Manote, kad perfekcionizmas dažniausiai apsigyvena darbo kabinete? Tokios asociacijos bent jau kyla daugeliui su juo nesusidūrusių žmonių. Iš tiesų šis reiškinys kur kas klastingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Kai žmogus iš paskutiniųjų stengiasi kuo geriau atlikti visas darbines užduotis, jam dar galima draugiškai pasiūlyti pailsėti ir bent šiek tiek patausoti sveikatą. Kur kas ryškesnis pavojaus signalas įsižiebia tada, kai jis sumano tapti nepamainomas visose gyvenimo srityse. Svajonė ar realybė? Susipažinkite – panelė (ponas, ponia) Tobulybė. Ji niekada nesijaučia patenkinta savo pasiekimais. Net ir tada, kai gauna Metų darbuotojo apdovanojimą. Ant popierinių servetėlių kavinėje ji nuolat braižo schemas, iš kurių galėtų įspėti, kokios smulkmenos – ir vėl! – pritrūko iki idealumo viršūnės.
Ji mintinai žino kiekvienos savo kūno dalies trūkumus, dešimtadalio kalorijos tikslumu planuoja kasdienį valgiaraštį ir kraustosi iš proto, jei veidas netviska kaip kino žvaigždės, žengiančios raudonu kilimu. Kiekvieno sezono pradžioje labdaros organizacijos džiaugiasi keliais maišais kokybiškų drabužių, nes naujosios mūsų bičiulės drabužinėje kabo tik naujausias mados tendencijas atitinkančios grožybės.
Jos namai tviska švara ir dvelkia gaiva, o šeimos narių veidus puošia palaimingos šypsenos. Užsukusi į knygyną, ji nerimastingai stveria naujausią „Kama sutros“ leidimą, nors apie jo turinį seniai galėtų parašyti penkias daktaro disertacijas.
Tobulumo kaina
Tačiau pakaks ironijos. Nors kartais ji ir gana tiksliai atspindi gyvenimišką realybę. Šiaip ar taip, tiek spartėjantis gyvenimo tempas, tiek pačių žmonių lūkesčiai ir reikalavimai sau vis dažniau užkrauną sunkią naštą, kurią ne visi sugeba protingai įvertinti ir paskirstyti.
Žmogaus pastangos tobulėti ir kuo geriau atlikti savo pareigas vertos pagyrų ir paskatinimų. Tačiau puolimas į kraštutinumus visada yra rizikingas. Įsijautus į „nepamainomojo“ vaidmenį, kiekviena smulkmena įgauna iškreiptą ir hiperbolizuotą pavidalą. Kitaip tariant, perfekcionistas kiekviename žingsnyje iš musės sugeba padaryti dramblį.
Kadangi viskas turi savo kainą, už norą būti tobulais mokame psichologine įtampa, stresu, baime ir pervargimu. Nuolat nuogąstaudamas, kad kažką padarė ne taip gerai, kaip galbūt galėjo, žmogus tampa nervingas, nebegali susikoncentruoti, jaučiasi nepatenkintas ir išsekęs. Galiausiai viską vainikuoja bemiegės naktys ir netgi fiziologinių funkcijų sutrikimai.
Panašūs išgyvenimai ne vieną priverčia praverti ir psichoterapeuto kabineto duris.