zarasai

Zarasų krašto muziejus : dailės parodos, teminės parodos, susitikimai, ekspozicija iki 1940 metų, sukaupta virš 10 000 eksponatų. Veikia tautodailininkų meno dirbinių, paveikslų, suvenyrų paroda – pardavimas. Energetikos muziejus : įsikūręs prie šventosios išlikusiame akmeniniame Tiltiškių malūne. Tai vienintelis toks muziejus Lietuvoje. Atidarytas 1986 m. spalio 20 d. Stelmužės ąžuolas, švento kryžiaus bažnyčia ir vergų bokštas : ąžuolas yra vienas seniausių Europoje. Jam jau 1500 metų. Jo aukštis – 23 metrai, storiausia vieta ties žeme. Žmogaus auštyje jo apimtis – 10,7 metrai, o 3 m aukštyje – 13,5 metrai, storis 4 m . Bažnyčia pastatyta 1650 m. Bažnyčios interjeras susidarė 177 a. pab., 18 a. pradžioje. Bažnyčia pastatyta tik kirviu be pjūklo ir vinių.Vergų bokštas pastatytas 18a. Pasakojama, kad jame kalindavo nusikaltelius baudžiauninkus. Zaraso ežero dižioji sala: ši 44 ha sala – Zarasų miesto lopšys. Joje yrengtas hipodromas, estrada.Čia vyksta šventės, koncertai, žirgų lenktynės. Antalieptės marios: jose priskaičiuojamos net 52 salos, iš kurių didžiausia dirbtiniame vandens telkinyje esanti sala yra Blėkiškių (37 ha ). Krantų linijos ilgis daugiau kaip 160 km. Lygumų miško akmuo: Stelmužės kaime.Tai dižiausias akmuo Zarasų rajone ir vienas didžiausių Lietuvoje.

Turizmas

Esanti turizmo infrastruktūra gali patenkinti žmmones, kurie norėtų poilsiauti natūralioje, gal net šiek tiek “laukinėje” gamtoje, apgaubtoje ežerų ir miškų ramybės. Rajone – 2 viešbučiai (73vietos), 1 medžiotojų klubas (9 vietos), 1 svečių namai (18 vietų), 1 sporto – turizmo bazė (60 vietų), 5 poilsio namai (18 vietų), 10 kaimo sodybų ir 4 privatūs butai (68 vietos).

Galimybės priiminėti turistus ir

r poilsiautojus privačiame sektoriuje (namai ir butai) yra didelės. Dauguma apgyvendinimo įstaigų lankytojus priima visus metus.

Administravimas

Zarasų rajonas – vienas Utenos apskrities rajonų. Teritorija suskirstyta į 10 seniūnijų. Zarasų rajono meras – Kostas Zaleckas. Savivaldybės administracijos struktūrą sudaro: admisratorius, konceliarija, juridinis ir personalo, financų ekonomikos, civilinės metrikacijos, globos ir rupybos, švietimo skyriai, buhalterija.Prie švietimo skyriaus įsteigta vaikų teisių apsaugos tarnyba, prie administracijos – ūkio dalis.

Pramonė

Neblogas automobilių kelių tinklas, geležinkelis, jungiantis su Sankt Peterburgu ir Vilniumi, vaizdingas kraštovaizdis, produktyvūs ir poilsiui tinkami miškai, vidutiniškai derlingi dirvožemiai ir menkai išplėtota pramonė laidžia plėtoti pažintį, poilsinį bei kaimo turizmą.

Kultūra

Zarasų rajone yra 355 kultūros paminklai. Rajone gausu piliakalnių, senkapių pilkapių, įdomių akmenų. Išskirtinė vieta tenka architektūros paminklams – tai regioniniai kulto pastatai, liaudies architektūros statiniai ir pan. Zarasų miesto centrinės dalies gatvių tiinklas ir aikštės planas – urbanistikos paminklas.Jo formavimosi pradžia – 1836 metai, kaiapskrities centrą iš Vydžių buvo numatyta perkalti į Zarasus. Sankt Peterburgo – Varšuvos plentas per miestą jau buvo nutiestas, todėl 1836 metais, sudarant Zarasų miesto statybos planą, jis buvo svarbiausias miesto urbanistinę koncepciją lėmusiu komponentu. Rajone – 14 klubinių įstaigų, 23 bibliotekos, 25 muziejai, 1 kino teatras. 1995 m. 6 d. įkurta Dusetų dailės galerija,siekiant suburti krašte gimusius arba čia gyvenančius ir kuriančius dailininkus, parodyti jų kūrybą rajono visuomenei bei svečiams, bendradarbiauti su kitomis Lietuvos bei užsienio galerijomis ir muziejais, rengiant mū

ūsų rajono dailininkų parodas.
Istorija

Nuo XVIII a. pab. kartu su Tauragnų valsčiumi priklausė Vilniaus vyskupui. XV a. pab. minimas Zarasų dvaras. XVI a. pr. įsteigta bažnyčia. 1522 minimas Zarasų miestelis. 1530 įkurtas zarasų palivarkas, tapo rakto centru. Miestelis nukentėjo per XVII a. vid. ir XVII a. pr. Šiaurės karus (1669 gyveno 35 šeimos, buvo 32 tušti sklypai; 1721 gyveno 16 šeimų) ir per 1812 Tėvynės karą. Nuo 1777 minima parapinė m-la. XIX a. pr., 1834, 1838 Zarasai degė. 1773 gyveno 21, 1805- 53, 1823 – 86 šeimos. 1830 per Zarasus nutiestas Dugpilio – Kauno plentas. 1838 Zaruose leista lengvatinėmis sąlygomis apsigyventi žydams. 1835 – 1950 Zarasai buvo apskrities centras. 1836 – 1918 oficialiai vadinti Novoaleksanrovsku. 1836 įsteigta vaistinė. 1837-57 Zarasai buvo perstatyti, 1839 pastatyta cerkvė. 1848 įsteigta ligoninė. 1843 atidaryta valdinė triklasė apskrities m- la (nuo 1878 dviklasė, 1903 pertvarkyta į miesto triklasę m-lą ). Nuo 1853 vyko 2 savaitiniai turgūs. 1861 Zaruose įvyko rel. polit. manifestacija. 1865 įsteigta valdinė m- la, XIX a. II pusėje veikė ir žydų m- la. 1882 įsteigta spaustuvė. 1884 veikė 2 alaus daryklos, 2 malūnai, 2 odų dirbtuvės, tabako įmonė. 1904 Zarasuose veikė 5 cerkvės. 1909 įsteigtas “ Sulės ” d-jos skyrius, 1913 – liet. skaitykla. Zarasai labai nukentėjo per I pasaul. Karą. 1918 įkurta progimnazija (1928- 35 komercijos m- la, nuo 1935 –g-ja). Zarasai 1919 –29 vadinti Ežerėnais. 1934 įsteigtas kraštotyros muziejus.Per Didįjį Tėvynės karą Zarasuosebuvo sugriauta ~ 60% gyvenamųjų namų. Po karo Zarasai atstatyti, nuo1905 yra rajono centras.
Turinys

1. A. Semaska – “Po Lietuvą”;lieidykla – Algimantas.
2. Tarybinė enciklopedija.
3. Internetas

Leave a Comment