Žiemiškas šaltis

Už lango nauja lietuviška žiema. Šalta, sninga. Mūsų kūnas nuo šalčio visada saugosi vienodai: organizmas stabdo kraujo tekėjimą į odą, taip bandydamas išsaugoti šilumą. Po to prisijungia drebulys ir išsilaisvina įtakojantys šilumos gamybą hormonai. Bet visų šitų gelbėjančių „akcijų” pakanka neilgam. Žmogus vis tiek pradeda šalti. Šalčio poveikyje organizmas greičiau praranda šilumą nei ją pagamina, todėl gali sumažėti kūno temperatūra. Ši būklė vadinama hipotermija, kuri skirstoma į tris stadijas.

Lengva hipotermija:

· drebulio priepuoliai

· einant šiek tiek mėto į šonus, mintys pinasi.

Vidutinė hipotermija:

•drebulys stiprus, bet su netikėtais pro otrūkiais

•dėmesys praktiškai nesikoncentruoja

•kvėpavimas sulėtėjęs ir paviršutiniškas

•pulsas silpnas ir lėtas.

Sunki, pavojinga gyvybei, hipotermija:

•drebulys baigėsi

•galimas sąmonės netekimas ar apsnūdimas

•kvėpavimas praktiškai nenustatomas

•pulsas silpnas, nereguliarus ar net visai neapčiuopiamas.

Jei neminėsime situacijų, kai žmogus, pavyzdžiui, patenka į ledinį vandenį, tai lengviausia yra sušalti esant drėgnam ir vėjuotam orui. Paskutinė – sunki, hipotermijos forma reikalauja medicininės pagalbos. O kol „greitoji” kelyje galite padėti nukentėjusiam, nugabenę jį į šiltą patalpą, įsupę į sausus drabužius ar antklodę, kad žmogus neprarastų dar daugiau šilumos.

Kai yra vidutinė hipotermija reikia kuo greičiau persirengti sausais drabužiais, bet t neskubėkite lįsti į karštą vonią ar trinti savęs kokias nors tepalais, nes galite pažeisti kūno audinius. Geriausia gulti į lovą ir išgerti karštos saldžios arbatos. Ir pamiršti apie alkoholį.

Labiausiai neatsparūs šalčiui yra mažyliai per pirmuosius savo gyvenimo metus ir garbaus amžiaus žmo

onės. Nors mūsų medikai pastebi, kad sušalti rizikuoja ir vidutinio amžiaus žmonės, neįtariantys apie savo ligas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių susirgimus.

Be to šaltyje dėmesingesni sau turi būti ir tie, kurie buvo patekę į automobilines avarijas ar nelaimingus atsitikimus darbe, sergantys psichinėmis ligomis, turintys skydliaukės veiklos problemų, vartojantys nervus raminančius preparatus, benamiai ir alkoholikai. Ir net jei jūs nepatenkate į nei vieną iš šių kategorijų, prieš išeidami į gatvę pasinaudokite specialistų patarimais, ypač jei išvykstate kažkur toli.

•Renkitės drabužius kelias sluoksniais.

•Gerkite daugiau skysčių ir neikite į šaltį alkani.

•Daugiau judėkite, kad suaktyvėtų kraujotaka.

Ir atsiminkite, kad net nežymus sušalimas gresia tonzilitu, faringitu, bronchitu, artritu, radikulitu, trišakio nervo uždegimu. O jau peršalimas tai tiktai jūsų neaplenks.

1 thought on “Žiemiškas šaltis”

  1. “Daugiau judekite,kad suaktyvetu kraujotaka”.Pilnai pritariu siam teiginiui ir kiek teko patirti,tai butent tie,kuriu veikla nejudri-tie labiausiai bijo salcio ir linke sirgti tokiomis moteriskomis ligomis kaip sloga.Kontoru ziurkes ir seip ponekai,kurie diena is dienos sulina minkstu kedziu apmusalus yra atrofikai,pro ju arterijas nepraslistu ploniausia adata…tempo ponai-tempo!daugiau judekite,pageres kraujotaka,isijungs jusu vidinis sildimas,nereikes kailiniams zudyti gyvunu ,ir nereikes verkslenti del brangstancio sildimo kainu.

    Reply

Leave a Comment