Vlnius

Lietuvos Respublikos sostinė yra VILNIUS. Jis, žinoma, didžiausias šalies miestas: pagal 2003 metų duomenis, Vilniuje gyvena apie 600.000 žmonių. Iš jų 52,8 % yra lietuviai, 19,2 % lenkai, 19,2 % rusai, 4,8 % baltarusiai, 0,7 % žydai, o likę 3,3 % – kitų tautybių atstovai.
Dabar Vilnius apima 392 kvadratinius kilometrus. 20,2 % miesto yra užstatyta, o likusią dalį užima žalieji plotai (43,9 %) ir vandenys (2,1 %).
Vilniaus istorinis centras, senamiestis, yra vienas didžiausių Rytų Europoje (360 ha). Čia susitelkęs vertingiausias istorijos ir kultūros paveldas. Senamiesčio pastatai – jų yra apie1,5 tūkstančio – yra išlikę iš pačių įvairiausių amžių, todėl čia persipina visi Europos arrchitektūros stiliai. Nors Vilnius vadinamas baroko miestu, Jūs rasite pastatų ir iš gotikos, renesanso bei jugendstiliaus epochų. Pagrindiniai miesto akcentai, simbolizuojantys sostinę, yra Gedimino pilis ir Arkikatedros aikštė. Jie kartu yra ir vartai į istorinį sostinės centrą. Dėl savo unikalumo 1994 m. Vilniaus senamiestis buvo įtrauktas į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
Vilnius taip pat yra didžiausias Lietuvos administracinis centras. Čia veikia svarbiausi politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai centrai. Vilniaus apskritis apima Vilniaus, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų ir Ukmergės rajonus, iš viso – 965.000 ha

Geografija.
Mūsų miestas įssikūręs pietryčių Lietuvoje (54°41″ šiaurės platumos ir 25°17″ rytų ilgumos), Vilnelės ir Neries upių santakoje. Nuo Baltijos jūros ir pagrindinio Lietuvos uostamiesčio Klaipėdos jis nutolęs apie 312 km. Tai gana didelis atstumas, tačiau kiti didmiesčiai, t. y. Kaunas, Šiauliai, Panevėžys yra greitai ir le

engvai pasiekiami. Nuo sostinės jie nutolę, atitinkamai, 102, 214 ir 135 km.

Vilniaus istorija.
Pirmą kartą dabartinė sostinė buvo paminėta XII amžiaus rašytiniuose šaltiniuose. O štai jau 1323-aisiais Vilniui buvo suteiktas miesto vardas. Per kelis šimtus metų jis tapo vis stiprėjančiu ir visapusiškai augančiu miestu, nes jau 1579 metais čia įkuriamas universitetas, – pirmasis toks Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tačiau gana greitai tapęs svarbiu Europos mokslo ir kultūros židiniu. Žinoma, politinis, ekonominis ir socialinis gyvenimas čia buvo taip pat labai intensyvus. Tai parodo XVI amžiuje išleisti statutai. Beje paskutinysis iš jų galiojo iki XIX amžiaus.
Sparčiai besivystantis Vilnius buvo atviras ir iš Rytų, ir iš Vakarų atvykstantiems kitataučiams. Dėl to bėgant laikui mieste ėmė kurtis stiprios lenkų, rusų, žydų, vokiečių, karaimų ir kt. bendruomenės. Kiekviena jų savaip prisidėjo prrie miesto formavimosi: tuo metu Vilniuje suklestėjo amatai, prekyba, mokslas. Miestas sparčiai augo – XIX a. pradžioje jis buvo trečias pagal dydį Rytų Europos regione. Didesni tebuvo Maskva ir Sankt Peterburgas.

Leave a Comment