinomi prieš atliekant algoritmą, vadinami pradiniais duomenimis arba argumentais.

Duomenys, kurie gaunami atlikus algoritmą, vadinami galutiniais duomenimis arba rezultatais.

Algoritme gali būti ir tokių duomenų, kurie nėra nei argumentais, nei rezultatais. Tokie duomenys vadinami papildomais arba tarpiniais duomenimis. T.y. Papildomais arba tarpiniais duomenimis vadinami tokie duomenys, kurie nėra nei argumentai, nei rezultatai.

Dydžiai, kurių raikšmė niekuomet nekinta, vadinami konstantomis.

Galimybė iš

šskaidyti algoritmo veiksmus žingsniais vadinama algoritmo diskretumu.

Algoritmo aiškumas – tai jo pateikimas vykdytojui suprantama ir aiškia kalba.

Norint gauti rezultatą, atliekamų veiksmų skaičius visuomet turi būti baigtinis. Ši algoritmo savybė vadinama baigtinumu.

Algoritmo tinkamumas įvairioms pradinių duomenų reikšmėms vadinamas universalumu.

Algoritmo rezultatyvumas: algoritmas turi duoti kokį nors konkretų rezultatą.

Algoritmavimo ir programavimo kalbos – tai žymenų ir taisyklių sistemos, pritaikytos veiksmams ir jų atlikimo tvarkai aprašyti taip, kad algoritmą galėtų atlikti kompiuteris ar koks kitas automatas.

Logo kalbos autorius – Seimūras Papertas

Paskalio kalbos autorius – Niklausas Virtas (Niklaus Wirth)

Programomis vadinami algoritmai, kuriuos gali įvykdyti k

. . .

Galimybė išskaidyti algoritmo veiksmus žingsniais vadinama algoritmo diskretumu.

Algoritmo aiškumas – tai jo pateikimas vykdytojui suprantama ir aiškia kalba.

Norint gauti rezultatą, atliekamų veiksmų skaičius visuomet turi būti baigtinis. Ši algoritmo savybė vadinama baigtinumu.

Algoritmo tinkamumas įvairioms pradinių duomenų reikšmėms vadinamas universalumu.

Algoritmo rezultatyvumas: algoritmas turi duoti kokį nors konkretų rezultatą.

Algoritmavimo ir programavimo kalbos – tai žymenų ir taisyklių sistemos, pritaikytos veiksmams ir jų atlikimo tvarkai aprašyti taip, kad algoritmą galėtų atlikti kompiuteris ar koks kitas automatas.

Logo kalbos autorius – Seimūras Papertas

Paskalio kalbos autorius – Niklausas Virtas (Niklaus Wirth)

Programomis vadinami algoritmai, kuriuos gali įvykdyti kompiuteris.

Paskalio kalbos abėcėlę sudaro:

26) raidės: a, b, c .

27) skaitmenys: 0, 1, 2, 3, .

28) skyrybos ženklai: : ; . ? .

29) operacijų (veiksmų) ženklai: +, -, >, .

30) keletas dešimčių sutartinių žodžių, pvz. program, begin, end.

Sutartiniai žodžiai programavimo kalbose vadinami baziniais žodžiais.

Join the Conversation

×
×