Santuoka be vaikų – priežastis skyryboms?

Santuoka iš meilės. Ar Jums tai vis dar skamba kaip utopija? O galbūt jūs jau ištekėjote už vyro, kurį be proto mylite, tačiau bent artimiausius penkerius metus nenorite turėti vaikų ir jums tai atrodo visiškai priimtina. Ar santuoka be vaikų yra pilnavertė šeima?

Jaustumėtės tikra šeima, jei ne aplinkiniai. Negalite nepastebėti jų keistų žvilgsnių, kai pasakote, kad jūsų santuokos pagrindas – meilė, o giminaičių užuomenos apie tai, kad „galbūt jau laikas atskristi gandrui”, įgriso iki gyvo kaulo.

Rimtų pažinčių svetainės DarniPora.lt atlikta apklausa paarodė, kad 82% dalyvavusių apklausoje moterų mano, jog šeimoje privalo būti bent vienas vaikas. Bet ar tikrai?

Štai, pavyzdžiui, Viktorija labai myli savo vyrą. Ji yra laiminga, galėdama jau 12 metų su juo dalintis kiekviena savo gyvenimo diena. Moteris džiaugiais sukūrusi tvirtą šeimą ir ji tikrai žino, kad jų trys vaikai striprina jų ryšį. Anot Viktorijos, niekas taip stipriai, kaip vaikai, jų nesieja, o geriausia tai, kad šis ryšys sies juos visą gyvenimą. Viskas, ką Viktorija ir jos vyras planuoja ir daro, yra suusiję su jųdviejų vaikais, kurie gimė iš didelės jų meilės vienas kitam.

Vaikų panašumas į tėtį moteriai kasdien primena, kaip stipriai ji myli savo vyrą. Viktorija nėra tikra, ar tokią meilę puoselėtų savo vyrui ir tuomet, jei jie nebūtų susilaukę atžalų. Vaikai bu

uvo ta priežastis, dėl ko ji ryžosi išsaugoti santuoką net pačiomis sunkiausiomis jųdviejų porai akimirkomis. Viktorija negali suprasti, kas ilgus metus padeda išsaugoti šeimą poroms, kurios neturi vaikų. Juk jei nėra vaikų, gali bet kada trenkti durimis ir išeiti pasakęs, kad „mudviejų meilė išblėso“.

Tačiau poros, kurios neturi vaikų, gali ne tik dešimtmečius gyventi kartu, bet ir jaustis visiškai laimingi. Tuo nė neabejoja santuokos ir šeimos terapeutas iš Čikagos Davidas Klowas. Vyras dirba tiek su vaikų turinčiomis, tiek jų neturinčiomis poromis, tad tikina galintis pasakyti abiejų santuokos modelių pliusus ir minusus.

Šeimos terapeutas teigia, kad noras turėti vaikų yra giliai įsišaknijęs mūsų sąmonėje, tad palikuonių susilaukimas dažniausiai atneša daug džiaugsmo šeimos gyvenime, tačiau tai taip pat gali pabloginti sutuoktinių santykius. D. Klowas attkreipia dėmesį į tai, kad poros be vaikų turi galimybę praleisti kur kas daugiau laiko dviese ir išbandyti savo santykius kur kas įvairesniais aspektais, o tai stiprina jų santykius. Jų nevaržo rutina ar pareiga kažkuo pasirūpinti. Nors tokioje poroje dažnai liūdima dėl to to, kad nėra palikuonių, visgi tokia šeima turi daug galimybių rasti ne tik kaip išspręsti tarpusavio problemas, bet ir kaip sustiprinti santykius. Nėra abejonės, kad vaikai sieja sutuoktinius ir suteikia jų bendram gyvenimui prasmės, tačiau atsiradusi rutina ir gr

riežtas gyvenimo ritmas dažnai žudo meilę vienas kitam.

Rūta pasakoja, kad jie su vyru artimiausiu metu neplanuoja turėti vaikų ir jie abu labai vertina laisvę, kurią turi. Rūta jau trejus metus yra susituokusi, ji neseniai atšventė trisdešimties metų jubiliejų, neseniai jie su vyru įsigijo būstą su dviem miegamaisiais (pakankamai vietos bent jau vienai atžalai), tačiau yra viena problema – nors viskas susidėliojo į vietas, Rūta vis dar nejaučia poreikio turėti vaikų.

Kurį laiką moteris mėgino kovoti su šiuo savo jausmu, kaltino save, jautėsi ne tokia kaip visi, manė esanti „nenormali“, jautė nuolatinį spaudimą turėti vaikų iš draugų, kaimynų, giminių ir bendradarbių, dėl ko jai gyventi tapo tik sunkiau. Rūta vis dažniau jautė, kad jai „reikia“ turėti vaikų, tačiau vis dar nejautė, kad to iš tiesų norėtų ji pati.

Rūtos vyras ją palaikė, tačiau moteris negalėjo atsikratyti jausmo, kad iš tiesų giliai viduje jis pritaria aplinkinių nuomonei, dėl to Rūta dar labiau sielojosi. Moteris nusprendė imtis veiksmų – ėmė daugiau dėmesio skirti savo vyrui, dažniau kalbėtis su sutuoktiniu apie bendrus ir asmeninius norus, svajones, siekius. Galiausiai jų santykiai sutvirtėjo. Rūtos ir jos vyro nuomone – sutuoktinis yra žmogus, kurį tu myli ir kuris padeda tau atsiskleisti kaip asmenybei. Rūta nėra tikra, ar jie būtų turėję galimybę tapti tokie ar

rtimi, jei būtų turėję vaikų ir nebūtų galėję skirti tiek daug kokybiško laiko vienas kitam.

Specialistai sutaria, kad kiekviena pora turi atlikti sunkų darbą – rasti, kas vienija jų santuoką. Žinoma, iš pradžių tai gali būti įsimylėjimas (ne meilė, nes meilė gali atsirasti tik po daugelio kartu gyvenimo metų), tačiau anksčiau ar vėliau rožiniai akiniai nukrenta. Bendri gyvenimo tikslai ir panašus požiūris į gyvenimą gali vienyti du žmones ne mažiau nei kitas poras vienija atžalos. Kas vienija jūsų santuoką?

Leave a Comment