Nieko naujo nepasakysiu – kalbėti prieš auditoriją – pati didžiausia žmonių fobija, lenkianti net skrydžio baimę ar pasidygėjimą ropliais. Kad ir kokia bebūtų ta auditorija – prosenelės klasiokai, susirinkę į „Medžiotojų“ užeigą atšvęsti 130-ojo gimtadienio, tūkstančiai regioninio radijo klausytojų, „akademinis jaunimas“ aūloje, ar tiesiog mergina – baimė suklysti ir nusišnekėti, pasirodyti ne tokiu, kokiu esate, sumenkinti įspūdį apie save – ji visada yra šalia. O prie to prisideda ir pati didžiausia žmonių tarpusavio bendravimo problema – gebėjimas suprasti vienas kitą.
Žodžiu, prisidengus liaudies išmintimi „tyla – gera byla“, nerangiomis frazėmis „aš nekalbėsiu“, „tegu kalba kas nors kitas“, „ai, neturiu, ką pasakyti“ mes užmaskuojam savo elementarią baimę. Tuo pačiu prarasdami ir elementarią galimybę – būti pastebėtam, būti įvertintam, ir, svarbiausia – daryti poveikį kitiems.
Jūs galite būti šauniausiais vyras pasaulyje, bet jei nemokėsite tai pabrėžti, niekas to ir nesužinos. Nes, kaip ciniškai tvirtina amerikiečių politinių technologijų specialistai, „jei nesugebi pats papasakoti savo istorijos, tai padarys už tave kiti“. Bėda tik, kad ne visada teisingai ir tiksliai.
KAIP PASIRUOŠTI GERAI KALBAI
Pradžiai, prisiminkite bent vieną atvejį savo gyvenime, kai išties kalbėjote gerai, tiesiog patikote pats sau. Taisyklė paprasta – būkite toks pat. Tačiau, jei to niekada nėra buvę, surenkite paprastą repeticiją: išsidėliokite apie save draugų nuotraukas ir pasakykite kalbą jiems. Jei ruošiatės pranešti merginai, kad ją mylite – pasakykite tą kalbą jos nuotraukai. Kaip bebūtų keista, bet tai suteikia pasitikėjimo savimi (ir, beje, nėra taip lengva, kaip gali atrodyti).
Siekiant dar labiau sumažinti auditorijos poveikį, parenkite barjerą tarp savęs ir jų (kad ir tarp savęs bei moters). Net ir paprastas stalas leidžia pasijusti šiek tiek apsaugotam ir apgintam. Būtinai turėkite šalia savęs vandens (ar kito gėrimo). Jei kalbant pamesite minties siūlą, atsigerkite. Ta pauzė leis sutelkti savo mintis.
Rankose nereikia sukinėti ar vartyti jokio daikto, tai gal ir ramina, tačiau pašnekovei ar auditorijai išduos Jūsų neramią būseną ir emocinį sutrikimą. Bet tame esama ir niuansų: „lazdelė“, kalbėtojo rankose, kaip sakė Zigmundas Froidas, „tai falo simbolis“. Todėl ilga lazdelė, ilgas kaklaraištis, ar net cigaretė rankose auditorijai bei pašnekovams pasąmoniniu lygmeniu parodys, kad prieš juos – stipri asmenybė.
KAIP BŪTI IŠGIRSTAM
Jei norite, kad žmonės nutiltų Jums vos prabilus – ne iš baimės, o iš pagarbos ir susidomėjimo – reikia turėti tam tikrų savybių ir atitinkamai elgtis.
Jei kalbate prieš daug žmonių (jokio skirtumo, pažįstamų ar nepažįstamų), pasitenkite, kad Jus pristatytų. Nes tas, kuris prisistato pats, visada atrodo mažiau reikšmingesnis, nei tas, kurį pristato, o ypač pagarbiai, kiti. Dar reikšmingiau atrodo, jei prieš Jus stovi padėta lentelė su vardu ir regalijomis. Nes kuo aukštesnis kalbėtojo statusas, tuo įdėmiau jo bus klausoma. Plebėjai gaudo viršininko žodžius, net jei jis tik burba sau po nosimi – tokia jau jų prigimtis.
Prieš ištardamas pirmą žodį, palaukite, kol auditorija nurims. Tylėkite tol, kol truks šurmulys. Jei pradėsite savo kalbą, kol auditorija dar plepa tarpusavyje, šurmulys joje neabejotinai truks visą Jūsų kalbos laiką.
Neikite pernelyg arti klausytojų. Priartėjęs prie jų arčiau nei per pusantro metro, prarasite savo svarbą ir tapsite jiems pernelyg savas, o tada jie jausis kur kas laisviau ir drąsiau – krėsti šunybes ir plepėti.
Venkite monotonijos ne vien tardamas žodžius. Nuolat žingsniuokite, gestikuliuokite, priversdamas žmones sekioti Jus žvilgsniu. Nejudančio žmogaus vaizdas varo nuobodulį ir miegą.
Pradėjęs kalbėti, žvilgsniu raskite auditorijoje žmogų, kuris periodiškai linksi galva, sutikdamas su tuo, ką girdi iš Jūsų. Gaudykite jo žvilgsnį, kreipkitės tiesiai į jį, tai privers jį linksėti dar dažniau. O linksėjimas, kaip ir žiovulys ar juokas, yra užkrečiamas dalykas, ir juo neišvengiamai paseks kiti žmonės. Tai Jums suteiks dar daugiau pasitikėjimo savimi.
Geras būdas pagarsinti savo balsą jo net nekeliant – kreiptis į kiekvieną klausytoją atskirai. Tai vadinamasis „V“ žvilgsnio metodas: nenukreipkite jo nuo žmonių salėje – nei pirmųjų, nei paskutiniųjų eilių, ir judinkite jį tarsi pieštumėte raidę „V“. Apatinis raidės taškas – tai žmogus, sėdintis tiesiai prieš Jus, aukštieji raidės kraštai – pačiame gale kairėje ir dešinėje sėdintys žmonės. Taip kiekvienam, sutikusiam Jūsų žvilgsnį, Jūsų balsas skambės garsiau ir aiškiau, net jei ir nekelsite balso. O skaitant tekstą iš lapelio, kontaktas su auditorija bus garantuotai prarastas.
Net jei esate vieni du – visada žvelkite į pašnekovą – bet ne visada tiesiai jam į akis. Toks spitrijimasis gali pašnekovui sukelti įspūdį, kad jis yra apklausoje. Koncentruokite žvilgsnį ties kita veido dalimi, pavyzdžiui, nosies galiuku. Turbūt esate girdėjęs, kad pats pagarbiausias žvilgsnis dengia trikampį nuo pašnekovo tarpuakio iki kaktos viršaus, draugiškas – nuo tarpuakio iki lūpų, o pats intymiausias – nuo tarpuakio iki krūtinės.
Kai kalbatės su keliais žmonėmis, skirkite dėmesio kiekvienam proporcingai, vesdamas žvilgsnį nuo vieno link kito, kad nė vienas nesijaustų atsitiktinis. Beje, atkreipkite dėmesį, kad žmonės išvis linkę daugiau kreiptis į vieną asmenį, ignoruodami kitus, dalyvaujančius pokalbyje.
Kalbėdamas duokite pašnekovui suprasti, kad jaučiate tą patį, kaip ir jis, mėgdžiokite jo mimiką. Bet nereikia vaidinti pigaus klouno. Tiesiog šypsokitės, raukite kaktą ir antakius, bet kuo natūraliau. Žmogus, kuris reaguoja į situaciją taip pat, kaip ir jo pašnekovas, sukelia simpatiją ir pasitikėjimą. Reikškite savo emocijas ir frazėmis „aš tikiu“, „aš įsitikinęs“.
Nebijokite gestikuliuoti. Dar daugiau – nebijokite gestikuliuoti visa ranka. Iki 70 procentų informacijos iš pašnekovo žmonės gauna neverbaliniu būdu. Vizualiai. O rami gestikuliacija demonstruoja Jūsų susidomėjimą pokalbio tema.
KALBĖJIMO STILIUS
Kalbėkite auditorijai – visada žinokite, kas sudaro auditoriją, kokie klausytojų interesai ir socialinė padėtis. Atitinkamai prie jų derinkite savo toną ir leksikoną.
Kalbėkite kuo trumpiau – žmonių dėmesys trunka ne ilgiau kaip 90 minučių.
Kalbėkite pakiliai – žmonės susirinko išgirsti sprendimų, o ne verkšlenimo apie problemas. Visada būkite pasitikintis savimi.
Visada skatinkite klausti – dialogas visada yra veiksmingesnis nei monologas.
Giedrius Drukteinis
